Premjerė Ingrida Šimonytė nuoširdžiai sveikino D. Katkų jubiliejaus proga.

„Savo žiniomis ir didžiule patirtimi dalijotės su jaunaisiais muzikos pasaulio talentais, taip pat nuolat garsinote Lietuvos vardą svetur. Jūsų meistriškumas, atsidavimas mylimai sričiai žavi, kaip ir Jūsų charizma bei amžinas noras pažinti pasaulį. Linkiu malonios kasdienybės muzikos, nuolatinių prasmingų atradimų ir stiprios sveikatos“, – sakoma premjerės sveikinime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pasveikino D. Katkų.

„Esate viena ryškiausių, charizmatiškiausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo asmenybių: nuo Vilniaus kvarteto, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro profesinių bei meistriškumo aukštumų didžiausiose pasaulio scenose, Kristupo vasaros festivalio dovanos muzikos meno mylėtojų auditorijai iki kasdienybėje besiskleidžiančių mūsų bendrabūvio formų stebėjimo ir unikalių įžvalgų – kiekvienas savaip vertiname ir gėrimės Jūsų kultūrinio ir visuomeninio veikimo pavyzdžiais“, – sveikinime pažymėjo prezidentas.

Šalies vadovas padėkojo menininkui už ilgametę pedagoginę veiklą ugdant jaunuosius Lietuvos muzikus, plačiai sklindantį Lietuvos vardą, taip pat už kuklumo, paprastumo ir kartu išskirtinio profesionalumo pamokas.

Prezidentas palinkėjo menininkui nepailstamos energijos, įkvėpimų ir šypsotis skatinančių patirčių.

Kultūros ministras taip pat negailėjo sveikinimų.

„Sveikindamas gražios sukakties proga, noriu dar kartą išreikšti susižavėjimą Jūsų įspūdinga kūrybine veikla, atsiskleidusia altininko, dirigento, muzikologo, pedagogo, knygų autoriaus, aktoriaus ir kitais meniniais talentais. Leiskite nuoširdžiai padėkoti ne tik už didžiulį Jūsų indėlį į Lietuvos muzikinę kultūrą ir jos garsinimą pasaulyje – tiek suburiant Vilniaus kvartetą ir jame griežiant, tiek įkuriant Švento Kristoforo kamerinį orkestrą ir jam vadovaujant, tiek rengiant Kristupo vasaros festivalius – bet ir už pilietiškumą, skvarbų žvilgsnį ir šmaikštų žodį vertinant mūsų kultūros ir visuomeninio gyvenimo reiškinius“, – linkėdamas Maestro stiprios sveikatos bei gyvenimo pilnatvės sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Lietuvos operos solistas Liudas Mikalauskas taip pat pažėrė sveikinimų.

„Mieliausias Maestro, noriu nuoširdžiausiai jus pasveikint jubiliejaus proga! Esu dėkingas Dievui už mūsų kelių susikirtimo dovaną. Esat man didelis mokytojas buvimo scenoje, sugebėjimo kurti ne tik meną, bet ir pačius kolektyvus, festivalius nuo pat idėjos iki baigiamojo furšeto. Mokiausi ir mokausi iš jūsų kaip griauti sieną tarp žiūrovo ir artisto, kaip vidinės inteligencijos ir humoro pagalba paskatinti klausytoją išsėdėti iki koncerto pabaigos ir pamažu pamilti tą muziką, kuri jam grojama. Savo asmenybe į kultūros pažinimą atvedėt daugybę klausytojų, kurių meile dabar naudojamės ne vienas. Gyvuokit ilgiausius metus! Myliu, bučiuoju“, – savo feisbuko paskyroje rašė L. Mikalauskas.

Net 60 kabančių eglių, daugiau nei kilometras šviečiančių girliandų, 800 metrų sidabrinio lietaus, 300 eglių viršūnių ir sidabrinių burbulų, tapusių modernia dekoro detale, bei pusės tūkstančio baltų rožių, hiacintų, ir amarilių... Tiek prireikė garsiausiam Lietuvos floristui ir dekoratoriui Mantui Petruškevičiui tam, kad šventiškai papuoštų studiją. Kartu su 15 žmonių komanda Mantas studija puošė daugiau nei dvi paras – nuo ryto iki vėlyvos nakties, o tam, kad iš visų Vilniuje esančių „Senukų“ prekybos centrų būtų pristatytas toks kiekis dekoro, prireikė net trijų mikroautobusų.

„Man patinka kūrybingi žmonės su geru humoro jausmu, kurie, net artėjant vidurnakčiui, sako: dar nežinau kas iš to išeis, bet žinau, kad bus gerai! Tuomet tikrai žinau, kad mano studija atrodys nuostabiai, ir nėra dėl ko išgyventi….“, – apie darbą su floristu M. Petruškevičiumi sako televizijos laidų vedėja R. Mikelkevičiūtė.

