Dainininkai Paulius Bagdanavičius, Edgaras Davidovičius ir  Rokas Spalinskas ketvirtadienį kviečia visus į koncertą Kaune.

Skambės tiek klausytojų mėgstamos grupės dainos, tiek tos, kurias bus galima išgirsti pirmą kartą. 

Tačiau dėl prognozuojamo stipraus lietaus šiandienos grupės „El Fuego“ koncertas iš Gertrūdos kiemelio perkeliamas į Kauno filharmoniją. Renginio pradžia nukeliama į 20 val. Galioja tie patys kvietimai.

Šį kartą kalbėsime apie trenksmu po didžiąsias Lietuvos arenas keliaujantį Brodvėjaus miuziklą „Čikaga“, kuriame klaipėdietis atlieka advokato Billy Flynn vaidmenį ir tiesiog gyvenimą: konkurenciją tarp atlikėjų, vyrišką laimę, gerbėjus ir apie tai už ką Rokas „nekenčia“ kalmarų...

Vokalas ir psichologija – kas bendro?

– Miuziklas „Čikaga“ satyriškai žvelgia į „teisingumo“ sąvoką, po kuria šio „teatro žaidėjai“ patys savaime tampa šou egzistencijos įkaitais. Bet juk jūs šiame miuzikle atliekate advokato Billy Flynn vaidmenį... Koks jūsų herojus?

– B. Flynn – puikiai išmanantis savo darbą, savo srities specialistas. Ieškantis spragų įstatymuose ir jomis naudodamasis, bet kokiomis priemonėmis bando pasiekti tikslo – išteisinti savo klientą. Šaltas, gana arogantiškas, savimi pasitikintis, žinantis savo „kainą“ ir galią žmogus, kuriam iš esmės rūpi tik jis pats ir jo gerovė.

– Miuziklo muzikos vadovas ir pagrindinis dirigentas – garsus vokalo specialistas, profesorius iš Didžiosios Britanijos Derekas Barnesas... Kaip jums ši nauja patirtis?

– Profesorius D. Barnes visų pirmiausia nuostabus žmogus ir pedagogas. Taip kaip jis dirba su visais kartu ir kiekvienu atskirai, bene pati komfortiškiausia aura kokią teko kada nors patirti.

Šis žmogus ne tik daug išmano apie vokalą, be galo stiprus kaip pedagogas, bet kartu ir psichologas. Dainavime neretai problemos slypi ne balse, ne duotybėse, bet psichologijoje. Šio puikaus žmogaus dėka „radau“ dar daugiau pasitikėjimo savimi, vidinės motyvacijos. Juk kaip miuziklo personažas B. Flynn turi atspindėti ne tik vaidyba, bet svarbiausia – balsu. Perteikti pasitikėjimą, laisvę, užtikrintumą balsu sudėtingiau nei parodyti kūno kalba. Viename muzikiniame kūrinyje B. Flynn tenka dainuoti už du skirtingus žmones, tai bene sunkiausia padaryti, neskaitant visų užduočių, kurias reikia atlikti scenoje. Su D. Barnes ši kliūtis buvo lengvai išspręsta.

– Yra manančių, kad miuziklai mažiau verti dėmesio nei opera, operetė... Kaip paragintumėt žiūrovus ateiti? Ką jie išvys „Čikagoje“? Ką jūs pats kaip žmogus atradote šiame kūrinyje?

– Miuziklas, vienas iš muzikos žanrų, kurį privalo pamatyti kiekvienas. Būtent miuziklas „Čikaga“ išties išskirtinis savo mastu. Tai, ką žmonės išvys scenoje, garantuoju, jog Lietuvos scenoje dar tikrai nėra matyta. Jums suteikiama galimybė išvysti brangiausią (pagal išlaidas) Klaipėdoje pastatytą miuziklą: nieko panašaus į tai, kas jau buvo pastatyta, ir nežinia kada vėl bus parodyta Lietuvoje... Tad praleisti tokią galimybę būtų tiesiog nedovanotina. Tokios darnos tarp scenoje dirbančių daugybės aktorių, dainininkų, šokėjų, nuostabios muzikos, šviesų žaismo bei „kraują dydžiu, vizualizacija stingdančių“ dekoracijų, net man dar neteko matyti.

Jautiesi dalimi kažko galingo

– Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukūrėte daug įvairių vaidmenų. Kuriais didžiuojatės labiausiai, kurie jus tobulino kaip atlikėją?

– Nėra nė vieno vaidmens, net paties menkiausio, iš kurio aš kažko nepasimokiau ar nepasiėmiau. Kiekvienas vaidmuo mano teatrinėje veikloje daugiau ar mažiau mokė, tobulino, grūdino ir augino. Be galo didžiuojuosi ir esu labai dėkingas Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuriame aš užaugau ir toliau tobulėju.

– 2016 metais dalyvavote projekte „Lietuvos balsas“: pasirodymas buvo sėkmingas, tačiau pasiekti superfinalo nepavyko... Ar pasiteisino viltys su kuriomis ėjote į projektą?

– Manau, kad gyvenime viskas vyksta taip, kaip turi įvykti. Tikiu, kad gyvenimas susideda iš atsitiktinumų, akimirkų, kurios mūsų laukia... Į projektą „Lietuvos balsas“ ėjau su tikslu – parodyti ką galiu, kad mane  pastebėtų ir galimai po projekto kažką pasiūlytų. Taip ir nutiko, praėjus keliems mėnesiams sulaukiau skambučio iš grupės „el Fuego“ prodiuserio, kuris pasiūlė susitikti pokalbiui... Ir štai gegužės mėnesį bus du metai, kai aš sėkmingai įsiliejau į grupės veiklą.

– Kuo skiriasi dainavimas grupėje „el Fuego“ ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: repertuaras, darbas su žiūrovais ir kt.? „El Fuego“ ir „Eurovizija“: ar į konkursą ėjote tvirtai tikėdami savo dainos sėkme?

– Nesvarbu, koks muzikos stilius atliekamas, su kokia grupe dainuojama, vieta, žiūrovų kiekis ar amžiaus vidurkis. Darbas scenoje visada pareikalauja to paties – tiesos. Muzika turi jaudinti, pasiekti žiūrovo širdį. Visa kita tik detalės.

„Eurovizijos“ atrankiniame etape „el Fuego“ nariai dalyvavo tik todėl, jog tikėjo savo daina. Jei būtų buvę abejonių dėl stiliaus, dėl žodžių, dėl skambesio ar kitų dalykų, greičiausiai būtume ir nepasirodę. Tačiau mes ja tikėjome, žiūrovai dainą įvertino, esame jiems labai dėkingi. Ši daina dabar sėkmingai skamba radio stotyse. Apmaudu, jog komisijai ši daina nepasirodė verta dėmesio. Mano manymu Eurovizija neturi sėkmės formulės, čia kaip loterijoje: visi ieško, bando, tikisi, naudoja senas formules, kurios pasiteisino prieš metus, du ar penkis, bet jų tiesiog nėra. Linkiu didžiausios sėkmės tiems, kas šiemet atstovaus mūsų šalį.

