Rusijos Aukščiausiasis Teismas lapkritį dėl neva ekstremizmo uždraudė vadinamąjį tarptautinį LGBT judėjimą ir šio mėnesio pradžioje pagal naujus teisės aktus, kuriais LGBTIQ bendruomenė laikoma nusikalstama, Orenburge pietvakarių Rusijoje buvo sulaikyti baro „Pose“ 28 metų administratorė Diana Kamilianova ir meno vadovas Aleksandras Klimovas, kuriam yra 21-eri.

Tai pirmoji tokio pobūdžio baudžiamoji byla po to, kai Rusija praėjusių metų lapkritį uždraudė „tarptautinį LGBT judėjimą“ ir ėmėsi dar griežtesnių priemonių prieš bendruomenę.

Sulaikytiesiems gresia iki 10 metų kalėjimo dėl kaltinimų „ekstremizmu“ ir „netradicinių lytinių santykių skatinimu tarp baro lankytojų“, o Orenburgo teismas nurodė, kad jie bus suimti iki gegužės 18-osios.

Kovo 9 dieną teisėsauga surengė reidą šiame bare, po kurio internete pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti žeminantys kai kurių lankytojų sulaikymai.

Rusijoje lėtai, bet užtikrintai mažinamos LGBTIQ teisės. 2013 metais Kremlius priėmė pirmąjį LGBTIQ žmonių teises ribojantį teisės aktą, vadinamąjį „gėjų propagandos“ įstatymą, draudžiantį bet kokį nekritinį viešą „netradicinių lytinių santykių“ vaizdavimą nepilnamečiams.

2020 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prastūmė konstitucinę reformą, kad pratęstų savo valdymą dar dviem kadencijoms, kuria taip pat buvo uždraustos tos pačios lyties asmenų santuokos.

2022 metais, pasiuntęs karius į Ukrainą, Kremlius sustiprino retoriką apie „tradicinių vertybių“ apsaugą nuo, kaip jis vadino, „žeminančios“ Vakarų įtakos, o teisių gynėjai tai įvertino kaip bandymą legitimizuoti karinius veiksmus Ukrainoje.

Tais pačiais metais valdžios institucijos priėmė įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ suaugusiesiems, iš esmės uždraudžiant bet kokį viešą LGBTIQ žmonių palaikymą.

Kitu įstatymu buvo uždraustos lyties keitimo procedūros ir atitinkama priežiūra translyčiams asmenims. Įstatymas uždraudė bet kokias „medicinines intervencijas, kuriomis siekiama pakeisti asmens lytį“, taip pat lyties keitimą oficialiuose dokumentuose ir viešuosiuose registruose.

Vokiečių teisėsauga pranešė, kad centrinėje Vokietijoje sulaikyti du islamistai įtariami terorizmu. Abu afganistaniečiai ruošėsi išpuoliams su šaunamaisiais ginklais prie Švedijos parlamento. Nurodymus jie gavo iš teroristinės islamo organizacijos, bent jau taip teigė. Pasak vokiečių prokuratūros, per išpuolį turėjo būti žudomi policijos pareigūnai ir civiliai. Ekstremistai internete tyrinėjo sąlygas galimo nusikaltimo vietoje ir kelis kartus, nors ir nesėkmingai, bandė įsigyti ginklų.

„Tai siaubinga. Bet ir pasisekė, kad jie sulaikyti anksčiau nei spėjo įvykdyti teroro aktą, nukreiptą prieš valdžią“, – kalbėjo vyras.

„Jei tai tiesa, tai labai rimta. Tai tik parodo, kokiu sudėtingu metu gyvename. Kad panašias grėsmes turim vertinti itin rimtai“, – teigė Švedijos mokyklų ministrė Lotta Edholm.

Islamistai Švediją taikiniu renkasi norėdami atkeršyti už ten degintą Koraną. Švedijoje ir Danijoje kelis kartus buvo viešai išniekinta musulmonams šventa knyga. Degino net irakiečiai pabėgėliai. Vasara tai sukėlė protesto bangą islamo pasaulyje. Rugpjūtį Švedų žvalgyba pakėlė grėsmės lygį iki priešpaskutinio – ketvirto laipsnio. Tai jau ne pirmas Vokietijoje atskleistas sąmokslas prieš Švediją. Dėl Korano deginimo spalį vokiečių prokurorai apkaltino du brolius irus, kurie planavo surengti islamo valstybės įkvėptą išpuolį vienoje Švedijos bažnyčių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Akivaizdu, kad protestus, deja, užvaldė ekstremistų smurto siekis“, – sakome B. Johnsono pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“.