Prie bendro Kūčių stalo M. Petruškevičiaus dekoruotoje studijoje kartu su televizijos laidų vedėja sės neseniai karjerą baigęs maestro Donatas Katkus. Šios Kūčios pirmosios, kurias maestro sutinka išėjęs į pensiją. „Jaučiuosi nuostabiai, pagaliau galiu atsipūsti, neskubėti, dėl nieko negraužia sąžinė, nebejaučiu jokio spaudimo“. D. Katkus išėjęs į pensiją ėmė mokytis ispanų kalbos, o laisvalaikiu mėgsta pavartyti savo seniai rašytus dienoraščius. Aprašyti savo gyvenimo atsiminimus ir įvykius jis pataria visiems. „Aš paskaitau, ką veikiau jaunystėje ir negaliu atsižavėti, koks įdomus buvo mano gyvenimas. O dabar jaunimas viską deda į socialinius tinklus. Bet tai yra atminties kapinynas – vieną dieną įdėjai, o kitą jau nebeatsimeni ir taip nuolatos“.

Laidoje dalyvaus ir tėčio Vitalijaus Cololo mirties metines paminėjusi dainininkė Evita Cololo, atlikėja Gintarė Karaliūnaitė ir iš emigracijos tolimojoje Australijoje sugrįžęs žurnalistas Martas Kalendra. Pastarasis skubiai grįžo prieš šventes, nes sužinojo, kad jo tėčiui diagnozuotas vėžys. „Nebūčiau sau atleidęs jeigu nepamatyčiau tėčio, nes su tokia diagnoze niekada negali žinoti, kiek liko laiko“, – pasakos žurnalistas. Martas pastaruoju metu buvo tas žmogus, kuris tėtį iš Skuodo vežiojo į chemoterapiją Vilniuje ir visuomet buvo šalia. „Ligoninėje prie kabinetų mačiau jaunus nuo gydymo nuplikusius žmones pavargusiais veidais. Tuomet supratau, kokie mes esame laimingi, esame sveiki ir mėgstame paverkšlenti dėl menkniekių. Tik atsidūręs tokioje situacijoje supranti kas iš tiesų yra svarbu“.

Nei vienos Kūčios neapsieina be kunigo Ričardo Doveikos žodžių apie tai, kas Kūčių vakarą svarbiausia. „Šių metų tikrovė, kurioje mes susirinksime Kūčių vakarą dar kartą parodė namų bažnyčios unikalumą – žmonos ir vyro, vaikų. Taip, turbūt ne visi išdrįsime šiemet prie stalo pasikviesti savo tėvelius, senelius, brolius, seseris, bet dėl to išryškėja namų tikrovė, kuri leidžia pasijausti savo namų tikraisiais šeimininkais. Taigi vienos šeimos namai atsidengia visu savo turiniu, visu savo tikrumu ir gražumu. Šiemet mes turime progą išgyventi pačias intymiausias ir tikriausias Kūčias – ne apeigų, ne pramogų, ne stalo žaidimų, ne valgio Kūčias, o santykių Kūčias“.

Šventinės laidos kūrybinė komanda aplankys ir žinomų Lietuvos žmonių namus: kam šie metai atnešė džiaugsmo, o kam skausmo? Kieno eglutė įspūdingiausia ir gražiausia? Filmavimo kameras pasitiks neseniai atžalų susilaukę Saulius Skambinas su šeima, Juozas Butnorius su šeima, Natalija Bunkė pasikvies prie savo kalėdinės eglutės, dainininkė Laima Tamulytė parodys, kaip atrodo pirmosios Kūčios su net 20 metų laukta pirmagime. Ir, žinoma, į visus Lietuvos žmones kreipsis Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, kurie papasakos, kokie metai buvo jo šeimai ir ko jis tikisi iš ateinančių jaučio metų.

Įspūdingai papuošta studija, jaukūs pokalbiai ir prasmingi interviu jau ketvirtadienį, Kūčių vakarą, 19.30 val., laidoje „Kūčios su Rūta“. Šventinį vakarą LNK televizijoje vainikuos filmo su Lady Gaga premjera „Taip gimė žvaigždė“ bei šilta romantiška lietuvių komedija su Inga Jankauskaite „Ir visi jų vyrai“.

„Tai didelis žmogus. Tai žmogus, kuris gyveno ne dėl turto, ne dėl garbės, ne dėl pinigų, ne dėl intrigų, ne dėl valdžios, bet gyveno dėl idealo, meno, dvasinių dalykų, tokių žmonių labai mažai“, – BNS sakė dirigentas, muzikologas Donatas Katkus.

„Man labai gaila, tai didelė netektis mūsų kultūrai“, – teigė jis.

Jis taip pat pasakojo, kad su G. Ručyte-Landsbergiene buvo pažįstamas nuo 1964 metų, nuolat palaikė ryšį, tačiau pastaruoju metu bendravo daugiau.

„Mano gyvenime ji buvo amžina pažįstama, įvairiais laikais tai arčiau susidurdavom, tai toliau pabūdavom, bet pastaruoju metu bendravimas buvo aktyvus“, – pasakojo muzikas.

Pasak jo, G. Ručytė-Landsbergienė buvo išskirtinė asmenybė, taip pat ir profesionalė muzikoje.

„Ji buvo labai valingas ir principingas žmogus. Svarbiausia – ji buvo labai didelė idealistė. Visa tai, kas susiję su dvasine žmogaus veikla, intelektualiniais dalykais, jai buvo labai svarbu (...) Tai – žmogus, kuris koncertavo su visais geriausiais Lietuvos dainininkais“, – teigė D. Katkus.

Jis taip pat prisiminė, kad šventė G. Ručytės-Landsbergienės 90-metį, tačiau, pasak muziko, tuo metu jos sveikata jau buvo pablogėjusi.

