„Po dvejų metų (nuo paskutinio jo vizito Vilniuje 2022-ųjų sausį – BNS) infliacija mažėja, jūsų ekonomika auga, ji augs ir kitais metais. Tuo pačiu metu pas jus buvo išlaikytas aukštas užimtumo lygis ir tai tikrai yra įspūdingas pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kad ši ekonomika patyrė visus ankstyvuosius ekonominius karo iššūkius“, – pirmadienį po susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste sakė P. Donhoe.

„Nepaisant tų iššūkių, tiek šiemet, tiek kitais metais jūsų ekonomika tikrai augs ir pralenks euro zonos vidurkį. Nepaisant to, kad patyrėte didesnį poveikį nei kitos euro zonos ekonomikos, atsigavote greičiau“, – pridūrė Euro grupės vadovas.

Nepaisant tų iššūkių, tiek šiemet, tiek kitais metais jūsų ekonomika tikrai augs ir pralenks euro zonos vidurkį.

Euro grupės vadovo teigimu, atsparumą per pastaruosius metus parodė ir visa euro zona, kuri, jo teigimu, artimiausius metus augs.

„Nepaisant visų smūgių, Europos ekonomika tikrai atsilaikė. Nepaisant to, kad ji tiesiogiai buvo paveikta daugybės ekonominių pokyčių, kuriuos nulėmė karas“, – teigė P. Donhoe.

„Mūsų ekonomikos auga, infliacija mažėja, nedarbas žemas kaip niekada, o užimtumas aukštame lygyje“, – pridūrė jis.

Pasak P. Donhoe, ekonomika atsigavo ir dėl ekonominės krizės metu ES institucijų priimtų sprendimų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad panašios ekonomikos atsigavimo tendencijos matomos tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje.

„Po gana sudėtingų 2023 metų, kuomet matėme tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą, tiek mūsų šalies, tiek euro zonos ekonomikos grįš prie augimo. Darbo rinkos yra stabilios, nedarbo lygio augimo taip pat nesitikima, panašu, kad infliacijos pikas yra už nugaros tiek Lietuvoje tiek euro zonoje“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Pagal naujausias kovo viduryje paskelbtas Finansų ministerijos prognozes šalies ekonomika šiemet augs 1,6 proc., o 2025–2027 metais ji turėtų augti vidutiniškai iki 2,9 proc. per metus.

Euro zonoje šiemet prognozuojamas 0,9 proc. ekonomikos augimas, kitais metais – 1,5 proc.

„Šiandieninę situaciją aš apibūdinčiau „K“ raidės formos ekonomine recesija. „K“ raidė – kam krizė, kam ne, tai ir yra tas pasakymas. Tą „K“ raidę turim nuo 2020 metų, nuo pandemijos, kada dalies sektorių perspektyvos buvo labai sudėtingos, didžiulis neapibrėžtumas, ypatingai – paslaugų sektoriuje. Tačiau pramonės sektoriuje, ypatingai – baldų pramonės, tai buvo aukso amžius, nes energetika buvo pigi, darbuotojų buvo daug, paklausa buvo didžiulė, nes žmonės sėdėjo namuose.

O kai žmonės sėdi namuose, tai pagalvoja, gal reikia pakeisti vieną ar kitą baldą. Taip pat ir statybų sektoriuje – 2021-2022 metai buvo aukso amžiaus. Pramonei buvo geri metai, transportui buvo labai geri metai, o IT paslaugų sektoriui buvo labai geri metai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau kitiems sektoriams nebuvo tokie geri. Dabar svarstyklės sveriasi į kitą pusę. Matome, kad pramonė susiduria su eile iššūkių: energetinių išteklių šokas, kuris buvo ir vis dar yra jaučiamas. Taip pat ir žaliavų šuoliai, kurie išstabilizavo visą rinką. Yra įmonių, kurios nusipirko daug brangių žaliavų arba komponentų, ir dabar matome, kad paklausa krenta, kainos krenta arba bent jau nebekyla ir toms įmonėms yra sunkiau. Tai pramonė dabar yra ekonomikos augimą stabdantis veiksnys, tačiau yra eilė kitų sektorių, pavyzdžiui, laisvalaikio paslaugų sektoriai, kurie gyvena vis dar gerai“, – akcentavo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

– Kiek poveikis pramonei, kiek kritimas pramonėje paveiks ir visą kitą, ypač viduriniąją klasę, kuri suvartoja Lietuvoje daugiau?

– Priklausys nuo to, kiek didės nedarbo lygis. Čia, turbūt, yra esminis klausimas.

– Kiek didės nedarbo lygis?

– Didžioji dalis įmonių sukandusios dantis stengiasi išlaikyti darbuotojus, nes jos supranta, kad yra fundamentalus darbuotojų trūkumas. Ir jeigu jie tuos darbuotojus atleis, jie vėliau jų nesusigaudys. Tai įmonės stengiasi juos išlaikyti. Bet, žinoma, atleidimų yra, jų šiek tiek daugėja. Nedarbo lygis taip pat šiek tiek didėja, bet jis dar nėra toks masinis, kad nugramzdintų Lietuvą į gilesnę, didesnę recesiją.

– Jūsų prognoze: koks gali būti nedarbo lygis ir kada tai gali jau tapti problema?

– Manyčiau, paaugti gali vienu, dviem procentiniais punktais nuo dabartinio pakankamai žemo lygio. Tai būtų labai švelnus nusileidimas, o ekonomikos krize to dar nepavadinčiau.

