Euro ir dolerio kova nuožmėja. Doleris euro atžvilgiu po truputį stiprėja, o tai ne pačios geriausios žinios gyventojams. 

Didžiausia tikimybė, kad besikeičiantį valiutos kursą pajus vairuotojai. Jau ir dabar daugelis skundžiasi išbrangusiu kuru. 

Lietuviškos degalinės tikina, kad pabrangęs doleris kuro kainų dar nepakėlė. Jos kilo tik dėl akcizo pokyčių, tačiau situacija bet kada gali apsiversti aukštyn kojom.  

„Tai yra jautri vieta ir ji neprognozuojama, todėl, kad kalbama apie visokius ginklų panaudojimus ir t. t. Negalime numatyti, ką galvoja viena ar kita šalis“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys. 

Balandžio 22 dieną vienas euras buvo vertas maždaug dolerio ir šešių centų, tai aukščiausias rezultatas per šešis mėnesius. O su kiekvienu dolerio pabrangimu artėja rizika, kad gyventojams brangs degalai, šildymas, maistas. Vis dėlto, kai kurie ekonomistai neabejoja, kad didžiausias dolerio brangimas jau praeityje. 

„Jeigu nematysime kažkokių netikėtumų, tarkime, geopolitinių eskalavimų arba kažkokio palūkanų prognozių pasikeitimo, tai tikėtina, kad dolerio kursas euro atžvilgiu liks maždaug dabartiniame lygyje“, – tikino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, kiti ekonomistai pabrėžia, kad kitapus Atlanto esančios Amerikos pamiršti nevalia. Po balandį vykusio Europos centrinio banko (ECB) susitikimo, kilo klausimas: ar nereiktų Europai sunerimti, kad pastaruoju metu išaugusi infliacija Amerikoje gali trukdyti infliacijos švelninimo planams Europoje? Ši galimybė kai kuriuos analitikus neramina. 

„Apie 50 proc. suskystintų dujų importuojame būtent iš Amerikos. Kontraktai yra denominuojami doleriais, vadinasi, visi energetinių išteklių kontraktai mums Europoje pabrangtų“, – aiškino pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.

Tačiau ECB balandžio viduryje į amerikiečių planus dėmesio nekreipė ir laikėsi esminės savo pozicijos – mažinti infliaciją. 

„Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų prie mūsų 2 proc. vidutinio laikotarpio tikslo. Manome, kad pagrindinės Europos centrinio banko palūkanų normos yra tokio lygio, kuris labai prisideda prie vykstančio dezinfliacijos proceso“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde. 

Dolerio ir euro kurso santykis ir mūsų humanitarinės politikos sprendimai gali pradėti kurti rimtas problemas.

O tolesnius sprendimus ECB žada kito posėdžio metu, kuris įvyks birželio pradžioje. Tik ar tie sprendimai nesukels Europoje chaoso? 

„Dolerio ir euro kurso santykis ir mūsų humanitarinės politikos sprendimai gali pradėti kurti rimtas problemas. Kažin, ar nelaukia mūsų gal ir ne tokia baisi, bet dar viena energetinės krizės banga“, – teigė E. Stonkutė.

Kiti ekonomistai prieštarauja, esą gyventojams brangus doleris gali atnešti tik naudą. 

„Dėl to stiprės Lietuvos ekonomikos tendencijos ir eksporto atsigavimas, nes eksportas sudaro didžiausią dalį Lietuvos ekonomikos ir euro kritimas yra labai palankus eurozonos eksportui“, – akcentavo A. Izgorodinas. 

Manoma, kad doleriui stiprėjant, augs amerikiečių vartojimas, tad eksportas iš Europos gali kiek išaugti. Galbūt amerikiečiai net ims planuoti atostogas pigesnėje Europoje. 

Už vieną eurą buvo mokama 1,0253 JAV dolerio.

Maždaug 12 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku kursas nusmuko 1 proc. ir vienas euras buvo vertas 1,0083 JAV dolerio.

Antradienį vienas euras buvo vertas 1,0298 JAV dolerio.

Valiutos kursas taip pat smuko investuotojams stebint JAV Federalinio rezervų banko (FED) vykdomą agresyvią palūkanų normų kėlimo politiką, kai tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) planuoja imtis kuklesnių normų didinimų.