– Andželikos Cholinos teatre pagal rusų klasiko Fiodoro Dostojevskio romano motyvais sukurtame šokio spektaklyje "Idiotas" atlikote Rogožino vaidmenį? Ar tai jums tapo iššūkiu, nauja patirtimi?

– Be abejonės. Iki šios patirties man teko sudalyvauti keliuose šokio spektakliuose Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, bet Rogožino vaidmuo buvo vienas didžiausių iššūkių mano, kaip atlikėjo, profesijoje. Labai džiaugiuosi, kad likimas man atsiuntė tokią patirtį ir galimybę. Galimybę tapti dalimi kažko išties didelio, svarbaus ir nepaprastai galingo. To jausmo, kurį patiriu spektaklio „Idiotas“ metu būdamas scenoje neįmanoma apibūdinti. Galiu tik pasakyti, jog tokiomis akimirkomis labiausiai jaučiu, jog savo gyvenime pasirinkau teisingą kelią ir profesiją, kuri daro mane laimingą.

Vestuvės planuojamos...

– Ar arši konkurencija tarp šalies ar Klaipėdos atlikėjų?

– Konkurencija čia egzistuoja, kaip ir visur kitur. Bet tai per maži dalykai, kuriems nenorėčiau eikvoti savo energijos. Tiesiog į tai nesigilinu...

– Skandalas „#Me Too“:jūsų nuomonė apie tai... kurią pusę palaikote? Ar iš tiesų šalies didžiosios scenos pasiekiamos tik „neatsisakius nepadoraus pasiūlymo“? Ar tokių pasiūlymų sulaukia ne tik gražios merginos, bet ir vyrai?

– Nemačiau, nebuvau, „su žvake nestovėjau“, tad sunku komentuoti - buvo ten kažkas kažkur ar nebuvo... Tačiau, ypač teatre, yra erdvės dviprasmiškoms situacijoms: kuriant vaidmenis, statant spektaklius ar šokius. Bet tai tik sklindančios kalbos. Niekada nemėgau paskalų, tad atsiribojant nuo to, liksiu šioje situacijoje neutralus.

– Esate pasižadėjęs viešai nekalbėti apie asmeninį gyvenimą. Visgi, ar jūs laimingas vyras? Ar jūsų planuose yra punktas „šeima“, o gal įrašas šioje grafoje – „ne, niekada“?

– Taip, esu laimingas, tiesiog labai laimingas. Džiaugiuosi gyvenimu, džiaugiuosi tuo ką jis atsiunčia, moku pasidžiaugti mažais dalykais, užsiimu mylima veikla, turiu mylinčią ir mylimą šeimą, puikius palaikančius draugus. O ko daugiau reikia? Sukurti savo šeimą, be abejo, kad norisi, bet, kaip ir viskam, ateis ir tam laikas.

– „Žvaigždžių liga“ vienus atlikėjus užpuola labai „aršiai“, kitų net nepaliečia ar kankina labai trumpai?

– Neįsivaizduoju. Galbūt, kaip ir valdžia ar pinigai, tiesiog aptemdo žmonėms protus ir jie pameta savo kelią. Sunku pasakyti, nes nepajutau jokių šios ligos požymių. Mano manymu, garbės tai toli gražu nedaro. Gyvenime labiausiai nemėgstu susireikšminusių žmonių.

– Gerbėjų dėmesys: kokiu pavidalu jis jus pasiekia? Gal sulaukiate gerbėjų skambučių, žinučių socialiniuose tinkluose, o gal kalbinančių gatvėje?

– Tokio, kaip pastebimo žmonių dėmesio tikrai nėra. Be abejo, kadangi didžiąją dalį laiko praleidžiu Klaipėdoje, ir čia turbūt mano didžiausias indėlis kultūrinėje veikloje, daugiau atpažįstamų veidų matau čia. Lengviausia išreikšti savo nuomonę apie matytą spektaklį, klausytą koncertą - socialiniuose tinkluose, tai turbūt ši terpė ir yra ta pagrindinė, kur sulaukiu dėmesio.

– Ar prieš eidamas į sceną, o gal net stodamas prieš žiūrovus arenoje, jaučiate jaudulį? Kaip kovojate su nerimu?

– Nerimu to nepavadinčiau, kai esi užtikrintas tuo ką darai, tokio jausmo einant į sceną nėra. Tikslesnis žodis būtų „adrenalinas“... Mažas, sveikas adrenalinas, kuris primena, kad esi gyvas sutvėrimas.

Netinka kalmarų „formulė“

– Ko labiausiai nemėgsta R. Spalinskas? Kokio patiekalo šiukštu nesiūlyti?

– Tiesą sakant, maistui nesu išrankus. Nors pripažįstu, gražiai patiektas maistas – privalumas. Labiausiai nemėgstu kalmarų, turbūt tai vienintelis dalykas, kurį galėčiau išskirti. Mano skonio receptoriams tai tiesiog neįveikiama „formulė“...

– Dauguma jaunų žmonių iš savo profesijos tikisi ne tik pasitenkinimo mėgstama veikla, bet ir didelių, finansų neapribotų svajonių išsipildymo... O jūs?

– Niekada negailėjau ir negailiu pinigų skaniam maistui! Mėgstu ragauti naujus patiekalus, apsilankyti naujose kavinėse ar restoranuose, išbandyti kažką naujo. Dievinu saldumynus, tai dažnai ir jiems neatsispiriu. Bet gyvenimo spalvos susideda iš potyrių, tai manau, kad sau nereikia nieko gailėti.

– Rašydama apie Jus žiniasklaida visada pabrėžia: jaunas, aukštas, gražus... Ar taip save veidrodyje matote ir Jūs? Būna, kad net patys gražiausi žmonės kovoja su vidiniais kompleksais. Kita vertus, puiki išvaizda galėtų lemti Jūsų karjerą TV, kine ar modelių pasaulyje? Gal sulaukėt tokių pasiūlymų? Sutiktumėt?

– Grožis labai subjektyvus dalykas, tad čia toks atviras klausimas. Žemas niekada nesijaučiau, bet kartais išties būtų labai įdomu pamatyti save iš šono, kaip mane mato kiti. Aš visada esu atviras naujoms patirtims, naujiems pasiūlymams ir idėjoms. Ypač įdomu būtų išbandyti savo jėgas kino ekranuose.

– Esate aktyvus socialiniuose tinkluose: „Facebook“, „Spotify“, „Linkedin“, muzikų svetainės ir kt. Kaip randate tam laiko?

