„Tradiciškai subursime Lietuvos verslo, politikos ir visuomenės lyderius tartis ir siekti ne tik ekonominės bei technologinės, bet ir gynybinės Lietuvos valstybės pažangos, visuotinio gynybos modelio ir gynybos pramonės plėtros. (...) Taip pat tarsimės ir dėl tvaraus gynybos finansavimo, ir dėl sprendimų, tiek politinių, tiek ir susijusių su Lietuvos verslininkų lyderyste“, – teigiama pranešime.

„Lietuvos Davose“ šiemet vyks 27 sesijos ir keli atskiri forumai.

Diskusijose dalyvaus ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius, „Teltonikos“ grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys, „Invegos“ vadovas Dainius Vilčinskas, „Elektrum Lietuvos“ vadovas Marynas Giga, „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis ir kiti Vyriausybės, Seimo nariai, valstybės institucijų, įmonių vadovai.

Kaip pranešė Prezidentūra, kalbėta apie Rusijos karo padarinius Ukrainai ir tarptautinei prekybai, donorų pagalbą Ukrainai vykdant reformas bei atstatant šalį, maisto produktų iš Ukrainos eksportą.

Pasak pranešimo, EBPO vadovui Mathiasui Cormannui (Matiasui Kormanui) Lietuvos vadovas padėkojo už asmeninį įsitraukimą vadovaujant Ukrainos integracijos į šią organizaciją procesui.

„Parama Ukrainai vykdant reformas, kurios padėtų šaliai greičiau įgyvendinti EBPO standartus, šiandien yra itin svarbi tiek kaip moralinis kovojančios valstybės palaikymas, tiek kaip stiprus politinis signalas agresoriui, kad esame vieningi ir matome Ukrainą kaip neatskiriamą demokratinio pasaulio dalį“, – sakė G. Nausėda.

Jis paragino kuo greičiau pradėti derybų dėl Ukrainos narystės EBPO procesą ir parengti priėmimo kriterijus – veiksmų planą po to, kai 2022 metų spalį EBPO Taryba priėmė sprendimą pripažinti Ukrainą perspektyvia kandidate ir numatyti pirminį prisijungimo dialogą.

Rusijos teiginiai, kad maisto pasaulinėse rinkose trūkumas gali susidaryti dėl jai taikomų sankcijų, yra melas.

Lietuvos prezidentas pabrėžė svarbų EBPO vaidmenį kuriant tarptautinių donorų Ukrainai koordinacinį mechanizmą.

„Pernai atidarytas EBPO biuras Ukrainai, kurį finansuoja Lietuva ir Lenkija, yra svarbus žingsnis šia kryptimi. Tikimės, kad jau artimiausiu metu biuras iš Paryžiaus perkels savo veiklą į Kyjivą“, – sakė G. Nausėda.

Susitikime su PPO generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala prezidentas kėlė pasaulinės maisto krizės grėsmės klausimą ir pabrėžė, kad visa atsakomybė už susiklosčiusią situaciją tenka Rusijai, vykdančiai karą prieš Ukrainą.

„Rusijos teiginiai, kad maisto pasaulinėse rinkose trūkumas gali susidaryti dėl jai taikomų sankcijų, yra melas. ES sankcijos netrukdo Rusijos žemės ūkio produkcijos eksportui. Tai Rusijos kariniai laivai neleidžia Ukrainai išvežti derliaus“, – tvirtino G. Nausėda.

Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė tarptautinių taisyklių prieš neteisėtą ekonominį spaudimą laikymosi svarbą ir pasisakė už PPO funkcijų stiprinimą užtikrinant pasaulinės prekybos tvarką.

„Taisyklėmis paremta pasaulio prekybos sistema veiks tik tuo atveju, jei visi PPO nariai jų laikysis, o nesutarimus spręs bendradarbiavimo keliu. Ekonominis spaudimas kitai valstybei yra blogiausias ekonominės galios naudojimo pavyzdys“, – sakė prezidentas.