Londone artėjant savaitgalį numatytai dar vienai demonstracijų ir mitingų bangai policija pradėjo apkalinėti garsias statulas visame mieste.

Praėjusį savaitgalį per judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“) protestus, kuriuos išprovokavo policijos sulaikomo juodaodžio mirtis Minesotos valstijoje gegužės 25 dieną, Londone prie parlamento rūmų protestuotojai subjaurojo garsiąją Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) statulą.

B. Johnsonas pavadino šį išpuolį „absurdišku ir gėdingu“.

„Winstono Churchilio statula Parlamento aikštėje nuolat primena apie jo pasiekimus gelbstint šią šalį – ir visą Europą – nuo fašistinės ir rasistinės tironijos“, – kalbėjo B. Johnsonas, asmeniškai labai vertinantis šį karo laikų šalies lyderį.

„Taip, kartais jo išsakytos nuomonės buvo ir yra nepriimtinos mums šiandien, bet jis buvo didvyris ir tikrai nusipelnė šio paminklo“, – parašė B. Johnsonas.

Tuo metu protestuotojai kaltina W. Churchillį dėl jo politikos, per kurią 1943 metais Indijos Bengalijos valstijoje nuo bado mirė milijonai žmonių.

„Negalime dabar bandyti redaguoti arba cenzūruoti mūsų praeitį. Negalime apsimesti, kad mūsų istorija yra kitokia“, – nurodė B. Johnsonas.

„Paminklus mūsų miestuose ir miesteliuose pastatė buvusios kartos“, – pridūrė jis.

Belgijoje daugiau statulų tapo protestų taikiniais

Belgijoje plečiantis protestų prieš kolonijinės praeities simbolius bangai antirasizmo aktyvistai penktadienį nusitaikė į mažiausiai dvi karališkąsias statulas, likus keletui dienų iki Kongo nepriklausomybės metinių.

Belgijai priklausiusios kolonijos vidurio Afrikoje, kurių gyventojai būdavo žiauriai išnaudojami, šalyje nuo seno yra jautri tema, o pastaruoju metu JAV kilę dideli protestai dėl policijos brutalaus elgesio su spalvotaisiais taip pat paskatino belgų aktyvistus.

Dabartinė Belgijos karališkoji šeima penktadienį įsitraukė į ginčą, kai vienam princui ėmusis ginti savo protėvį Leopoldą II, tuometę Kongo laisvąją valstybę valdžiusį kaip savo asmeninę valdą.

Anot istorikų, milijonai afrikiečių kilusių iš teritorijų, dabar priklausančių Kongo Demokratinei Respublikai, buvo nužudyti, suluošinti ar mirę nuo ligų dirbdami 1865–1909 m. valdžiusio Leopoldo II kaučiukmedžių plantacijose.

Pastarosiomis savaitėmis dalis šio karaliaus statulų buvo aptaškytos dažais arba nuverstos protestuotojų, taip pat paskelbta peticija dėl jų pašalinimo.

Kai kurios institucijos pačios pašalino biustus ir statulas iš viešųjų erdvių, kad sumažintų visuomenės pasipiktinimą.

Tačiau princas Laurent'as (Loranas), dabartinio karaliaus Philippo (Filipo) brolis ir 13-asis žmogus eilėje į Belgijos sostą, interviu „SudPresse“ sakė ginsiantis savo pirmtaką.

„Daug žmonių dirbo Leopoldui II ir vykdė nusikaltimus, tačiau tai nereiškia, kad Leopoldas II prie jų prisidėjo, – kalbėjo Laurant'as. – Jis niekada nesilankė Konge, todėl neįžvelgiu, kaip jis galėjo nuskriausti ten buvusius žmones.“

Karališkieji rūmai nekomentavo Laurent'o įsikišimo į diskusijas, o artimas šeimos šaltinis AFP sakė, kad karalius taip pat svarstė savo poziciją šiuo „sudėtingu klausimu“.

Tuo tarpu praeitą naktį protestuotojai kraujo raudonumo spalva nudažė kito belgų karaliaus Baudouino (Bodueno) – Laurento ir Philippo dėdės – biustą netoli katedros Briuselyje. Šis karalius valdė iki 1993 metų.

