Plačiau šia tema kalbėjo ekspertai. Pirmasis pasisakė „Carvertical“ atstovas Matas Buzelis.

– Kiek dabar turime automobilių gatvėse, kurie rieda ir yra varomi būtent dyzeliu?

– Jeigu žiūrėtume bendrai, tai Lietuvoje yra maždaug 1,7 mln. lengvųjų automobilių. Iš jų apie 66 proc. – dyzelinių. Jų rinkos dalis – labai didelė. Jeigu žiūrėtume į naudotų automobilių sandorius, tai lygiai taip pat matom, kad dominuoja ta pati tendencija. „AutoTyrimų“ duomenimis, per sausio mėnesį 68 proc. automobilių buvo dyzeliniai. Tai net keliais procentiniais punktais daugiau negu tuo pačiu metu prieš metus. Tai nėra taip, kad žmonės rinktųsi benzininius, hibridinius ar elektrinius automobilius. Jų meilė dyzeliui stipri.

– Koks vidutinis automobilių amžius?

– Kalbant apie visus naudotus automobilius Lietuvoje, vidutinis amžius siekia apie 15 metų. Šitas parametras nesikeičia jau daugelį metų. Manau, kad dyzeliniai gali būti netgi truputį senesni nei tas amžiaus vidurkis. Populiarėja hibridiniai, benzininiai automobiliai, tai po truputį atsveria, bet automobiliai nesensta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia situacija su elektromobiliais? Ar jau šiek tiek labiau atsinaujiname?

– Šalyje jų yra apie 10 tūkst. Valstybė turi tokius ambicingus tikslus. Jie nori turėti apie 50 tūkst. elektromobilių iki 2025 metų. Kas man atrodo stipriai optimistiška. Kol kas Lietuvoje elektromobilis – prabangos prekė. Norint, kad jis veiktų, reikia turėti arba nuosavą krovimo stotelę arba krautis jį darbo metu darbe. Jeigu tokių sąlygų žmonės neturi, elektromobilis paprasčiausiai – nepatogu. Dėl to nepatogumo žmonės tikrai nepirks elektromobilio net jeigu vėliau ir sutaupys.

Tema pratęsiama su atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi. 

– Jūs prognozuojate, kad iki 2030 metų dyzelis viršys 3 eurų ribą?

– Nesunku prognozuoti, kadangi tie sprendimai, kurių pagrindu daryta ta prognozė, jau padaryti. Tai – Europos Sąjungos (ES) sprendimai, kurie iš esmės lemia, kad elektromobilius, biometaną, vandenilį vartojančius automobilius finansuos ne kas kitas, o dyzeliną ir benziną, ar kitus iškastinius kurus naudojantys vairuotojai.

– O kaip ūkininkai? Jiems juk dyzelis labai svarbus.

Traktoriais važiuoti į Vilnių nebebus prasmės, nes sprendimai jau priimti. Ir jie priimti ne Vilniuje.

– Aišku čia kalbama apie ES. Kai kalba eina apie ūkininkus, tai dažniausiai būna visokiausios išimtys. Nedrįsčiau sakyti, kad jiems bus kažkaip smarkiai brangiau, ar taip, kaip visiems kitiems. Bet ką aš norėjau pasakyti, kad šiuo atveju nuo Vilniaus valdžios, nuo Lietuvos Vyriausybės jau niekas nebepriklauso. Iš esmės tai europiniai sprendimai, atsinaujinančių išteklių, taršos leidimo prekybos direktyvos, kur mes jau nebeturim didelės laisvės ko nors pakeisti. Noriu pasakyti, kad traktoriais važiuoti į Vilnių nebebus prasmės, nes sprendimai jau priimti. Ir jie priimti ne Vilniuje.

– Kokie būtų jūsų patarimai tiems, kurie vairuoja dyzelinius, benzininius automobilius? Ar reikėtų persėsti į elektromobilius?