„Ji buvo kaip mama“

Tuo metu Lietuvos dainininkė Judita Leitaitė irgi pasakojo neseniai bendravusi su G. Ručyte-Landsbergiene.

Aš jai pasakydavau slapčiausius dalykus, visada mane priimdavo, suprasdavo.

„Ji buvo nuostabus žmogus – kaip mama. Aš jai pasakydavau slapčiausius dalykus, visada mane priimdavo, suprasdavo. Pastaruoju metu gal ne tiek daug bendravau, bet ji man buvo toks pavyzdys“, – BNS sakė solistė.

„Labai nuoširdi, labai vaišinga, nepaprastai gera šeimininkė. Ji tiesiog laikė visus namus ant savo pečių“, – pasakojo J. Leitaitė.

Pastarąjį kartą jos bendravo telefonu, tačiau dainininkė gailisi, kad nepavyko apsilankyti G. Ručytės-Landsbergienės gimtadienyje.

„Ir visai neseniai bendravau. Tiesiog radau senus įrašus, darytus gal 1992 metais, tiesiog klausiau jų ir taip man patiko, aš jai paskambinau. Sakau: ponia Gražina, norėjau leist kompaktinę plokštelę, kur mes įrašėm nuostabią prancūzų muziką. Sako: tu tik, vaikeli rašyk. Ir dar pakvietė į savo gimtadienį, bet aš negalėjau atvažiuot, dabar taip gailiuosi“, – teigė J. Leitaitė.

Apie milžinišką rūpestį dainininkėmis, su kuriomis dirbo G. Ručytė-Landsbergienė, pasakojo ir muzikas D. Katkus.

„Ji labai globojo visas savo dainininkes. Ji buvo ypač šilta. Ji jas tiesiog mylėjo. Tai – žmogaus moralės ir dvasinio gyvenimo lygis, ji buvo puikus žmogus savo dainininkams, kurie irgi buvo labai puikūs“, – sakė D. Katkus.

Pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio žmona G. Ručytė-Landsbergienė mirė antradienį eidama 91-uosius metus.

Taip pat buvo pristatytas orkestro 25-čio metraštis-knyga.

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro rudens sezono atidarymo koncerto išvakarėse susirinko gausus būrys žinomų Lietuvos meno ir kultūros žmonių bei verslininkų: Rotary klubo, Vilniaus klubo nariai, AB „Audimas“ prekės ženklo vykdomoji direktorė Vesta Krungolcienė, „Vilniaus Audi centro“ generalinė direktorė Laima Gatelienė, advokatai Konstantinas Trišinas ir Akvilė Vitkevičiūtė iš advokatų kontoros „Leximum“ .

Renginį, orkestrui sugrojus įžanginį kūrinį, pasisveikinimu pradėjo orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, talentingasis maestro Modestas Barkauskas kuris pristatė orkestro naujausius planus bei intriguojančias koncertines programas. Į sceną pakviestas orkestro įkūrėjas, garbės dirigentas maestro Donatas Katkus išsakė savo sveikinimus orkestrui ir renginio svečiams. Kartu su rudens sezono programa bei abonementais, svečiams buvo pristatyta ir orkestro 25-čio knyga. Papasakota jos gimimo istorija.

Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėjusios F. Gosseco, J. Tamulionio, N. Rotos, D. Vireno kūrinių ištraukos buvo skirtos orkestro partneriams, rėmėjams, ir draugams kurie prisidėjo prie orkestro klasikinės muzikos programos įgyvendinimo bei sklaidos.

Universalumas, aukščiausio lygio profesionalumas, meninė vaizduotė – pagrindinės orkestro savybės bei kriterijai formuojant programą. Todėl naujajame rudens sezone klausytojai išgirs nepaprasto grožio Frederiko Šopeno koncertą fortepijonui ir orkestrui nr.1., kurį atidarymo koncerte atliks visame pasaulyje garsus pianistas Jan Krzysztof Broja.

Taip pat, rudens sezone klausytojai išgirs žymiausius lietuvių kompozitorių Eduardo Balsio ir Felikso Bajoro kūrinius, boso Liudo Mikalausko raganiškas arijas. Rudens sezone skambės gruziniškos muzikos melodijos su altininke Ūla Žebriūnaitę. Sekant meninės vaizduotės principu, orkestras žadins klausytojų vaizduotę smėlio animacijoms su Piotro Čaikovskio muzika bei smėlio animatore iš Latvijos Zane Pumpure.

Rudens sezone nebus pamiršti ir jaunieji dirigavimo talentai, kurie rungsis renginyje „Dirigentų olimpas“. Jauniesiems klausytojams pasaką kartu su orkestru seks aktorė ir dainininkė Aistė Lasytė, o šokio mylėtojus orkestras pradžiugins tango muzika kartu su 4Tango ir Eduardo Gimenezu. Na, o įspūdingu koncertu rudens sezoną pradėjęs orkestras šį sezoną, bei kalendorinius metus užbaigs grandioziniu naujametiniu koncertu „Kelionė metų laikais“ kartu su operos soliste Joana Gedmintaite ir smuikininku Linu Valicku.

Vis dėlto jaustis geriau jam padeda išmoktos gyvenimiškos pamokos – harmonija, pasiekiama mylint savo kūną, kuris yra pagrindinis instrumentas. Vengti stresinių situacijų ir rūpintis savo sveikata – tą pataria ir sveikatos specialistai.