– Dalis žmonių turi paskolų ir statistika rodo, kad 40 proc. susiduria su sunkumais, arba jaučia, kad jiems sunkiau apmokėti tas paskolas, kurias yra pasiėmę. Ar atpigęs benzinas ir atpigę kai kurie produktai gali kompensuoti išaugusias palūkanas?

Reiktų tikėtis, kad ji tęsis nepilnus metus ir metų pabaigoje mes matysime kažkokią šviesą tunelio gale.

– Kažkiek gali, nes sumažėja bendras spaudimas. Didžiausias spaudimas Lietuvoje praeitais metais buvo dėl sparčiai pakilusios infliacijos. Visų pirma dėl energetinių kainų, o vėliau – dėl maisto kainų. Dabar, sakykim, tai bangai atslūgstant, be abejo, lieka išaugusios palūkanų normos, kol kas tokio masinio iššūkio mes nematome. Tarkim, neveiksnių pasiūlų dalis yra pakankamai nedidelė.

– Ar ji didėja?

– Didėja, bet labai labai nežymiai. Tie asmenys, kurie būsto paskolą pasiėmė 2018-2019 metais, o ne 2020 metais, didesnio spaudimo nejaučia. Tuomet ir kainos buvo mažesnės, ir jie jaučiasi finansiškai turintys didesnę laisvę, nes jeigu ką, jie gali dabar parduoti tą būstą ir dar pakankamai nemažai uždirbti.

– Kiek ši krizė tęsis?

– Reiktų tikėtis, kad ji tęsis nepilnus metus ir metų pabaigoje mes matysime kažkokią šviesą tunelio gale, bet, be abejo, kaip ir dažniausiai nutinka, gali būti įvairių scenarijų.

– Verslas sako, kad gyventojai ir valdžia pernelyg atsipalaidavę ir esą nemato lėtėjimo. Ką dabar iš tikrųjų reikėtų daryti tiek vieniems, tiek kitiems?

– Na, verslas irgi yra nevienalytis. Mes matome tam tikruose sektoriuose lėtėjimą, t. y. pramonėje, mažmeninėje prekyboje, transporte. Aš manau, kad mažiausiai metus mes turėsime recesiją. Galbūt ta recesija užsitęs ir iki dvejų metų, priklausomai koks scenarijus įsigyvendins. Manau, kad reikėtų bandyti pasidaryti pagalvę – verslas turėtų pasitaupyti, pasižiūrėti planą B ir C, nes dauguma verslų gyvena iš skolintų pinigų, o šiandien paskolos tapo mažiau prieinamos ir brangesnės. Valdžia turėtų kuo greičiau įlieti kuo daugiau struktūrinių fondų pinigų, kad mes šitą recesiją galėtume išgyventi kuo švelniau ir kuo greičiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O gyventojai ar turėtų pasitaupyti?

– Aš manau, kad reikėtų pasitaupyti, nors iš kitos pusės, kad nedarbas didės kol kas didelės tikimybės nėra. Darbo rinka yra galbūt vienintelė vieta, dėl kurios mes turėtume mažiau nerimauti.

– Tai masinių atleidimų nebus?

– Kol kas, kiek teko su įmonėmis kalbėti, niekas nesiruošia atleisti žmonių. Įmonių logika yra tokia – jeigu šiandien atleisime, po metų–pusantrų vėl prasidės augimas, o žmonių jau nebesurasime. Todėl įmonės tiesiog prisiims tą recesijos naštą sau.

– O ar nebus taip, kad pamatysime didėjančius bankrotus?

– Na, bankrotų skaičius kažkiek ir dabar didėja. Įmonės turi rinktis, arba pabandyti trumpuoju laikotarpiu geriau pagyvent atleidus darbuotojus, ar vis dėlto žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą ir išlaikyti darbuotojus. Įmonės renkasi išlaikyti darbuotojus.

Bankrotų skaičius kažkiek ir dabar didėja.

– Kaip jūs manote, kada bus sunkiausia?

– Kadangi Europos centrinis bankas (ECB) dar du kartus planuoja kelti bazinę palūkanų normą, vadinasi, ECB dar labiau spaus ekonomiką, kad ji keliautų link krizės. Iš kitos pusės, matome, kad ir JAV rinkoje tas pats. Federalinė rezervų sistema (FED) irgi didina bazinę palūkanų normą ir antriniai duomenys rodo, kad ir JAV eina link krizės, tai aš manau, kad šių metų trečias–ketvirtas ketvirtis bus labai sunkus, galbūt ir kitų metų pirmas ketvirtis, o vėliau jau žiūrėsime koks scenarijus įsigyvendins.

– Sakote, kad blogiausia turbūt jau praeityje, kad pikas praėjo – nebebus taip baisu. Paaiškinkite?

– Matyt, čia galima kalbėti nedrąsiai apie energetikos krizę, kurią Europa išgyvena nuo pernai metų pabaigos. Nes Rusija prieš pradėdama karą prieš Ukrainą pradėjo energetinį karą prieš Europą. Prisukdama dujas, keldama įtampas mūsų energetikos balansuose ir užvydama kainas į rekordines aukštumas. Dabar Europa, gyvenanti tokiose sudėtingose aplinkybėse, buvo priversta persigrupuoti, išgyveno šoko terapiją. Tačiau sugebėjo užpildyti savo saugyklas dujomis iki daugiau nei 90 proc., t. y. gerokai daugiau nei pernai. Ir šiek tiek daugiau nei dešimtmečio vidurkis. Tai reiškia, kad šiai žiemai mes, kaip Europa, esame gana neblogai dujų prasme pasiruošę. Kaip Baltijos šalių regionas, turime suskystintų dujų terminalą. Suomija ir Estija turės savo terminalą, kuris turėtų pradėti veikti nuo gruodžio mėn. pradžios. Ir visai neprastai užpildyta Latvijos dujų saugykla. Dujų trūkumo tikrai nepatirsime. Bet, aišku, kainų prasme rinka nedžiugins.