Briuselio pakraštyje esančiame Odergemo aktyvistų grupė nuvertė kitą Leopoldo II statulą. Tai pavyko nufilmuoti valstybinės televizijos RTBF žurnalistams.

„Briuselyje per daug kolonializmo simbolių. Mes ilgus metus protestavome ir stengėmės būti išgirsti“, – filmavimo metu pasakojo vienas aktyvistas.

Birželio 30 dieną Belgija minės jai priklausiusios Kongo teritorijos nepriklausomybės, paskelbtos 1960-aisiais, metines.

Kitos Europos šalys taip pat persvarsto keblius klausimus dėl jų kolonijinės praeities, paskatintos JAV vykstančių protestų prieš rasizmą, išprovokuotų incidento, kai baltasis policijos pareigūnas Mineapolio mieste nužudė neginkluotą juodaodį.

Lisabonoje dažais ištepliota portugalų misionieriaus statula

Lisabonoje raudonais dažais aptaškyta XVII amžiaus portugalų dvasininko, vertusio į krikščionybę Brazilijos indėnus, statula, penktadienį pranešė sostinės merija, vandalams niokojant Europos kolonistinių laikų simbolius.

Paminklas jėzuitų misionieriui Antonio Vieirai (Antoniju Vieirai) vaizduoja jį su trimis vaikais buvusioje portugalų kolonijoje. Nuo pirmų jo pastatymo 2017 metais dienų paminklas kėlė prieštaringus jausmus.

A. Vieira yra laikomas garsiu to metu portugalų rašytoju. Jis garsėjo kaip Brazilijos vietos indėnų gynėjas, bet buvo kritikuojamas, kad nepasmerkė afrikiečių vergovės.

Pasak miesto valdžios pareigūnų, jo paminklas buvo aptaškytas dažais, o ant pjedestalo paliktas užrašas „Dekolonizuoti!“

Priešais Šv. Roko bažnyčią Lisabonos Bairu Altu rajone stovintis paminklas netrukus buvo nuvalytas. Policija aiškinasi, kas įvykdė šį išpuolį.

Su kolonijiniais laikais siejami paminklai taip pat buvo subjauroti Britanijoje, Belgijoje, Jungtinėse Valstijose. Šis vandalizmo protrūkis kilo prasidėjus protestams, išprovokuotiems juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido) žūties dėl Mineapolio policijos šiurkščių veiksmų.

Atsakomybę prisiėmė islamistų grupuotė „al Shabab“, kovojanti prieš „atskalūnus“ ir užsienio įtaką Somalyje.

Šalies saugumo pajėgos įsitraukė į susišaudymą su keliais užpuolikais ir bando išgelbėti valstybės tarnautojus, įstrigusius atakuotame pastate, kuriame įsikūrusios Viešųjų darbų ir Darbo ministerijos, sakė policijos kapitonas Mohamedas Husseinas (Mohamedas Huseinas).

Pasak jo, darbo ir socialinių reikalų viceministras Saqaras Ibrahimas Abdalla (Sakaras Ibrahimas Abdala) žuvo savo biure pirmajame aukšte netrukus po to, kai užpuolikai įsiveržė į pastatą.

Vėliau policijos pareigūnas Ibrahimas Mohamedas nurodė, kad ataka buvo nutraukta, policijai nukovus keturis užpuolikus.

„Esama kitų aukų, įskaitant policijos narius“, – sakė jis, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Mogadišo greitosios pagalbos tarnybos „Aamin“ direktorius Abdukadiras Abdirahmanas Adanas (Abdukadyras Abdirahmanas Adanas) sakė, kad per ataką sužeista mažiausiai 11 žmonių.

Žuvusiųjų skaičius tikriausiai didės, nes manoma, kad atakos metu pastate buvo dešimtys žmonių. Šeštadienis Somalyje yra darbo diena.

Prisiimdama atsakomybę „al Shabab“ sakė, kad jos kovotojai yra ministerijų pastate, stovinčiame netoli Somalio žvalgybos agentūros būstinės.

Atakai tęsiantis iš pastato vidaus aidėjo šūviai. Įvykio vietoje į dangų kilo balti dūmai, sakė liudininkai.

Per panašią ataką judriame Mogadišo kvartale, kur veikė daug restoranų, vasario pabaigoje žuvo mažiausiai 24 žmonės. Ta ataka taip pat prasidėjo dviejų užminuotų automobilių susprogdinimu.

Su „al Qaeda“ susijusi „al Shabaab“ dažnai rengia mirtininkų išpuolius viešose vietose, prieš viešbučius ir vyriausybės įstaigas.