D. Katkus pasakoja, kad vos išėjęs į sceną užmiršta visas bėdas. „Kiekvienas žmogus turi savo profesinį vaidmenį, kuris susijęs su patirtimi. Kai įžengiu į sceną, ji visuomet iškyla į paviršių. Stovėdamas prieš orkestrą esu dirigento vaidmenyje, tuomet užmirštu stresą, įtampą, nuovargį. Tada turiu vadovauti – reaguoti, planuoti, vesti orkestrą, sakyti, kaip elgtis, ieškoti sprendimų, jeigu kažkas nepavyksta“, – sako dirigentas.

Emocinį nuovargį jis dažniausiai pajunta po koncerto. Pasak D. Katkaus, scenos žmonės, kaip ir sportininkai, turi vieną progą, akimirką, kai turi parodyti viską, ką gali, o tai sukelia nepaprastą stresą. „Po to nieko nesinori daryti, tiesiog atsipalaiduoti. Kitaip būtų neįmanoma atlaikyti susikaupusios įtampos“, – tikina maestro.

Harmoniją atranda kasdienybėje

Anot dirigento, stresinių situacijų pasitaiko ir kolektyve, jeigu ginčai nuveda į pyktį. Tuomet harmonijos jis ieško kasdienybėje ir sako, kad ji yra žmogaus saviauklos vaisius, priklausantis nuo vidinio nusiteikimo. „Harmonija atsiranda tada, kai esi patenkintas savimi, nekeli per didelių reikalavimų sau, susitaikai su savo likimu, nepervertini savęs. Reikia įsivertinti jėgas duotuoju metu. Gyvenime visuomet reikia stengtis kuo optimistiškiau nusiteikti. Jeigu apie ką nors galvoji, galvok į priekį, apie gerus dalykus. Nereikia nusiminti. Tai apsaugo nuo streso“, – sako D. Katkus.

Harmonija atsiranda tada, kai esi patenkintas savimi, nekeli per didelių reikalavimų sau, susitaikai su savo likimu, nepervertini savęs. Reikia įsivertinti jėgas duotuoju metu. Gyvenime visuomet reikia stengtis kuo optimistiškiau nusiteikti.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Rasa Keraitė antrina dirigentui, jog dėl greito gyvenimo tempo žmonės kasdien susiduria su nerimu, įtampa. Reikia įsiminti vis didesnį informacijos kiekį, darbe lūkesčiai auga, užduočių daugėja, o jei užklupę sunkumai viršija žmogaus turimus resursus, tai išbalansuoja visą organizmą. Pasak specialistės, pagrindinė priežastis, dėl kurios gyvenime prarandame harmoniją – nuolatinis skubėjimas, todėl ji pataria daugiau laiko skirti atpalaiduojančiai veiklai. 

„Buvimas gamtoje, pasivaikščiojimai, lengvas sportas, malonūs pomėgiai, kūrybingumo puoselėjimas, pokalbiai su bendraminčiais, meditacija, relaksacija, geros mintys ir šypsena veide – visa tai labai padeda pailsėti nuo įtampos, kurią patiriame darbe. Reikėtų nepamiršti, kad miego trukmė ir kokybė turi labai didelę įtaką bendrai organizmo savijautai ir darbingumui“,  – sako  vaistininkė.

Pasak jos, nuolatinį stresą patiriantys žmonės turi silpnesnę imuninę sistemą, todėl dažniau serga infekcinėmis ar virusinėmis ligomis.  „Jau rudens pradžioje, prasidėjus permainingiems orams, daug streso patiriantiems žmonėms lengviau pasigauti peršalimą. Ilgai besitęsiančio streso paveiktas organizmas turi polinkį greičiau susirgti ir širdies bei kraujagyslių sistemos, virškinimo organų ligomis. Nustatyta, kad dažniausios ilgalaikio ar nuolatinio streso pasekmės yra sutrikęs širdies darbas, skrandžio opos ir vėžinės ligos“, – išvardija vaistininkė.

Kūnu rūpinasi kaip instrumentu

Kalbėdamas apie savo fizinę sveikatą, D. Katkus prisipažįsta ja rūpinęsis ne visuomet. „Gyvenime aš labai negražiai elgiausi su savo kūnu. O reikia mylėti save ir prižiūrėti. Tuomet išauga gyvenimo kokybė. Visos problemos kyla tuomet, kai nebevertini savęs, savo kūno. Bet ką norint daryti, reikia panaudoti savo kūną, jis turi būti sveikas, judėti. Kūnas tam tikra prasme yra instrumentas, todėl būtina jį prižiūrėti“, – sako D. Katkus.

Dabar D. Katkus savimi rūpinasi atidžiau nei anksčiau, stiprina sveikatą, stengiasi valdyti stresą ir įtampą. Vos prasčiau pasijutęs konsultuojasi su specialistais, vaistininkais. „Vartoju įvairių medikamentinių priemonių, tad stengiuosi su stresu ir įtampa tvarkytis teigiamu požiūriu, bet kai nežinau, kaip elgtis, drąsiai patikiu savo sveikatą specialistams, vaistininkams“, – sako maestro ir priduria, jog kartu su teigiamu požiūriu į gyvenimą, kuris sveikatai labai svarbus, jis taip pat pasitiki ir šiuolaikine medicina.