– Kitaip tariant, sutaupyti šią žiemą nepavyks?

– Privalome taupyti vien dėl to, kad natūralu, kai yra tam tikras resursas labai išbrangęs, tai reikia elgtis taupiau ir to resurso daug nenaudoti. Vienareikšmiškai skatinčiau visus nuo mikrolygio gyventojų ir įmonių iki makrolygio didelių kompanijų ir valstybės institucijų tikrai taupyti. Nes tai yra dalis Europos strategijos išgyventi šią žiemą mažinant paklausą. Kitas dalykas yra tai, kad kai kurios įmonės prie tokių aukštų kainų yra priverstos stabdyti savo veiklą, jų verslo modeliai nebeveikia ir jos jau dujų nenaudoja. Taipogi palieka dujų kitiems vartotojams ir sušvelnina rinkos disbalansus.

– Tuomet ar teisūs yra tie, kurie sako, kad dar kita žiema po šitos bus daug šaltesnė ir brangesnė, nes tuomet reikės labai brangiai pirkti tas dujas?

Sakoma, kad šoko terapija yra geriausias katalizatorius pokyčiams.

– Sakoma, kad šoko terapija yra geriausias katalizatorius pokyčiams. Taip, šita ir sekanti žiemos bus tikrai nepalankios, bet jos Europoje sukelia labai svarbius negrįžtamus procesus, katalizuoja investicijas į atsinaujinančią energetiką. Ir tai, natūralu, kad mažina dujų reikšmę energetinio vartojimo balansuose. Tai labai tinkama ir teisinga kryptis. Ir jeigu ta kryptis ir tikslai bus pasiekti gerokai sparčiau, nei buvo manyta prieš visą energetikos krizę, tai iš to Europa tik laimės. Iš principo vidutiniuoju laikotarpiu Europa turėtų tiesiog iškopti nors ir per skausmingą distanciją, bet su gerokai sveikesniu energetikos vartojimo struktūriniu balansu.

– Bet tai nebus gerai kiekvieno piniginei? Juolab kad Lietuvos laukia recesija.

– Matyt, sunku būtų mūsų eksportuojančiai ekonomikai augti, kuomet mūsų kertinė eksporto ekonomika – Vokietija – grimzta į recesiją. Kitas dalykas – reikia nepamiršti, kad per pastaruosius porą metų turėjome labai įspūdingus ekonomikos rezultatus. Mūsų tiek eksportuojančios veiklos augo triženkliais tempais, tiek ir į vidaus rinką nukreiptos veiklos sugebėjo sparčiai atsigauti po pandemijos ir didinti savo pardavimų apimtis. Taip kad ta palyginamoji bazė, ta kartelė, kurią reiktų kitais metais pranokti, ji ir taip yra labai didelė. Tad ta tokia neženkli recesija yra laikinas stabtelėjimas, persigrupavimas ir reakcija į išorinį šoką, kuris nuo vidaus ekonomikos nepriklauso.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką tai reiškia kasdieniniame gyvenime? Kaip tai palies kiekvieno žmogaus gyvenimą?

– Kiekvieno žmogaus gyvenimą jau liečia pasikeitusios aplinkybės. Matome smingančius žemyn lūkesčius, neapibrėžtumą – karas pašonėje,  energetikos krizė ir infliacija, kuri yra aukščiausia nuo praeito amžiaus. Natūralu, kad mus visus vargina  ir didina neapibrėžtumą. Atitinkamai atgraso nuo tam tikrų sprendimų gausiau vartoti, pirkti nekilnojamą turtą ir pan. Kita vertus, reiktų suvokti, kad jeigu tai yra rusų energetikos karas, o mes šiame kare mokame pinigas, o ne krauju, matyt, reikėtų tik džiaugtis, kad tokia yra kaina. Labai teisingas ES šalių požiūris, kad yra imamasi tam tikrų priemonių išgelbėti ekonomikos struktūras nepakitusias šio šoko akivaizdoje. Tos priemonės turėtų padėti mums visiems ištverti šitą nepalankų laikotarpį. Ir vėliau, kuomet energetikos krizė atslūgs, tęsti ekonominę raidą tvariai ir subalansuotai.

– Kada baigsis šita infliacija? Europos centrinis bankas nori ją suvaldyti, bet dabar, atrodo, padarė dar blogiau. Daugeliui žmonių, kurie turi paskolų, teks dar labiau atverti pinigines. Infliacija tęsis?

– Centrinis bankas reaguoja į infliaciją, nes ji tikrai yra aukšta. Iš kitos pusės, palaiko euro kursą dolerio atžvilgiu, nes jis buvo pakankamai nusilpęs. Taip Europai, kaip grynajai žaliavų importuotojai (žaliavos yra įvertintos doleriais), tai nėra palanku. Reikia valiutą stiprinti, kad importuojamų žaliavų veiksnys infliacijos nekatalizuotų. Todėl Europos centrinis bankas didins palūkanų normas. Jis turi atsižvelgti į tai, ką daro kolegos kitapus Atlanto – Federalinių rezervų sistema. Matome, kad ten yra pakankamai ambicingai didelės palūkanos. Tačiau kitais metais infliacijos augimui priežastingumui ir veiksnių bus mažiau ir mažiau. Matome tarptautinėse žaliavų rinkose jau vangesnė ekonomika. Raida ir lūkesčiai daro įtaką, įvairūs indeksai sminga žemyn. Taipogi labai aukšta palyginamoji bazė po tokio infliacinio šoko šiemet. Kitąmet pranokti tas kainas, kurios šiemet turime su vangesne vartotojų elgsena tikrai nebus įmanoma ir infliacija turėtų vėl grįžti į vienaženklę zoną. 