Be to, antradienį paskelbti duomenys, kad birželį sulėtėjo euro zonos ekonomikos augimas – atidžiai stebimas verslo aktyvumą matuojantis tyrimų instituto „S&P“ pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) birželį sumažėjo iki 52 punktų, palyginti su 54,8 punkto gegužę.

Šis valstybės vadovo pareiškimas tiesiogiai prieštarauja JAV oficialiajai politikai – nemanipuliuoti dolerio verte, siekiant įgyti pranašumą prekyboje.

D. Trumpo „Twitter“ žinutėje sakoma, jog jeigu Amerika nesiims veiksmų, šalies pareigūnai toliau „bus vėplos, sėdintys nuošalyje ir mandagiai stebintys, kaip kitos šalys toliau žaidžia savo žaidimus – kaip jos elgėsi daugybę metų.“

JAV Iždo departamentas gegužę pareiškė, kad jo tyrimas parodė, kad jokia šalis neatitinka valiuta manipuliuojančios valstybės kriterijų. Vis dėlto tame pranešime nurodoma, kad Kinija ir aštuonios kitos valstybės yra įtrauktos į stebimų šalių sąrašą.

Valiuta manipuliuojanti šalis dirbtinai mažina savo pinigų vertę, kad jos prekių eksportas atpigtų, o importas iš užsienio – pabrangtų.

2016 metais, kai buvo kandidatas į prezidento postą, D. Trumpas ne kartą kaltino Kiniją manipuliuojant savo valiuta. Tapęs valstybės vadovu jis nedelsdamas pavadino Kiniją valiutos manipuliatore.

Tačiau Iždo departamentas nuo to laiko paskelbė penkias ataskaitas, kurias, pagal įstatymus, privalo teikti kas šešis mėnesius. Kiekvienoje ataskaitoje nurodoma, kad nė viena šalis neatitinka kriterijų, leidžiančių ją įvardyti valiutos manipuliatore.

D. Trumpo naujausia žinutė, regis, nepadarė jokio poveikio valiutų rinkoms. Padėtis neabejotinai pasikeistų, jeigu iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) pagrasintų pasitelkti manipuliacijas valiuta, kad sumažintų dolerio vertę.

Iždo sekretorius yra įgaliotas teikti komentarus apie dolerio vertę ir vykdyti intervencijas, tokias kaip dolerių supirkimas arba pardavimas valiutų rinkose, kad paveiktų pinigų vertę. JAV administracijos dešimtmečius siuntė pasauliui žinią, kad neketina kištis į valiutų rinkas, siekdamos paveikti prekybos srautus.

Silpnesnis doleris skatintų JAV eksportą, bet gali sukelti pavojų, kad pradės trauktis užsienio investuotojai, padedantys finansuoti federalinės vyriausybės 22 trln. dolerių (19,5 trln. eurų) skolą. Jie galėtų perkelti savo investicijas kitur, kad išvengtų valiutos nuvertėjimo, mažinančio investuotų lėšų grąžą.

Vieno didžiausių JAV banko „JPMorgan Chase & Co.“ vadovas Jamie Dimonas teigia manantis, kad JAV augimas, didėjanti infliacija privers FED pakelti bazines palūkanų normas labiau nei daugelis tikisi, rašo Bloomberg.

Finansų analitikas M. Dubnikovas sako, kad investuotojų nerimas dėl FED veiksmų – akivaizdus, o tokie veiksniai, kaip auganti infliacija, diktuoja sprendimą didinti palūkanų normas.

„Kaip tik antradienio naktį JAV dešimties metų obligacijos viršijo 3 proc. palūkanų normą, ir tai rodo, kad investuotojai nerimauja dėl būsimų FED judesių. Šiandieną palūkanos siekia 1,75 proc., infliacija pasiekė 2,5 proc.

2,5 proc. yra Pasaulio banko rekomenduojama viršutinė riba, kuri reikalauja palūkanų didinimo tam, kad ateityje pavyktų suvaldyti galimus svyravimus. Labai tikėtina, kad FED šiais metais palūkanas didins dar du, o gal net ir tris kartus, tad gali būti, kad metų pabaigoje matysime 2,5 proc. siekiančias bazines palūkanas“, – kalba finansų analitikas.