Svarbi net mityba

Vaistininkė R. Keraitė dar papildo, kad padėti suvaldyti kylančias emocijas gali padėti ir subalansuota mityba, nes ji užtikrina organizmo aprūpinimą būtinosiomis medžiagomis. Tiesa, pasibaigus vasarai, kai organizmui reikiamų medžiagų dažniausiai nebegauname su maistu, labai naudingi B grupės vitaminai.  „Pavyzdžiui, B1 pagerina nuotaiką ir yra būtinas nervų funkcijai,  o B12 padeda išsiskirti geros savijautos suteikiančioms smegenų medžiagoms. Taip pat naudingi vitaminai A, E, D ir magnis, kuris atpalaiduoja nervų bei raumenų sistemą ir taip sumažina streso lygį“, – vardija „Euroavaistinės“ specialistė.

Nuotaiką, pasak vaistininkės, gali pagerinti ir raudonojo dobilo, pipirmėčių, o jeigu žmogaus kraujo spaudimas žemas, tinka ir jonažolės – arbata. Įtampai mažinti galima rinktis ir valerijoną, ramunėlę, pasiflorą ar vaistinę verbeną.

Programoje "Muzika, kuri pasakoja" orkestrui dirigavo ir jaunuoliams apie muziką kalbėjo kolektyvo įkūrėjas, garbės dirigentas Donatas Katkus. Programoje "Vivaldi rokas" su orkestru pasirodė elektrinės gitaros virtuozas Tomas Varnagiris ir Lietuvos "beatbox" čempionas Tomas Tradišauskas, o kolektyvui dirigavo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas.

Koncertai vyko 396 žiūrovus talpinančioje Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Vilniaus "Ryto" progimnazijos aktų salėje. Per orkestro pasirodymus šios erdvės buvo pilnos 5–9 klasių mokinių ir juos lydinčių mokytojų. Šv. Kotrynos bažnyčioje vykstančiame koncerte kolektyvą pristatinėjantis maestro D.Katkus pasakojo: "Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras yra be galo universalus. Jis profesionaliai atlieka ne tik klasiką, bet ir džiazą, ir pop muziką, roką, yra grojęs su žymiausiais Lietuvos dainininkais, tokiais kaip Donatas Montvydas, Jurga, Evelina Sašenko, su daugybe estrados ir roko grupių. Grodamas kolektyvas skraidė oro balionais, muzikavo drauge su daugybe baikerių."

Šie koncertai – ilgamečio orkestro edukacinio darbo tąsa. Maestro D.Katkaus diriguojamoje vienos akademinės valandos trukmės programoje visi groti kūriniai buvo palydėti šmaikščiais ir informatyviais dirigento pasakojimais. Jaunimas sužinojo, kas buvo gražu prieš kelis šimtus metų Wolfgangui Amadeus Mozartui ir kaip Amerikoje šoko regtaimą.

Trys savanoriai, palaikomi visos salės, patys galėjo įsitikinti, kad dirigavimas – tai ne tik stovėjimas atsukus nugarą žiūrovams ir mosikavimas burtų lazdele.

Maestro atsakė į klausimus, kodėl kai kurios melodijos tokios patrauklios ir kaip pačiam sukurti melodiją, atskleidė paslaptį, kodėl muzikantai scenoje sėdi tam tikra tvarka ir išaiškino orkestro koncertmeisterio svarbą. Skambėjo įvairiausia muzika nuo W.A.Mozarto iki Vinco Kudirkos valsų ir polkų.

Jaunuoliams labiausiai patiko suteikta galimybė padiriguoti orkestrui. Trys savanoriai, palaikomi visos salės, patys galėjo įsitikinti, kad dirigavimas – tai ne tik stovėjimas atsukus nugarą žiūrovams ir mosikavimas burtų lazdele; nuo jo priklauso muzikos atlikimo sėkmė.

Rugsėjo 20 d. Vilniaus "Ryto" progimnazijos aktų salėje įvyko du koncertai, kuriuose dalyvauti galėjo tiek pačios progimnazijos, tiek kaimyninių mokyklų auklėtiniai. Pasirodymuose M.Barkauskas ne tik dirigavo Antonio Vivaldi "Metų laikus", bet ir įtraukiamai pasakojo kūrinio dalis susiejančias istorijas. Ypatingą įspūdį jaunimui paliko žinomas Lietuvos elektrinės gitaros virtuozas T.Varnagiris ir "beat box‘o" čempionas T.Tradišauskas; jų dėka vienas garsiausių klasikinės muzikos šedevrų nuskambėjo visiškai naujai.

Įvykę koncertai – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įgyvendinamo projekto "Nuo baroko iki roko" dalis. Paskutiniai orkestro pasirodymai vyks lapkričio 9 d. Vilniaus Naujamiesčio mokykloje diriguojant orkestro vyr. dirigentui ir meno vadovui M.Barkauskui.

Sudalyvauti renginiuose galimybę jau turėjo 16 Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklų.

Ne tik puikiu humoro jausmu garsėjantis D.Katkus surimtėja tada, kai kalba pasisuka apie bendrą kultūros lauką, Vilniaus miesto savivaldybės požiūrį bei aplinką, kurioje apstu populiariosios kultūros.

1965 m. styginių kvartetą, vėliau tapusį orkestru, įkūręs D.Katkus sakė net ir nežinantis, kodėl sulaukė tokios sėkmės. Tačiau, matyt, į vieną sukrito kelios svarbios aplinkybės.