– Tai pirmoji iniciatyva, kai gyvūninės kilmės riebalus siūloma sukišti į variklių kurą?

– Europos parlamentas šiuo metu siekia gyvūnų maistui svarbias medžiagas ir būtinas žaliavas naudoti biodegalų gamyboje. Jeigu taip nutiks, gali būti nelaukiamų pasekmių. Pastaruoju metu pastebėjome šios konkrečios žaliavos, taip vadinamos trečios kategorijos gyvūninių produktų, trūkumą rinkoje. Ir lygiagrečiai didėjantį jos panaudojimą biodegalų gamyboje. Kas, mūsų manymu, nėra visiškai teisingas sprendimas: supilti gyvūnų maistui tinkamą produkciją tiesiai į kuro bakus.

Visas reportažas – LNK reportaže: 

– Paprastam gyventojui tai gali skambėti kaip visiška nesąmonė. Sunku suprasti: riebalais varomas variklis. Kaip tai veikia?

– Biodegalų gamybos proceso nepakomentuosiu. Tačiau trečios kategorijos gyvūniniai produktai yra turtingi riebalais, turi daug sočiųjų riebalų rūgščių. O riebalai gerai dega. Juos Europos politikos viršūnės nori skatinti naudoti biodegalų gamyboje. Iki  šiol buvo naudojama tik pirmos ir antros kategorijos produktai, kurie nėra tinkami nei žmonių maistui, nei gyvūnų pašarams gaminti.

– Bet jei taip atsitiks ir gyvūninės kilmės riebalai į variklius įgaus kūną, kas tada?

– Norime patenkinti beveik 90 mln. namų ūkių poreikius Europoje, kurie turi apie 300 mln., augintinių. Jei iš mūsų tiesiogine to žodžio prasme bus atimta dalis žaliavos ir nebeturėsime prieigos prie žaliavų, skirtų visaverčiui ir saugiam maistui gyvūnams gaminti, privalėsime eiti į tiesioginę konkurenciją su žmonių maistu. Kas nėra tvari alternatyva.

– Kalbame bendrai apie visus pašarus gyvūnams ar tik kai kuriems gyvūnams, tarkime plėšrūnams?

– Didžiąja dalimi kalbame apie šunis ir kates, nes jų turime daugiausiai. Bet tai aktualu visiems mėsėdžiams plėšrūnams.

 Jei iš mūsų tiesiogine to žodžio prasme bus atimta dalis žaliavos ir nebeturėsime prieigos prie žaliavų, skirtų visaverčiui ir saugiam maistui gyvūnams gaminti, privalėsime eiti į tiesioginę konkurenciją su žmonių maistu.

– Jeigu atsiranda didelė konkurencija tarp tų, kurie gamina kurą varikliams, maistą gyvūnams ir maistą žmonėms, tai kur ir kam ta kaina išauga?

– Visiems. Paklausos-pasiūlos dėsnis. Kuo didesnė paklausa, tuo didesnė bus ir kaina. Dėl to ir manome, kad leisti naudoti biodegalų gamybai žaliavas, kurios yra tinkamos maistui, prieštarauja ne tik ES numatytai maisto panaudojimo hierarchijai, kur sakoma, kad žaliavas visų pirma reikia naudoti maistui ir tik pačioje piramidės apačioje jas deginti. Tai niekaip neprisidėtų prie transporto dekarbonizavimo, potencialiai sukeltų kainas ir galimai maisto trūkumą augintiniams.

– Ar bandėte skaičiuoti, kiek ta konkurencija galėtų tas kainas iškelti? Kalbėkime tik apie pašarus gyvūnams.

– Tikslių duomenų neturime, nes negalime atspėti, kiek žaliavų tiekėjai bus linkę perskirstyti savo tiekimo grandines. Tą nuspėti – gana sudėtinga.

– Kuo maitinti gyvūnus, jei jūs nebeturite žaliavų?

– Tai nėra vienintelė sudedamoji dalis. Tačiau tai yra labai svarbi  dalis, užtikrinanti visaverčio ir saugaus augintinių maisto skonines, bei funkcines savybes.

Kainos auga kartais

KTU ekonomistų vykdomo tyrimo „Ekonomikos aktyvumo vertinimas ir prognozavimas realiuoju laiku, naudojant didžiuosius duomenis“ duomenimis, šių metų liepą, palyginti su sausiu, manų kruopų kaina vidutiniškai Lietuvoje išaugo 83,7 proc., kukurūzų miltų – 69,7 proc., grikių – 33,1 proc., kvietinių miltų – 29,4 proc., o atskirų prekių kainų augimas fiksuojamas net ne procentais, o kartais.

Energetikos sektoriaus kainų didėjimas (liepą euro zonoje energijos išteklių kainos augo beveik 40 proc.) dar labiau išaugino žaliavų, žaliavinio maisto kainas – dalis maisto prekių pabrango vos ne dvigubai.