– Tie, kurie vairuoja, tegul vairuoja tol, kol tas dyzelis dar pigus. Bet kai jūs keisit mašiną, kai svarstysite tarp daugiau ir mažiau naftos degalų vartojančio, ir net nebūtinai, kad tai būtų elektromobilis, tai gali būt tiesiog mažesnis, efektyvesnis automobilis ar hibridas. Įvertinkit tai, kad tas dyzelis tikrai brangs, kad galbūt apsimoka pirkt mažiau priklausomą nuo naftos degalų kainos. Ta tendencija neapsukama. Visi pripratę, kad ES šneka, kad reikia sumažinti priklausomybę nuo naftos. Atsirado toks pripratimas prie tų visų lozungų. Ir kai ES priima konkrečius sprendimus, atsiranda šokas: kaip trys eurai? Bet esmė, kad ES rimtai nori tą padaryti, ne vien tik kažkokiais šūkiais. Lygiai taip pat ir Lietuvoje. Mūsų skelbiamas tikslas – 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą iki 2030 metų. Ir tai bus rimtai padaryta. Tai nėra tik taip, kad pasireklamuotume, kas gražesnius šūkius sugalvos. 

Nežymiai atpigus elektrai, išlaidos elektrinės transporto priemonės baterijai įkrauti sumažėjo 3,6 proc. Vidutinė elektros kaina ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo nuo 0,244 Eur/kWh iki 0,235 Eur/kWh.

2023 m. IV-ąjį ketvirtį nuvažiuoti 100 km lengvuoju keleiviniu elektromobiliu (M1 kategorija), vidutiniškai kainavo 4,07 euro. Nuvažiuoti tą patį atstumą lengvuoju krovininiu elektromobiliu (N1 kategorija) vidutinės išlaidos siekė 6,53 eurų. Trečiąjį ketvirtį jos buvo atitinkamai 4,22 euro ir 6,77 euro.

2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre iš viso buvo įregistruoti 19 436 elektromobiliai, iš kurių 11 900 grynųjų elektromobilių (11 487 – M1 kategorijos ir 413 – N1 kategorijos elektromobiliai) ir 7 536 iš išorės įkraunami hibridai (7531 – M1 kategorijos ir 5 – N1 kategorijos). Didžiausią dalį viso mūsų šalies lengvųjų automobilių parko ir toliau sudaro dyzelinės ir benzinu varomos transporto priemonės (atitinkamai 66 proc. ir 23 proc.).

Atpigęs benzinas šiek tiek sumažino kelionių išlaidas, važiuojant automobiliu, kuris varomas benzino varikliu, o pabrangę dyzeliniai degalai padidino kelionių išlaidas, važiuojant automobiliu su dyzelinu varomu vidaus degimo varikliu.

Keliaujant automobiliu, kurio varikliui reikalingas 95 markės benzinas, vidutinės išlaidos 100 km kelionės degalams siekė 11,27 euro (trečiąjį ketvirtį buvo 11,53 euro, t. y. išlaidos sumažėjo 1,9 procento). Benzino vidutinė kaina per ketvirtą ketvirtį sumažėjo nuo 1,55 Eur/l iki 1,52 Eur/l.

Ketvirtąjį metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, 4,4 proc. padidėjo išlaidos dyzelinui: vidutinė dyzelino kaina per ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, išaugo nuo 1,47 Eur/l iki 1,54 Eur/l.

Nuvažiuoti 100 km atstumą dyzeliniu varikliu varomu automobiliu, išlaidos degalams sudarė vidutiniškai 8,83 euro (trečiąjį ketvirtį buvo 8,46 euro).

Pernai ketvirtąjį metų ketvirtį vidutinė gamtinių dujų (SDG – suslėgtos gamtinės dujos – aut.) kaina palyginti su trečiuoju, padidėjo 0,3 proc. – nuo 1,779 Eur/kg ik 1,785 Eur/kg. Kelionės išlaidos gamtinėmis dujomis varomu automobiliu padidėjo: 100 km kelionė 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį lengvuoju automobiliu (M1) kainavo 9,44 euro, lengvuoju krovininiu (N1) – 14,69 euro.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nusikaltimas buvo įvykdytas tarp spalio 11 ir spalio 31 dienos Liepkalnio gatvėje esančioje prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje.

