Daugelis žiūrovų žinojo, kad susitiks su jaunystės palydovo estradinio ansamblio „Nerija“ solistu Antanu Čapu.

Žiūrovai pakviesti prisėsti prie staliukų, vaišintis cikorijų kava su sausainiais. Dar prieš prasidedant vakarui daugelis smalsiai apžiūrinėjo ant scenos išdėliotas vinilines plokšteles. Tai buvo ne tik „Nerijos“, bet ir daugybės kitų lietuviškų ir užsienio grupių plokštelės.

Staigmeną parengė Saugose gyvenantis mokytojas, melomanas Juozas Kaminskas, atvežęs mažą dalį savo kolekcijos. Jo pasakojimas apie aistrą kolekcionuoti vinilines plokšteles kėlė nuostabą ir susižavėjimą.

Drevernos kultūros namų vadovų Virgina Asnauskienė jaunystėje pati yra pajutusi estrados žvaigždės saldumą, ji buvo legendinio ansamblio „Žėrutis“ solistė. Nepraradusi puikaus balso moteris priminė ne vieno jaunystėje girdėtą dainą.

Daugiausiai dėmesio sulaukė A. Čapas, žiūrovus domino estrados atlikėjų užkulisių gyvenimas. Legendinės, daugelio mintinai mokamos dainos palydėtos plojimais. Svečiai dainavo kartu, o vakaro pabaigoje viešnios viena paskui kitą skubėjo šokdinti mylimą atlikėją.

Kad vakaras neprailgtų, V. Asnauskienė su padėjėjais parengė viktoriną, kurios metu susirinkusieji prisiminė prieš kelis dešimtmečius populiariose dainose minėtus moterų vardus, traukė dainas, kuriose minimi tam tikri žodžiai.

„Tokio smagaus pasibuvimo seniai neturėjau, ir linksma, ir malonu, kad panašaus amžiaus žmonės susirinko ir dar įžymybę iš arti pamatėme“, – kalbėjo iš Klaipėdos į vakarą atvažiavusi Rima.

Dreverna yra tapusi tikru traukos centru ne tik aplinkinių gyvenviečių žmonėms, bet ir klaipėdiečiams. Čia traukia atvažiuoti rengiamos šventės, liaudiškų šokių naktišokiai, koncertai bei kultūros renginiai.

„Ragu per dangų“ taip pavadinta šventė šeštadienį Drevernoje vyko nuo pavakarės iki nakties. Dreverna seniai garsi Lygės šventėmis, jos ne kartą rengtos prie pat marių, o sumanūs vietos meistrai visada nustebina šiaudinėmis skulptūromis, pasmerktomis sudegti sutemose.

Šįkart dreverniškiai pakvietė šventės dalyvius pajudėti, veiksmas vyko keturiose vietose: etnografinėje J. Gižo sodyboje, amatininkų gildijos „Lamata“ namuose, atviroje erdvėje prie Drevernos šliuzo ir kultūros namuose.

„Vilkas ir ožiukai“ taip vadinosi spektaklis visai šeimai, kurį parodė teatras „Lino lėlės“, po jo šventinę nuotaiką įsiūbavo Vilniaus etninės kultūros centro kapela „Griežikai“.

Kiekvienos šventės malonioji dalis yra vaišės. Kas yra buvęs Drevernoje, žino, kad vienas unikaliausių dalykų yra paragauti čia reziduojančios Editos Nurmi patiekalų. Visada vilkinti rekonstruotais vikinginio laikotarpio rūbais moteris studijuoja archeologų pateikiamas žinias ir atkuria patiekalus, kokius galėjo valgyti IX-XII amžiais gyvenę mūsų protėviai.

Ir šį kartą pakvietusi prie ilgo stalo didžiulį būrį šventės dalyvių E. Nurmi pasakojo apie duoną iš kelių grūdų, į buroko lapą suvyniotą ir taip troškintą mėsą bei daugybę kitų patiekalų, kurių užteko visiems.