Energijos išteklių brangimas turi tiesioginę sąsają su praktiškai bet kuria pramonės ar paslaugų sritimi, o įvertinant Rusijos apribotą dujų tiekimą Europai, sunkiai prognozuojamą geopolitinę situaciją, šie veiksniai artimiausioje ateityje infliacijos spiralę Lietuvoje gali įsukti labai stipriai.

Tokia situacija nestebina, nes mažos atviros ekonomikos šalys, tokios kaip Baltijos šalys, yra itin jautrios bet kokiems nestabilumams ir ekonomikos šokui. Karas Ukrainoje, energetikos krizė, įtampa žaliavų rinkoje ar logistikos grandinių trikdžiai – visi šie faktoriai daro įtaką rinkai.

Remiantis ES statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos metinė infliacija šių metų liepą sudarė net 20,8 proc. (birželį – 20,5 proc.) ir buvo viena didžiausių, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo birželio infliacija padidėjo 0,7 proc. punkto. Prastesnė situacija buvo tik Estijoje (22,7 proc.) ir Latvijoje (21 proc.).

Prognozė: pasak V.Pilinkienės, jau dabar visi ekonomikos rodikliai signalizuoja apie artėjančią ekonomikos krizę ir, atrodo, piko dar nepasiekėme. KTU nuotr.

Paveiks įprastą gyvenimą

Jau dabar visi ekonomikos rodikliai signalizuoja apie artėjančią ekonomikos krizę ir, atrodo, piko dar nepasiekėme. Kaip ir bet kokiu kriziniu laikotarpiu, pagrindinė rekomendacija – klasikinė, susijusi su žmogaus gyvenimo būdu: atsidėti 10 proc. nuo pajamų kas mėnesį arba turėti minimaliai 3–6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio santaupų. Kitaip tariant, norint susiveržti diržus saikingai, taupyti reikėtų pradėti jau dabar.

Šiandien Lietuvoje kone garsiausiai kalbama apie kylančias elektros kainas. Natūralu, kad tai labiausiai paveiks tas įmones, kurios savo gamybos ar paslaugų teikimo procesuose yra imlios elektros energijos vartojimui. Tai gali būti tiek gamybos, tiek paslaugas teikiančios įmonės, kurių prekės nėra pirmo būtinumo. Pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo, turizmo sektoriai, kurie dar ir po pandemijos nevisiškai atsigavę.

Jau dabar girdime, kad veiklą žiemai planuoja stabdyti dalis viešbučių, laikinai stoja viena didžiausių įmonių Lietuvoje „Achema“. Nekilnojamojo turto (NT) sandorių mažėjimas signalizuoja ne tik apie NT rinkos susitraukimą, bet gali kelti pavojų visam statybos sektoriui. NT sandorių šiais metais sausio–liepos mėnesiais buvo sudaryta 17 proc. mažiau nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais. Net ir laikinas NT vystytojų stabtelėjimas apsižvalgyti, kas bus, turi neigiamos įtakos susijusiems sektoriams.

Karas Ukrainoje, energetikos krizė, įtampa žaliavų rinkoje ar logistikos grandinių trikdžiai – visi šie faktoriai daro įtaką rinkai.

Kaip dėl atlyginimų?

Be abejo, spaudimas dėl atlyginimų kilimo išlieka. Tuo labiau kad jau girdimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 800 eurų, o neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – iki 740 eurų, taip pasidalijant darbo užmokesčio didinimo naštą tarp darbdavio ir valstybės. Tai leistų patiems pažeidžiamiausiems bent jau patenkinti būtiniausius poreikius, susimokėti už elektrą ir šildymą.

Kalbant apie kitas dirbančiųjų grupes ir jų atlygį, viskas priklausys nuo to, kiek yra tvarūs įmonių verslo modeliai, kokia eksporto rinkų padėtis ir atvirumas, kiek verslas priklausomas nuo energijos išteklių. Beje, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai yra panašios kaip ir 2008–2009 m.: mažinti valstybės išlaidas ir biudžeto deficitą, kas signalizuoja ribotą darbo užmokesčio augimą viešojo sektoriaus darbuotojams.

COVID-19 pandemijos laikotarpiu Vyriausybės, kaip aktyvios ekonomikos skatintojos, vaidmuo padėjo išvengti arba bent jau sumažinti verslo bankrotų skaičių. Kaip elgsis Lietuvos Vyriausybė šį kartą, sunku pasakyti. Tačiau euro zonos valstybės viena po kitos praneša apie ekonomikos skatinimo priemones, skirtas bent dalinai išlaikyti vidaus vartojimą ir verslo gyvybingumą.

Pasaulis – krizės akivaizdoje

Žvalgantis po Europą akivaizdu, kad euro zonos šalių vyriausybės nesiruošia likti pasyviomis situacijos stebėtojomis, o bando gelbėti savo ekonomikas nuo recesijos ir mažėjančio vartojimo, taikydamos įvairias ekonominės politikos priemones.

Prancūzija skyrė papildomą 20 mlrd. eurų paramos paketą, kuris skirtas infliacijai švelninti ir energijos išteklių kainoms mažinti. Įgyvendinant šio paketo priemones, numatyta darbuotojų degalų pašalpa (nuo 300 iki 500 eurų, priklausomai nuo pajamų ir atstumo iki darbovietės), kuri bus taikoma pusei visų mažesnes pajamas gaunančių žmonių, taip pat padidintos išmokos mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir neįgaliesiems.

