Kreipdamasis į šalies gyventojus prezidentas pažymėjo, kad per 34 metus po nepriklausomybės atkūrimo užaugo nauja karta, apie autoritarizmą žinanti tik iš istorijos vadovėlių, laisvę ir demokratiją laikanti savaime suprantamu dalyku ir nebijanti reikšti nuomonės.

„Nors laisvė gali atrodyti savaime suprantamas dalykas, taip nėra. Mūsų šalies istorija tai įrodo“, – priminė E. Rinkevičius ir pabrėžė, kad laisvė – tai Latvijos įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO prieš 20 metų, tvirta Baltijos šalių parama Ukrainai, galimybė burtis ir kritikuoti, kai kažkas einasi ne taip, ir – tuo pačiu – atsakomybė ginti savo namus ir Latvijos vaikų galimybes gyventi savo šalyje.

Nors laisvė gali atrodyti savaime suprantamas dalykas, taip nėra. Mūsų šalies istorija tai įrodo.

„Mums tai rūpi. Todėl mes dirbame. Ir būtent dėl tos priežasties taip pat švenčiame. Jei nepriklausoma Latvija mums svarbi, mes turime leisti sau džiaugtis. Todėl šiandien, gegužės 4-ąją, kviečiu visus patriotus Latvijoje ir už jos ribų atšvęsti nepriklausomybės atkūrimo metines, – kalbėjo jis. – Laisvoje, nepriklausomoje ir demokratinėje Latvijoje kiekvienas iš mūsų galime laisvai rinktis, kiekvienas gali gyventi ir švęsti taip, kaip nori, ir tai labai didelė vertybė.“

E. Rinkevičius padėkojo deputatams, 1990 metų gegužės 4-ąją balsavusiems už Latvijos nepriklausomybės atkūrimą, ir palinkėjo visiems patriotams taip pat kurti džiaugsmą kitiems.

„Ir ypač šiandien – tegu pasididžiavimo būna daugiau, nei kuklumo! Pasididžiavimo mūsų [...] vėliava, mūsų šalimi ir Latvijos žmonėmis“, – sakė prezidentas.

Šeštadienį Latvijoje planuojami įvairūs oficialūs ir kultūriniai renginiai.

Jis priminė, kad Latvijai ruošiantis stoti į ES buvo klausimų, kur pavyko greitai rasti kompromisą, ir diskusijų, kuriose pasiekti bendrą sutarimą buvo ypač sunku. 

Kalbėdamas apie Ukrainą E. Rinkevičius pažymėjo, kad jos įstojimas į ES gali reikšti gana didelius pokyčius bloko ekonomikoje, taip pat ir žemės ūkio srityje. Jis taip pat teigė, kad gali būti sudėtinga spręsti aplinkos apsaugos reikalavimų ir valstybės aparato reformų klausimus.

„Narystė ES taip pat reiškia, kad reikės prisiimti nemažai atsakomybės, o šalyje, kurioje šiuo metu vyksta karas, neabejotinai dar nėra taip lengva įgyvendinti reformų ar transformacijos procesus. Todėl manau, kad taip, turime duoti teigiamą ženklą Ukrainai ir Moldovai, kad birželį pradedame stojimo derybas. Taip, turime pradėti kalbėti apie konkrečius dalykus, bet taip pat turime atsižvelgti ir į tai, kad šis procesas nebus lengvas, nes bus daug ginčų, pavyzdžiui, dėl žemės ūkio“, – teigė prezidentas.

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvele šiuo metu vykstančių masinių protestų prieš prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą, parlamentui per antrąjį svarstymą vėl pritarus šiai priemonei.

„Svajonė įstoti į ES, daug kas jau padaryta, ir staiga priimamas įstatymas, labai primenantis tuos, kurie galioja Rusijoje – tie patys užsienio agentai, nenoras kalbėtis su žmonėmis. Net jei tai galbūt yra mažuma ir opozicija, toks brutalus šių protestų malšinimas, mano supratimu, trukdo Sakartvelui pradėti derybas [dėl stojimo į ES]“, – teigė E. Rinkevičius, pridurdamas, kad jam sunku įsivaizduoti, kaip šalis, turinti tokių rimtų problemų, susijusių su teisine valstybe ir demokratija, galėtų įstoti į ES.

E. Rinkevičius pabrėžė tikintis, kad kartvelų vyriausybė atsižvelgs į šalies gyventojų norą prisijungti prie ES. Priešingu atveju ES neturėtų tęsti derybų dėl Sakartvelo stojimo į ES, nurodė prezidentas.

„Pernai buvo nuspręsta anksčiau laiko Sakartvelui suteikti ES kandidatės statusą. Dabar matome, kad toks sprendimas neatsipirko“, – aiškino E. Rinkevičius.