Pasistiprinę žmonės patraukė atgal į J. Gižo sodybą, čia senosiomis lietuvių dainomis ir šokiais folkloro ansamblių nariai apdainavo gausų derlių, pasidžiaugė juo ir apraudojo rudens auką – ožį. Tradiciškai dreverniškiai pagamina jį iš šiaudų. Kai sutemos apgaubė Dreverną, triukšminga procesija nutįso paskui vyrų nešamą auką. Ši linksma eisena nuvingiavo iki šliuzo, kur kiekvienas turėjo pereiti per vartus, simbolizuojančius naują metų etapą – tamsųjį, šaltąjį.

Vietos gyventojams gerai pažįstamas kalvis Darius Vilius iš Vilkyčių su talkininkais šioje vietoje pastatė ne tik vartus, bet ir judančią konstrukciją, primenančią rugio varpą, kitiems – gyvybės medį.

Priekulės kultūros centro vaizdo įrašas.

Tamsoje sustoję žiūrovai pamatė neįtikėtiną vaizdą – ant laivo sukonstruotoje scenoje vyko misterija – baltais paukščiais virtę žmonės bandė atitraukti juos nuo kasdienybės banalumo.

Ugnis prie šiaudinių skulptūrų artėjo grėsmingai, liepsnojančiais kamuoliais, kuriuos D. Vilius ir jo talkininkės suko aplink save. Pagaliau liepsna pagavo ir šiaudinį ožį, ir varpą, kuri degdama lingavo. Užburiantis vaizdas prikaustė žvilgsnius, tiesa, daugelis šį vaizdą stebėjo į priekį atkišę savo išmaniuosius telefonus – ypatingą įspūdį norėta išsaugoti įrenginiuose.

Tuo šventė nesibaigė, Drevernos kultūrinio gyvenimo varikliu vadinama Virgina Asnauskienė pakvietė visus į kultūros namus, kur vyko naktišokiai. Pavargusius dreverniškės vaišino šiupiniu. Vasarą reikia palydėti šviesiai ir linksmai, nes artėja tamsos ir susikaupimo metas. Nors XXI amžiuje šių nuostatų nebesilaikoma, tradicijas prisiminti – prasminga.

Vagystė fiksuota apie 2 val. nakties. Pastebėta, kad iš šeštadienio į sekmadienį kažkas išlaužė uosto teritorijoje esančio kiosko plastikinį rėmą.

Šiame kioske vyko prekyba bilietais į keltą. Iš Drevernos į Juodkrantę kiekvieną dieną plaukia keltas. Daugiausiai klientų sulaukiama šiltu oru, o praėjusį savaitgalį lankytojų Drevernoje netrūko.

Panašu, jog kai kas galėjo nužiūrėti, kad bilietų prekybos vietoje susidarė stambi pinigų suma.

Policijai pranešta, kad seife galėjo būti 13 tūkst. ar net 14 tūkst. eurų. Vagys dar sugebėjo nugvelbti ir kompiuterį.

Kelto bilietas į vieną pusę suaugusiesiems kainuoja devynis eurus, vaikams – penkis eurus, neįgaliesiems ir senjorams – po penkis eurus.

Drevernos uoste yra vaizdo kameros, tad policija viliasi, kad jos pagelbės tiriant vagystę.

Penktadienio vakarą Drevernos kultūros namuose vyks jubiliejinis „Dreverna 770“ apdovanojimų vakaras-koncertas.

„Bus įteikta virš 40 apdovanojimų – autorinių kalvio ir keramikų darbų, netrūks ir gerų žodžių. Šventinę nuotaiką suteiks vieni gražiausių Lietuvos balsų – Ona Kolobovaitė ir Egidijus Bavikinas. Prisiminsime ypatinga meile Dreverną mylėjusį dailininką Liną Jankų – net dviejose kultūros namų salėse eksponuojami jo tapybos darbai“, – teigia Drevernos kultūros namų renginių organizatorė Virgina Asnauskienė.

Šeštadienį šventę tęs Drevernos sporto aikštelėje vyksiančios jubiliejinės 3x3 krepšinio varžybos.

Popietę į Drevernos uostą kviečiamos šeimos. Klaipėdos klounų teatro studija „Dulidu“ kartu su džiazo orkestru pristatys muzikinį gatvės spektaklį visai šeimai „Let‘s Jazz“.