– Nori to ar nenori, be socialinių tinklų šiais laikais neįmanoma. Nepavadinčiau savęs „super aktyviu“ socialiniuose tinkluose, ypač kai galima palyginti su tuo, ką ir kiek dažnai kelia kiti Lietuvos atlikėjai ar žinomi asmenys. Bet aš visgi riboju savo laiką ir ypač atidžiai atsirenku ką viešinu socialiniuose tinkluose.

– Esate įvairiapusis atlikėjas, šokėjas. Gal planuojate solinę karjerą?

– Meluočiau, jei sakyčiau, jog apie tai negalvoju. Bet dar nesu tvirtai apsisprendęs dėl muzikinio stiliaus. Bet matyt kiekvienos muzikinės idėjos subrandinimui reikia laiko. Ši mintis bręsta jau seniai...

– Mėgstamiausia daina, kurią dainuojate duše, gatvėje...?

– Neturiu vienos... Nuolat keičiasi (juokiasi).

Pirmą kartą Kultūros ministerijai nepavyko išrinkti Nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus. Antras kartas buvo sėkmingesnis. Šią savaitę paskelbta, kad komisija iš 13 kandidatų pasirinko prieš šiek tiek daugiau nei dvejus metus Klaipėdos muzikiniam teatrui pradėjusį vadovauti Joną Sakalauską, kuris daug kam geriau žinomas kaip grupės „El Fuego“ narys. Kol pasibaigs visos procedūros, jeigu nebus nepatenkintų ir jie neapskųs konkurso, praėjus maždaug mėnesiui Jonas Sakalauskas taps teisėtu naujuoju operos ir baleto teatro vadovu. O šįvakar jis „Savaitėje“.

– Kai jau buvo paskelbta jūsų pavardė kaip nugalėtojo, tai Seimo narys Arūnas Gelūnas savo Facebook'e parašė, kad jūs jam geriau žinomas, kaip nacionalinės operos direktorius, nepatekęs į kitą „Eurovizijos“ etapą. Jis aiškiai kalbėjo apie grupę „El Fuego“. Ar geras operos direktorius būtinai turi būti ir geras dainininkas? Ar „El Fuego“ netrukdys jūsų karjerai direktoriaus poste?

– Nesvarbu, kokio lygio tu esi muzikantas, bet, jeigu turi gerą išsilavinimą ir turi pasaulėvaizdį muzikiniame pasaulyje, tai yra labai svarbu. O grupė „El Fuego“ gyvenime man padėjo tapti matomu ir galbūt užsidirbti pinigų kažkiek, bet dabartiniame poste ir kai kuriose veiklose ji uždeda tokį antspaudą, nuo kurio kartais sunku ir pabėgti.

Grupė „El Fuego“ gyvenime man padėjo tapti matomu ir galbūt užsidirbti pinigų kažkiek, bet dabartiniame poste ir kai kuriose veiklose ji uždeda tokį antspaudą, nuo kurio kartais sunku ir pabėgti.

– Bet jūs ketinate tęsti dainavimą ir tapęs teatro direktoriumi?

– Tikrai šita tema bus dar atskiri mano pranešimai, bet dabar, aišku, matau, kad sudėtinga bus tęsti karjerą šioje grupėje. Aišku, dar yra įsipareigojimų, kurių taip staigiai nenutrauksi, bet vis tik dabar, aš manau, turėsiu kurį laiką būti atstovas tos akademinės muzikos ir privengti kai kurių savo gyvenime krypčių, tame tarpe, matyt, ir „El Fuego“.

– Gintautas Kėvišas, galima pasakyti, yra ištisa epocha mūsų operos teatre. Daugybė buvo garsių muzikantų ir orkestrų atvažiavę, ir režisierių, kurie statė tas operas. Kiek šitame darbe, šitose pareigose lemia autoritetas, žinomumas, ryšiai, pažintys su tomis garsenybėmis?

– Autoritetas ir pažintys labai dažnai leidžia prisibelsti gerokai greičiau, kartais įkalbinti, įtikinti, kad verta važiuoti į Lietuvą, į teatrą, kur biudžetas yra 12 mln., kai tuo metu kokiame Metropolitan biudžetas yra 300 mln., ir vis dėlto surasti būdų, kodėl tas žymus menininkas turėtų čia važiuoti. Tai, manau, kad G. Kėvišo patirtis ir autoritetas tikrai tam labai padėjo. Tai yra ta vieta, kuri nėra mano stipriausia, kur reikės save labai stiprinti.

– Tai jūs galite pažadėti, kad šitame jūsų vadovaujamame teatre mes matysime Eliną Garančą, arba Izraelio simfoninį su Z. Mehta, arba tokį koks buvo amžinatilsį A. Mingella ir jo „Madam Butterfly“?

– Aš manau, kad taip. Ir, galiausiai, dabar, kaip suprantu, 3 metus į priekį yra suplanuota programa, ir ten yra tikrai tokių įspūdingų pavardžių, prie kurių tikrai aš neprisidėjau. Tai tikrai nuopelnas buvusio vadovo G. Kėvišo. Nebūtinai visas repertuaras galėtų būti „Traviata“, „Karmen“ ar „Rigoletas“. Arba tie pastatymai galėtų būti dar įdomesni.

– Bet ar yra Lietuvoje operos režisierių, kurie galėtų pastatyti operą? Ar yra iš ko rinktis?

– Yra. Yra Lietuvoje režisierių. Tegu nesupyksta kiti režisieriai, bet aš labai vertinu operiniame mene G. Varną. Jo pastatymai operos teatre labai ryškūs ir palikę savo pėdsaką, tarkime, „Pikų dama“, kuri mane užbūrė dar būnant pirmų kursų studentu ir taip suformavo požiūrį į operą, tai yra „Rigoletas“ – tikrai puikus pastatymas, taip pat ir „Kornetas“.

– Jūs paminėjote G. Varną, o aš noriu klausti apie Dalią Ibelhauptaitę. Ji stato Kongresų rūmuose, o ten gali turbūt greičiau uždusinti dainininką, negu parodyti visą operos didybę.

– Va, tarp to vieno paminėto tikrai nepaminėjau D. Ibelhauptaitės, su kuria mes labai gražiai bendravome Klaipėdoje, kur perkėlėme tikrai jos du puikius pastatymus. Ir, manau, „Bohema“ apskritai yra chrestomatinis pastatymas. Kai kurie D. Ibelhauptaitės darbai yra tikrai labai didelis indėlis į Lietuvos operos kultūrą, jos populiarinimą ir tikrai ją vertėtų paminėti prie tų pagrindinių operos režisierių.

– Žinote, aš dar noriu paklausti, kaip jūs vertinate modernius klasikinių operų pastatymus?

