Nuo šeštadienio taip pat neveiks Mingų dinastijos kapai ir Inšano pagoda.

Penktadienį uždarytas Pekino nacionalinis stadionas, dar žinomas kaip „Paukščių lizdas“, kur 2008 metais vyko Olimpinės žaidynės. Jis neveiks iki sausio 30-osios. Tokių priemonių imamasi siekiant „užkirsti kelią ir kontroliuoti“ viruso plitimą, informavo objektus prižiūrinti institucija.

Bandant suvaldyti ligos plitimą buvo atšaukta virtinė Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių renginių. Laikinai neveikia Pekino Uždraustasis miestas bei Šanchajaus Disneilendas.

Didžioji kinų siena kasmet pritraukia 10 mln. turistų. Šis objektas daug lankytojų sulaukia ir per kinų Naujųjų metų atostogas.

Bus uždaryta Didžiosios kinų sienos Dziujongo perėja, taip pat atšaukta šventyklos mugė, turėjusi vykti prie Simatai perėjos.

Prie Simatai perėjos turistams bus matuojama temperatūra, informavo pareigūnai.

Šių priemonių Kinijos sostinėje imtasi bandant suvaldyti naujo koronaviruso protrūkį, pareigūnams išplėtus karantiną 13-oje centrinės Hubėjaus provincijos miestų. Apribojimai jau paveikė 41 mln. žmonių.

Naujasis koronavirusas kelia nerimą dėl savo panašumo į ūminio kvėpavimo takų sindromą SARS, 2002–2003 metais pareikalavusį žemyninėje Kinijoje ir Honkonge beveik 650 žmonių gyvybių.

Nors Pekine patvirtinti tik 29 užsikrėtimo nauju virusu atvejai, miesto valdžia atšaukė didžiulius šios savaitės Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių renginius.

Pareigūnai informavo, kad, be kita ko, bus atšauktos dvi populiarios šventyklų mugės, pastaraisiais metais pritraukdavusios minias turistų.

Pekino Uždraustajame mieste, kur pernai apsilankė 19 mln. žmonių, kinų Naujųjų metų laikotarpiu, kai šimtai milijonų žmonių keliauja po Kiniją, paprastai gausu turistų.

1. Plutonas yra planeta

1930 metų vasario 18 dieną 24 metų amerikiečių astronomo Clydeo Tombaugh atrastas Plutonas tradiciškai buvo laikomas toliausia ir mažiausia mūsų sistemos planeta.

Tačiau 2006 metais Tarptautinės astronomų sąjungos IAU priimtu sprendimu buvo pakeistas planetos apibrėžimas.

Plutonas nuo tada nebelaikomas planeta. Pasak mokslininkų, nuo kitų aštuonių pripažintų Saulės sistemos planetų Plutonas skiriasi mažu dydžiu ir ištįsusia elipsine orbita. Iš planetų sąrašo Plutonas išbrauktas dar ir todėl, kad ištįsusi jo orbita kertasi su Neptūno. Be to, Saulės sistemos pakraštyje aptikta nemažai kūnų, kurie dydžiu yra panašūs į Plutoną, o kai kurie net ir didesni.

Kita vertus, mokslininkų diskusijos šia tema ir toliau verda, ir visai gali būti, jog Plutonas ir vėl atgaus savo planetinį statusą.

2. Deimantai yra kiečiausia žinoma medžiaga

Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Pagal Moso skalę jo kietumas yra 10. Jis atsparus rūgštims ir šarmams. To mus mokė mokyklose. Beje, net ir deimantų pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio adamas, reiškiančio nenugalimasis. Bet kažin, ar jis jau toks nenugalimas.

Iš tikrųjų šiuo metu yra žinomos netgi dvi medžiagos, pasižyminčiomis didesniu nei deimantai kietumu. Tai kubinis boro nitridas, už deimantą kietesnis 18 proc. ir lonsdaleitas, kuris yra net 58 proc. kietesnis ir tvirtesnis už natūralų mineralą.

3. Salemo raganos buvo sudegintos ant laužo

Amerikiečiai savo istorijoje turi juodų periodų, kurių nelabai nori prisiminti. Vienas iš jų – Salemo raganų medžioklė.

