Mažėjimo tendencijos – vangios
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus patarėjos Ilonos Drulytės teigimu, per pastaruosius penkerius metus tik kai kuriuose maisto produktuose pastebėtos druskos kiekio mažėjimo tendencijos.
„Nustebino tai, kad žuvies produktuose, tokiuose kaip vytinta ar rūkyta žuvis stebimas druskos kiekio didėjimas. Lyginant tyrimo duomenis su prieš penkerius metus institute atliktais tyrimais, vytintoje žuvyje druskos kiekis išaugo beveik dvigubai. Ketvirtadaliu daugiau druskos aptikta ir karštai rūkytoje žuvyje. Kas tai lemia? Vienareikšmiškai atsakyti sunku: galbūt keitėsi gamybos technologija ar receptūros, galbūt tyrimams pasirinkti kitų gamintojų produktai.
Sumažinus suvartojamos druskos kiekį nuo 10 iki 5 gramų per dieną, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė sumažėtų 17 proc., insulto – net 23 proc.
Kaip rodo tyrimai, 70 ir net daugiau procentų druskos gauname iš jau pagamintų maisto produktų. Gamindami namuose, dažnai neįvertiname, kad druskos žiupsnelis – jau keletas gramų“, – perspėja I. Drulytė.
Kalbant apie geras tendencijas, šaltai rūkytoje žuvyje druskos kiekis, palyginti su ankstesniais metais atliktais tyrimais, sumažėjo 39 procentais, maždaug 20čia procentų sumažėjo druskos kiekis batone. „Tai gera tendencija, nes duonos gaminiai užima reikšmingą vietą mūsų mitybos racione. Druskos kiekis iki 11 procentų sumažėjo ir virtoje dešroje. Tiesa, tokiuose produktuose kaip pomidorų padažas ar majonezas druskos kiekis visiškai nepakito“, – tyrimo rezultatus vardina I. Drulytė.
Daugiausia – iš pagamintų produktų
Specialistai ragina vartotojus renkantis fasuotus maisto produktus atkreipti dėmesį ne tik į maistingumo deklaracijoje pateikiamą energinę produkto vertę, bet ir į druskos kiekį, mat kartais iš pažiūros visai nesūrūs produktai, pavyzdžiui, duona, sūris, virta dešra ar trikampis sumuštinis turi gana daug druskos. Kaip žinoma, per didelis jos vartojimas yra vienas rizikos veiksnių, didinantis sergamumą hipertenzija bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriomis Lietuvoje serga itin daug žmonių.
„Per parą žmogui rekomenduotinas druskos kiekis – 5 gramai. Tai apima druską iš visų šaltinių, įskaitant tiek pagamintus maisto produktus, tiek maistą, kurį ruošiame namuose. Kaip rodo tyrimai, 70 ir net daugiau procentų druskos gauname iš jau pagamintų maisto produktų. Gamindami namuose, dažnai neįvertiname, kad druskos žiupsnelis – jau keletas gramų. Sveikatos specialistai ragina keisti mitybos įpročius, po truputį mažinti druskos kiekį ir stengtis jos vartoti kiek įmanoma mažiau. Tiesa, Lietuvoje yra ir dar viena problema: nemaža dalis gyventojų maistą sūdo nė neparagavę. Teigiama, kad per 2–3 savaites galima išsiugdyti naujus įpročius, receptoriai pripranta prie kitokio skonio. Reikia pasistengti pajausti natūralų kiekvieno produkto skonį. Druską galima keisti prieskoniais“, – sako I. Drulytė.
Tyrimų duomenimis, europiečiai vidutiniškai per dieną suvartoja 8–11 g druskos ir tai gerokai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kiekį. Savo ruožtu sumažinus suvartojamos druskos kiekį nuo 10 iki 5 gramų per dieną, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė sumažėtų 17 proc., insulto – net 23 proc.
Ne sūrūs, bet...
