„Jie bus perkelti prie vakarinių mūsų sąjunginės valstybės sienų ir leis geriau užtikrinti saugumą. Tai bus padaryta nepaisant triukšmo Europoje ir JAV“, – pranešė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas.

Vakarinės sienos tai – Lenkija ir Lietuva. Rusija akcentuoja, kad infrastruktūra branduoliniams ginklams Baltarusijoje bus parengta iki liepos, kai Vilniuje susirinks visų NATO šalių vadovai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taip siekiama įbauginti ir, aišku, toliau eskaluoti konfliktą su Vakarais. O mums tai yra dar vienas priminimas, kad gyvename šalia dviejų labai nesaugių kaimynų“, – komentavo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Taip siekiama įbauginti ir, aišku, toliau eskaluoti konfliktą su Vakarais.

 

Anot G. Landsbergio, galimybės branduoliniam ginklui seniai yra Kaliningrade. Nerimą labiau keltų ne tiek nauja dislokavimo vieta, bet tai, kad Rusijos pajėgos pradėtų vežioti branduolinius ginklus iš dabartinių bazių.

„Pats judėjimo faktas, kad tas ginklas juda. Dabar jis gali būti dislokuojamas arčiau, prie rytinės mūsų sienos. Tai yra svarbus ir nerimą keliantis signalas“, – teigė G. Landsbergis.

Kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis nemato karinės logikos branduolinį ginklą dislokuoti šalia priešininko.

„Šiais laikais vis dėlto taktinis ginklas – raketos. Jos yra mobilios. Pastatyti stacionariai pozicijose prie sienos branduolinį ginklą – tai neturi jokios prasmės“, – konstatavo D. Antanaitis.

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Rusija grasina, kol jaučia galintys pakeisti ar atidėti Vakarų sprendimus. Pamatę, kad nepakeis, patys pasitraukia. Geriausias pavyzdys – šiandien oficialiai NATO nare tapusi Suomija. Dar laukiama Švedijos. Nors dar prieš invaziją į Ukrainą Rusija išsiuntė NATO ultimatumą atsitraukti iš Rytų Europos. Anot G. Landsbergio, rusų planai dėl branduolinio ginklo gali būti argumentas Lietuvai siekiant papildomų NATO pajėgų ir paskata naujoms sankcijoms.

„Vienareikšmiškai, nes man yra apmaudu, kad mes vis dar esame užstrigę su baltarusiškomis sankcijomis“, – teigė G. Landsbergis.

Dabar jis gali būti dislokuojamas arčiau, prie rytinės mūsų sienos. Tai yra svarbus ir nerimą keliantis signalas.

 

Po pareiškimų apie branduolinį ginklą Baltarusijoje Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas interviu Vokietijos žiniasklaidai pakartojo: „Lenkija būtų pasirengusi bendradarbiauti NATO branduolinio ginklo dalijimosi sistemoje ir prisiimti atsakomybę“. A. Duda spalį sakė, kad dėl to vyksta konsultacijos.

„Manau, kad tai yra vienas iš atgrasomųjų žingsnių“, – sakė G. Landsbergis.

Per pastaruosius metus Lenkijoje ne kartą treniravosi branduolinį ginklą galintys nešti amerikiečių naikintuvai. Jei Lenkija siektų tapti NATO branduolinio ginklo dalijimosi programos dalyve, tikėtina, kad Lenkijoje atsirastų ir branduoliniai užtaisai.

„Bet koks branduolinio ginklo dislokavimas Europos Sąjungoje ar NATO erdvėje turi būti suderintas ir su kitais sąjungininkais, nes branduolinis ginklas yra įtrauktas į bendrus NATO gynybos planus“, – paaiškino D. Antanaitis.

Bet lenkai pabrėžė, kad kol kas tiesiog nori būti įtraukti į diskusijas. Pats branduolinio ginklo dislokavimas Lenkijoje esą jau kas kita. Ir Vladimirui Putinui palankios Kinijos lyderis lapkritį sakė, kad pasaulis turi priešintis branduolinio ginklo panaudojimui arba grasinimui jį panaudoti.  Europoje branduolinį ginklą turi britai, prancūzai. JAV branduolinių ginklų pajėgumai dislokuoti  Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje. Nors informacijos nedaug, ekspertai teigia, kad Europos šalyse iš viso yra apie šimtas amerikiečių branduolinių ginklų.