Iš įmonės greito krovimo elektromobilių įkrovos stotelės buvo pavogti du CCS kabeliai, dvi kabelio rankenėlės, dvi balansavimo pritraukėjo rankenėlės, dvi šakninio kabelio movos. Nuostolis – daugiau kaip 2,2 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

199 m ilgio ir 18 500 t talpos „Fremantle Highway“ plaukė iš Vokietijos uosto Brėmerhafeno į Egiptą, gabeno 3 783 naujus automobilius, tarp jų – 498 elektromobilius.

Daugumą sudarė BMW ir „Mercedes-Benz“ gamintojų transporto priemonės. „Tesla“ kažkodėl išvis atsisakė komentuoti šį įvykį.

Laivas užsidegė netoli Nyderlandams priklausančios Amelando salos. Iš pradžių įgula bandė savo jėgomis gesinti gaisrą, tačiau galiausiai teko siųsti nelaimės signalą. Žuvo vienas žmogus, o dar keli dėl sužalojimų ir apsinuodijimo dūmais paguldyti į ligoninę. Kai kurie įgulos nariai buvo priversti šokti už borto.

Oficiali incidento priežastis kol kas nepaskelbta. Preliminariais duomenimis, gaisrą galėjo sukelti trumpas jungimas viename elektromobilių.

AFP nuotr.

Ugniagesiai nusprendė negesinti liepsnų vandeniu baimindamiesi, kad laivas taps nestabilus. Maždaug savaitę dūmijęs jūroje, „Fremantle Highway“ buvo atvilktas į Emshaveno uostą.

Kai kurie „Fremantle Highway“ įgulos nariai buvo priversti šokti už borto.

Šiemet vasario mėnesį buvo užsidegęs laivas-automobilvežis „AH Shin“, plaukęs iš Pietų Korėjos į Vietnamą. Įgula nenukentėjo, tačiau liepsnos sunaikino visą krovinį – 4 530 naujų automobilių „Chery“.

Pernai Atlanto vandenyne sudegė 3 965 naujus ir vintažinius automobilius (tarp jų – „Lamborghini Aventador Ultimae“, „Bentley“, „Porsche 718 Boxster GTS 4.0“, „Land Rover Santana“, bendra krovinio vertė – per 438 mln. JAV dolerių) iš Vokietijos į JAV gabenęs „Felicity Ace“.

Skaudžių nelaimių sąraše – 2004-ieji: laivas-automobilvežis „Hyundai 105“ susidūrė su tanklaiviu prie Singapūro. Į dugną nugarmėjo per 4 000 naujų „Hyundai“ ir „Kia“ automobilių, 1 000 naudotų japoniškų transporto priemonių.

2006 m. prie Aleutų salų apvirto „Cougar Ace“, gabenęs 4 700 automobilių „Mazda“. Laivas buvo nutemptas į Portlandą ir suremontuotas, tačiau visos „Mazdos“ virto metalo laužu.

2019 m. laivas-automobilvežis „Golden Ray“ kartu su 4 200 „Kia“ ir „Hyundai“ automobilių apvirto prie Džordžijos (JAV) krantų.

Civilinis – nesiskiria

Ne paslaptis, kad elektromobilio vairuotojams tenka susitaikyti su kai kuriais keliavimo nepatogumais. Net ir turint toliausiai nuvažiuojantį elektra varomą modelį, ilgesnių kelionių planavimą tenka papildyti priverstiniais sustojimais prie įkrovimo stotelių. Tai tik vienas iš daugybės skirtumų tarp įprastų ir elektrinių transporto priemonių, tačiau tikrai ne vienintelis.

Papildomų niuansų atsiranda ir renkantis tinkamiausią draudimo variantą. Pasak specialistų, privalomasis civilinis transporto priemonės draudimas elektromobiliui yra toks pat, koks galioja ir vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Šio draudimo kaina nustatoma pagal automobilio parametrus, draudėjo rizikos kategoriją, jo draudimo istoriją ir kitus kriterijus. Akivaizdūs skirtumai pamatomi tik nagrinėjant bendrovių siūlomus kasko draudimo variantus.

„Renkantis kasko reikėtų atskirai pasidomėti, ar draudimo apsauga pritaikyta elektromobiliams. Į elektromobilio draudimo sąlygas įeina netgi tokie niuansai, kad įkrovimo laidas ir kroviklis taip pat apdraudžiami kaip ir visa kita papildoma automobilio įranga“, – pasakojo „Balcia Insurance“ transporto draudimo produkto vadovas Tomas Lizūnas.