Laivadirbio Jono Gižo sodyboje-muziejuje pasirodys folkloro kolektyvai, čia bus galima sutikti visų penkių Lietuvos etnografinių regionų folkloro atstovus.

Vakare vyks šventinė eisena, ji pasitiks su reisine „Dreverna“ atplauksiantį Bangpūtį. Jam atvykus vyks gilias tradicijas turinti ceremonija – su šia reisine į marias bus išplukdytas vainikas.

Drevernos uoste vyksiančioje vakarinėje šventės dalyje koncertuos grupė „Lemon Joy“, atlikėjai Iglė ir Tadas, dainininkas Kastytis Kerbedis. 

Drevernos upė yra svarbi jungiamoji grandis maršrute Dreverna-Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios-Dreverna.

Anot direkcijos, siekiama, kad vandens kelių daugėtų, o laivybos entuziastai ir keleiviai galėtų rinktis įvairius maršrutus. Sukūrus infrastruktūrą būtų atveriamos galimybės naujoms šakoms Kuršių mariose.

Susisiekimą tarp Kuršių marių ir Karaliaus Vilhelmo kanalo riboja esamas Drevernos šliuzas, kuriuo gali praplaukti tik laivai, kurių plotis ne didesnis kaip 3,3 metrai.

„(...) esamą Drevernos šliuzą likviduoti ir taip atverti laisvą praplaukimą galimybių nėra, o rekonstruoti jį pernelyg brangu, todėl priimtas sprendimas statyti naują, platesnį reguliatorių Drevernos senvagėje. Net neabejoju, kad tokio šliuzo pastatymas sukurs didesnes galimybes vystyti turizmą, atsiras daugiau įvairių maršrutų“, – pranešime spaudai sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Šiuo metu Vidaus vandens kelių direkcija jau rengia poveikio aplinkai vertinimo atrankos, projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto dokumentaciją. Planuojamas ne mažiau kaip 6 metrų pločio naujas šliuzas-reguliatorius.

Pagal sutartį su paslaugos teikėju numatyta šiuos dokumentus parengti per pirmąjį šių metų pusmetį. Klaipėdos rajono savivaldybė įsipareigojo suformuoti sklypą naujo šliuzo-reguliatoriaus statybai ir pagal parengtą dokumentaciją organizuoti statybą.

Vidaus vandens kelių direkcija atliks reikalingus valymo darbus senvagėje. Tikimasi, kad savivaldybė suras lėšas šliuzo reguliatoriaus statybai, kurį būtų galima pradėti statyti iš karto, kai tik bus parengta techninė dokumentacija ir gautas statybą leidžiantis dokumentas.

Anot direkcijos, kitais metais šliuzas reguliatorius jau galėtų būti pastatytas ir laivybos sąlygos ruože Karaliaus Vilhelmo kanalas – Kuršių marios būtų ženkliai pagerintos.

Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktoriaus Aurelijaus Rimo, atliekami veiksmai, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas butų atvertas į Kuršių marias ties Dreverna, tačiau prieš tai direkcijos laukia dar sudėtingesnis iššūkis – Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas į Kuršių marias Klaipėdoje, į planuojamą pietinėje Klaipėdos uosto dalyje įrengti mariną.

„Šiam tikslui pasiekti pirmiausiai reikia išspręsti  Klaipėdos miesto III – jai vandenvietei priskirtų apsaugos zonų naudojimo kitoms veikloms klausimus ir įrengti apie kilometro ilgio kanalą, sujungsiantį Karaliaus Vilhelmo kanalą su mariomis“, – teigė A. Rimas.

Dreverna pastaruoju metu nestokoja lankytojų, bet vėjuotą šeštadienį į šį žvejų miestelį suvažiavusių automobilių gausa bylojo, kad kultūros centre kažkas vyks.

Spalvingais tautiniais rūbais apsirengę žmonės čia sukinėjosi dar gerokai prieš 15 val.

