„Nuolat su juo palaikome ryšį ir, mūsų žiniomis, jis jaučiasi gerai, todėl gydysis namuose“, – pranešime teigia „Fazer Bakery Baltic“ vadovas Klavas Bėrzinis.

Jo teigimu, koronavirusu užsikrėtęs žmogus kontaktavo su 19 kolegų – jis dirbo tik viename iš gamybos cechų.

„Sudarėme tikslų jų sąrašą ir jie šiuo metu saugiai saviizoliuoti namuose. Kol jie bus saviizoliacijoje, perskirstysime savo žmogiškųjų išteklių resursus, kad duonos gamybos procesai nesutriktų“, – tvirtino „Fazer Bakery Baltic“ vadovas.

Pasak įmonės, po visų patalpų ir įrenginių paviršių dezinfekcijos sekmadienį darbą pradeda kita darbuotojų pamaina, tad duonos tiekimas vartotojams nesutriks.

Galime patvirtinti, kad įmonė kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir elgėsi pagal visas rekomendacijas.

Įmonės duomenimis, darbuotojas virusu užsikrėtė nuo artimos aplinkos žmogaus, kuris yra identifikuotas ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui žinomas.

„Galime patvirtinti, kad įmonė kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir elgėsi pagal visas rekomendacijas – šio atvejo epidemiologinė diagnostika buvo atliekama glaudžiai bendradarbiaujant su įmonės administracija. Buvo imtasi darbuotojų, turėjusių santykį su sergančiu darbuotoju, izoliavimo ir kitų profilaktinių priemonių, įskaitant kruopščią patalpų dezinfekciją“, – pranešime sako Visuomenės sveikatos centro Kauno skyriaus atstovė Orina Ivanauskienė.

Kepykla pabrėžė, kad jos gaminiai yra saugūs ir rizikos užsikrėsti COVID-19 nuo pakuotės ar gaminio nėra.

Šiuo metu „Fazer Lietuva“ kepykloje Kaune iš viso dirba 265 darbuotojai.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyti 437 užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai, septyni žmonės mirė, vienas pasveiko.

Šiais laikais prestižiniu laikomas aukštasis išsilavinimas, ypač informacinių technologijų srityje, tačiau, pasak Gedimino Vyšniausko, „Fazer Lietuva“ cecho darbininko, kiekviena specialybė gali būti perspektyvi, jei tik atliekamas darbas domina ir patinka. Jaunas vyras, kompiuterinių tinklų studijas iškeitęs į maisto gamybą, duonos kepimo procesais susižavėjo dar vaikystėje, o dabar gali drąsiai teigti, kad toks darbas – ne tik rimtas mokslas, bet ir garbė.

Pirmą kartą „Fazer Lietuva“ kepykloje G.Vyšniauskas pradėjo dirbti vos baigęs mokyklą. Čia jam labai patiko ir kolektyvas, ir veiklos specifika, tačiau šeimos nariai įkalbėjo toliau tęsti mokslus universitete. Dažnai tėvai nori, kad vaikai turėtų gerą specialybę, tad, kai vaikinui tapo sunku apsispręsti, kokias studijas rinktis, šeimos nariai ir giminaičiai pastūmėjo mokytis programavimo.

„Kad šis dalykas ne man, supratau per kelis mėnesius. Galiausiai nusprendžiau mesti studijas ir netrukus grįžau dirbti į „Fazer Lietuva“ kepyklą. Padirbęs kelis mėnesius supratau, kad man patinka tai, ką darau: duonos kepimo technologijos ir procesas – kur kas įdomesni nei kompiuterinis programavimas. Tad, užsimerkęs prieš visų artimųjų rekomendacijas, Kauno kolegijoje pradėjau studijuoti maisto technologijas“, – pasakoja G.Vyšniauskas.

Laimę galima rasti ir Lietuvoje

Prisipažinęs, kad yra tekę galvoti apie emigraciją, Gediminas teigia, kad galiausiai vis tiek nusprendė pasilikti čia, Kaune, nes jam gera ir pačiame mieste, ir kepykloje. Nors užsienyje už tą patį darbą galima gauti daugiau, pasak jo, svarbu ne tik pinigai. Garbės ir laimės, anot pašnekovo, už pinigus nenusipirksi.

„Dirbdamas „Fazer Lietuva“ kepykloje jaučiu, kad darbdaviui rūpiu. Turime visas socialines garantijas, stengiamasi dėl mūsų, darbuotojų, saugos ir aplinkos sąlygų. Be to, kadangi įmonė tarptautinė, vadovai stengiasi pranešti, kas vyksta ne tik pas mus, Lietuvoje, bet ir užsienio kepyklose. Rengiami kasmečiai susirinkimai, kuriuose supažindinama su įmonės statistika, yra skelbimų lentos, kuriose galima sužinoti apie kiekvienos dienos sėkmes ir nesėkmes. Tai leidžia jaustis didele ir svarbia kepyklos dalimi“, – pranašumais dalijasi G.Vyšniauskas.

G.Vyšniauskas karjerą „Fazer Lietuva“ kepykloje pradėjo nuo paprasto darbininko. Dabar jis gali dirbti visose šešiose darbo vietose – nuo gaminių plikymo iki iškepimo.

Kepti duoną – herojiškas darbas

Jaunas specialistas teigia, kad nėra neperspektyvių specialybių – yra tik neperspektyvūs žmonės. Tam, kad, pasirinkęs bet kurią specialybę, pasiektum aukščiausią laiptelį, reikia įdėti daug pastangų. Ir nors šiandien labai vertinamas technologinis mokslas, kepti duoną – taip pat garbinga profesija.