Remonto išlaidos gali viršyti ir pusę viso automobilio vertės, nes reikės keisti visą bateriją.

Jis pateikė pavyzdį,  kad nedaugelis bendrovių į draudimo paketą įtraukia elektromobilio transportavimą prie įkrovimo stotelės išsikrovus baterijai.

Remontas – brangesnis

Renkantis draudimą vairuotojams svarbi ne tik jo teikiama nauda, bet ir įmokų dydis.

„Dažniausiai elektromobiliai yra brangesni nei analogiški VDV automobilių modeliai. Taip pat, EV turi vieną itin brangų komponentą – bateriją. Dažniausiai ji montuojama automobilio žemiausioje dalyje (dugne), o tai reiškia, kad ji susiduria su didesne rizika būti pažeista nuvažiavus nuo kelio ar nesuvaldytam automobiliui užlėkus ant šaligatvio. Tokiu atveju remonto išlaidos gali viršyti ir pusę viso automobilio vertės, nes reikės keisti visą bateriją. Dėl šios priežasties, elektromobilių savininkams už kasko draudimą gali tekti mokėti brangiau“, – vardijo T. Lizūnas.

Anot eksperto, skirtingų tipų automobilių kėbulo remontas labai nesiskiria, tačiau elektromobiliai turi daugiau elektronikos komponentų ir mažiau mechaniškai judančių dalių.

„Elektronikos dalis gali pakeisti ir įprastos remontą atliekančios dirbtuvės. Tiesa, gali prireikti papildomų programavimo darbų, norint tam tikrus modulius susieti su kompiuterine sistema, o tai padidina remonto išlaidas.“

Skaičiuodamos draudimo kainą kompanijos atsižvelgia ir į tokius techninius parametrus kaip automobilio masė ir jo galingumas. Tiesa, šie parametrai skaičiuojami nepriklausomai nuo to,  kokiu būdu automobilis yra varomas.

Brangiau: elektromobilio remonto kainą didina tai, kad gali prireikti papildomų programavimo darbų, norint tam tikrus modulius susieti su kompiuterine sistema. I. Gelūno / BNS nuotr.

Garantija – iki penkerių metų

Nors elektromobilių draudimas – jau ne kartą aptarta tema, gerokai rečiau užsimenama apie privačių įkrovimo stotelių apsaugą. Įmonės „Įkrautas“, teikiančios tokių stotelių įrengimo  ir priežiūros paslaugas, vadovas Paulius Gūžys tikino, kad visos jų įrengtos stotelės turi garantiją. Dėl jos klientas gali būti užtikrintas, kad net ir sugedus stotelė bus operatyviai suremontuota.

„Priklausomai nuo gamintojo, įrengtoms stotelėms suteikiama nuo dvejų iki penkerių metų garantija. Žinoma, norint, kad klientui netektų susidurti su gedimais, jiems siūlomos aukštos kokybės stotelės. Tačiau yra pasitaikę atvejų, kai prisijungia nekokybiškas elektromobilis ir suveikia stotelės apsaugos. Tuomet specialistams tenka taisyti situaciją“, – aiškino jis.

P. Gūžys pataria atkreipti dėmesį į tai, kad stotelės su integruotais kabeliais turi būti naudojamos tinkamai, po įkrovimo sesijos kabelius reikia įstatyti atgal į jiems skirtas vietas. Jau vien tai, pasak specialisto, pratęsia įrenginio ilgaamžiškumą.

„Balcia Insurance“ rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas, kalbėdamas apie įkrovimo stoteles, patikrino, kad, pasirinkę tinkamą draudimo apsaugos variantą, klientai gali jaustis saugūs nuo visų rizikų.

„Įsirengiantys įkrovimo stotelę turi žinoti, kad ji gali būti apdrausta turto draudimu, kaip ir butas, gyvenamasis namas ar verslo įmonės. Turto draudimas atlygina patirtus tiek pačios įkrovimo stotelės nuostolius, tiek nuostolius, įkrovimo stotelėje kilus gaisrui, pavyzdžiui, dėl trumpo jungimo, ugniai išplitus ir apgadinus kitą apdraustą turtą, kaip antai daugiabutį, gyvenamąjį namą ir t. t.“, – pasakojo A. Dambrauskas.