Ši aktyviausia Afrikoje islamo ekstremistų grupuotė daug metų kovoja už valdžią ir siekia įkurti Somalyje islamo valstybę.

Grupuotė buvo išstumta iš Mogadišo, bet ir toliau rengia kruvinas atakas. Ji veikia daugiausia iš kaimo vietovių šalies pietuose.

Mogadiše ir kitose šalies vietose dislokuoti Afrikos Sąjungos (AS) taikdariai padeda Somalio pajėgoms neprileisti „al Shabab“ kovotojų.

Grupuotė įvykdė kruvinų atakų kaimyninėje Kenijoje, kuriomis keršijo už tai, kad ši šalis 2011 metais Somalyje dislokavo savo taikdarių.

JAV kariškiai pastaraisiais mėnesiais įvykdė virtinę mirtinų aviacijos smūgių prieš „al Shabab“.

Pagal naująją programą vidaus saugumo tarnybos galės dalytis informacija apie rūpimus žmones su kitomis vyriausybės agentūromis, vietos valdžia ir verslu.

Vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas) pirmadienį sakydamas savo pirmą svarbią kalbą nurodė, jog 2017 metais Jungtinėje Karalystėje įvykdytos ekstremistų atakos pamokė, kad slapta informacija reikia plačiau dalytis su vietos valdžia. To reikia, kad ekstremistai neturėtų „saugios erdvės“ veikti.

Pasak sekretoriaus, ekstremistų atakų grėsmė išlieka itin didelė, nors džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) paskelbtas „kalifatas“ jau žlugo.

S. Javidas nurodė, kad taip pat padidėjo dešiniojo sparno ekstremistų atakų grėsmė. IS ir dešiniojo sparno grupės turi daugiau bendrų dalykų, nei pačios pripažįsta, sakė jis.

„Abi naudojasi nuoskaudomis, iškraipo tiesą ir pakerta vertybes, laikančias mus drauge“, – pažymėjo vidaus reikalų sekretorius.

Pasak jo, šalies įstatymuose yra „anomalijų“ ir juos reikia atnaujinti, priderinti prie technologijų. Pavyzdžiu jis pateikė įstatymus, pagal kuriuos „aiškiai nelegalu“ atsisiųsti terorizmą skatinančius klipus, bet nedraudžiamas jų srautinis siuntimas, kuris pastaruosius penkerius metus yra dažnesnis.

Saugumo ministras Benas Wallace'as (Benas Volisas) transliuotojui BBC sakė, kad naująja kovos su terorizmu strategija bus siekiama įtikinti asmenis atsisakyti ekstremistų ideologijos, be to, ketinama prižiūrėti į laisvę išėjusius dėl terorizmo nuteistus žmones.

Britų laikraštis „The Guardian“ pirmadienį pranešė, jog daugiau kaip 80 iš 193 bausmių, 2007–2016 metais paskirtų terorizmo bylose, šiemet baigiasi. Paleidžiamų žmonių skaičius gali būti daug didesnis, nes kaliniai gali siekti paleidimo atlikę pusę paskirtos bausmės.

Šešiolika įtariamųjų, iš kurių devyni tebėra laisvėje, yra kaltinami dalyvavimu, pasak Belgijos pareigūnų, teroristiniame sąmoksle, kuris subrendo rytiniame Vervjė mieste. Kai kurių kaltinamųjų advokatai tvirtina, kad jų ginamieji įstatymams nenusižengė.

Marouane El Bali (Marvano El Balio), garsiausio kaltinamojo byloje advokatas sakė, kad jo ginamasis „savo draugui nešė porą ar dvi poras sportbačių“, kai buvo suimtas pareigūnų.

„Jis visai nėra radikalas“, – tikino advokatas Didier De Quevy (Didjė de Kevi).

Belgijos policijai 2015 metų sausio 15 dieną šturmuojant įtariamųjų slėptuvę Vervjė mieste buvo nukauti du vyrai, o 26 metų M.El Bali pasidavė pareigūnams. Policijos pareigūnai, į kuriuos buvo paleista mažiausiai 40 šūvių, pranešė toje slėptuvėje radę tris kalašnikovo tipo automatinius šautuvus, keturias rankines granatas, sprogmenų gamybai tinkamų cheminių medžiagų ir 23 policijos uniformas.

M.El Bali buvo pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti policijos pareigūnus, kuriuos kitas jo advokatas Sebastienas Courtoy (Sebastjanas Kurtua) pavadino „absurdiškais“.