– Kartais modernus sprendimas puikiai tinka ir jis turi išliekamąją vertę, kaip pavyzdžiui, R. Wilsono pastatymai, tai yra puikūs meno kūriniai, o kartais tas modernus menas... Atsiprašau, pavyzdžiui, dabartinė „Traviata“ operos teatre, na, man atrodo, ji labai šiuolaikiška, manęs nešokiruoja, bet tiesiog mane glumina. Labai atsiprašau, kad galbūt diskreditavau teatrą, kuriam galbūt jau netrukus vadovausiu, bet man nepatiko toks pastatymas. Taip, jis yra modernus, bet kas iš to. Kalbėkime apie kokybę, apie gyvybę kultūroje, apie gyvybę operos teatre. Man jos labai stinga. Man labai stinga operoje to gyvumo, atvirumo ir tikrų emocijų.

Atsiprašau, pavyzdžiui, dabartinė „Traviata“ operos teatre, na, man atrodo, ji labai šiuolaikiška, manęs nešokiruoja, bet tiesiog mane glumina. Labai atsiprašau, kad galbūt diskreditavau teatrą, kuriam galbūt jau netrukus vadovausiu, bet man nepatiko toks pastatymas.

– Na, ir kad pataikytume į toną apie tai, kas yra aktualu, tai ar nebijote, kad vieną dieną perskaitysite savo pavardę tarp tų, kurie priekabiavo?

– Ramiai stebiu šitą situaciją, nes savo gyvenime gal tokių epizodų nelabai net ir pamenu, kur iš viso būtų tokia situacija, kad reikėtų kalbėti apie kažkokius keistus santykius. Bet ji man vis tik turi dvi puses. Iš tikrųjų mūsų visuomenė valosi, ji kelia problemas, ir tai yra toks etapas Lietuvoje, pavadinkime paauglystės etapas, bet jis turi įsigyventi, turi atnešti daugiau skaidrumo. Bet yra ir kitas aspektas. Labai dažnai tai yra ir susidorojimo priemonė. Na, išmestų kažkas žinutę, rastų kokių nors neaiškių popierių, nekaltumo prezumpcija, man atrodo, kažkaip nelabai veikia, visuomenė nuteisia, ministerijos nuima, o žmogus po to galbūt įrodo, kad jis ir nebuvo kaltas, bet jau to niekas nebegirdi.

– Pone direktoriau, mes dar nepakalbėjome su jumis apie baletą, nepakalbėjome apie koncertus, bet aš tikiuosi, kad mes tą padarysime šiek tiek vėliau, o dabar leiskite jums padėkoti, kad suradote laiko užsukti pas mus.

Grupė šiemet švenčia 10-ties metų jubiliejų, tad ta proga ruošiasi išleisti ne tik naują muzikinį albumą, surengti koncertinį turą per Lietuvą, bet ir metė sau dar vieną rimtą iššūkį – dalyvaus „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje.

Kūrinys „Į pasaulio kraštą“, su kuriuo grupė žengs į „Eurovizijos“ atrankų sceną, tai – P. Bagdanavičiaus autorinis kūrinys, rašoma pranešime spaudai.

„Rašydamas dainas meilės tema, niekad nepagalvodavau apie savo gyvenimą ir žmogų, kuris yra šalia. Tad nusprendžiau parašyti dainą ir dedikuoti jį žmonai. Ir net pats nepajaučiau, kaip kurdamas uždainavau „nors į pasaulio kraštą su tavim“. Nuo to ir prasidėjo dainos atsiradimo istorija. Tiesa, prie dainos teksto rankas pridėjo ir žinomas kompozitorius, dainų autorius – A. Kairys. Tai nėra vien mano nuopelnas“ – kalbėjo grupės narys Paulius.

Tiesa, „Eurovizijoje“ daina „Į pasaulio kraštą“ skambės kiek kitaip. „Visų pirma, kūrinį atliksime anglų kalba. Labai mylime savo tautą ir lietuvišką kalbą, tačiau „Eurovizija“ – toks konkursas, kur norisi, jog visi suprastų apie ką dainuojame, todėl nusprendėme dainuoti angliškai,“ – sakė Jonas. „Keisis ir dainos aranžuotė. Daina bus artimesnė pop-rock stiliui, skambės daugiau elektrinių gitarų. „Eurovizijai“, manau,  reikia ritminės pulsacijos, todėl šis variantas būtų truputį per ramus,“ – tęsė Paulius.

Grupė „el Fuego“ „Eurovizijos“ atrankų scenoje pasirodo jau nebe pirmą kartą, tad P. Bagdanavičius ir J. Sakalauskas šioje scenoje patirties jau turi. O štai prie grupės prieš du metus prisijungusį R. Spalinską labiausiai gąsdina mintis, jog gali susirgti dieną prieš pasirodymą.

„Nei nugalėtojo formulės, nei standartų „Eurovizija“ neturi. Tiesiog reikia atsidurti tinkamoje vietoje, tinkamu metu bei tikėti tuo, ką darai. Būtent pasitikėjimas savimi, kolegomis, dainos išjautimas – tai ir yra komponentai, kurie be galo svarbūs siekiant pergalės“, – tikina grupės nariai.  Grupę „el Fuego“ „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje išvysti bus galima vasario 3 d.

Bendri balai

El Fuego „Dieve, laimink Lietuvą“ 19 balų

Mantas Jankavičius „Gyvenam kartą“ 17 balų

Erica Jennings ir Rafailas Karpis „Tu ateik į pasimatymą“ 14 balų

Girmantė Vaitkutė „Jurgos Arija“ 12 balų

Gabrielius Vagelis „Pirmosios gėlės“ 9 balai

Gytis Paškevičius „Dalužė“ 9 balai

Aleksandras Ivanauskas ir choras „Božolė“ „Tau“ 8 balai

Rokas Petrauskas „Vėl švieski“ 8 balai

Vidas Petkevičius „Širdele mano“ 8 balai

Kazimieras Likša „Meilės nebus per daug“ 6 balai

Žiūrovų balsai

El Fuego „Dieve, laimink Lietuvą“ 249

Erica Jennings ir Rafailas Karpis „Tu ateik į pasimatymą“ 177

Gytis Paškevičius „Dalužė“ 176

Mantas Jankavičius „Gyvenam kartą“ 160

Vidas Petkevičius „Širdele mano“ 140

Rokas Petrauskas „Vėl švieski“ 103

Girmantė Vaitkutė „Jurgos Arija“ 93

Gabrielius Vagelis „Pirmosios gėlės“ 87

Kazimieras Likša „Meilės nebus per daug“ 52

Aleksandras Ivanauskas ir choras „Božolė“ „Tau“ 29

Komisijos balsai

Mantas Jankavičius „Gyvenam kartą“ 26

El Fuego „Dieve, laimink Lietuvą“ 25

Girmantė Vaitkutė „Jurgos Arija“ 24

Aleksandras Ivanauskas ir choras „Božolė“ „Tau“ 22

Gabrielius Vagelis „Pirmosios gėlės“ 18

Erica Jennings ir Rafailas Karpis „Tu ateik į pasimatymą“ 17

Kazimieras Likša „Meilės nebus per daug“ 10

Rokas Petrauskas „Vėl švieski“ 10

Vidas Petkevičius „Širdele mano“ 9

Gytis Paškevičius „Dalužė“ 4

Muzikiniame projekte atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuriam diriguoja Modestas Barkauskas, kartu su LRT ritmo grupe. Atlikėjus vertino etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys ir aktorius Mantas Stonkus.