1692m. Salemo miestelyje Masačiusetso kolonijoje atsirado mačiusiųjų tariamas raganas, skraidančias po miestelį, negana to, raganų šmėklos neva puldinėjusios žmones ir juos kankinusios. Netrukus sekė nauji kaltinimai: raganavimu įtarta dar daugiau moterų.

Kaip pasakojama istorijose ir rašoma daugelyje knygų, jos vėliau buvo sudegintos ant laužo. Vis dėlto, vietos archyvų darbuotojai ištyrinėję sukauptus dokumentus ir kronikas, tokią baigtį paneigė. Remiantis aptiktais duomenimis, jos buvo pakartos, o ne sudegintos. Ir tai iš dalies suprantama: kaip tik tokia aukščiausia bausmės rūšis buvo numatyta to laikmečio įstatymuose.

4. Egipto piramides pastatė izraelitų vergai

Tiesą pasakius, visai neaišku, kaip kilo šis mitas, – nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad izraelitai buvo pavergti senovės Egipte.

Šiuo metu gana nemažai žinoma apie senovės egiptiečius iš jų kruopščių įrašų, tačiau jie niekada neminėjo laikantys vergus. Egiptiečiai taip pat niekada nepaminėjo dešimt negandų ir nėra archeologinės informacijos, kuri patvirtintų milijono hebrajų, gyvenančių Egipto dykumoje, egzistavimą.

Iš turimų duomenų manoma, kad piramides statė patys egiptiečiai. Be to, aplink didžiąsias piramides aptikta daugybė kriptų ir, remiantis turimais duomenimis, ten palaidoti patys piramidžių statytojai. Tai dar vienas argumentas, palaikantis nuomonę, jog piramides statė ne vergai. Su vergais niekada nebūtų elgiamasi taip garbingai.

5. Sulankstyti popieriaus lapą daugiau kaip 7 kartus yra matematiškai neįmanoma

Panašu, jog matematikai paprasčiausiai apsiskaičiavo. Iš tikrųjų popierių galima perlenkti kur kas daugiau kartų (dabartinis rekordas yra 13 kartų), ir kad tai tikrai įmanoma, galima įsitikinti šiame vaizdo klipe:

6. Didžioji kinų siena yra vienintelis žmogaus sukurtas statinys matomas iš kosmoso

Rodosi, jau visi seniai žino, kad tai paprasčiausias mitas, tačiau senų vadovėlių ir žinių nelinkusių atnaujinti mokytojų taip greitai neatsikratysi.

Kinų siena iš tikrųjų yra matoma iš kosmoso (turima omenyje Tarptautinės kosminės stoties), tačiau tik esant palankiomis meteorologinėms sąlygoms. Daug geriau yra matomi oro uostai, jūromis plaukiantys tanklaiviai, miestų žiburiai ir kt.

7. Trys – penkios gyvųjų organizmų karalystės

Priklausomai nuo to, kada lankėte mokyklą, jus tikriausiai mokė, kad gyvąją gamtą sudaro gyvūnų, augalų ir bakterijų (monerų) karalystės. Kitus mokė, kad be šių karalysčių dar yra protistų (pirmuonių ir dumblių) bei grybų karalystė.

Kad ir kaip būtų, dar prieš keletą metų netgi viename prestižiškiausių laikomame Lietuvos universitete mistišku būdu buvo dėstoma, kad yra tik keturios karalystės – grybai tą kartą buvo priskiriami augalams.

Tiesą pasakius karalysčių yra daugiau. Bakterijos skiriasi kur kas labiau nei anksčiau manyta, todėl buvo perklasifikuotos į eubakterijas ir archebakterijas. Be to, pastebėta, kad ir kai kurie grybai pasižymi tokiomis savybėmis (pavyzdžiui savitu gyvybės ciklu), kad negali būti laikomi tos pačios karalystės dalimi. Todėl visai įmanoma, kad artimiausiu metu esamų karalysčių sąrašą papildys dar vienas narys – kriptomikotai.

Veržiasi į lyderius

Beveik vienu metu mus pasiekė du vaidybiniai filmai, leidžiantys daugiau sužinoti apie Tolimųjų Rytų šalių istoriją, dėl izoliacijos nuo išorinio pasaulio mažai žinomą europiečiams. Martino Scorsese's „Tyla“ praskleidė uždangą į tragišką krikščionybės plitimo Japonijoje kontekstą. O kinų ir JAV kinematografininkų sukurta „Didžioji siena“ bando suderinti įspūdingo holivudinio masto reginį su egzotiškomis Padangių karalystės tradicijomis.