Remiantis Belgijos pareigūnais, įtariamiesiems per atstumą vadovavo Abdelhamidas Abaaoudas (Abdelhamidas Abaudas), kurį Prancūzijos policijos pareigūnai susekė ir nukovė praėjus kelioms dienoms po 130 gyvybių nusinešusių išpuolių Paryžiuje.

Kaip M.El Bali bei dar du per policijos reidą Vervjė mieste žuvę įtariamieji, Soufiane'as Amgharas (Sufjanas Amgaras) ir Khalidas Ben Larbi (Chalidas Ben Larbis), A.Abaaoudas buvo kilęs iš to paties Molenbeko rajono Briuselyje.

Vervjė tyrimo santraukoje, kurią perskaitė teismui pirmininkaujantis teisėjas Pierre'as Hendrickxas (Pjeras Hendriksas), sakoma, jog Belgijos pareigūnai susiejo A.Abaaoudą su sąmokslu po to, kai susekė graikišką mobilaus telefono abonentą, kuris vadino save „Omaru“.

Grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) pasaulinė grėsmė vis dar auga, tačiau didžiausią grėsmę JAV kelia vietiniai ekstremistai, antradienį pareiškė JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis (Džeimsas Klaperis).

Įstatymų leidėjams paruoštoje ataskaitoje, kuri pristatyta Senato komisijai, sakoma, kad JAV gyvenantys ekstremistai kelia „rimčiausią sunitiško terorizmo grėsmę“.

Šiuos „namie augintus žiaurius ekstremistus“ gali įkvėpti praėjusių metų išpuoliai Čatanugos, Tenesio karinėse bazėse ir San Bernardine, Kalifornijoje.

Taip pat jiems įtaką darys IS grupuotės „itin įmantri žiniasklaida“ ir Jungtinėse Valstijose arba užsienyje esantys asmenys, kurie gauna tiesioginius nurodymus iš IS narių ar lyderių, nurodoma dokumente.

JAV vadovaujama koalicija padeda Sirijoje ir Irake vietos pajėgoms, kovojančioms džihadistų paskelbto vadinamojo kalifato teritorijose, bombarduodama džihadistų vadavietes ir naftos įmones.

Tačiau J.Clapperis perspėjo, kad šio judėjimo keliama grėsmė vis didėja, jis plečia savo veiklą iki Libijos, buria pasaulinį teroristų kuopelių, jų rėmėjų ir ginkluotų sąjungininkų tinklą.

„Irako ir Levanto Islamo valstybė virto išsiskiriančia teroro grėsme dėl pačių pasiskelbti kalifato Sirijoje ir Irake, jo kuriamų ir veikiančių atšakų kitose šalyse, vis didėjančio gebėjimo nukreipti ir sužadinti išpuolius prieš įvairiausius objektus pasaulyje“, – sakė jis.

Tokį perspėjimą J.Clapperis išreiškė metinėje ataskaitoje „Žvalgybos bendruomenės (atliktas) pasaulinio masto grėsmės įvertinimas“ („World Wide Threat Assessment of the Intelligence Community“), kurią jis pateikė Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui, prieš darydamas pranešimą šio komiteto posėdyje.

J.Clapperis dar pranešė, kad Šiaurės Korėjoje vėl paleistas plutonio reaktorius, kuris gali pagaminti kuro branduoliniams ginklams.

„Mūsų vertinimu Šiaurės Korėja eksploatuoja šį reaktorių pakankamai ilgai, todėl jame galima pradėti plutonio regeneravimą iš panaudoto reaktoriuje kuro per kelias savaites ar mėnesius“, – sakė jis.

J.Clapperis nurodė, kad Pchenjanas dar 2013 metais paskelbė apie savo ketinimus atnaujinti ir vėl paleisti savo branduolines jėgaines, tarp jų ir Jongbjono urano sodrinimo gamyklą bei grafitinį plutonio gamybos reaktorių, kuris buvo uždarytas 2007 metais.

Kalbėdamas apie Rusiją, jis sakė, kad ši valstybė į NATO iššūkius reaguoja „paranojiškai“ ir jos pastangos varžytis su Amerikos galia gali pastūmėti į naują Šaltąjį karą.