Katastrofos nebus, tačiau dalis gali neišgyventi

Didesnių palūkanų poveikį pirmiausia ir tiesiogiai pajus JAV gyventojai, turintys vartojimo, o ypač būsto paskolų, pastebi M. Dubnikovas, tačiau dolerio palūkanų augimas turi įtakos visam pasauliui, nes pusė pasaulio prekybos vyksta JAV doleriais.

Dolerio palūkanų augimas atsiliepia visam pasauliui, nes pusė pasaulio prekybos vyksta JAV doleriais.

„Dolerio palūkanų augimas atsiliepia visam pasauliui, nes pusė pasaulio prekybos vyksta JAV doleriais. Didesnės dolerio palūkanos reiškia kaštų padidėjimą, nes dalį prekybos vykdome skolintais pinigais, o skolinti pinigai kainuos brangiau.

Žinoma, normaliam verslui 1,75 ar 2,5 proc. palūkanos nėra reikšmingas pokytis, jis neturėtų sukelti didelių sunkumų, tačiau pastaruosius 10 metų palūkanos rinkoje buvo labai žemos, tad atsirado verslų, kurie gyvuoja tik dėl pigių ir lengvai prieinamų pinigų.  Tokiems verslams, kurie nėra patikrinti kelių ekonomikos ciklų, gali iškilti egzistencinės problemos – verslo modeliai gali tiesiog pradėti lūžti, tai atsilieps rinkai. Tačiau ar tai gali sukelti katastrofą? Šiame etape tikrai ne“, – tikina M. Dubnikovas.

Finansų analitikas tikina, kad FED veiksmai yra nukreipti ne į ekonomikos „sulaužymą“, o į tai, kad ateityje ji būtų tvaresnė, tad turbulencijų šiemet neturėtume pamatyti. Tačiau FED privalės balansuoti tarp spaudimo mažinti norą skolintis ir beatodairiškai vartoti bei siekio nesustabdyti ekonomikos.

Poveikis pasieks ir Lietuvą

„Mus FED sprendimai taip pat turėtų paveikti. Palūkanų augimas stiprina dolerį, lygiagrečiai stebime naftos brangimą. Mums augančių naftos kainų ir brangstančio dolerio derinys virs didesnėmis kuro kainomis ir didesne infliacija. Be to, dolerio stiprėjimas mums brangina visas prekes, kurias atsivežame iš Kinijos, o iš jos mes atsivežame beveik visas pramonines prekes.

Taigi, lietuviams JAV dolerio palūkanų didėjimas netiesiogiai gali skatinti infliacijos augimą“, – pažymi pašnekovas.

M. Dubnikovas pastebi, kad dažnai yra diskutuojama, ar amerikiečių palūkanų augimas gali sukelti palūkanų padidėjimą Europoje. To, pasak finansų analitiko, šiemet nevertėtų laukti, tačiau kitų metų pabaiga gali atnešti ir didesnes palūkanas Europoje.

„Kol kas euro zonoje palūkanų didėjimo šiais metais visiškai nesitikima. Euro zonos infliacija krito iki 1,2 proc., ir, palyginti su JAV, tai yra per pus mažiau. Palūkanų didinimas JAV mums gali didinti infliaciją, prekių kainas, bet palūkanos šiais metais neturėtų didėti.

Tačiau antrojoje 2019-ųjų pusėje palūkanų didėjimas tikėtinas ir Europoje. Tam iš tiesų reikia rengtis, nes paprastai tai, kas vykta JAV, po metų ar poros ateina į Europą. Tie, kurie turi būsto paskolas, turi pusantrų metų pasirengti galimam palūkanų augimui – kaupti rezervus, kurie galėtų būti panaudoti, kai padidės įmokos“, – kalba M. Dubnikovas.

Nors antradienį rinkoje buvo kalbama, kad po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo investuotojai permes turtą į saugesnius aktyvus, Šveicarijos frankas dolerio atžvilgiu trečiadienį beveik nepajudėjo, o Japonijos jena nusmuko iki savaitės minimumo.

D. Trumpo sprendimas labiausiai buvo juntamas naftos rinkoje, kur kainos pasiekė lygį, paskutinį kartą matytą 2014 m. pabaigoje.

Analitikai teigia, kad pastarųjų savaičių dolerio „ralis“ nerodo sustojimo ženklų – valiutos pakilimą varantis JAV valstybės obligacijų pelningumas toliau kyla, o prognozės, kada Europos centrinis bankas (ECB) ims kelti palūkanas, atitraukiamos į tolimesnę ateitį.