„Dabar esame tokioje situacijoje, kai reikia daugiau įsipareigojimų, stipresnių įsipareigojimų tiekti šarvuočius, tankus Ukrainai, ir aš labai tikiuosi, kad mūsų stiprus sąjungininkas tai padarys“, – forumo diskusijoje sakė prezidentas, paklaustas ar mano, kad kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) priims žingsnį Ukrainai tiekti kovos tankus „Leopard 2“.

„Aš buvau labai svarbaus lūžio ar posūkio taško Vokietijos mąstyme liudininkas (...). Lankėmės Berlyne ir tuo metu Vokietija nusprendė, kad vietoj humanitarinės pagalbos jie tieks ginkluotę. Tai buvo labai svarbus Vokietijos apsisprendimo momentas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lankėmės Berlyne ir tuo metu Vokietija nusprendė, kad vietoj humanitarinės pagalbos jie tieks ginkluotę. Tai buvo labai svarbus Vokietijos apsisprendimo momentas.

O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“. Anksčiau šį mėnesį Vokietija sutiko skirti ukrainiečiams 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir oro gynybos sistemą „Patriot“.

Anot G. Nausėdos, Vokietija nesiryžta priimti sprendimo tiekti tankus dėl visuomenėje vyraujančių nuotaikų.

„Aš suprantu, kad situacija kai kuriose kitose šalyse yra kitokia (...). Vokietijos visuomenės požiūris keičiasi, bet mes vis tiek negalime ignoruoti to, kad Vokietijos visuomenės požiūris ar nuotaika vis dar yra visiškai kitokia, palyginti su Lietuva“, – kalbėjo jis.

„Būtent dėl šios priežasties politikai turi atsižvelgti į šią situaciją. Ir kartais tai paaiškina, kodėl kai kuriose labai svarbiose ES ir NATO šalyse kai kurie sprendimai ateina vėliau, nei mes tikimės ir norime. Mes sakome, kad dėl šios priežasties kai kurie sprendimai priimami pavėluotai, ir turiu jums atvirai pasakyti, kad gaila“, – sakė prezidentas.

Vokietija pastaraisiais mėnesiais suteikė reikšmingą pagalbą Ukrainai, įskaitant haubicas, savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“ ir pirmąją iš keturių oro gynybos sistemų IRIS-T.

Tačiau kritikai, kurių yra ir Vokietijos valdančiojoje koalicijoje, seniai skundžiasi galimu O. Scholzo nenoru didinti pagalbą.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį, prieš išvykdamas į tarptautines derybas dėl ginkluotės tiekimo Kyjivui padidinimo, pareiškė, kad tikisi greito Vokietijos pritarimo siųsti Ukrainai tankus „Leopard“.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Anksčiau Lenkija teigė esanti pasirengusi siųsti Vokietijoje pagamintus tankus į Ukrainą, tačiau pridūrė, kad tam reikia Berlyno pritarimo.

Viešoje diskusijoje „Ginant Europą“ Lietuvos vadovas dalyvavo kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, Šiaurės Makedonijos prezidentu Stevu Pendarovskiu ir Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Albaresu Buenu (Chose Manueliu Albaresu Buenu).

Anot Prezidentūros antradienį išplatinto pranešimo, G. Nausėda Pasaulio ekonomikos forume pakvietė Europos šalis didinti lėšas, skiriamas saugumui stiprinti, sparčiau plėtoti gynybos pramonę ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Šalis vadovas taip pat pabrėžė, kad NATO privalo išlikti kertiniu Europos ir visos euroatlantinės erdvės saugumo ir gynybos pamatu, kuriam nėra alternatyvos ir kurios nereikia dirbtinai kurti.

„Šio karo baigtis lems Europos ateitį, todėl mūsų bendra pareiga yra remti Ukrainą visomis priemonėmis – pirmiausia karinėmis, taip pat politinėmis, ekonominėmis, finansinėmis, humanitarinėmis. Pagalba Ukrainai privalo būti tvari, ilgalaikė ir glaudžiai koordinuojama tarp ES ir NATO“, – cituojamas jis.