Pirmoji nuskambėjo šilta ir įkvepianti M. Jankavičiaus daina „Gyvenam kartą“. Atlikėjas taip pat buvo pasveikintas su ypatinga proga.

Muzikos apžvalgininkas R. Zilnys žavėjosi šio atlikėjo profesiniu augimu. Taip pat atskleidė, kad nuolatos ragina M. Jankavičių dalyvauti „Eurovizijos“ konkurso atrankoje.

„Žavu matyti, kaip jis auga scenoje. Jis ir kine, ir miuzikluose dainuoja, labai gerai šoka. Žmogus – su didžiuliu talentu. Neduodu jam ramybės kiekvienais metais, esu visiškai įsitikinęs, kad jam reikia eiti į „Euroviziją“. „Gyvenam kartą“ yra viena naujausių dainų šio projekto šimtuke. Tai jau daug ką pasako apie šį kūrinį, jis vertas čia būti“, – teigia R. Zilnys.

Muzikos apžvalgininkas taip pat pasveikino atlikėją tapus šviežiai iškeptu daugiavaikiu tėčiu.

Su puikiu pasirodymu atlikėją sveikino ir bendravardis aktorius M. Stonkus. Aktorius juokavo, kad, išgirdęs šią puikiai nuteikiančią dainą, jis žino, koks nuo šiol bus jo žadintuvo skambėjimo tonas.

„Ačiū už šią dainą, smagu, kad ji nuskambėjo laidos pradžioje ir uždavė tokį gerą toną. Esate pavyzdys visiems artistams. Esate pavyzdys, kaip reikia atrodyti, elgtis, profesionaliai atlikti savo darbą, dainuoti ir žinoti, ką dainuoji. Labai jus myliu. [...] Be to, supratau, koks bus mano žadintuvo tonas! Kasryt man skambės pozityvūs žodžiai „Reikia gyventi dabar“ – keliamės ir einam į darbą“, – su šypsena kalba aktorius.

Su kūriniu „Dalužė“ pasirodė dainininkas Gytis Paškevičius. Beje, ši visiems puikiai žinoma daina šįkart skambėjo naujai – regio stiliumi.

„Norėjosi, kad daina įneštų kitokio vėjo, dėl to pateikėme kitą jos aranžuotę“, – sako G. Paškevičius

R. Zilnys atskleidė žinanatis, kad G. Paškevičiaus santykis su šiuo kūriniu – sudėtingas.

„Žinau, kad jo santykiai su šiuo kūriniu sudėtingi. Sykį girdėjau, kaip Gytis koncertavo, jis sugrojo viena kūrinį, kitą ir iš salės pasigirdo šūkavimai: „Dalužė“. Gytis tramdėsi, sakė: „Gal baikit“, bet galiausiai pagrojo. Žinau, kad šią dainą jis mielai išleistų atostogų. Beje, daina įgavo naują skambesį, kai prezidente buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė“, – juokauja R. Zilnys.

M. Stonkus teigė, kad šį kūrinį yra girdėjęs 1000 kartų įvairiose situacijose.

„Kaip bent viena šventė Lietuvoje bus be G. Paškevičiaus dainų? Šis kūrinys ne tik apjungia jauną ir seną kartą. Atkreipiau dėmesį, kad jei šventė įsismarkuoja ir kas nors pradeda raitotis rankoves,  žmonėms tereikia išgirsti „Dalužę“ ir visi nurimsta“, – yra pastebėjęs aktorius.

Grupė „El Fuego“ atliko kūrinį „Dieve, laimink Lietuvą“. Komisijos narė Z. Kelmickaitė, išgirdusi kūrinį sakė, kad ši daina yra geriausias įrodymas, kad turime iškilmingų ir gražių kūrinių apie Lietuvą.

R. Zilnys kalbėjo, kad tai yra svarbi, graži ir didinga daina.

„Šią dainą sukūrė Gintautas Abarius ir Gintaras Zdebskis. Buvo labai įdomu sužinoti, kaip šis kūrinys atsirado. Pasirodo, pačios gražiausios dainos gimsta labai paprastai. Ši daina buvo sukurta Lietuvos televizijos prašymu. Anot G. Zdebskio, laiko kūrybai buvo mažai – dvi popietės. Kaip jis sakė: „Sėdome ir parašėme. Atkreipkite dėmesį, kad antras posmas kartojasi kelis kartus, nes paprasčiausiai pritrūkome laiko“, – pasakoja R. Zilnys.

Vakaro metu taip pat nuskambėjo kūrinys „Tu ateik į pasimatymą“, kurį atliko dainininkai Erica Jennings ir Rafailas Karpis.

Z. Kelmickaitė pastebėjo, kad šį kūrinį atgaivino būtent E. Jennings su Jurgiu Didžiuliu.

„Pagalvojau, kaip gerai sugalvojo – nufilmavo „Neringos“ kavinėje. Prisiminiau, kaip tada „Neringoje“ pabendraudavome ir paragaudavome tokio suomiško spanguolių likerio. Tai buvo laikas, kai išties žmonės į „Neringą“ ateidavo su noru pašokti. Puiki ir graži daina, tik man pritrūko J. Didžiulio“, – kalba Z. Kelmickaitė.

Kūrinį „Širdele mano“, kurį naujam gyvenimui buvo prikėlęs šviesaus atminimo kūrėjas Vytautas Kernagis, šįvakar atliko aktorius Vidas Petkevičius.

Muzikos apžvalgininkas R. Zilnys pastebėjo, kad tam, jog suprastum šią dainą, turi būti daug gyvenime matęs. Su tuo sutiko ir M. Stonkus.

„Sutinku su R. Zilnio žodžiais, vaikystėje, kai išgirsdavau šį kūrinį, galvodavau: „Dieve, ar gali būti dar liūdnesnė daina?“ Dabar klausau ir galvoju: „Kokia graži ši daina“. Ir dar galvoju: „Sensu ir aš“, – sako M. Stonkus.

Aleksandras Ivanauskas ir choras „Božolė“ atliko kūrinį „Tau“, kuris pirmą kartą suskambėjo 1989-aisiais.

Paklaustas, ar „Rondo“ būtų galima įvardyti kaip vieną įtakingiausių Lietuvos grupių, R. Zilnys teigė, kad A. Ivanauskas – Fara tokių apibūdinimų nemėgsta.