Trečiadienį prezidentas Rygoje surengė derybas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu).

Susitikimo metu jie aptarė dvišalius Latvijos ir Lenkijos santykius, visų pirma bendradarbiavimą gynybos srityje, regioninio saugumo klausimus ir paramą Ukrainai kovoje su Maskvos invazija.

E. Rinkevičius taip pat pabrėžė Lenkijos strateginį vaidmenį stiprinant Baltijos jūros regiono saugumą.

Be to, susitikimo metu prezidentas padėkojo Lenkijai už dalyvavimą Kanados vadovaujamoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Latvijoje ir Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misijoje.

Trečiadienio susitikime buvo aptarta ir esama padėtis Ukrainos ir Lenkijos pasienyje bei pasirengimas NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone.

Aptariant paramos Ukrainai klausimą E. Rinkevičius pažymėjo, kad Latvija ir Lenkija kartu su kitomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis turi ir toliau teikti maksimalią pagalbą Kyjivui.

Tuo metu R. Sikorskis paragino JAV patvirtinti įstrigusį paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų), paminėjęs neseniai įvykusį incidentą, kai Rusijos raketa buvo įskridusi į Lenkijos oro erdvę.

„Mes gauname tik mažą dalelę to, ką gauna Ukraina“, – sakė jis žurnalistams trečiadienį Rygoje, turėdamas omenyje raketų atakas.

„Spėju, kad kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės nėra pakankamai sukrėstos šios precedento neturinčios oro terorizmo bangos prieš Ukrainą“, – kalbėjo lenkų diplomatijos vadovas.

„JAV pagalbos Ukrainai paketas yra skubiai reikalingas“, – pridūrė R. Sikorskis.

R. Sikorskis taip pat pareiškė, kad Lenkija padvigubins savo indėlį į Čekijos iniciatyvą pirkti šaudmenis Ukrainai.

Ir vyriausybės vadovė Evika Silina ragino tęsti politinę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Jos duomenimis, Latvija nuo karo pradžios skyrė Kyjivui mažiausiai 650 mln. eurų paramą. Šiais metais ji turėtų sudaryti per 200 mln. eurų.

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas vaizdo ryšiu padėkojo Latvijos žmonėms už „nepalaužiamą paramą ir pagalbą“.

Šeštadienį sueis dveji metai, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Latvija, kaip ir kitos Baltijos šalys Estija ir Lietuva, baiminasi, kad po Ukrainos taip pat gali tapti Rusijos agresijos taikiniu.

„Aleksejaus Navalno mirtis yra dar vienas tamsus priminimas, su kokiu niekšišku režimu turime reikalų ir kodėl Rusija bei visi atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn už kiekvieną savo nusikaltimą“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) parašė K. Kallas, kuri anksčiau šią savaitę buvo įtraukta į Kremliaus ieškomų asmenų sąrašą.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius penktadienį pareiškė, kad Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną žiauriai nužudė Kremlius.

Rusijos federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba pranešė, kad 47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Jį ką tik žiauriai nužudė Kremlius. Tai faktas ir šį dalyką apie tikrąją dabartinio Rusijos režimo prigimtį reikia žinoti“, – parašė E. Rinkevičius socialiniame tinkle „X“.

Latvijos valstybės vadovas taip pat pareiškė užuojautą A. Navalno šeimai ir draugams.

Prezidento patarėjas Martinis Dregeris Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė, kad susitikimo metu E. Rinkevičius dar kartą patvirtino, jog Rygos parama Ukrainai ir jos žmonėms tęsis iki jos pergalės ir kad Latvija yra pasirengusi padėti susigrąžinti į Rusiją deportuotus ukrainiečių vaikus.

Latvijos prezidentas pasmerkė Rusijos vykdomą tikslingą Ukrainos vaikų deportaciją ir patvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi padėti susigrąžinti deportuotus vaikus. Rusijos karinė taktika, kuria siekiama asimiliuoti Ukrainos vaikus, jo žodžiais tariant, yra niekinga ir šlykšti psichologinio karo dalis.

„Vaikų deportavimas, pilietybės keitimas, neteisėtas įvaikinimas ir jų karinis rengimas yra karo nusikaltimai. Latvija ir toliau skatins į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimą tiek dalyvaudama įsteigtoje tarptautinėje valstybių koalicijoje dėl deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimo, tiek išlaikydama šį klausimą tarptautinių organizacijų darbotvarkėje“, – sakė E. Rinkevičius.

Prezidentas dar sykį pažadėjo tęsti ilgalaikę paramą Ukrainai ir jos žmonėms iki jos pergalės. E. Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad Latvija ir toliau teiks paramą Latvijoje esantiems ukrainiečių pabėgėliams, tarp kurių yra daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.