Euras trečiadienį krito 0,3 proc., iki 1,1828 dolerio už vieną eurą. Doleris pastarosiomis savaitėmis ištrynė visus šių metų pradžioje patirtus nuostolius.

Dolerio indeksas iš didžiųjų pasaulio valiutų sudaryto krepšelio atžvilgiu pašoko 0,3 proc., iki 93,377 punkto – aukščiausio lygio nuo gruodžio mėnesio.

Tuo tarpu itin saugia laikomos jenos atžvilgiu doleris pakilo dar 0,6 proc., iki 109,74 punkto, nepaisant paaštrėjusios politinės situacijos Artimuosiuose Rytuose.

Padidėjus infliacijos lūkesčiams ir stiprėjant darbo rinkai, dauguma Fed atstovų tikisi kitais metais pakelti palūkanų normas tris kartus. Tokie ketinimai šiek tiek nustebino investuotojus – dolerio kursas pakilo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Nors ekonominėje ir politinėje pasaulio situacijoje vis dar daug neužtikrintumo, sąlygos ištesėti palūkanų kėlimo pažadus kitais metais yra pagerėjusios.

Nuosekliai auganti infliacija ir karštėjanti darbo rinka skatina Fed atitraukti pinigų politikos stimulą. Spaudos konferencijoje centrinio banko vadovė Janet Yellen palygino situaciją darbo rinkoje su 2007 metais, kai nedarbingumas JAV buvo nukritęs žemiau neutralaus lygio, o šalies ekonomika buvo perkaitusi. Dabartinis BVP augimas nei iš tolo neprimena prieškrizinio lygio. Vis dėlto, įtempta darbo rinka suteikia pakankamai priežasčių kelti palūkanų normas – norint apsaugoti ekonomiką nuo per greito, netvaraus vystymosi tempo, šalyje reikia aukštesnės skolinimosi kainos.

Rinkų dalyviai nesitikėjo, kad ateities palūkanų kėlimo lūkesčiai bus taip pat padidinti šio susitikimo metu. Pastaruoju metu visame pasaulyje investuotojai tikisi spartėjančios infliacijos: atsigaunančios žaliavų kainos, istorinis OPEC susitarimas ir D. Trump‘o fiskalinio stimulo planai leidžia tikėtis ateityje sparčiau augsiančių vartotojų kainų. Norint pažaboti infliaciją, Fed vadovai jau dabar leidžia rinkoms suprasti, kad palūkanos gali kilti greičiau. J. Yellen taip pat užsiminė, kad kelių centrinio banko atstovų lūkesčius paveikė D. Trump‘o fiskalinio stimulo pažadai. Kol kas nėra aišku, kokia bus naujoji JAV fiskalinė politika, todėl šalies centrinis bankas nekomentavo, kaip bazinės palūkanų normos galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į augantį biudžeto deficitą. į.

JAV Federalinio rezervo bankas tikėjosi 2016-aisiais pakelti palūkanas net keturis kartus. Deja, rinkų panika dėl galimo Kinijos ekonomikos „kietojo nusileidimo“, darbo rinkos rodiklių svyravimai, Brexit ir JAV prezidento rinkimai sustabdė Fed planus. Visame pasaulyje padidėjusi politinė rizika  ir nenuspėjami ekonominiai šokai gali ir vėl sutrukdyti JAV centrinio banko siekiams ateinančiais metais. Vis dėlto, dėl brangstančios naftos greitėjant infliacijai, o Kinijai bent jau artimuoju metu pažabojus ekonomines problemas, darosi panašu, jog 2017 metais Fed bus lengviau ištesėti savo pažadus ir pakelti palūkanas tris kartus.

Valiutų rinkose dolerio kursas kilo kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu. JAV doleris tampa paklausesnis – dėl aukštesnių palūkanų finansinis turtas denominuotas JAV valiuta atneša didesnę investicinę grąžą. Taip pat Fed ketinant kelti palūkanas greičiau nei tikėtasi gali išaugti trumpalaikių obligacijų pajamingumai. Vis dėlto, pasaulyje išliekant dideliam neužtikrintumo lygiui nėra aišku, ar Federalinio rezervo bankui ilguoju laikotarpiu pavyks sėkmingai atitraukti piniginį stimulą. Todėl tikėtina, kad ilgalaikės palūkanos, atspindinčios šį neužtikrintumą, kils lėčiau, nei trumpo laikotarpio skolinimosi kainos.