Pasak I. Drulytės, kai kurios šalys yra apskaičiavusios, su kokiais produktais žmonės gauna daugiausiai druskos. Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių duona, grūdų produktai ir kepiniai yra vieni pagrindinių druskos šaltinių – su šiais produktais suvartojama nuo 19,1 procentų (Ispanijoje) iki 28 procentų (Prancūzijoje) visos druskos. Svarbūs druskos šaltiniai (neskaitant duonos) daugumoje ES šalių taip pat yra mėsos ir pieno (įskaitant sūrius) produktai.
100 gramų duonos vidutiniškai yra 0,88 g druskos
Skaičiuojant, kad šalies gyventojas kasdien suvalgo 100 g duonos, su ja gaunamos druskos kiekis sudarytų 0,88 g per dieną, t.y 17,6 proc. per dieną rekomenduojamos suvartoti druskos. Kaip pastebi specialistai, skirtingų rūšių duonoje druskos kiekis skiriasi. „Yra duonos, kurios 100 gramų yra vos 0,13 gramų druskos, o yra ir tokios, kurios tokiame pačiame kiekyje yra 1,61 gramas druskos. Juodoje duonoje druskos yra daugiau nei šviesioje ar batone. Druskos kiekis labai skiriasi, todėl norėčiau patarti kiekvienam atidžiai pažiūrėti, kiek, kokioje duonoje yra druskos ir rinktis tą, kur druskos mažiau“, – pataria I. Drulytė.
Pavyzdys:
Duona geras ir vertingas maisto produktas, ypač jei ji pagaminta iš visų grūdo dalių (pilno grūdo), ir jos tikrai nereikia atsisakyti, tik renkantis vertėtų atkreipti dėmesį į druskos kiekį. Mat vos keliose riekelėse duonos gali būti jau pusė druskos dienos normos.
100 gramų fermentinio sūrio vidutiniškai yra 1,5 g druskos
Pasak I. Drulytės, mažiausiai sūrūs yra mocarela, nenokinti ir varškės sūriai. Tiesa, jei varškės sūris keptas, pagardintas prieskoniais, jame druskos gali būti du kartus daugiau. Daugiau druskos yra ir kietuose fermentiniuose sūriuose.
Pavyzdys:
Ant sumuštinio uždedame apie 30 g sūrio gabalėlį. Vadinasi, gauname apie 0,45 g druskos.
100 gramų dešros vidutiniškai yra 2,53 g druskos
Šaltai rūkytuose ir vytintuose mėsos gaminiuose druskos kiekis yra net du kartus didesnis nei karštai rūkytuose gaminiuose. Mažiausiai sūrios virtos dešros. Tyrimai rodo, kad mėsos gaminiai yra labai sūrūs. Palyginus 2010–2012 ir 2015–2016 metų tyrimus karštai rūkytuose gaminiuose druskos kiekis sumažėjo 24 procentais.
Pavyzdys:
Suvalgę 100 g šaltai rūkytos ar vytintos dešros ar kito šaltai rūkyto gaminio, gauname per 80 proc. paros druskos normos. Pora griežinėlių vidutinio storio karštai rūkytos ar virtos dešros ant sumuštinio – daugiau nei gramas druskos. Vienoje virtoje dešrelėje yra apie 1,1 g druskos, taigi suvalgius porą dešrelių gaunama beveik pusė druskos dienos normos.
Tarp kita ko
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) primena, kad maisto produktų etiketėse pateikiamoje maistingumo deklaracijoje yra nurodytas druskos kiekis maisto produkte (100 g ar 100 ml) ir ragina vartotojus rinktis mažiau druskos turinčius produktus bei įvertinti, kiek konkretaus produkto jie suvalgo. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse (o ir ne tik) daug kalbama apie maisto sudėties keitimą (reformuliavimą), kai pramoniniu būdu pagamintame maiste mažinama druskos, cukrų ir riebalų, kad maistas būtų palankesnis sveikatai. Po truputį mažinant druskos kiekį duonoje ir jos produktuose vartotojai to nė nepastebės, o sveikatai bus didelė nauda.