E. Rinkevičius žurnalistams sakė, kad V. Zelenskio vizitas yra proga dar kartą patvirtinti Latvijos paramą Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą ir euroatlantinei integracijai.

Jis pridūrė, kad 2024-aisiais Ryga ir toliau tvirtai rems Kyjivą.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad susitikimo metu informavo V. Zelenskį apie naują Latvijos karinės pagalbos paketą, apimantį šaudmenis, sraigtasparnius, dronus, generatorius, žiemos įrangą ir raketas.

Be to, Latvija per ateinančius trejus metus planuoja įgyvendinti atstatymo programas Ukrainoje. Pranešama, kad daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos Černihivo regionui.

Susitikimo metu V. Zelenskis padėkojo Latvijai už paramą ir principingą poziciją Kyjivo siekiui prisijungti prie ES ir NATO.

Latvijos ministrės pirmininkės kanceliarijos duomenimis, nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Ryga Kyjivui suteikė karinės paramos už 596 mln. eurų. 

Be karinės pagalbos, Latvija taip pat įgyvendina didelę Ukrainos karių mokymo programą. Šiais metais Latvija planuoja savo teritorijoje apmokyti apie 3 tūkst. Ukrainos karių.

Ketvirtadienio vakarą V. Zelenskis turėtų susitikti su Latvijos parlamento pirmininke Daiga Mierina (Daiga Mierinia) ir šalies ministre pirmininke Evika Silina (Evika Silinia). 

Anksčiau ketvirtadienį jis viešėjo Estijoje, kur dėkojo estų lyderiams ir tautai už tvirtą paramą ir ragino ją tęsti.

Tai pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Neatkarīgā“.

„Putino grasinimas... Tai bauginimo politika. Pastaruoju metu plačiai girdimas Rusijos propagandos naratyvas, kad esą jos piliečiai arba „rusų pasauliui“ priklausantys žmonės yra žiauriai skriaudžiami. Tiesą sakant, taip mėginama nuslėpti visus Rusijos žiaurumus Ukrainoje. Tai net nebuvo tiesioginis grasinimas, tai veikiau buvo bandymas išjudinti ir paskatinti griebtis kažkokių antivalstybinių veiksmų tuos, kurie vis dar jaučiasi priklausantys „rusų pasauliui“ ir galvoja, kad tebegyvena Rusijos imperijoje“, – sakė Latvijos valstybės vadovas.

Kartu E. Rinkevičius priminė, kad Latvijoje gyvenantys rusai nėra diskriminuojami, tačiau jiems keliami visiškai pagrįsti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą, ir tai yra kiekvienos šalies pagrindas. O Rusijoje nevyksta demokratinės diskusijos su tais, kurie turi kitokią nuomonę, ar su tais, kurie negali susikalbėti rusiškai.

„Šiuo požiūriu tai – dalis strateginio naratyvo, kuriame dominuoja pastangos įbauginti. Pastaruoju metu jaučiu, kad bandoma suskaldyti ne tik mūsų, bet ir Vakarų visuomenę, siekiant įvairiais būdais sumažinti paramą Ukrainai – praktiniu, politiniu ir moraliniu aspektu“, – pridūrė E. Rinkevičius.

Šiomis dienomis Rusijos prezidentas V. Putinas grasinamai kritikavo Latvijos elgesį su šalyje gyvenančiais rusais.

„Nemanau, kad pas tuos, kurie vykdo tokią politiką, ateis laimė“, – pirmadienį Maskvoje pareiškė jis. Pasak Kremliaus šeimininko, tie, kurie su dalimi savo gyventojų elgiasi kaip su kiaulėmis, neturėtų nustebti, jei visa tai atsigręš prieš juos.

Paklaustas, ką Latvijai, Lietuvai ir Estijai reikštų Baltijos šalių kandidato išrinkimas į aukščiausią Aljanso postą, E. Rinkevičius sakė, kad Baltijos šalių darbas ir investicijos į gynybos stiprinimą yra geras pagrindas Baltijos šalių atstovui pirmą kartą Aljanso istorijoje tapti NATO generaliniu sekretoriumi.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą, NATO rytinio flango stiprėjimas, dabartiniai įvykiai regione, susiję su sąjungininkų pajėgų stiprinimu, ir tai, kad Baltijos šalys ir Lenkija gynybai išleidžia gerokai daugiau nei 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), mano nuomone, yra svarūs argumentai, kad Baltijos šalių atstovas taptų NATO generaliniu sekretoriumi“, –  teigė E. Rinkevičius.

Prezidentas pažymėjo, kad jau ne kartą buvo diskutuojama, kas pakeistų dabartinį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Tokios diskusijos suintensyvėjo anksčiau šiemet, kai NATO šalys nusprendė pratęsti J. Stoltenbergo kadenciją iki kitų metų spalio.