Karinių istorinių dainų pasidainavimą šeštadienį surengė Priekulės kultūros centro folkloro ansamblio "Vėlingis" vadovė Rūta Vildžiūnienė ir Drevernos centro vadovė Virgina Asnauskienė.

Priekuliškiai pasikvietė į svečius Platelių folkloro ansamblio "Platele", Klaipėdos etnokultūros centro ansamblį "Alka" ir Kretingos kultūros centro vyrų folkloro grupę. Plateliškiams vadovauja Aliona ir Aivaras Alminai, klaipėdiečių ir kretingiškių vadovė – Elena Šalkauskienė – visi jie yra buvę R.Vildžiūnienės studentai, tapę bičiuliais ir bendražygiais.

"Dainos padeda išgyventi sunkiausias negandas. Per dainavimą žmogus pasidalija džiaugsmu ir išlieja skausmą, stiprina save ir aplinkinius. Karo dainos yra savotiškas mūsų epas, jos pasakoja, su kokiais priešais esame susidūrę, kokiose kariuomenėse yra kariavę mūsų vyrai, kokius jausmus išgyveno ne tik savo artimųjų netekusios šeimos, bet ir mūšio lauke kovęsi vyrai", – kalbėjo R.Vildžiūnienė.

Daugelį dainų traukė visa salė, tai nebuvo koncertas, tai buvo bendrystės laikas ir tiems, kurie moka ir mėgsta senąsias dainas, ir tiems, kurie nedrįsta prisijungti prie dainuojančiųjų.

Kario laiškas, rašytas namiškiams daugiau nei prieš 100 metų, legenda apie mūšio lauke paslėptą lobį, pasakojimai apie Platelių ežero saloje stovėjusius rūmus ir žemaičių kariauną Žalgirio mūšyje susipynė su dainomis.

Ne viena jų galėtų tapti himnu ar kariuomenės dvasios stiprintoja, – visa salė traukė jas stovėdama.

Po pasidainavimo vaišingos dreverniškės pakvietė pasivaišinti pavasarine stintiene. Po to dar ilgai salėje aidėjo šokių muzika ir trepsėjimas.

Dreverniškiai vėjo stiprėjimą pajuto šeštadienį paryčiais. Pietvakarys ne tik pūtė, bet ir nešė marių vandenį į Drevernos upę, ji nebetalpino didelio srauto ir vėl išsiliejo.

Mums tai – kasdienybė.

„Mums tai – kasdienybė. Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15-20 m\s, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį. Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių. Jau dabar vėjas pasisuko ir vanduo ėmė slūgti“, – pasakojo Drevernos uosto prieplaukos administratorius Admontas Samalius.

Didelės žalos toks potvynis nepadaro, tik prineša labai daug šiukšlių ir meldų. Jam atslūgus yra darbo teritoriją išvalyti.

Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nuotr.

Šeštadienį po pietų, kai vėjas aprimo, vanduo ėmė slūgti.

Drevernos miestelis senais laikais taip pat būdavo apsemiamas, dabar jį apsaugo pylimai, kurie neseniai buvo dar kartą sutvirtinti ir sutvarkyti.

Atstatytų dvi prieplaukas

Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas projektas, kaip mažinti automobilių srautą į Kuršių neriją ir labiau vystyti vandens transportą Kuršių mariose.

Vienas siūlymų yra įrengti stacionarias Juodkrantės ir Preilos komercines prieplaukas. Tam, kad tokios prieplaukos būtų įrengtos, yra pritarusi Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija. Dėl šių prieplaukų įrengimo parašą ant Vyriausybės nutarimo projekto yra padėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vizija: Preilos prieplaukos išdėstymo schema.

Būta svarstymų ir dėl Pervalkos prieplaukos įrengimo, tačiau, kaip teigė Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas, šios prieplaukos akvatorija nėra suplanuota šiuo metu parengtuose Lietuvos teritorijos planavimo dokumentuose.

Juodkrantės prieplaukai yra numatyta 3 201 kv. m sausumos teritorija ir 4 747 kv. m prieplaukos akvatorija. Preilos prieplaukai numatyta 449 kv. m sausumos dalis ir 2 431 kv. m akvatorija.