„Didžioji siena“ bando suderinti įspūdingo holivudinio masto reginį su egzotiškomis Padangių karalystės tradicijomis.

Dabartinė Kinija ryžtingai žengia ne tik į globalios ekonomikos teritoriją, bet ir kino srityje veržiasi į lyderio poziciją. Milžiniškoje šios šalies rinkoje amerikietiški filmai (ypač vadinamieji blokbasteriai) dažnai surenka daugiau pelno, negu JAV. Kinai gali mokėti Holivudo žvaigždėms pagal jų rangą priklausantį honorarą, todėl jų filmuose vis dažniau pasirodo populiariausi Amerikos aktoriai. „Didžioji siena“ – ne išimtis: čia vaidina Mattas Damonas ir Willemas Dafoe.

Brangiausias Kinijos filmas

Iki šių dienų išsilaikęs (tiesa, nuolat restauruojamas) didžiausias istorijoje žmogaus rankų darbo statinys – Didžioji kinų siena – iki šiol stebina žmoniją. Statyta prieš 1 700 metų ir besidriekianti 8 800 kilometrų (su visomis atšakomis jos ilgis siekia daugiau nei 21 tūkst. km.).

Kokio tikslo siekta ją statant? Nuo ko reikėjo saugotis tokiomis priemonėmis? Ar tiek laiko, lėšų ir žmogiškų resursų pareikalavęs kolosas iš tikrųjų pateisino visas aukas? Panašius klausimus bando paaiškinti (ir pateikia netikėtą atsakymą!) garsiausias visų laikų Kinijos kino režisierius Zhangas Yimou brangiausiame visų laikų Kinijos filme „Didžioji siena“.

Priešai iš kito pasaulio

XI a. iš Vakarų pasaulio į Kiniją drauge su palydovais atsibeldęs avantiūristas Viljamas nori sužinoti čia gaminamo parako receptą. Įvykdęs savo misiją jis galėjo sugrįžti iš kur atvykęs. Bet pabuvojęs ant Didžiosios sienos vaikinas sužino, kam iš tikrųjų šis milžiniškas strateginis bastionas buvo taip ilgai statomas. Akivaizdu, kad apsisaugoti nuo išorės priešų. Tačiau nuo kokių?

Štai čia žiūrovų ir laukia svarbiausia filmo staigmena. Nesitikėkime išsamaus istorinio komentaro apie senovės Kinijos vidaus ir išorės politiką, valdovų tarpusavio karus, sąmokslus ir rytietiškos klastos ypatumus. Šioms temoms režisierius daug dėmesio skyrė savo geriausiuose kūriniuose. O dabar jis tiesiog seka pasaką apie seniausius Kinijos priešus, kurie senose knygose buvo pavadinti keistu žodžiu „tao tej“. Jie kas 60 metų sukaupę jėgas atakuoja Kiniją. Ir tik Didžiosios sienos gynėjai gali jų invaziją sustabdyti.

Universalus menininkas

Režisierius Z.Yimou tapo kinematografinio pasaulio garsenybe, kai jo pirmasis šedevras „Raudonasis gaolianas“ (1987 m.), apdovanotas pagrindiniu Berlyno kino festivalio prizu, aukštai iškėlė susidomėjimo naujuoju Kinijos kinu bangą. „Uždek raudoną žibintą“ (1991 m.) buvo nominuotas „Oskarui“.

Šio režisieriaus kūryboje dominuoja su skaudžiais Kinijos istorijos įvykiais susiję siužetai. Juos Z.Yimou moka įvilkti į kvapą gniaužiančių kovinių scenų kaleidoskopą („Didvyris“, „Skraidančių ginklų namai“) arba suteikia jiems spalvingos mandalos pavidalą, kai akys raibsta nuo tobulų vaizdo kompozicijų, nuostabios spalvų harmonijos ir gilios paprastų siužetų potekstės („Auksinės gėlės prakeiksmas“, 2007 m.).