„Kad ši grupė yra viena populiariausių per pastaruosius kelis dešimtmečius – tikrai taip. Man buvo dešimt metų, kai atsirado ši daina ir dabar net sunku įsivaizduoti, koks milžiniškas buvo šios dainos populiarumas. Tai iš tiesų buvo superhitas“, – kalba R. Zilnys.

„Jurgos ariją“ iš miuziklo „Velnio nuotaka“ atliko G. Vaitkutė.

R. Zilnys kalbėjo, kad „Velnio nuotaka“ – be galo gražus miuziklas, kurį, galbūt, ir vėl kas nors nuspręs neužilgo atgaivinti.

„Esu tikras, kad praėjus keliems metams šį miuziklą kas nors ir vėl atgaivins. Miuzikle yra bent trys ar keturios arijos, kurias tik pradėk niūnuoti ir žmogus tikrai pasakys, kokia tai daina. Šis kūrinys, kaip sakė M. Stonkus, daug kam siejasi su pirmąja erotine scena Lietuvos kino istorijoje. Tačiau šią dainą reikia sugebėti atlikti ir noriu pasakyti komplimentus Girmantei, tai atlikėja, kuri turi nuostabų balsą. Kai prieš porą metų į Lietuvą atvažiavo Andrea Bocelli, jis labai norėjo padainuoti scenoje su lietuvių dainininke [...] ir jis išsirinko būtent Girmantę. Duetas neįvyko tik dėl techninių kliūčių“, – kalba R. Zilnys.

Jau ne pirmą šeštadienį „Dainuoju Lietuvą“ projekte skamba atlikėjo Andriaus Mamontovo arba grupės „Foje“ dainos. Vieną jų – „Meilės niekada nebus per daug“ atliko Kazimieras Likša – užkietėjęs „Foje“ fanas.

„Pažiūrėkite, su kokiu įniršiu jis dainavo šią dainą – nieko negali pridurti, net Z. Kelmickaitė čia nutyla“ – sako komisijos narė Z. Kelmickaitė.

„Šioje dainoje pastebėjau vieną dalyką, kad buvo tokia eilutė: „Tas momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas“. Ar gali būti, kad mūsų kitas estrados klasikas labai mėgsta skolintis iš Andriaus? [...] Kazimieras šiandien pasiskolino visą Andriaus išvaizdą – jūs puikiai atlikote Andriaus dublerio darbą“, – kalba M. Stonkus.

Gabrielius Vagelis atliko kompozitoriaus Alvydo Jegelevičiaus dainą „Pirmosios gėlės“.

„Kai skambėdavo ši daina, Dieve, kaip ji įkrisdavo į ausį – net zvimdavo. Tai labai graži daina. O dar gražiau – pažiūrėkite, koks gražus vyrukas. Tai jau kita karta, kuri perdainuoja šią dainą, ir daina jau kitokia. Aš už ją balsuočiau“, – sako Z. Kelmickaitė.

Energingą ir visiems gerai žinomą kūrinį „Vėl švieski“ interpretavo aktorius Rokas Petrauskas.

„Labai trūksta elegantiškojo Stasio Povilaičio. R. Petrauskas viską neblogai atliko, nieko neprikiši, bet kartais būna atlikėjų, kuriuos prisimeni labai, labai ilgai. Taip yra su Stasiu, mes jį vis dar prisimename“, – teigia Z. Kelmickaitė.

„Tai jau antras kartas, kai su grupe „el Fuego“ (tik kitos sudėties) plaukiosime po marias „Muzikuojančiu keltu“. Pamenu, tai buvo puikus pasiplaukiojimas ir mums, ir mūsų klausytojams, kurie neliko abejingi. Šiųmetinė mūsų programa, neabejoju, taip pat patiks „Muzikuojančio kelto“ svečiams, kadangi mūsų atliekami kūriniai bus nei pernelyg pramoginiai, nei rimti“,– pasakojo J. Sakalauskas, kuris jua pusantrų metų taip pat sėkmingai užima Klaipėdos valstybinio muzikinio tatro vadovo pareigas.

Grupės nariai nebijo bangų, kelto siūbavimo, vėjo, lietaus ar kitų nesklandumų. „Jūros liga nesergame, visa kita taip pat nebaisu“, – juokėsi atlikėjas. Koncertai kartu su grupe „el Fuego“ jam yra tikra atgaiva sielai po įtempto darbo teatre.

„Koncertuoti su grupe man yra atsipalaidavimas, malonumas po sunkios darbo savaitės, streso, problemų sprendimo, gausybės susitikimų, gražių ar sunkių akimirkų. Tai man padeda užsimiršti. Muzikos nė už ką neatsisakyčiau. Man be galo smagu lipti ant scenos ir geras emocijas dovanoti kitiems. Džiaugiuosi, jog žmonės patikėjo mūsų muzika ir turime didelį klausytojų ratą”, – džiaugėsi pašnekovas.

Kitiems grupės nariams tai bus pirmasis pasirodymas ant „Muzikuojančio kelto“ denio. P. Bagdonavičius tikėjosi, kad tądien džiugins vasariškai geras oras, o susirinkusieji taip pat bus gerai nusiteikę. „Koncertų sėkmė priklauso ne vien nuo mūsų. Svarbu ir grįžtamasis ryšys – kaip reaguoja žmonės, mums atlikus dainas. Jei gausiai ploja, džiaugiasi, tuomet ir mes jaučiamės pakylėtai - dainuojame su dar didesniu malonumu ir užsidegimu“,– sakė pašnekovas.

Jis pažymėjo, jog vakaras bus labai romantiškas: „Programa labai tiks renginio formatui – ramiai plaukiojant keltu, palydint saulę, skambant dainoms apie meilę...“ – nutęsė P. Bagdonavičius.

R. Spalinsko, kuris taip yra Klaipėdos muzikinio teatro solistas, netradicinė koncerto erdvė visai negąsdina, o, atvirkščiai, džiugina – jis kone visą savo gyvenimą praleido prie jūros.  „Man vanduo, marios, Smiltynė yra tarsi antrieji namai. Taigi netradicinė erdvė koncertuoti labai džiugina. Būtų smagu, jei tokių renginių būtų daugiau“,– sakė jis.

Atlikėjas pažadėjo, kad koncertas vyks ir tikrai nenuvils net tuo atveju, jei bus lietinga. „Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Žinoma, neblogiausias sprendimas būtų pasiimti skėčius“, – juokėsi R. Spalinskas.

Pokalbio metu jis prisiminė kuriozinę situaciją, kai, koncertuojant su Muzikinio teatro solistais, po atviru dangumi, prasidėjus silpnam lietui, mikrofonas pradėjo kibirkščiuoti elektra ir atlikėjas buvo švelniai nukratytas elektros. „Pasitaiko ir tokių kuriozų... Tačiau manęs tokie nutikimai negąsdina. Ko tik nenutinka atlikėjams!“ – pozityviai klabėjo jis.