Vokietijos vyriausybė parengė su energijos ištekliais susijusį paramos paketą, kurio vertė viršija 30 mlrd. eurų, įskaitant 300 eurų vertės vienkartinę išmoką dirbantiesiems, papildomas socialines išmokas, sumažino benzino ir dyzelino mokesčius, įvedė nuolaidas autobusų ir traukinių bilietams.

Italija metų pradžioje patvirtino 35 mlrd. eurų pagalbos paketą, kurį rugpjūtį papildė dar 17 mlrd. eurų (iš viso tai sudaro daugiau nei 2 proc. Italijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis skirtas namų ūkiams ir verslui kovoti su infliacijos padariniais ir aukštomis energijos išteklių kainomis.

– Ką signalizuoja daugėjančių bankrotų skaičius?

– Inicijuotų bankrotų pirmąjį šių metų pusmetį yra gerokai daugiau, nei buvo praėjusiais metais. Tam turbūt yra kelios priežastys. Viena jų – problemų šaknys buvo pandemijos metu, bet tada valstybė teikė įvairiausiomis priemonėmis pagalbos. Pasibaigus pagalbai, nebesuteikiant lengvatinių paskolų, mokestinių atidėjimų, kai kurioms įmonėms, kurios nesugebėjo prisitaikyti, vienintelė likusi išeitis – bankrotas. Antrąjį šių metų ketvirtį jau galėjome matyti ir įmonių, kurios nebeturi veiklos perspektyvų, nes jų veiklos modelis buvo priklausomas nuo santykių su Rusija. Statybos sektorius irgi turi labai rimtų iššūkių, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto kainos auga, tačiau paveikia žaliavų kainų šuoliai, darbuotojų trūkumas, didelė konkurencija.

– Ar nenukenčia smulkieji verslininkai, kurie susikuria sau darbo vietas?

– Tikėtina, kad tai smulkiosios įmonės. Apie didelių įmonių bankrotus negirdėjome. Antrasis šių metų ketvirtis buvo išskirtinai geras, nedarbo lygis nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius penkiolika metų. Per vieną ketvirtį sukurta net 55 tūkst. naujų darbo vietų. Prie to prisidėjo atvykę ukrainiečiai, kurie užėmė laisvas darbo vietas. Žiūrint į tai, kiek yra užimtų vietų, bedarbių, sukuriama naujų darbo vietų, negalėtume sakyti, kad tai plataus masto problema. Yra specifinių problemų, kurios paveikė mažesnes, smulkesnes įmones, kurios nebuvo labai konkurencingos, nebuvo pasiruošusios tokiems iššūkiams.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip bankrotų situacija galėtų keistis dar šiais metais?

– Dabartinis skaičius, nors jis padidėjęs, palyginti su normaliu laikotarpiu, bet vis vien nedidelis. Keli šimtai įmonių, inicijuojančių bankrotą, per ketvirtį – nedaug, turint omeny, kad kiekvienais metais keli tūkstančiai įmonių stabdo veiklą ir pradeda. Tai natūralus procesas. Žiūrint į daugelį veiksnių, geopolitines problemas, nenustebčiau, jei matysime išliekantį didesnį bankrotų skaičių ir antroje metų pusėje, kitais metais. Aplinka išlieka tikrai nepalanki. Daug nuo elektros energijos, dujų kainų priklausomų įmonių, kurios neapsidraudusios nuo šokų, patiria šešis septynis kartus įsišaukusias elektros energijos sąnaudas.

– Dėl kokių priežasčių šiais metais atleista jau daugiau nei dvigubai žmonių nei praeitais metais?

– Turbūt yra keli pavieniai atvejai. Žinome „Lietuvos geležinkelių“ veiklos specifiką, sumažėjęs Baltarusijos prekių tranzitas, tačiau, atmetus kelis didesnius atvejus, nesureikšminčiau situacijos. Visa šalies užimtumo statistika rodo, kad buvo geriausias ketvirtis per du dešimtmečius. Sukurta 55 tūkst. naujų darbo vietų. Iki tol buvo opi problema darbuotojų trūkumas. Visuose sektoriuose kas trečia įmonė išskyrė darbuotojų trūkumo problemą. Ukrainiečių pabėgėlių banga padėjo išspręsti problemą. Pavieniai masiniai atleidimai nėra nacionalinė problema, kuri virs į sparčiai augantį nedarbo lygį. Tačiau tikėtina, kad ir dėl Rusijos, energijos krizės, lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo matysime didesnį bankrotų skaičių ir nedarbo augimą per ateinančius metus.

– Ar nebus kaip 2008 m.?

– Galiu drąsiai sakyti, kad nebus kaip 2008 m. Tai labai mažai tikėtinas scenarijus. Tada nedarbo lygis pakilo iki 17 proc. Manau, dabar gali pakilti 1–2 procentiniais punktais.

Pofik, kad tuomet sudega trigubai daugiau dyzelio, brendimą virpinantys pojūčiai – malonesni. Taupymas – pezalai, kaip ir viskas pas mus: žodžiai – sau, realybė – sau.

Praėjusią savaitę Europos verslo konfederacija perspėjo, jog ekonominio aktyvumo ribojimas, siekiant mažinti rusiškų dujų vartojimą, turės katastrofiškų padarinių. Mat EK paskelbė planą, pagal kurį bus siekiama 15 proc. mažinti dujų paklausą. Tik mūsų olbiškame (E.Albee) zooparke niekam tai nė motais.

Arčiausiai ėdžių įsitaisę sutvėrimai, kurie mykė, kad O.Scholzas privalo tuojau pat atsisakyti kremlinių dujų, gali triumfuoti.