Z.Yimou yra universalus menininkas, kuriam net ir kasmet besiplečiančios kino išraiškų ribos yra per siauros. Tai įrodė ir viso pasaulio sporto (ir ne tik jo) gerbėjus užbūrusi Pekino olimpiados atidarymo fiesta, kurią realizavo garsiausias šalies kino meistras.

„Didžioji siena“ („The Great Wall“) ***

Drama. Kinija, JAV, 2016 m. Rež. Z.Yimou. Vaidina: M.Damonas, W.Dafoe, Pedro Pascalis, Andy Lau, Tian Jing, Eddie Pengas.

veiksmas 3

humoras 1

įtampa 2

erotika 0

siaubas 2

N-13

Šis 8 kilometrų ilgio Siaohekou ruožas, pagarsėjęs kaip viena gražiausių nerestauruotų sienos dalių, yra Liaoningo provincijos šiaurės rytuose. Jis buvo pastatytas 1381 metais, Mingų dinastijos laikais.

Internete paskelbtose nuotraukose matyti, kad nelygus, aptrupėjęs sienos paviršius buvo užlietas baltu betonu, išnaikinti ant jo sužėlę augalai.

„Atrodo, kad tai padarė žmonės nebaigę nė pradinės mokyklos, – rašė vienas Kinijos „Twitter“ atitikmens „Weibo“ vartotojas. – Jei manote, kad čia geras rezultatas, tai galėjote tiesiog susprogdinti tą ruožą.“

„Taip brutaliai elgiamės su paminklais, kuriuos paliko mūsų protėviai! Kaip tokio žemo kultūrinio sąmoningumo žmonės gali užimti vadovų pozicijas?, – klausė kitas vartotojas. – Kodėl mums nesunaikinus ir Uždraustojo miesto Pekine?“

Net ir Liaoningo kultūros departamento direktoriaus pavaduotojas Dingas Hui (Dingas Hui) sutiko, kad „restauracija pavyko gana bjauriai“, paskelbė valstybinis transliuotojas CCTV.

Didžioji kinų siena – tai įtvirtinimų grandinė, sudaryta iš atskirų ruožų ir besitęsianti tūkstančius kilometrų nuo Kinijos rytinės pakrantės iki Gobio dykumos.

Vietomis ji yra tokia apgriuvusi, kad visas sienos ilgis gali būti nuo 9 tūkst. iki 21 tūkst. kilometrų – priklausomai nuo to, ar į bendrą ilgį yra įskaičiuojami sugriuvę ruožai. Kad ir kokia būtų ilga, ji nėra matoma iš kosmoso, nors dažnai tvirtinama priešingai.

Techninė priežiūra Sianhekou ruožui skirta dar 2012 metais, siekiant „išvengti tolesnės žalos ir naikinimo“, kurį lemia „rimtos struktūrinės problemos ir potvynių pavojus“. Restauracija buvo baigta 2014 metais, savo tinklapyje nurodė Kultūrinio palikimo administracija, reaguodama į visuomenės ir žiniasklaidos kritiką.

Vyriausybinė įstaiga pradėjo tyrimą siekdama išsiaiškinti techninių darbų leidimą, įgyvendinimą ir rezultatus. Ji nurodė, kad nustatys, kas yra kaltas dėl nevykusios restauracijos ir užtikrins, kad kaltieji, „nesiteisindami dėl savo klaidų“, būtų griežtai nubausti.

Apie 30 proc. Mingų dinastijos laikų Didžiosios kinų sienos bėgant laikui išnyko dėl gamtos sąlygų ir aplaidaus žmonių, netgi vagiančių plytas savo namams statyti, elgesio. Visa tai neigiamai paveikė šį į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą statinį, praėjusią vasarą pranešė vietos žiniasklaida.

Pagal Kinijoje galiojančias taisykles, žmonėms, imantiems plytas iš Didžiosios sienos, gali būti skirta iki 5 tūkst. juanių (apie 667 eurų) bauda, nurodo laikraštis „The Global Times“. Be to, ilgiausiam pasaulyje žmogaus statiniui itin kenkia ir augalai, skatinantys irimą, ir turizmas, ypač ruožuose, kur lankymo infrastruktūra neišvystyta.

Kol Pietų Kinijos jūroje Pekinas stato smėlio sieną, Kinijos simboliu laikoma Didžioji kinų siena, kadaise saugojusi šalį nuo klajoklių iš Mongolijos ir Sibiro antpuolių, pamažu griūva. Ekspertai jau skambina pavojaus varpais.