„Diskusijos dar tik prasideda ir užtruks ilgai. Manau, kad visi kandidatai yra verti dėmesio. Taip pat planuoju aptarti konkrečius klausimus su K. Kariniu. Manau, kad sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose“, – sakė E. Rinkevičius.

Anksčiau premjerė Evika Silina (Evika Silinia) informavo, kad Latvija pradėjo neoficialias konsultacijas dėl galimo savo kandidato į NATO generalinio sekretoriaus postą.

E. Silina aiškino, kad NATO vadovo atrankos procedūros nėra griežtai reglamentuotos. Neoficialios derybos prasidėjo NATO ambasadorių lygmeniu. Latvija informavo kolegas, kad turi kandidatą vadovauti organizacijai, ir tai yra pagrindas pradėti neoficialias derybas.

Manau, kad sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose.

E. Silina pabrėžė, kad anksčiau Latvija niekada nekėlė kandidato į NATO generalinius sekretorius, todėl šaliai tai visiškai nauja patirtis. „Ieškosime paramos ir žiūrėsime – jei turėsime galimybę ir aiškumą dėl proceso, priimsime oficialius sprendimus dėl kandidatūros“, – pridūrė E. Silina.

Premjerės teigimu, Latvija galėtų oficialiai pasiūlyti kandidatą į NATO generalinio sekretoriaus postą, nes „turime stiprų kandidatą“. Be to, jos nuomone, tai galėtų būti geras geopolitinis signalas, nes nė viena iš naujųjų NATO šalių dar nėra vadovavusi Aljansui. E. Silinos vertinimu, K. Karinis turi geros vadovavimo vyriausybei patirties, patirties Europos Parlamente ir žinių apie tarptautinius procesus.

Latvijos premjerė pridūrė, kad Baltijos šalims būtų naudinga, jei NATO vadovas būtų iš šio regiono.

Kiek anksčiau pranešta, kad pats K. Karinis svarstytų galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius.

„Jeigu Latvija nuspręstų kelti generalinio sekretoriaus kandidatūrą, dr. Krišjanis Karinis yra pasirengęs prisijungti prie konkurso“, – sakoma pareiškime, kuriuo sekmadienį pasidalijo jo atstovas spaudai.

58 metų K. Karinis rugpjūtį atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, nes jo partija siekė suformuoti naują vyriausybę.

Pareiškime teigiama, kad jis „turi vadovavimo patirties kaip ministras pirmininkas, aiškiai supranta Rusijos keliamą grėsmę, laikosi tvirtos pozicijos dėl Ukrainos ir yra įrodęs, kad yra tarptautinio konsensuso kūrėjas“.

Darbą baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) irgi jau yra išreiškę susidomėjimą aukščiausiu NATO postu. Po ketvirtojo pratęsimo J. Stoltenbergo kadencija baigiasi kitų metų spalį ir jis aiškiai pareiškė, kad tada tikrai pasitrauks.

Prezidentas antradienį pasirašė ir išsiuntė Saeimai dvi teisėkūros iniciatyvas – švietimo įstatymo ir valstybinių švenčių, minėjimų ir atmintinų dienų įstatymo pataisas.

Laiške Saeimos prezidiumui prezidentas pabrėžė, kad saugumas mokyklose turi būti prioritetas, be kurio neįsivaizduojamas kokybiškas ugdymo procesas. Jis pabrėžė, kad mokytojai, moksleiviai ir kiti darbuotojai turi teisę švietimo įstaigoje jaustis saugūs.

„Manau, kad įstatymų leidėjas turėtų imtis veiksmų ir įtvirtinti aiškų reglamentavimą tais atvejais, kai kyla pagrįstų nuogąstavimų dėl smurto grėsmės ar kitokio reikšmingo pavojaus saugumui švietimo įstaigoje, kurį gali sukelti moksleivio turimos pavojingos medžiagos ir daiktai“, – sakė prezidentas.

Jis pasiūlė įstatyme įtvirtinti aiškią nuostatą, suteikiančią švietimo įstaigos direktoriui teisę patikrinti moksleivių daiktus.

Švietimo įstatyme yra nuostata, pagal kurią tėvai privalo informuoti ugdymo įstaigos vadovą apie vaiko sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos ugdymo programai ir joje dalyvaujantiems asmenims. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai tėvai nepateikė ugdymo įstaigai minėtos informacijos, ir toks informacijos nepateikimas turėjo didelės įtakos ugdymo programai ir joje dalyvaujantiems asmenims.

„Siūlau įstatyme taip pat nustatyti, kad tėvų elgesys, kai jie teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia informacijos švietimo įstaigai, būtų pripažįstamas administraciniu nusižengimu“, – sakė prezidentas.

Po smurto atvejų kai kuriose švietimo įstaigose vėl iškeltas saugumo švietimo įstaigose klausimas.