„Pakrauna“ pozityvumu

„Muzikuojančio kelto“ prigimtis romantiška – tai tyvuliuojančių marių vaizdai, saulėlydžių grožis, jausminga atmosfera, kurią visada praturtina nepamirštami ir laukti susitikimai po atviru dangumi su įvairiais atlikėjais. Todėl net nekyla klausimas, kur slypi festivalio, įkopusio į antrąjį dešimtmetį, sėkmės paslaptis. Nuostabi atmosfera, kurią sukuria marios, besileidžianti saulė, apsupa ne tik koncertų klausytojus, bet ir atlikėjus, kuriems pasirodymai „Muzikuojančiame kelte“ yra kažkas netikėto ir magiško.

„Keltas nėra koncertų salė, – teigė festivalio organizatoriaus UAB „Promo Plius” atstovė Vilija Kaušpėdienė. – Plaukimo metu galima ne tik pasimėgauti muzika, bet ir gamtovaizdžiu, ramiu vandens tyvuliavimu, saulėlydžiu bei kamerine aplinka. Šis užburiantis gamtos grožis suteikia vidinės ramybės ir jėgų tiek žiūrovams, tiek atlikėjams.“

Atšventę pirmąjį festivalio dešimtmetį, šiemet organizatoriai nusprendė jį atnaujinti, tad pakvietė daugiau naujų atlikėjų ir projektų, sykiu leisti šiek tiek pailsėti kone dešimt sezonų iš eilės „Muzikuojančio kelto“ scenoje žėrėjusiems atlikėjams. „Taip pat klaipėdiečiams bei miesto svečiams pasiūlysime kuo platesnę muzikinių žanrų įvairovę. Esame įsitikinę, kad kiekvienas atras savo skonį ir pomėgius atitinkantį koncertą. Įvairesnės programos, matyt, pateikti jau nebebuvo įmanoma“, – tvirtino festivalio rengėjai.

Atidarymas – Joninių vakarą

Festivalis prasidės birželio 24-ąją kartu su neseniai 60 metų jubiliejų atšventusio Ovidijaus Vyšniausko ruošiama muzikine programa. Ką tik nuo „Žalgirio“ arenos scenos nulipusi legenda kviečia Joninių vakarą praleisti kartu ant „Muzikuojančio kelto“ denio ir, skambant gražiausioms jo dainoms, pažiūrėti, kaip „Saulė leidžias...“

Per daugiau nei 40 metų scenoje išskirtinio balso tembro savininkas yra išleidęs dešimtį solinių albumų, koncertavęs visoje Lietuvoje ir su savo dainomis aplankęs turbūt pusę pasaulio. Kompozitorius ir liaudies dainų aranžuotojas, kurio kūrinius atlieka garsiausi Lietuvos atlikėjai, savo ištikimiems gerbėjams pristatys naujausias dainas ir sudainuos žymiausius savo hitus, tokius kaip „Saulė leidžias“, „Mažytė“, „Išdalinau“, „Žemyn upe“, „Už tuos, kuriuos mylim“ ir kitus.

Nuo humoro iki popklasikos

Liepos 1-ąją festivalis kvies gero humoro mėgėjus. Ant kelto denio vyks aktoriaus Ramūno Rudoko, kuris visuomet stebina originaliomis idėjomis, humoristinis dialogas „N18“. Ši programa bus skirta tik suaugusiesiems – tiems, kurie atvirumą vertina labiau nei santūrumą.

Liepos 8-ąją susitikimas bus skirtas popklasikos gerbėjams, kadangi scenoje dainas apie meilę atliks lyriškieji „El Fuego“.

Aksominių balsų savininkai – Jonas Sakalauskas, Paulius Bagdanavičius ir Rokas Spalinskas – jau ne kartą įrodė, kad klasika gali skambėti kitaip, ypač dainos apie meilę...

Legendų sugrįžimas

Liepos 15-ąją į „Muzikuojančio kelto“ sceną sugrįš „Hiperbolės“ legenda. „Hiperbolės“ vokalistas, gitaristas bei daugumos dainų autorius Igoris Berinas kartu su jaunų muzikantų grupe „Huge Soul“ atliks nepamirštamus šlagerius „Pamiršk mane“, „Aš ieškosiu tavęs“, „Kodėl?“, „Vasara“, „Aš dar dainuosiu“ ir daugelį kitų.

Pastarieji metai I.Berinui buvo itin sunkūs. Nepaisant audringų gyvenimo vėjų, jis neprarado įkvėpimo muzikuoti, kurti ir pasirodyti publikai.

Liepos 22-osios vakarą klaipėdiečiai ir miesto svečiai raginami praleisti su pirmąsyk „Muzikuojančio kelto“ scenoje pasirodysiančiu atlikėju, dainų autoriumi Aleksandru Makejevu bei pritariančiąja muzikantų grupe. Atlikėjas įsitikinęs, kad saulei leidžiantis Kuršių marių supami naujai nuskambės visiems puikiai žinomi šlageriai.

Specialiai šiam festivaliui

Rugpjūčio 5-ąją festivalio scenoje vyks Radži ir jo draugų karštas vakarėlis. Tikrą pirtį užkurs dar jauni, bet populiarūs, temperamentingi, karšto, čigoniško kraujo Radži ir Gopalas bei lietuviškoji primadona Birutė Dambrauskaitė, garsėjanti savo unikaliu balsu ir talentu.

„Visas tris artimas, tačiau ir skirtingas asmenybes, kurių likimas nepajėgė nuskriausti ar kitaip sugniuždyti, vienija pagrindinė jų gyvenimo aistra – begalinė meilė muzikai“, – pastebėjo „Muzikuojančio kelto“ organizatoriai.

Festivalį rugpjūčio 12-ąją uždarys du talentingi ir charizmatiški šou verslo „rykliai“, žinomi televizijos veidai, aktoriai, atlikėjai Marius Jampolskis ir Džiugas Siaurusaitis, kartu paruošę programą intriguojančiu pavadinimu „Šou verslo grimasos“.

Iš Šiaurės rago

Festivalio koncertai vyks keleiviniame kelte „Nida“.

Koncertų dienomis keltas išplauks 20.30 val. iš senosios Smiltynės perkėlos Šiaurės rage (Danės g. 1). Plaukimo trukmė – 2 val.

Bilietai – po 23, 26 Eur, koncerto savaitę jie brangs. Bilietus platina „Bilietai.lt“. Koncertų dienomis bilietai bus parduodami 1 val. prieš išplaukiant renginio vietoje.

Kartu su vaizdo klipu pristatomas ir naujausias jų kūrinį „Aš prašau“. Juo grupė mažais žingsniais žengia naujojo muzikinio albumo link. Pasak kūrinio muzikos autoriaus P. Bagdanavičiaus, grupės repertuare daug meilės dainų, todėl ne išimtis ir ši. Kadangi patys atlikėjai save laiko romantikais, todėl savo kūryba ir atliekamomis dainomis klausytojams siekia perteikti neabejotinai gražiausius jausmus ir emocijas.