Senatoriaus Johno McCaino (Džono Makeino) inicijuotas teisės aktas dėl nacionalinės gynybos finansavimo perduotas pasirašyti JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai).

Kaip praneša amerikiečių žiniasklaida, 2017 metais Pentagono bendras finansavimas bus 611 mlrd. dolerių. Senatas šį teisės aktą priėmė 92 balsais prieš septynis.

Vasarį prezidentas B. Obama pateikė Kongresui svarstyti galutinį 2017 fiskalinių metų biudžeto projektą. Praėjusią savaitę jam pritarė JAV Kongreso žemieji rūmai.

Anksčiau pranešta, kad suplanuotos bendros federalinės vyriausybės išlaidos – 4,1 trln. dolerių, o asignacijos gynyba bus viena pagrindinių sričių. Be to, numatyta, kad 3,4 mlrd. dolerių asignacijų bus skirta veiksmams „Rusijai sulaikyti“.

Iš viso 2017 metais JAV suplanavo skirti 350 mln. dolerių Ukrainai padėti, nurodė radijo stotis „Amerikos balsas“.

Gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Eštonas Karteris) vasarį sakė, kad Jungtinės Valstijos „stiprina savo pozicijas Europoje, kad palaikytų NATO sąjungininkus Rusijos agresijos akivaizdoje“.

„Šios lėšos bus skirtos daugeliui sričių. Europoje bus rotuojamos didesnės Amerikos pajėgos, bus daugiau mokymų su mūsų sąjungininkais, sandėliuojama daugiau karinės technikos ir gerinama infrastruktūra“, – tąsyk aiškino jis.

Nepaisant to, kad prieš balsavimą tikimybė, kad demokratė Hillary Clinton (Hilari Klinton) laimės rinkimus, buvo vertinama 80 proc., D. Trumpui pavyko laimėti svarbiausiose „svyruojančiose“ valstijose ir užsitikrinti pergalę, kurią amerikiečių spauda vadina didžiausiu netikėtumu JAV rinkimų sistemos istorijoje.

Iš pradžių smukęs JAV dolerio kursas euro atžvilgiu vėliau atsigavo iki 1,1014 JAV dolerio, palyginti su 1,1026 JAV dolerio antradieninės prekybos sesijos pabaigoje. Vienu metu doleris euro atžvilgiu buvo atpigęs iki 1,1300 JAV dolerio.

Jenos atžvilgiu doleris atpigo nuo 105,16 iki 104,13 jenos ir sumažino kritimą iki mažiau nei 1 proc. Anksčiau doleris jenos atžvilgiu atpigo beveik 4 proc.

Savo ruožtu Meksikos pesas dolerio atžvilgiu atpigo 7,5 proc. Vienu metu jo kursas dolerio atžvilgiu buvo kritęs 11 proc. Tai buvo rekordinis peso pigimas per 20 metų. Ekspertai mano, kad D. Trumpo išrinkimas gali pabloginti JAV ir Meksiko santykius ir sumažinti dvišalės prekybos apimtis, kadangi išrinktasis JAV prezidentas anksčiau kalbėjo apie galimą laisvosios prekybos su Meksika ir Kanada nutraukimą. Kanados doleris JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį pigtelėjo 1 proc.

Finansų rinkos pirmenybę teikė demokratų kandidatei Hillary Clinton (Hilarei Klinton), nes audringi respublikono D. Trumpo pareiškimai sėjo netikrumą.

„Žinoma, kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti, tačiau atmosfera rinkoje man primena tai, kas buvo prieš penkis mėnesius“, – pareiškė „Mizuho“ banko rinkų ekonomistas Daisukė Karakama, turėdamas omenyje „Brexit“ sukrėtimą.

„Ponas Trumpas aiškiai leido suprasti, kad stiprus JAV doleris jam nepatinka...“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, D. Trumpo propaguojama protekcionistinė politika skatina sujudimą finansų rinkose.

Analitikai sako, kad D. Trumpui tapus prezidentu, gali rimtai nukentėti Meksikos ekonomika, nes jis yra pažadėjęs persvarstyti laisvosios prekybos sutartį su šia šalimi, blokuoti migrantų perlaidas į savo gimtąją šalį ir priversti Meksikos vyriausybę sumokėti milijardus už sieną, kurią jis nori pastatyti tarp šios šalies ir Jungtinių Valstijų.