Prezidentas taip pat akcentavo, jog nors pastaraisiais metais Europos valstybės nuolat didino gynybos finansavimą, šiandieninė saugumo situacija reikalauja tai daryti dar greičiau. Jis pabrėžė, kad liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikimasi pasiekti sąjungininkų susitarimą dėl įsipareigojimo didinti gynybai skiriamas lėšas.

„Rusijos karas Ukrainoje parodė ne tik stipriąsias Europos vietas, bet ir tas sritis, kurioms reikia visų europiečių skubaus ir sutelkto dėmesio. Privalome stiprinti ir sparčiau plėtoti savo gynybos pramonę, kad užpildytume atsivėrusias spragas. Rusijos grėsmė niekur neišnyks, nežiūrint, kokiomis sąlygomis ir kada baigsis karas“, – sakė šalies vadovas.

„Europos valstybės privalo laikytis pažadų didinti investicijas į gynybą ir modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. To reikalauja mūsų strateginė realybė. 2 procentai turėtų būti gynybos finansavimo „grindys“, o ne „lubos“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda išvakarėse informavo, kad renginyje Šveicarijoje tikisi susitikti su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir aptarti spartesnį Vakarų ginkluotės tiekimą Ukrainai.

„Vykstu rytoj į Davosą, tikiuosi, kad pavyks susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu“,  – žurnalistams sekmadienį Klaipėdoje sakė šalies vadovas.

Pasaulio ekonomikos forumas yra tarptautinė viešojo ir privataus bendradarbiavimo organizacija, kur dalyvauja politikos, verslo, kultūros ir kitų sričių lyderiai.

Šiųmetiniame renginyje be klimato kaitos ir aplinkosaugos dėmesys bus skirtas aptarti karui Ukrainoje, Europos saugumui. Taip pat – diskusijoms dėl energetinio atsparumo, tvarumo drastiškai išaugus energetikos kainoms, ekonomikos globalizacijos ir iššūkių siekiant išlaikyti mokslo pažangos tempą, sumažinti recesijos galimybes.

Vykstu rytoj į Davosą, tikiuosi, kad pavyks susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Vyks diskusijos, skirtos sveikatos apsaugai, įskaitant COVID-19 pandemiją, ir kitoms temoms.

Kaip nurodo renginio organizatoriai, G. Nausėda kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja dalyvaus diskusijoje dėl Europos saugumo situacijos ir krypčių po pernykščio Versalio susitikimo, kuriame šalių lyderiai patvirtino siekį prisiimti didesnę atsakomybę už ES saugumą, koordinuojant veiksmus su NATO.

Kaip pirmadienį informavo Prezidentūra, diskusijoje G. Nausėda aptars, kokių veiksmų turėtų imtis Europa, kad sustiprintų savo kolektyvinį saugumą.

Davoso pasaulio ekonomikos forume G. Nausėda taip pat planuoja dvišalius susitikimus su valstybių vadovais, tarptautinių organizacijų lyderiais bei potencialių investuotojų Lietuvoje atstovais.

Tuo metu G. Landsbergis antradienį pasisakys forumo sesijoje apie branduolinės konfrontacijos rizikas, trečiadienį Lietuvos diplomatijos vadovas sakys įžanginę kalbą Ukrainos draugams skirtoje vakarienėje.

Pasak URM, Davose ministras taip pat ketina susitikti su įvairių šalių diplomatijos vadovais, „Google“, „Facebook“ atstovais bei kitomis verslo bendruomenėmis.

„Įprastai šiame pasaulio politikos ir verslo lyderių susibūrime Lietuvą atstovaudavo tik šalies prezidentai. Ministrui adresuotame Pasaulio ekonomikos forumo kvietime akcentuojamas jo indėlis telkiant paramą Ukrainai, jau beveik metus kovojančiai prieš barbarišką Rusijos agresiją“, – pažymi ministerija.

Konferencijoje ir susitikimuose prezidentas dalyvaus iki trečiadienio, G. Landsbergis – iki ketvirtadienio. Forume lankosi kultūros ministras Simonas Kairys, prieš tai Šveicarijoje dalyvavęs kultūros ministrų susitikime.