Grupės vaikinai vieningai teigia, jog meilės dainos geriausiai apibūdina jų charakterius. „Mums meilė – gyvenimo variklis. Meilė artimui, darbui, gyvenimui ir viskam, kas supa aplink. O kokia kita kalba geriau būtų galima perteikti tuos jausmus ir šilumą, jeigu ne muzika?“, – mintimis dalinosi R. Spalinskas.

Tiek ką tik pristatytu kūriniu „Aš prašau“, tiek naujomis dainomis papildę savo repertuarą, grupė jau mėnuo keliauja per Lietuvą su programa „...apie meilę“.

Nors grupė skaičiuoja artėjantį savo muzikinės veiklos dešimtmetį, tačiau pripažįsta, kad neretai klausytojai jų pasigenda. „Dažnai sulaukiame klausimų, ar mes dar gyvi, kokia dabar mūsų sudėtis. Man persikrausčius į Klaipėdą, daugelis žmonių galvojo, jog manęs nebėra „el Fuego“ grupėje. Todėl į šį turą leidžiamės su nauja jėga, užsibrėžę sau tikslą dar kartą visiems įrodyti, jog aktyviai dirbame, judame pirmyn ir esame susikoncentravę į muziką“, – pasakojo J. Sakalauskas.

Pristatydami naujausią dainą vyrukai dalijasi vaizdo klipu ir kartu siunčia sveikinimus moterims.

Ketvirtadienio vakarą 19.30 val. LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ operos solistas ir grupės „El Fuego“ narys Tomas Pavilionis prisipažins, kad ilgus metus giedojo laidotuvėse vien tik tam, kad netektų emigruoti. O štai aštuoniolikmetis moksleivis, užaugęs vaikų namuose sako, kad emigracija ne išeitis, esą jam ir Lietuvoje pavyksta užsidirbti po 1000 eurų per mėnesį.

Realybės šou „Kelias į žvaigždes“ išgarsėjusi dainininkė Donata Virbilaitė dabar gyvenimą kuria Londone. Ten ji dirba baro administratore ir gyvena mažame butuke su kambarioke. „Lietuvoje ekonominė padėtis labai bloga ir suprantu, kodėl jaunimas emigruoja. Pati vasarą grįžusi atostogauti į Lietuvą buvau šokiruota. Kai Palangoje bare už porą kepsnių atnešė 80 eurų sąskaitą, apšalau. Juk tai lygu 280 litų“, – piktinosi dainininkė. Savaitė Palangoje Donatai atsiėjo apie 700 eurų.

Žilvinas Žitkus, LNK televizijos laidos „24 valandos“ žurnalistas, prieš dvejus metus grįžo iš emigracijos, kur atsidūrė po to, kai bankas pagrasino atimti už paskolą pirktą namą. Dvylika valandų darbo mėsos pakavimo fabrike ir gyvenimas arklidėse – štai tokie Žilvino prisiminimai iš Olandijos. „Gyvenome arklidėse, kur nebuvo šilto vandens, kur kasnakt girdėdavome geriančius kaimynus, kartą net teko su jais susimušti“, –- prisiminė Žilvinas. Ketverius metus dirbęs juodus darbus žurnalistas namo paskolos taip ir neatidavė, tačiau darbo užsienyje jau atsikando.

Ne paslaptis, kad svetur nugaras lenkiantys lietuviai, užsidirbę pinigų noriai grįžta atostogauti į tėvyne ir leidžia pinigus vakarėliams bei pramogoms. Tačiau kaimo turizmo sodybą emigrantams nuomojanti verslininkė Regina Adomaitienė šokiruos: „Jūs neįsivaizduojate, kiek geria atostogaujantys emigrantai. Nesvarbu, ar moterys, ar vyrai, bet degtinės jiems reikia daugiau nei litro vienam žmogui“.

Po septynerių metų darbo Airijoje į Lietuvą sugrįžusi emigrantė Irina pasakos, kad viltys gerai ir patogiai gyventi tėvynėje subliuško. Dviejų vaikų mama susirado darbą už 380 eurų per mėnesį. „Nesuprantu, kaip už tiek pinigų išleisti vaikus į mokyklą, kaip prasimaitinti ir kaip sumokėti mokesčius“, – piktinasi sugrįžusi emigrantė.

Vienas perspektyviausių jaunųjų operos solistų LNK laidoje „Nauja legenda“ prisipažins, kodėl nusprendė paaukoti šlovę ir prestižinius mokslus Didžiojoje Britanijoje. Tokio drastiško pasirinkimo kaltininkė – žavi šviesiaplaukė žmona Lina ir dukrytė Paulina.

Beveik tuo pat metu, kai laimėjo „Lietuvos balsą“ talentingas operos dainininkas gavo stulbinamą pasiūlymą iš Didžiosios Britanijos – atvykti ir tęsti klasikinio dainavimo studijas ten. Iš pradžių Paulius nedvejodamas sutiko, bet po to gailėjosi. „Iš tikrųjų labai vienas kito pasiilgdavom. Jis visą laiką skambindavo ir sakydavo, kaip noriu grįžti, čia aš labai vienišas“, – itin sunkų jaunos šeimos periodą prisiminė ir P. Bagdanavičiaus žmona Lina.

„Daug kas man sakė, kad esu durnas, va, parvažiavo, o galėjo mokytis. Galėjo siekti karjeros užsienyje, nes tai retai dainininkui pasitaikanti galimybė, bet, va, visko atsisakė dėl šeimos. Aš manau, kad gyvenime svarbu ne vien karjera ir aš tikrai nebūčiau patenkintas vien tik sėkminga karjera“, – žodžių į vatą nevyniojo Paulius.

Dabar įsimylėjėliai kuria savo gyvenimą sostinėje ir augina pirmagimę dukrą. Paulius stengiasi derinti koncertus, darbus bei mokslus su tėvyste.

LNK laidoje „Nauja legenda“ P. Bagdanavičius apsikeis dainomis su senosios estrados legenda, skandalais apipinta dainininke Aušrine Beigaite, publikai geriau žinoma intriguojančiu Tikrosios Išdykėlės vardu.

Įspūdingų formų 46-erių Tikroji Išdykėlė atvirauja, kad dažnas neįvertina jos dainavimo sugebėjimų ir vis dar laiko naivia jaunuole. Anot jos, tikrai mažai kas žino, kad ji yra diplomuota dainininkė. „Aš esu baigusi operinį dainavimą, bet man nelabai prilipo šitas žanras, todėl visgi pasukau į estradą. Toks buvo mano sprendimas“, - laidoje aiškino Tikroji Išdykėlė.

Daugiau apie P. Bagdanavičiaus šeimyninį gyvenimą ir dainavimo iššūkius su Tikrąja Išdykėle – šeštadienį per LNK.