Tiesa, arčiausiai ėdžių įsitaisę sutvėrimai, kurie mykė, kad O.Scholzas privalo tuojau pat atsisakyti kremlinių dujų, gali triumfuoti. Tačiau ar visi tie, kurie neturi jokio supratimo apie realybę už zoologijos sodo, bent gali įsivaizduoti, kas būtų, jei sustotų Vokietijos ekonomika? Naujiena mūsų patriotams – tų dujų reikia ne tiek namų šildymui (rytų siaubu alsuojantys vokiečiai jau prisipirko malkų), kiek gamybai. Pirmiausia, mašinų, chemijos pramonei. Kuo važinėsite, kokius vaistus rysite, jei Vokietija liks be dujų, ar suvokiate, biudžetiniai gyviai, mėginantys diktuoti Europai "nuoseklią vertybių politiką"? Tai būtų ATA visai bendrijai.

Tuo ir paaiškinamas didžiausios ES valstybės politinis "kinkų drebinimas", baimė tiekti ginklus Kijevui, užkulisiniai kuždesiai su Kremliaus recidyvistais. Tiesiog šiuo momentu nėra kitos išeities. O.Scholzas tik nori išgelbėti savo šalį, Senąjį žemyną, Ukrainą, į kurios biudžetą pumpuoja milijardus, ir mus, užtvaro žinduolius.

Tačiau urapatriotinei zooparko periferijai į tai nusišvilpti. Viską nutraukti, užsukti, sužlugdyti, kad tik pleventų dekoratyviais žodžiais apkaišytas mūsų tautinių anarchistų polėkis. Visai kaip bolševikmečiu: sugriausime, kas sena, ir ant griuvėsių kursime naują vegetacinį rojų. Per amžius, amen.

P.S. O kokiais politiniais kasinėjimaisis Seime užsiima R.Lopata?

Maldyvuose gyvenantys šrilankiečiai, nešę vėliavas ir plakatus, smerkė anksčiau trečiadienį pabėgusį G. Rajapaksą, protestuotojams praeitą savaitgalį užėmus jo rezidenciją Kolombe, šioje Pietų Azijos valstybėje smarkiai paaštrėjus ekonomikos krizei.

„Mieli draugai maldyviečiai, prašome spausti savo vyriausybę nesuteikti prieglobsčio nusikaltėliams“, – skelbė transparantas, kurį laikė mažytėje Maldyvų sostinėje dirbantys šrilankiečiai.

Vietos žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip gyventojai šūkauja įžeidimus G. Rajapaksai, kai šis ėjo Velanos tarptautiniame oro uoste, atskridęs į jį kariuomenės lėktuvu. Šių įrašų autentiškumas nebuvo patvirtintas.

Šrilankiečiams trečiadienį surengus protestą viename Malės dirbtiniame paplūdimyje, policijos specialiųjų pajėgų pareigūnai konfiskavo jų plakatus ir demonstrantus išvaikė, sakė įvykių liudininkai.

Vietos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad G. Rajapaksa apsistojo viename prabangiame kurorte ir kad vėliau trečiadienį jis išvyks į Jungtinius Arabų Emyratus arba Singapūrą.

„Jis ketina pasitraukti į kurią nors vieną iš šių dviejų vietų“, – sakė vienas šaltinis Šri Lankos saugumo tarnybose Kolombe.

„Užtikrinti saugumą bus sunku, nes tiek vienur, tiek kitur yra šrilankiečių bendruomenės“, – pridūrė jis.

Pagrindinė opozicinė Maldyvų pažangos partija (PPM) protestavo prieš sprendimą leisti netrikdomai keliauti G. Rajapaksai, kuriam yra iškeltos kelios bylos, be kita ko, dėl įtariamų karo nusikaltimų.

„Išduodame savo draugus Šri Lankoje, priimdami Rajapaksą – toje šalyje nekenčiamą veikėją“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš PPM lyderių.

Abi šalys palaiko glaudžius ryšius. Šri Lankoje gyvena nemaža maldyviečių bendruomenė, o daug šrilankiečių dirba Maldyvų švietimo, sveikatos apsaugos ir svetingumo paslaugų sektoriuose.

„Mes pastebime, kad infliacija, kuri įsibėgėjo tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje, skatina Lietuvos įmonių klientus prašyti ilgesnių mokėjimo terminų arba mokėjimo atidėjimo. Tą rodo Lietuvos banko statistika – šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos įmonių prekybos kreditų turtas pasiekė visų laikų rekordą – 14,4 mlrd. eurų. Kuo toliau, tuo labiau klientai tiek eksporto rinkoje, tiek ir vidaus rinkoje prašo mūsų įmonių atidėti mokėjimus“, – aiškino A. Izgorodinas.

Infliacijos augimas išbalansavo lietuvių finansus.

„Per metus šio rodiklio augimas siekė apie 15 proc., o paskutinį kartą panašų spartų augimą mes matėme praeitų metų ketvirtą ketvirtį. Tai labai stipriai sutampa su infliacijos įsibėgėjimu, kas reiškia, kad energetikos kainų augimas, kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų augimas išbalansavo Lietuvos įmonių klientų finansus tiek eksporto rinkose, tiek ir vidaus rinkoje. Žiūrint fundamentaliai, mūsų įmonių paklausa prekėms ir paslaugoms yra, bet klientai dėl blogėjančių savo vidinių finansų prašo vis ilgesnių ir ilgesnių atidėjimų, kas tam tikrą riziką kelia ir Lietuvos įmonėms“, – teigė ekonomistas.