Kasmetinis pasaulio verslo ir politikos elito susibūrimas buvo dukart atidėtas dėl COVID-19 pandemijos, o šiųmetinį susitikimą aptemdė karas Ukrainoje, jį taip pat apkartino aplinkosaugos aktyvistų kritika esą dėl jos dalyvių veidmainiškumo į susitikimą atvykstant aplinką teršiančiais privačiais lėktuvais.

Nors tarp politikos formuotojų tvyrojo niūrios nuotaikos, tai nesutrukdė įvairioms interesų gynimo grupėms ir verslo lyderiams siekti, kaip viliasi forumo organizatoriai, pagerinti padėtį pasaulyje. 

Kasmetinis pasaulio verslo ir politikos elito susibūrimas buvo dukart atidėtas dėl COVID-19 pandemijos, o šiųmetinį susitikimą aptemdė karas Ukrainoje, jį taip pat apkartino aplinkosaugos aktyvistų kritika esą dėl jos dalyvių veidmainiškumo į susitikimą atvykstant aplinką teršiančiais privačiais lėktuvais.

Nors tarp politikos formuotojų tvyrojo niūrios nuotaikos, tai nesutrukdė įvairioms interesų gynimo grupėms ir verslo lyderiams siekti, kaip viliasi forumo organizatoriai, pagerinti padėtį pasaulyje.

Antradienį kalbėdama Karpačo mieste vykstančiame renginyje V. Čmilytė-Nielsen ragino Vakarų partnerius išlaikyti strateginę kantrybę, nes Europą sukrėtęs šokas gali padėti sustiprėti visais – saugumo, energetikos, ekonomikos, informacijos, vakarietiško solidarumo ir sanglaudos – požiūriais.

„Šis sunkus laikotarpis suteikia galimybių Europai sustiprėti, dar labiau susitelkti ir susivienyti. Tai puiki proga keisti dešimtmečiais nusistovėjusį mąstymą dėl energetinės, ekonominės nepriklausomybės ir saugumo, kad ne tik išgyventume šį periodą, bet daugiau niekada nebijotume jokio šantažo. V. Putinui dabar beliko vienintelis – ekonominis – svertas, kuriuo bando veikti Europą ir skaldyti visuomenes“, – forumo dalyviams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, cituojama Seimo pranešime spaudai.

Tai puiki proga keisti dešimtmečiais nusistovėjusį mąstymą dėl energetinės, ekonominės nepriklausomybės ir saugumo, kad ne tik išgyventume šį periodą, bet daugiau niekada nebijotume jokio šantažo.

Parlamento vadovė taip pat sakė, kad karas Ukrainoje tik išryškino, jog Europos priklausomybė nuo Rusijos energijos jau seniai yra pažeidžiama, ir paskatino greitus pokyčius, tegu ir pavėluotus.

„Energetikos perversmas paskatino importą ir atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą. Nors ekonominė priklausomybė nuo Rusijos nėra tokia didelė, būtina permąstyti Europos priklausomybę ir nuo kitų šalių. Omenyje turiu strateginę ekonominę autonomiją, įskaitant naujų logistikos ir tiekimo linijų nepriklausomybę, Europos Sąjungos vidaus rinkos ir technologinio konkurencingumo stiprinimą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, galutinis Rusijos vadovo Vladimiro Putino tikslas – ne karas, o Rusijos dominavimas ir pasaulio tvarkos suardymas.

„Todėl išnaudokime šią progą Europai stiprinti. Žinoma, dabar svarbiausia – Ukrainos pergalė. Ji nebus greita ir lengva. Kaip ir šis ruduo, ateinanti žiema. Tačiau neabejoju, kad pavasaris bus šviesesnis. Ir nepamirškime, kad ukrainiečiai už ateitį ir laisvę moka gyvybėmis, o mes – savo komforto sąskaita“, – sakė parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen šią savaitę Lenkijoje dalyvauja 31-ajame Ekonomikos forume „Europa naujų iššūkių akivaizdoje“.

Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, Rytų studijų fondo instituto organizuojamas Ekonomikos forumas yra didžiausia konferencija Vidurio ir Rytų Europoje, suburiantis politikos, ekonomikos ir socialinės srities lyderius iš daugiau nei 60 pasaulio šalių.

Karpačo mieste vyksiančiame renginyje Seimo pirmininkė su kitų šalių parlamentų ir vyriausybių vadovais ir atstovais pasisakys diskusijose „Europa karo ir jo padarinių akivaizdoje“ ir „Naujos ir senos sąjungos. Tarpjūris: ar toks projektas galėtų pavykti dabartinėje situacijoje?“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Artėjant naujajai Seimo sesijai nuolat pabrėžiu, kad dabar pagrindinis prioritetas – saugumas. Turime pasirūpinti, kad žmonės jaustųsi kuo saugesni tiek dėl išorės grėsmių, tiek dėl karo keliamų energetikos ir kainų iššūkių. Jeigu šias problemas spręsime ne kiekviena šalis atskirai, o kartu, būsime saugesni ir karine, ir ekonomine prasmėmis“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Vizito programoje taip pat numatytas Seimo vadovės susitikimas su Vroclavo miesto meru Jaceku Sutryku, apsilankymas Vroclavo universitete ir vienoje seniausių ir didžiausių Lenkijos mokslinių bibliotekų Osolineume.

Pasak pranešimo, Rytų studijų fondo instituto organizuojamas Ekonomikos forumas yra didžiausia konferencija Vidurio ir Rytų Europoje, jau 30 metų suburiantis politikos, ekonomikos ir socialinės srities lyderius iš daugiau nei 60 pasaulio šalių.

Artėjant naujajai Seimo sesijai nuolat pabrėžiu, kad dabar pagrindinis prioritetas – saugumas.

Šiemet Ekonomikos forumo programoje numatyta daugiau kaip 300 diskusijų, šešios plenarinės sesijos, pokalbiai su svarbiausiais svečiais, praktiniai seminarai ir pristatymai. Be kitų teminių sričių į renginio programą įtraukti Ukrainos, Saugumo, Kibernetinio saugumo ir Energetikos forumai.

Į Ekonomikos forumą taip pat vyksta Seimo nariai Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas ir Rita Tamašunienė.

V. Bakas ir T. Tomilinas pasisakys diskusijoje „Atminties politika tarptautiniame diskurse“, R. Tamašunienė dalyvaus diskusijoje „Savivaldybių diplomatija kaip priemonė miestams ir regionams dalyvauti užsienio politikoje“.

Trijų dienų trukmės forumas turėjo prasidėti nuo Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo ir ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio pranešimų. Paskui buvo ruoštasi surengti diskusiją su ES ambasadoriais.

Tačiau planai surengti šią konferenciją sukėlė kontroversiją, nes jis turėjo įvykti dvi dienos po R. Zamo, kaltinto 2017-aisiais kurstant Irane masinius protestus dėl ekonominės padėties, egzekucijos.

Socialiniame tinkle „Twitter“ populiarėjo saitažodis „BoycottEuropeIranBusinessForum“ (Boikotuokime Europos ir Irano verslo forumą), o keli aktyvistai ragino atšaukti renginį.

„Europos ir Irano verslo forumo organizacinis komitetas nusprendė žengti išskirtinį žingsnį – atidėti konferenciją“, – sekmadienį paskelbtame pareiškime nurodė organizatoriai.

„Europos ir Irano verslo bendruomenės ir tebemato reikšmingą komercinių diskusijų potencialą ir vertę“, – pridūrė jie, išreikšdami viltį, kad renginys įvyks artimoje ateityje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo „Twitter“ paskyroje nurodė, kad įvykdžius „Zamui barbarišką ir nepriimtiną mirties bausmę“ šalies ambasadorius Teherane, taip pat Vokietijos, Austrijos ir Italijos pasiuntiniai atšaukė dalyvavimą forume. Prie savo žinutės prancūzų URM pridėjo saitažodį „nobusinessasusual“ (jokių įprastų reikalų).