"Tais laikais Filharmonija buvo diktatorius. Kam "duodavo" koncertus, spręsdavo meno vadovas ir direktorius. Stovėdavo eilės prie direktoriaus kabineto ir maldaudavo koncertų. Tie maldautojai dažniausiai buvo jaunimas.

Prie aktorių namų suorganizavau jaunųjų muzikos atlikėjų sekciją. Pradėjome burti kolektyvus, kurie nebuvo Filharmonijos kolektyvai, o juk anksčiau be Filharmonijos niekas nieko negalėjo", – prisiminė D.Katkus.

Vėliau styginių kvartetas augo, o poreikį diktavo ir publika. Netrukus Šv. Kristoforo orkestrui sukaks 25 metai.

Nors iš orkestro vyriausiųjų dirigentų D.Katkus pasitraukė, tačiau veiklos jam nestinga, netrūksta ir koncertų. Nuo 1960 m. Vilniuje gyvenantis D.Katkus šį miestą vadina savo namais, tačiau vietos valdžios požiūriu sako esąs nusivylęs.

– Ilgą laiką vadovavote Vilniaus miesto Šv. Kristoforo orkestrui, o dabar ar nestinga veiklos?

– Aš esu garbės dirigentas. Man 76 metai. Tad pažiūrėjau iš šalies: Viešpatie, ką aš čia stumsiuosi iki grabo? Yra jaunų dirigentų, kuriems reikia duoti postūmį. Atėjo puikus dirigentas. Ir labai gerai, kad jis atėjo. Orkestras toliau aktyviai koncertuoja.

24 metus kariavau su Vilniaus miesto savivaldybe. Finansavimas buvo toks: kiek Katkui duosime pinigų, kad nebūtų per daug? Bet turi būti žinoma, kiek pinigų reikia, kad būtų galima išlaikyti orkestrą.

Galvojom: nueisime ir parodysime, kaip reikia daryti. O ką ten parodysi? Ten vaidinti reikia. Tada pagalvojau, kad geriau apsimesiu durniumi. Įsivaizduojate, kaip žmonėms juokinga? Sako: profesorius, o durnas.

Visos Europos sostinės turi savo aukštosios kultūros kolektyvus, daugybė miestų turi. Klaipėdos kamerinis orkestras turi nuolatinį finansavimą – etatus, įsikūrė Šiaulių orkestras – irgi turi etatus, Panevėžio kamerinis orkestras – turi. Kaunas turi simfoninį orkestrą, kvartetą, dūdų orkestrą, bigbendą. Tuo pasirūpina savivaldybės. O Vilnius neturi.

Bandžiau siekti, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų miesto kultūros centras, kad rūpintųsi miesto kultūra. O jie buvo meno saviveiklos rėmėjai, išdalydavo neaiškiems ansambliukams. Norėjau, kad tai būtų aukštosios kultūros institucija, kuri rūpintųsi kokybiška kultūra. Bet man to nepavyko padaryti.

Mes visą laiką kariavome, o mums mažino pinigus. Juk iki šiol dar nėra išspręstas mūsų finansavimas. Kovojome su savivaldybės valdžia, kad Vilniuje būtų profesionalus kamerinis orkestras. Nesuprantu, kas jie per žmonės?

Politika pasidarė savo interesų realizavimo vieta. Ir viskas. Arba yra žmonės, kurie negabūs, profesijos neturi, tai čia bent algas gauna ir nieko nereikia daryti.

– Jaučiate apmaudą?

– Ne tik aš. Oskaras (Koršunovas) irgi su savo teatru. Jie pasiekė pasaulinę karjerą. Mūsų orkestras taip pat yra profesionalus. Mes reprezentuojame Vilnių. Ir mes – ne popsas. Kai išvažiuojame į Paryžių, yra užrašyta, kad tai – Vilniaus miesto orkestras.

Netrukus bus 25 metai, kaip mūsų "neįsteigia". O tai reiškia, kad žmonės, kurie ateina groti, neturi jokių socialinių garantijų. Jie ateina, pagroja, gauna nedidelius honorarus, kiekvieną mėnesį su jais sudarome sutartis. Mūsų orkestras yra geras, europinio lygio, esame aukštai vertinami. Bet savivaldybės merui nusispjauti. Visiems merams.

– Netrukus vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai mero rinkimai. Jau žinote, už ką balsuosite?

– Nežinau. Pas mus yra didžiulė politinė tragedija, į politiką nebeina padorūs žmonės. Politika pasidarė savo interesų realizavimo vieta. Ir viskas. Arba yra žmonės, kurie negabūs, profesijos neturi, tai čia bent algas gauna ir nieko nereikia daryti. Jūs pažiūrėkite, ką jie kalba? Kad ir Seime. Apskritai rinkimai yra didžiulė piaro banga. Ir man niekas neuždraus pasakyti, kad tapsiu prezidentu, o kai juo tapsiu, tai pensijos bus po 2,5 tūkst. eurų. Žmonėms žada, o jie ir tiki.

Mes savo laiku buvome įkūrę Lietuvos piliečių chartiją. Tai buvo visuomeninė organizacija, nors turėjome savo atstovus Seime, tačiau partijos taip ir neįregistravome. Toje chartijoje buvo aukščiausios klasės intelektualai. Pamenu, imdavome seimūnų kalbas ir analizuodavome kaip nesąmonių rinkinį. Dažniausiai politikai kalba savo asmeninių interesų vardu.