Kaip portalui diena.lt teigė Vilniaus policijos atstovai, pranešimas apie eismo nelaimę Vilniuje, Kareivių gatvėje, gautas balandžio 12 d. apie 9.40 val. 

Anot pareigūnų, elektrinis automobilis „Mercedes-Benz“ dėl galimo gedimo tapo nevaldomas, kai išvažiavo iš „Švaros brolių“ plovyklos. Automobilis rėžėsi į pastato sieną, apgadino įmonės įrangą ir kitą automobilį „Lexus“.

Portalo delfi kalbinti nelaimės liudininkai teigė, kad taip pat buvo išdaužyti metaliniai konteineriai ir išlaužta tvora.

Laimei, per incidentą žmonės nenukentėjo.

Pirminiais duomenimis, „Mercedes-Benz“ automobilyje įvyko elektros įrangos gedimas.

Investavo į inovatyvius sprendimus

„Žmonių saugumas – pati didžiausia vertybė. Matome, kad mūsų glaudus bendradarbiavimas su policija ir kasmet įgyvendinama programa, kuriai skiriame nemažai lėšų, duoda vaisių – mažėja nusikalstamumas, žuvusių keliuose skaičius taip pat“, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Šįmet savivaldybė programos lėšas investavo į inovatyvius sprendimus, technologijas, kurios policijai leis operatyviau ištirti nusikaltimus, užkirsti jiems kelią, padėti žmonėms.

Pagal šią programą įsigytas 100 proc. elektros energija varomas, padidinto važumo, policijos prevencinei veiklai skirtas automobilis „Škoda ENYAQ IV 80x“, kuris kainavo 58 tūkst. eurų.

Kauno raj. savivaldybės nuotr.

Automobilis turi du elektrinius variklius, kurių bendra galia 195kW, gamintojo duomenimis galimas didžiausias nuvažiuojamas atstumas viena įkrova yra iki 420 km. Jis gali įsibėgėti iki 100 km/val. 8,6 sek. Transporto priemonėje sumontuota visa policijos pareigūnams reikalinga įranga.

Tai jau trečias automobilis, kurį policijai nuperka ir dovanoja Kauno rajono savivaldybė. Pernai Kauno rajono savivaldybė policijai nupirko ir padovanojo 2 keturračius ir droną su termovizoriaus kamera, 2020-aisiais – eismo saugumui užtikrinti skyrė naują policijos automobilį be skiriamųjų ženklų.

Taip pat šįmet savivaldybė nupirko ir policijai perdavė 8 mobilias vaizdo kameras bei 23 stacionarias kameras. Šių kamerų vertė – 135 tūkst. eurų.

Antri metai iš eilės Kauno rajone nebuvo nė vieno nužudymo, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų įvyko taip pat nedaug.

Anot Kauno rajono policijos komisariato viršininko Aleksejaus Chramino, kameros bus skirtos ne bausti, o nusižengimų prevencijai. Jos galės nuskaityti automobilio transporto priemonės valstybinius numerius, tai policijos pareigūnams padės išaiškinti įvairius teisės pažeidimus: vagystes, įvairius plėšimus, asmens pagrobimo atvejus. Mobilios kameros bus naudojamos policijos viešose ir neviešose priemonėse, ypač tamsiu paros metu ar konkrečiose vietose, kur fiksuojama daug pažeidimų.

Kauno rajono meras užtikrino, kad ir šiais metais savivaldybė investuos į gyventojų saugumą – programai „Saugus Kauno rajonas“ bus skirta 60 tūkst. eurų.

Saugiausios seniūnijos

Kasmet Kauno rajono savivaldybė kartu su Kauno apskrities policija vykdo projektą „Saugiausia Kauno rajono seniūnija“. Penktadienį vykusiame Kauno rajono policijos ataskaitiniame susirinkime paaiškėjo nugalėtojai. 2022 metų saugiausiomis pripažintos Kulautuvos, Zapyškio, Ringaudų seniūnijos. Joms skirtos dovanos ir 300 eurų vertės prizai.