R. Zamas buvo pakartas šeštadienį, Irano Aukščiausiajam Teismui patvirtinus jam skirtą mirties bausmę dėl opozicionieriaus vaidmens 2017–2018 metų žiemą vykusiuose antivyriausybiniuose protestuose ir kitų kaltinimų.

Disidentas, valdęs per tas demonstracijas daug sekėjų turėjusį „Telegram“ kanalą, kelerius metus gyveno Paryžiuje, sulaukęs prieglobsčio Prancūzijoje.

Tačiau aktyvistai sako, kad jis buvo pernai spalį sulaikytas per kelionę iš Paryžius į Iraką. Jo arešto aplinkybės lieka neaiškios, o kai kurie žmogaus teisių gynėjai kaltina Teheraną jį pagrobus.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė esanti priblokšta R. Zamo nuteisimo aplinkybių, „ypač... pagrobimo užsienyje“.

Irano užsienio reikalų ministerija sekmadienį iškvietė Vokietijos ir Prancūzijos pasiuntinius ir pareiškė jiems protestą prieš ES sprendimą pasmerkti R. Zamo egzekuciją.

Verslo forumo atidėjimas yra skaudus smūgis veikėjams, raginantiems stiprinti bendradarbiavimą su Iranu skatinant dvišalę prekybą.

Pasipiktinimas R. Zamo egzekucija taip pat kilo itin kebliu metu, Europos galingosioms valstybėms viliantis atgaivinti daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, kai ateinančių metų pradžioje bus prisaikdintas išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Susitikimas vyks įvykdžius visas sąlygas, kurios užtikrintų jo dalyvių bei vietos gyventojų sveikatą ir saugumą“, – teigiama pranešime.

2021-ųjų sesijoje, kurios tema – „Didysis perkrovimas“, daugiausia dėmesio planuojama skirti paieškai sprendimų pagrindinėms pasaulinėms problemoms įveikti, įskaitant bendrų gairių suformavimą ekonomikos atsigavimui po koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, pažymima pranešime spaudai.

Apie Pasaulio ekonomikos forumo 2021-ųjų sesijos atidėjimą buvo oficialiai pranešta rugpjūčio mėnesį, tačiau konkrečių datų ir kitos informacijos nebuvo paskelbta.

Dabar numatyta sausio 25-ąją pradėti savaitę truksiantį internetinį forumą „Davoso dialogai“, per kurį pasaulio lyderiai pasidalintų savo nuomonėmis apie padėtį planetoje.

Pasaulio ekonomikos forumas tikisi, kad susitikimas 2022-aisiais tradiciškai vyks Davose.

Susitikime Europos valstybių vadovai dalijosi mintimis apie Vidurio ir Rytų Europos plėtros iššūkius, susijusius su vidutinių pajamų spąstais bei lėtėjančiu ekonomikos augumu pasaulyje. Lyderiai sprendė, kokios priemonės padėtų užtikrinti tvarų valstybių ekonomikų augimą.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad didžiausią potencialą ekonomikos augimui mato pritaikant žaliąsias technologijas ir skatinant skaitmenizavimą tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Šie procesai turi būti nukreipti į gyventojų gerovės skatinimą, paremti inovacijomis ir efektyvios energijos gavyba.

Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, prezidentas parėmė Europos Komisijos pasiūlytą naująjį „Žaliąjį susitarimą" („Green deal"), kuris, pasak G. Nausėdos, pareikalaus Europos valstybių mobilizacijos, pokyčių šalių įstatymų bazėse ir atitinkamų finansinių išteklių.

„Matome Europą, besivadovaujančią šiuo drąsiu susitarimu, ir tikime jo sėkme. Vis tik turime užtikrinti, kad trečiosios šalys, pateikdamos energiją į rinką, gamins ją besiremdamos aukščiausiais aplinkosaugos standartais ir inovatyviomis gamtai draugiškomis technologijomis“, – teigė prezidentas.

Tikiu, kad mūsų pagrindinis tikslas Europoje yra modernios, gamtai draugiškos, klimatui neutralios, integruotos ir skaitmenizuotos rinkos plėtra.