Įdomu, kokią literatūrą skaito Skvernelis? Kas yra jo dvasinis idealas? O Karbauskis? Koks jo meno skonis?

– Ramūnas Karbauskis yra Seimo kultūros komiteto pirmininkas.

– Kad ir Viešpats Dievas. Tai neturi reikšmės. Institucija ir žmogus nėra tas pats.

– Kalbant apskritai apie Vilniaus kultūros lauką, kokias tendencijas pastebite?

– Kas antrus metus rašydavau, kokia turi būti miesto kultūros politika. Esmė jos yra kokybė. Miestas turi jausti atsakomybę už gyventojų kultūrinį lygį. Yra labai paprasti dalykai. Per simfoninius koncertus niekas negeria alaus. Po tokio koncerto niekas nevartoja narkotikų. Kalbu ne apie popsą, bet apie buvimą kartu per kultūrą ir dvasinius atradimus.

Žinoma, kad reikalingos ir pramogos. Bet dabar visa televizija jau yra popso rankose, negirdėsite net ir mažos pjesės. Nėra jų. LRT panaikino kultūros kanalą, dabar ten sportas ir popsas. Yra tokie labai talentingi vaikai Maknickai. Jų koncertą LRT transliavo šeštą valandą ryto. Suprantate, šeštą valandą ryto?

O kalbant apie arklį, tai klausimas buvo toks: statyti arklį ar nestatyti? Beje, tas arklys neturi jokios meninės vertės. Tai yra tikras, švarus kičas. Bet! Juk jis panašus į Lietuvos herbą.

O pramoginė visuomenė yra nemąstanti visuomenė. Aš vieną kartą sukūriau populiarią dainą – lygiai per tris minutes. Nes melodinės nuotrupos skraido ore, jų apstu. Man juokinga, kai giriasi kompozitorius, kuris niekur nesimokė, kad parašė penkis tūkstančius dainų. Popse labai daug visko, bet ten mokytis nereikia. Mergaitės viena kitą mėgdžioja, jos visos dainuoja vienodai. Tik vienetai originalių.

Yra labai kūrybingų žmonių, kurie sugeba atrasti stilių ir pramogose. Tie patys bitlai. Jie egzistuoja atmintyje, tiesoje.

O mes esame Lietuvoje, ir reikia palaikyti asmeninius ryšius – gerti su jais, dalyvauti visur, bendrauti neformalioje aplinkoje, susidraugauti. Visi taip daro. Juk konkurencija žvėriška, o uždangaliukas, kuris duoda gyvenimą, visą laiką siaurėja. Visi po juo netelpa.

– Jūs pats irgi esate dalyvavęs komerciniuose televizijų projektuose, kur kokybės bei aukštosios kultūros kažin ar buvo.

– Taip. Galvojom: nueisime ir parodysime, kaip reikia daryti. O ką ten parodysi? Ten vaidinti reikia. Tada pagalvojau, kad geriau apsimesiu durniumi. Įsivaizduojate, kaip žmonėms juokinga? Sako: profesorius, o durnas.

– Vilniuje nerimo ginčai dėl Lukiškių aikštės. Kokia jūsų nuomonė?

– Visų pirma ši aikštė turi savo istoriją. Kalbant apie Gedimino prospektą, KGB rūmus. Dvi ašys. Miestas turi turėti reprezentacinę vietą, todėl tokia aikštė turi būti. Greta jos – barokinė bažnyčia. Architektas turi į tai atsižvelgti. Bėda, kad nei ideologinio, nei architektūrinio sprendimo nėra. Kas yra dabar – ne sprendimas. O kalbant apie arklį, tai klausimas buvo toks: statyti arklį ar nestatyti? Beje, tas arklys neturi jokios meninės vertės. Tai yra tikras, švarus kičas. Bet! Juk jis panašus į Lietuvos herbą.

– Tačiau Kaunas tą, anot jūsų, arklį ėmė ir pastatė.

– Bet tai klausykite! Juk tai Kaunas. O Kaunas yra Kaunas. Kauniečiai net Šustauską meru buvo išrinkę.

Tiesą sakant, nepasakyčiau, kad jis, pastatytas Kaune, blogai atrodo. Gaila tik, kad menas ten išbrauktas visiškai. Jokios raiškos nėra. Visi menininkai sukilo, kai pamatė. Košmaras. O politikams tiko. Tai tegul ir stovi.

„Sveikindami Lietuvą jubiliejaus proga valstybei norėjome įteikti originalią dovaną, sukurti tai, ko iki šiol nebuvo. Dar liepą visus traukinius papuošėme Vyčiais, o artėjant Vasario 16-ajai subūrėme unikalų traukinių orkestrą, sugrojusį „Tautišką giesmę“. Taip atliekamas Lietuvos himnas skamba pirmą kartą istorijoje“, – pasakojo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pasak įmonės vadovo, daugiausiai pastangų pareikalavo lokomotyvų ir skirtingų signalų tonacijų atranka, o idėjos įgyvendinimui ruoštis reikėjo daugiau nei mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Iš visų mūsų turimų traukinių – tiek keleivinių, tiek krovininių – turėjome atrinkti lokomotyvus, turinčius skirtingos tonacijos signalus. Tai išties nelengva užduotis, o jos rezultatas nustebino ir mus pačius – turbūt niekas įmonėje iki šiol nežinojo, kiek skirtingų garsų ir intonacijų turi lokomotyvai. Vykdėme ir muzikaliausių mašinistų atranką“, – pasiruošimo užkulisius atveria M. Bartuška.