„Sujudimas rinkose didžiulis, vienas didžiausių pastaraisiais metais“, – pareiškė „Daiwa Securities“ vyresnysis valiutų strategas Yukio Ishizukis (Jukijas Išizukis).

„Nemanau, kad tai dėl D. Trumpo pareiškimo, kad už sieną privalo mokėti Meksika, nes jis nėra labai tikroviškas“, – pažymėjo jis.

„Investuotojams didesnį nerimą kelia jo pareiškimas apie tai, kad jis iš naujo derėsis dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA). Jeigu Jungtinės Valstijos iš tikrųjų tai padarys, tai Kanadai ir Meksikai atneš daug problemų“, – pareiškė ekspertas.

„Birželį rinkose iš esmės vyravo įsitikinimas, kad Jungtinė Karalystė referendume pritars tolesnei narystei Europos Sąjungoje. Dabar buvo tikėtasi panašaus rinkoms palankaus rezultato – H. Clinton pergalės. Ir panašu, kad rinkos ir vėl galėjo visiškai suklysti“, – pareiškė valiutos prekybos įmonės OANDA vyresnysis rinkų analitikas Craigas Erlamas (Kregas Erlamas).

Pigo nafta

D. Trumpui artėjant prie JAV prezidento posto, naftos kainos trečiadienio ryte sparčiai smuko.

Sausio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ smuko 3,3 proc. iki 44,56 JAV dolerio už barelį.

O gruodžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumažėjo 3,65 proc. iki 43,37 JAV dolerio už barelį.

Manoma, kad D. Trumpo pergalė JAV ekonomikai gali būti nenaudinga ir naftos paklausa gali sumažėti.

D. Trumpas yra pažadėjęs užsienio politikoje laikytis protekcionistinės pozicijos, o tai gali išprovokuoti naujus prekybinius karus, be kita ko, su Kinija, ir pakirsti „juodojo aukso“ paklausą.

Naftos rinkos žinios taip pat iš esmės yra neigiamos.

Amerikos naftos instituto skaičiavimais, JAV komercinės „juodojo aukso“ atsargos per praėjusią savaitę padidėjo daugiau kaip 4 mln. barelių.

Tuo tarpu Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) didina gavybą. „ S&P Global Platts“ duomenimis, kartelio gavyba spalį viršijo 33,5 mln. barelių per dieną. Vien Nigerija ir Libija per paskutinius du mėnesius gavybą padidino 500 tūkst. barelių per dieną.

Pagal rugsėjį pasiektą susitarimą OPEC šalys bendrą gavybą norėjo sumažinti iki 32,5–33 mln. barelių per dieną, t. y. 200–700 tūkst. barelių per dieną, palyginti su rugpjūčio gavybos lygiu. Tačiau, kaip matyti iš spalio mėnesio rodiklių, dabar gavybos sumažinimas turi būti bent 300 tūkst. barelių per dieną didesnis.

Tanklaivių judėjimą sekančios „ClipperData“ duomenys rodo, kad naftos gabenimo jūra apimtys spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo beveik 13 procentų. Tai, be kita ko, yra vienas iš veiksnių, skatinančių JAV „juodojo aukso“ atsargų, kurios jau yra beveik rekordinės, augimą.

JAV energetikos informacijos administracija antradienį pranešė, kad naftos gavyba JAV šiemet sudarys vidutiniškai 8,84 mln. barelių per dieną, o ateityje – 8,73 mln. barelių per dieną. Ankstesnės jos prognozės buvo mažesnės – atitinkamai 8,73 mln. ir 8,59 mln. barelių per dieną.

Pernai JAV gavyba siekė 9,4 mln. barelių per dieną, tačiau gavybos šalyje sumažėjimas, kaip paaiškėjo, buvo mažesnis negu tikėtasi.

JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ atliktos 14 investicinių bankų apklausos duomenimis, esant didelei ir net augančiai pasiūlai, naftos kainos 2017 metais laikysis žemiau 60 JAV dolerių už barelį kartelės. Dar visai neseniai buvo prognozuota, kad „juodasis auksas“ kitąmet vidutiniškai kainuos daugiau kaip 70 JAV dolerių už barelį.