Jis priminė, kad „Žaliojo susitarimo" Europa paskatins kurti ir plėtoti aplinkai palankų verslą, inovacijas, gamybą, sveikatos apsaugą. Tai bus visiškai naujos kokybės ekonominis etapas, kuris pareikalaus naujos kartos lyderystės gebėjimų, kartu turintis potencialo tapti naujos visuomenės ir naujai traktuojamos gerovės pradžia.

Lietuvos vadovas kalbėjo ir apie skaitmenizacijos plėtrą bei jos keliamus iššūkius.

„Nors skaitmeninių technologijų plėtra žada efektyvesnius procesus daugelyje sričių, neturime pamiršti technologijų saugumo klausimo. Neretai inovacijos plinta greičiau nei mūsų kritinis mąstymas, todėl susiduriame su augančiomis kibernetinio ir hibridinio saugumo grėsmėmis“, – pridūrė prezidentas.

G. Nausėda pasidžiaugė, kad Lietuvai puikiai sekasi susidoroti su kibernetinėmis grėsmėmis, turint vieną pažangiausių Europoje kibernetinio saugumo centrų Kaune. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva jau žengia skaitmeninės ateities keliu, kurdama reguliuojamų finansinių technologijų bazę.

„Tikiu, kad mūsų pagrindinis tikslas Europoje yra modernios, gamtai draugiškos, klimatui neutralios, integruotos ir skaitmenizuotos rinkos plėtra“, – sakė prezidentas.

Antradienį Lietuvos vadovas taip pat planuoja pasimatyti su Japonijos tarptautinio banko atstovais, Sakartvelo ministru pirmininku ir dalyvauti Pasaulio ekonomikos forumo penkiasdešimtmečiui skirtoje vakarienėje su forumo įkūrėju Klausu Schwabu.

Šanchajuje vykstančioje Kinijos importo parodoje atidarydama prekybos ir investicijų forumą D. Grybauskaitė pabrėžė, kad matant ekonomikos lėtėjimo ženklus bendras Europos ir Kinijos tikslas turėtų būti „suvienyti pastangas stabdant protekcionizmo plitimą pasaulyje“, taikantis į esmines prekybos karų sukeltos įtampos, „produkcijos pertekliaus ir nesąžiningos konkurencijos“ priežastis.

„Europos Sąjungai yra labai svarbus Kinijos įsipareigojimas sukurti patrauklesnę, atvirą aplinką investicijoms – tai svarbu derantis dėl prekybos sutarties su Kinija. Svarbu užbaigti šią prekybos sutartį kiek įmanoma greičiau, užtikrinant, kad užsienio verslas jaustųsi laukiamas ir saugus čia, taip pat stiprinant intelektualinės nuosavybės apsaugą“, – sakė D. Grybauskaitė.

Anot jos, Kinijos atsivėrimas svarbus ne tik Europai, bet ir šiai valstybei, taip pat pasauliniam ekonomikos augimui. Lietuvos vadovė  pabrėžė, kad investicijų skaidrumas turi būti „aukščiau už bet kokios verslo grupės interesus“.

„Skaidrumas, įstatymų viršenybė, griežtas tarptautinių sutarčių laikymasis – tai turi būti esminiu dalyku naujų investicinių santykių aplinkai“, – akcentavo D. Grybauskaitė.

„Korumpuoti kapitalo srautai neturėtų būti laukiami nė vienoje pasaulio valstybėje – ne tik čia ar mūsų šalyse“, – pridūrė ji.

Kinija importo paroda bando sušvelninti kritiką, kad vengia atverti savo rinką ir proteguoja tik savo įmones. Parodoje dalyvauja keliolikos valstybių vadovai, daugiau nei 2800 įmonių iš 130 pasaulio valstybių ir regionų, tarp jų ir Lietuvos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Kinija tarp eksporto partnerių užima 25-ą vietą. Pagal importą Kinija yra trylikta. Pernai Lietuvos eksportas į Kiniją augo 50 proc. – tai siekė 180 mln. eurų. Tuo pat metu importo iš Kinijos apimtys viršijo 820 mln. eurų.

Dalis pareigūnų nerimauja, kad Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.