Įmonė šimtmečio proga taip pat pirmąkart visiems atvers tik svarbiausių valstybės asmenų iki šiol regėtas erdves – organizuojamos specialios nemokamos ekskursijos po Vilniaus geležinkelio stotį ir iki šiol lankytojams nematytas jos vietas. Šventinį savaitgalį keleiviai bus kviečiami į neįprastas keliones traukiniais kartu su gidais, o Vasario 16-osios išvakarėse – į nemokamą filmo „Grąžinti Nepriklausomybę“ peržiūrą bei diskusiją apie signatarų autoritetą su filmo kūrėjais ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka.

Jo įkūrėją, ilgametį kolektyvo meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą Donatą Katkų šiose pareigose pakeitė vienas ryškiausių šalies jaunosios kartos batutos meistrų Modestas Barkauskas. Iškilminga dirigento lazdelės perdavimo ceremonija ir šventinis orkestro ir solistų koncertas vyko Naujųjų metų išvakarėse, Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Viena charizmatiškiausių akademinės muzikos scenos asmenybių, dirigentas, altininkas, muzikologas, maestro D. Katkus ne tik ilgus metus vadovavo stilistine įvairove ir profesionalumu žavinčiam Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui, bet ir buvo jo subūrimo iniciatorius. Daugiau nei dvidešimt metų maestro vadovaujamas kolektyvas tapo ne tik vienu svarbiausių sostinės meno reprezentatų, bet ir pagrindiniu naujosios lietuvių muzikos interpretatoriumi. „Šv. Kristoforo kamerinis orkestras – Lietuvos kompozitorių draugas“, – kartą yra sakęs kompozitorius Osvaldas Balakauskas.

Maestro Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovo pareigose keičiantis M. Barkauskas jau kurį laiką buvo antruoju orkestro dirigentu. Muzikas patirties sėmėsi iš profesoriaus Juozo Domarko, tobulinosi pas žymius specialistus užsienyje, o šiandien jį diriguojant galime girdėti svarbiausiose šalies salėse, dirbant su geriausiais kolektyvais. Be to, M. Barkauskas savo patirtimi jau dalijasi ir su augančia dirigentų karta – jis yra Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas.

„Orkestrui labai pasisekė, kad toliau jam vadovaus toks talentingas ir veržlus dirigentas. Nežinau, ar girdėjote, tačiau visai neseniai jis parsivežė bronzinę batutą iš prestižinio konkurso Katovicuose. Žinote, būna, konkursuose varžosi keli šimtai smuikininkų, o čia – keli šimtai dirigentų! Tarp jų mūsų Modestas tapo lauretu, taigi mums išties nepaprastai pasisekė“, – šventinio vakaro metu kalbėjo pats D. Katkus. Maestro, be abejonės, orkestro veiklos neapleis – jis kaip garbės dirigentas dar ne kartą sugrįš prie pulto, savo gaiviomis idėjomis prisidės prie kolektyvo programų kūrimo.

Iškilmingą batutos perdavimą palydėjo ir pakilia nuotaika dvelkęs naujametinis koncertas. Jame Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojant naujajam meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui, griežė kartu su ryškiausiais jaunosios kartos solistais, sopranu Aiste Pilibavičiūte ir tenoru Edgaru Davidovičiumi. Aukšta nata senuosius metus užbaigęs, o naujuosius 2018-uosius pasitikęs su nauju meno vadovu, kolektyvas publikai jau yra numatęs ne vieną malonią staigmeną.

„Normalios šeimos tarp menininkų būti negali. Arba vienas, arba kitas turi pasiaukoti”, – LNK laidoje „Kitu kampu” sausio 2-ąją 20.30 val. per LNK sakys jis.

75-erių sulaukęs dirigentas gyvenimo būdo žurnale su Indre Sonkuviene prisipažins, kad nebuvo tobulas šeimos vyras. „Mano žmona praktiškai pasiaukojo dėl visos šeimos. Ji viską sugeba. Aš tikrai nebūčiau išgyvenęs 51 metų su šia moterimi, jeigu ji nebūtų fantastiška”, – pasakos D. Katkus.

Laidos vedėjai paklausus, ar tik dėl ilgų darbo valandų tekdavo bartis su žmona, dirigentas žodžių į vatą nevyniojo. Garsus vyras prisipažino, kad jo didžiausia yda buvo ir yra koketavimas su moterimis. „Pripažinkim, moterims reikia daug dėmesio. O kai jo skiri, truputį pakoketuoji, tai moteris pagaliau pasijaučia moterimi. Mano žmona turėjo susitaikyti su šia mano savybe”, – sakys dirigentas.

Pasak pašnekovo, laiko šeimai intensyviu gyvenimo periodu buvo labai mažai: „Kiaurą dieną dirbdavau, o vakare lėkdavau į „Neringą”. Be žmonos. Nes juk žmona būdavo su vaikais. Dažnai grįždavau vėlai ir dar išgėręs. Čia yra mano didžiausia sąžinės graužatis. Bet juk jau nebepataisysi to, kas jau praėjo”.