Ekonomisto manymu, per 20 proc. perkopusi metinė infliacija Lietuvoje – ne būtinai pikas.

„Kol kas sunku pasakyti, ar infliacija pasiekė piką, nes Lietuvoje nuo liepos mėnesio turėsime pakankamai didelį elektros kainų augimą, taip pat naftos kaina išlieka aukšta. Laukia neprognozuojamas ruduo, nes neaišku, kokia bus situacija dujų, naftos rinkose, tad kol kas dėti parašą ant to, kad infliacija, kuri Lietuvoje pasiekė 20 proc., pasiekė piką, aš negalėčiau“, – tvirtino A. Izgorodinas.

Ekonomistas aiškino, kad infliacija euro zonoje gali ir jau dabar palankiai veikia Lietuvos eksportą, nes kainoms kylant Vakarų Europos gamintojai ieško būdų pagaminti prekes pigiau, o Lietuva yra būtent ta valstybė.

Mes išlaikome dviženklį eksporto augimą nepaisant to, kad euro zoną jau nuo šių metų pradžios labai stipriai kamuoja infliacija.

„Jeigu žiūrėtume paskutinius euro zonos makro rodiklius, tai jie mane šiek tiek neramina, nes euro zonos gyventojų nuotaika nukrito į tokį patį lygį, kuris buvo 2020-ųjų pavasarį. Tai reiškia, kad euro zonos gyventojai bus nelinkę pirkti brangesnių prekių, o tai kelia šiokią tokią riziką Lietuvos eksportui, kuris yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos komponentas. Iš kitos pusės, tai, kad krizę euro zonoje ir pasaulyje kelia sparti infliacija, yra labai naudinga Lietuvai. Jeigu mes pasižiūrėtume naujausius Lietuvos eksporto skaičius, tai mes išlaikome dviženklį eksporto augimą nepaisant to, kad euro zoną jau nuo šių metų pradžios labai stipriai kamuoja infliacija. Man pradeda atrodyti, kad Lietuvos eksportuotojams ir įmonėms ta infliacija iš dalies yra naudinga, nes kuo sparčiau kyla kainos Europoje, tuo labiau Vakarų Europos gamintojai ieško variantų, kaip galima tam tikrus komponentus ar prekes pasigaminti pigiau. Aišku, viena iš valstybių yra Lietuva. Teoriškai žiūrint, kuo aukštesnė bus infliacija, tuo daugiau galimybių turės Lietuvos eksportuotojai gauti naujų užsakymų dėl kontraktinės gamybos“, – aiškino A. Izgorodinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Padidėjus infliacijai Lietuvos įmonėms taip pat atėjo sunkūs laikai – iškilo energetikos kainos, o pajamos vis atsideda, mat klientai, kamuojami tos pačios infliacijos, prašo nukelti mokėjimo terminus.

„Pirmiausia tai reiškia didėjančią įtampą įmonių finansams. Įsivaizduokite standartinę Lietuvos bendrovę – jai labai stipriai pakilo energetikos išlaidos viduje ir klientai prašo vis ilgesnių atidėjimų tiek Lietuvos rinkoje, tiek eksporto rinkose. Tai reiškia, kad standartinei Lietuvos įmonei labai sunku subalansuoti savo finansus, nes išlaidos labai didelės, o pajamos vėluoja. Tai reiškia, kad kai kurios įmonės gali patirti rimtų problemų savo viduje“, – sakė ekonomistas.

A. Izgorodinas apie pasaulinę ekonominę krizę kalbėti neskuba. Anot jo, net jei krizė ir prasidėtų, Lietuva atsilaikytų daug geriau, nei tą darė 2008–2009 m., nes aktyviai prekiauja užsienio rinkose.

Net jei į pasaulio ekonomiką ateis susitraukimas, Lietuvoje situacija bus gerokai geresnė nei 2008–2009 metais.

„Kalbant apie pasaulį mes turėtume pamatyti kažkokius radikalesnius žingsnius – kad vartojimo statistika pradeda mažėti ir, kad situacija darbo rinkoje pradeda blogėti. Kol kas, kalbant apie mūsų pagrindines eksporto rinkas – euro zoną ir JAV – dar nėra požymio, kad situacija darbo rinkoje pradėtų stipriai blogėti. Kol kas matome tik riziką, kad trauksis vartojimas. Situacija pasaulyje tikrai blogėja, bet kol kas anksti konstatuoti, kad mes jau turime krizę. Situacija Lietuvoje – visai nebloga. Net jei į pasaulio ekonomiką ateis susitraukimas, Lietuvoje situacija bus gerokai geresnė nei 2008–2009 metais, kai visi mes pajutome tą finansų krizę. Esminė priežastis yra tai, kad 2008–2009 metais Lietuvos ekonomika buvo labai išbalansuota, pavyzdžiui, užsienio prekybos deficitas Lietuvoje siekė apie 13 proc. Šiuo metu Lietuvos užsienio prekybos perteklius siekia apie 10 proc. nuo BVP ir tai yra didžiausias rodiklis per visą Lietuvos istoriją. Tai reiškia, kad ekonomika yra konkurencinga, ji nėra išbalansuota. Jeigu į euro zoną ateis krizė, Lietuva nukris labai panašiu tempu, kaip ir visa euro zona ir tikėtina, kad mūsų BVP vis tiek liks didesnis negu 2019-ais metais prieš koronavirusą“, – komentavo A. Izgorodinas.