Patraukliausios maršrutų schemos

Į planuojamas įrengti Juodkrantės ir Preilos prieplaukas maršrutinis vandens transportas galėtų plaukioti ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Drevernos ar netgi Ventės.

Planas: Juodkrantės prieplaukos išdėstymo schema.

Iš Drevernos patogu būtų persikelti į Juodkrantę, iki kurios per Kuršių marias yra vos 8 km. Jau ir dabar vasarą šiuo maršrutu plaukioja specialus nedidelis laivelis.

Iš Drevernos iki Preilos būtų apie 20 km, tačiau ir šis atstumas nesunkiai įveikiamas.

Iš Ventės patogiausias maršrutas būtų į Preilą, iki kurios per Kuršių marias yra apie 6 km, į Nidą, iki kurios – apie 11 km.

Keltis keltais su automobiliais į Kuršių neriją daliai žmonių gali tapti pernelyg prabangu, todėl alternatyva taptų laivų maršrutai per Kuršių marias.

Jau ir dabar vasarą į Nidą iš Šilutės rajono pamario vietovių (Uostadvario, Minijos (Mingės) kaimo) nemažai plaukioja privačių laivų. Kiek blogesnis susisiekimas yra iš Ventės, nes čia gana sekli pamario pakrantė ir kol kas nėra daug tinkamų prieplaukų.

Jei būtų nuspręsta, kad geriausias susisiekimas su Kuršių nerija yra laivais nuo žemyninės pusės, didesni pinigai turėtų būti skiriami ne tik Kuršių nerijos prieplaukoms vystyti, bet ir žemyninės dalies uosteliams.

Pavyzdys – Estijoje

Taip pat turėtų būti analizuojama, kas imsis keleivinių maršrutų į Kuršių neriją. Tai bus sezoninis verslas. Ar privatūs asmenys norėtų tokio verslo, parodys laikas. Kelti keleiviams Kuršių marių maršrutinėmis linijomis turėtų būti perkami specifiniai nedidelės gramzdos laivai. Kokios nors "raketos" čia nepaleisi, nes tiek iš Drevernos, tiek iš Ventės yra seklių vietų.

Greitas didesnės grimzlės laivas galėtų plaukioti tik iš Klaipėdos į Nidą. Nors Klaipėdoje yra daug laivų švartavimo vietų, specifiniam keleiviniam maršrutiniam laivui turėtų būti surasta patraukli vieta su šalia esančiomis automobilių laikymo aikštelėmis ir pritaikytomis krantinėmis.

Misijos plukdyti žmones galėtų imtis ir valstybės valdoma "Smiltynės perkėla". Įrengus keleivinius maršrutus per Kuršių marias, vasarą ji netektų dalies klientų, kurie vyksta su mašinomis.

Įmonė turi tokios patirties. Kurį laiką nuo 2014 m. iš Klaipėdos Nidą ir atgal su sustojimu Juodkrantėje plaukiojo greitaeigis keltas "Smiltynė". Tiesa, po kurio laiko jis buvo išnuomotas kompanijai Vakarų Europoje, o po to visai dingo iš Klaipėdos.

Prisiminimas: Klaipėdoje buvo iki 70 sėdimų vietų ir 130 stovimų vietų turėjęs laivelis "Smiltynė", kuris puikiai tiktų ir Kuršių marių maršrutams. Vidmanto Matučio nuotr.

Dabar Lietuvoje situacija keičiasi. Vis labiau įsigalintys ekologiniai reikalavimai gali trukdyti įprastam važiavimui automobiliais į Kuršių neriją.

Keltis keltais su automobiliais į Kuršių neriją daliai žmonių gali tapti pernelyg prabangu, todėl alternatyva taptų laivų maršrutai per Kuršių marias.

Planuojama, kad kėlimas per Klaipėdos uosto akvatoriją smarkiai brangs. Savo dalies, kaip rinkliavos už transporto kėlimą, pageidauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Schema, kaip valstybės valdomas verslas prižiūri maršrutinius keltus, yra Estijoje. Ten į Saremo ir kitas salas plaukioja keltai, kuriuos nupirko ir valdo Talino jungtinio jūrų uosto administracija.