Didžioji kinų siena – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) saugoma vieta. Tokia ji paskelbta dar 1987 m. Tačiau kinų siena gali išnykti, jei nebus imtasi priemonių šiam architektūros šedevrui apsaugoti.

Siena griūva ne tik dėl to, kad ją veikia natūralios klimato sąlygos, bet ir dėl žmonių veiklos. Pasitaikė atvejų, kai buvo vagiamos plytos ir akmenys, kurie vėliau panaudoti statant namus. Statiniui kenkia ir tai, kad kasmet ant jo būriuojasi tūkstančiai turistų.

Didžioji kinų siena nėra vientisa. Ji taip pat nėra matoma iš kosmoso, kaip kad buvo ilgai galvojama. Paprasčiausiai ji per siaura, kad būtų matoma.

Siena yra suskirstyta į tam tikras sekcijas. Bendras tų sekcijų ilgis – stulbinamas. Jos tęsiasi tūkstančius kilometrų nuo Kinijos rytinių iki vakarinių provincijų. Pagal 2009 m. balandžio mėnesį kinų valstybinių įstaigų skaičiavimus, sienos ilgis – 8,8 tūkst. km. Į šį skaičių įtraukti ir 2,2 tūkst. km natūralių užtvarų: upių ir kalnų.

Pasak kitų skaičiavimų, įvairių sienos sekcijų ilgis gali siekti net 9–21 tūkst. km. Mat kai kurios sienos sekcijos neišliko iki šių laikų, nors ir galima aptikti jų pėdsakų. Kad ir kaip būtų, tai – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje, nors šiuo metu yra restauruota tik keli kilometrai šios sienos.

Sienos statybos prasidėjo maždaug 221 m. pr. m. e. Ming dinastijos metais (1368–1644 m.) siena buvo smarkiai patobulinta ir pailginta. Vietoje senų molio ir žemės pylimų buvo suręsti mūriniai įtvirtinimai. Skaičiuojama, kad Ming laikais buvo pastatyta net 6,3 tūkst. km sienos.

Tarp jų – daugiausia turistų lankomos sienos sekcijos į šiaurę nuo Kinijos sostinės Pekino.

Deja, pasak skaičiavimų, apie 1,9 tūkst. km sienos nuo tų laikų sunyko. Tai apie 30 proc. visos kinų sienos. Kai kurias statinio atkarpas smarkiai paveikė klimatas. "Net jei Didžioji kinų siena ir yra pastatyta iš plytų, tai nereiškia, kad ji gali atlaikyti lietų ir vėją. Kai kurie įtvirtinimai – labai silpni ir jie gali sugriūti vos per vieną vasarinę audrą", – įspėjo Dongas Yaohui, ekspertas.

Problemų kelia ir žmogaus veikla. Tūkstančiai turistų ir vietos gyventojai taip pat gadina šį statinį. Kai kurie neturtingi kinų ūkininkai ėmė vogti plytas ir iš jų statyti namus. Tarp pavogtų akmenų ir plytų buvo labai vertingų, su istoriniais užrašais. Tiesa, Kinijoje galioja įstatymas, kad pagautieji vagiant plytas baudžiami 5 tūkst. juanių bauda. Vis dėlto sukontroliuoti vagis – labai sunku. Siena yra itin ilga ir prie kiekvienos atkarpos po policijos pareigūną nepastatysi.

Be to, pasak kai kurių istorinių vertybių apsaugos aktyvistų, nėra ir kokios nors organizacijos, kuri pasirūpintų kinų sienos apsauga.

"Problemiška, kad Kinijoje nėra institucijos, kuri rūpintųsi tik tuo, jog siena būtų saugoma. Apie žalą galima pranešti aukščiausiems provincijų pareigūnams, deja, tada viskas įstringa biurokratiniuose gniaužtuose", – pastebėjo Jia Hailin, aktyvistė. Be to, ji pridūrė,kad pastaruoju metu Kinijoje tapo populiaru ieškoti dar neatrastų sienos atkarpų.

"Tokie atradimai pritraukia tūkstančius smalsuolių, o naujai atrastos sienos atkarpos dažnai būna labai trapios ir todėl greitai sunyksta, arba būna nuniokojamos", – aiškino moteris.