„Manau, kad rusai iš esmės „paranojiškai“ reaguoja į NATO, – sakė pažymėjo J.Clapperis. – Jie baisiai išgyvena, kad gali būti suvaržyti ir yra, žinoma, labai susirūpinę dėl raketinės gynybos, kuri turėtų neutralizuoti tą esmę, kuria jie grindžia savo didžiosios galios statusą, tai yra jų branduolinį arsenalą“.

Prancūzijos policija netoli Liono miesto suėmė penkis asmenis, kurie esą planavo atakuoti naktinių pramogų vietas ir iškart po to išvykti į Siriją.

Pareigūnas, nesutikęs viešinti savo vardo, nurodė, kad keturi vyrai ir moteris buvo suimti anksti antradienį.

Pasak jo, ši grupė jau buvo įsigijusi autobuso bilietus ir ruošėsi išvykti į Siriją per Bulgariją bei Turkiją, kad prisidėtų prie musulmonų ekstremistų šioje pilietinio karo krečiamoje šalyje. Tie asmenys taip pat mėgino gauti ginklų, kad surengtų išpuolių Prancūzijoje.

Dalis šių asmenų jau anksčiau buvo patekę į Prancūzijos žvalgybos akiratį dėl ekstremistinių pažiūrų, pažymėjo šaltinis.

Keli europiečiai ekstremistai, išvykę į Siriją ir Iraką prisidėti prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojų, vėliau grįžo į Prancūziją ir lapkričio 13-ąją surengė virtinę atakų Paryžiuje, per kurias žuvo iš viso 130 žmonių. Tų išpuolių taikiniais tapo viena koncertų salė, barai ir restoranai.

JAV pareigūnai nurodė, kad du asmenys, įtariami ryšiais su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), penktadienį stos prieš teismus Kalifornijoje ir Teksase – tarp jų pabėgėlis iš Sirijos, kuris yra kaltinamas grįžęs į savo šalį ir kovęsis ekstremistų pusėje.

Šie asmenys buvo suimti Jungtinėse Valstijose tebegaliojant aukštesnio lygio saugumo parengčiai, paskelbtai po praeitą mėnesį Kalifornijoje įvykdytos atakos, per kurią radikalizuota musulmonų sutuoktinių pora nužudė 14 žmonių, taip pat po lapkričio 13-osios džihadistų išpuolių Paryžiuje.

Tos atakos paskatino griežčiau tikrinti pabėgėlius, atvykstančius į Ameriką iš karo krečiamos Sirijos.

Ketvirtadienį buvo suimtas Irake gimęs palestinietis Awsas Mohammedas Younisas al Jayabas (Ausas Mohamedas Junisas Džajabas), kuris atvyko į Jungtines Valstijas kaip pabėgėlis 2012 metais, kitais metais išvyko į Siriją ir kovėsi įvairių teroristinių grupuočių pusėje, sakoma baudžiamajame ieškinyje.

Viena iš tų grupuočių buvo džihadistų tinklui „al Qaeda“ pavaldus judėjimas „Ansar al Islam“ (Islamo partizanai), kuris anksčiau buvo nepriklausoma grupuotė Irake ir Sirijoje.

„Ansar al Islam“, kurią Jungtinės Tautos ir JAV laiko teroristine organizacija, padalinys Irake galiausiai susijungė su „Islamo valstybe“, bet kai kurie kovotojai Sirijoje atmetė IS.

Federalinis prokuroras Benjaminas Wagneris (Bendžaminas Vagneris) pabrėžė, kad A.M.Y.al Jayabas „potencialiai kelia grėsmę saugumui, bet nėra jokių įrodymų, kad jis būtų planavęs kokius nors terorizmo aktus šioje šalyje“.

Kitas Irake gimęs palestinietis Omaras Farajas Saeedas al Hardanas (Omaras Faradžas Saidas Hardanas) trečiadienį buvo apkaltintas Teksase teikęs materialinę pagalbą „Islamo valstybei“. Jis turėtų pirmąkart stoti prieš teismą penktadienį.

24 metų O.F.S.al Hardanas buvo apkaltintas mėginimu teikti materialinę pagalbą IS, neteisėtu pilietybės arba natūralizacijos įgijimu, taip pat dėl melagingų pareiškimų.

Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas (Gregas Abotas) ir kiti vietos pareigūnai sakė, kad O.F.S.al Hardano areštas pagrindžia jų raginimus uždrausti atvykti pabėgėliams.

„Būtent dėl to raginu nebeįleisti į JAV pabėgėlių iš šalių , kurias reikšmingai kontroliuoja teroristai“, – pažymėjo jis.