Pasak G.Vyšniausko, kepant duoną tenka nuolat galvoti, kaip viską padaryti taip tiksliai ir gerai, kad gaminys nudžiugintų žmogų, kuris jį pirks. Ir nors gaminimo procesas gali pasirodyti lengvas, iš tiesų taip nėra: dėl prasto derliaus gali kilti žaliavų problemų, sudėtinga išlaikyti tikslius parametrus, kuriais yra reguliuojamas duonos rūgštingumas. Reikia daug žmogaus darbo ir budrumo, nesutrikti, jeigu kažkas nutinka ne taip.

„Fazer Lietuva“ kepykloje Gediminas pirmą kartą apsilankė dar vaikystėje, kai kartu su klase dalyvavo ekskursijoje.

„Dalyvaudamas šiame procese jaučiu didžiulę atsakomybę prieš mūsų gaminių pirkėjus. Kad ir kurioje pozicijoje dirbčiau – duonos ar bandelių ceche – visada galvoju apie galutinį produktą. Man svarbus jo skonis ir išvaizda, svarbu, kad jis nenuviltų tų, kurie parduotuvėje šį gaminį įsidės į savo pirkinių krepšelį. O kartais būna tikrai sunku: žaliavos ar įrengimai ožiuojasi, pasitaiko naujų gaminių kaprizų, būna, kad ir kolegos padaro netikslumų, tačiau gaminys turi būti toks, kaip visada, nes pirkėjui neįdomi mūsų gamybos virtuvė. Ir tada, esant tokioms situacijoms, reikia maksimaliai įsitempti, prisiminti viską, ką kažkada esi išmokęs, kokius patarimus esi gavęs iš savo vyresnių kolegų. Ir padaryti taip, kad ir kolegos, ir pirkėjai būtų laimingi“, – teigia G.Vyšniauskas.

Meilę duonai įskiepijo nuo vaikystės

G.Vyšniausko istorija „Fazer Lietuva“ kepykloje atrastu mylimu darbu nesibaigia. Gedimino tėtis „Fazer Lietuva“ kepykloje dirbo, kol išėjo į pensiją, – net 20 metų. Jis vaikinui yra didelis autoritetas, įskiepijęs meilę duonai. Prisiminimais iš vaikystės pasidalijęs Gediminas teigia, kad pamena savo tėvą visiškai atsidavusį darbui, kad tik galutinis rezultatas nudžiugintų duonos pirkėją.

„Fazer Lietuva“ kepykloje Gediminas pirmą kartą apsilankė dar vaikystėje, kai kartu su klase dalyvavo ekskursijoje. G.Vyšniauskas pasakoja, kad tada jį labiausiai sužavėjo tarsi stebuklingi ir išmanūs duonos kepimo įrenginiai, iš kurių išsiskyrė didžiulis besisukantis duonos aušinimo bokštas.

Vyras priduria, kad kai kurie ilgamečiai kepyklos darbuotojai, kurie čia dirba po 15–20 metų, prisimena, kaip jį, mažą berniuką, už rankos po kepyklą vedžiodavo tėvas.

„Ne veltui tėtis buvo gamybos vadovu – jam ne tik labai rūpėjo gaminama produkcija, jis mokėjo sutarti su darbuotojais. Net ir dabar, kai sutinku ilgiau čia dirbančius kolegas, jie negaili šiltų žodžių mano tėčiui. Todėl jaučiuosi dar labiau įpareigotas dirbti kruopščiai ir gerai“, – pasakoja G.Vyšniauskas.

Vaikinas džiaugiasi, kad gali sekti tėvo pėdomis ir dirbti „Fazer Lietuva“ kepykloje, ir juokiasi, kad čia yra dirbę kone visi šeimos vyrai – vyresnis brolis kepykloje taip pat praleido net šešerius metus. Apie ateitį kepykloje galvojantis Gediminas neslepia, kad turi svajonę kada nors ir pats tapti kepyklos vadovu ir priduria, jog vieną dieną čia galbūt darbuosis ir jo sūnus.

Pabaigus pirmąjį Kalvarijų turgavietės rekonstrukcijos etapą, duris atvers duonos paviljonas, kuriame įsikurs tradicinės duonos kepėjai iš įvairių pasaulio kraštų. Planuojama, kad duoną čia keps Gruzijos, Indijos, Graikijos, Kazachstano, Uzbekijos ir kitų šalių atstovai.

„Vien lietuvių kalboje yra daugiau nei tūkstantis įvairiausių patarlių, priežodžių apie duoną, tai vienas svarbiausių produktų jau tūkstančius metų. Kiekviena šalis turi savo duoną, jos kepimo tradicijas, o Vilnius galėtų būti ta vieta, kur įvairios duonos susitinka, žinoma, nepamirštant lietuviškos duonos“, - sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu kalbasi su skirtingomis ambasadomis su prašymu prisijungti prie šios iniciatyvos ir paaukoti krosnis, kuriose jų šalių atstovai galėtų kepti tradicinę duoną. Į iniciatyvą jau atsiliepė Uzbekijos, Indijos, Kazachstano atstovai. Planuojama, kad iš viso naujajame paviljone bus pastatyta apie 10 skirtingų tautų duonos kepimo krosnių.

Pirmąjį turgavietės rekonstrukcijos etapą planuojama baigti 2015 metais. Visas turgus bus rekonstruojamas 4 metus, o bendra privačių investicijų į rekonstrukcija suma yra 25,57 mln. litų.