Renkant saugiausias seniūnijas, yra atsižvelgiama į seniūnų veiklą saugios aplinkos kūrimo ir puoselėjimo srityje, ar gyventojai yra aktyvūs, kuriant saugią aplinką, bei koks nusikaltimų skaičius tose seniūnijose.

Šiuo metu pakaunėje yra 285 saugios kaimynystės grupės, o jų veikloje aktyviai dalyvauja 2,7 tūkst. gyventojų. „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono gyventojai yra aktyvūs, jiems rūpi jų saugumas, todėl noriai bendradarbiauja su policijos pareigūnais“, – teigė meras.

Kauno rajone nusikalstamumas mažėja

Pristatydamas 2022 metų veiklos ataskaitą komisariato viršininkas A. Chraminas akcentavo, kad palyginti su Lietuvos vidurkiu bei Kauno apskritimi, daugelis Kauno rajono policijos statistinių rodiklių yra žymiai geresni.

Kauno raj. savivaldybės nuotr.

Galime pasidžiaugti, kad Kauno rajone nusikalstamumas mažėja. Per 2022 m. Kauno apskrityje lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebimas vagysčių iš automobilių skaičiaus mažėjimas, o Kauno rajone vagysčių ištyrimas yra geriausias. Pernai iš nelegalios apyvartos pakaunėje išimta daug akcizinių prekių: 4,6 tūkst. cigarečių pakelių, 2 tonos naftos produktų. Pastebimas smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas, viešosios tvarkos pažeidimų taip pat mažiau.

„Antri metai iš eilės Kauno rajone nebuvo nė vieno nužudymo, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų įvyko taip pat nedaug“, – džiaugėsi komisariato vadovas.

Viršininkas apgailestavo, kad išaugo eismo įvykių skaičius: 2021 metais buvo 79 avarijos, o pernai – dešimčia daugiau. Sužeistų asmenų avarijose taip pat yra daugiau, žuvusių tiek pat. Tačiau pakaunėje dėl neblaivių ar apsvaigusių vairuotojų užfiksuota mažiau nelaimių keliuose – vos 7.

Viršininko teigimu, nerimą kelia padidėjęs neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo atvejų. A. Chraminas patvirtino, kad šįmet šiai sričiai planuojama skirti didelį dėmesį.

Šildymo būdai

Šaltasis sezonas turi įtakos elektromobilio baterijos veikimo laikui, tačiau neigiamą šalčio poveikį galima sumažinti. Anot ekspertų, tam pasitarnaus automobilio naudojimo ir vairavimo įgūdžių tobulinimas.

Kaip žinome, automobilio vidaus degimo variklis, veikdamas tuščiąja eiga, ne tik teršia aplinką, bet ir kelia triukšmą. Be to, sunaudojama daug energijos, todėl toks šildymas neefektyvus, palyginti su salono šildymu važiuojant.

Elektromobilį, atvirkščiai, rekomenduojama pašildyti dar prieš važiuojant. Todėl, jeigu elektromobilį per naktį kraunate namie, prieš išjungdami jį iš elektros tinklo ryte, įjunkite salono šildymo funkciją. Kai salonas šildomas prijungus prie maitinimo šaltinio, naudojama elektra ne iš automobilio baterijos. Taip sutaupysite šiek tiek baterijos energijos, kuri būtų panaudojama salonui šildyti.

Kai kurių automobilių modelių papildomos įrangos komplekte yra šilumos siurblys, efektyviai šildantis saloną. Dėl to galima nuvažiuoti didesnį atstumą.

Įsikrauna stabdant

Visiems elektromobiliams būdinga naudinga savybė – jų baterijos atgauna energiją stabdant. Tai vadinama rekuperacija. Vykstant šiam procesui, elektrinės pavaros sistema veikia kaip generatorius ir didžiąją dalį kinetinės energijos paverčia elektros energija, o ši kaupiama aukštos įtampos baterijoje.

Baterijos įkrovimas rekuperacijos būdu priklauso nuo kinetinės energijos kiekio, t. y. nuo to, kiek intensyvus yra lėtėjimas stabdymo metu, ir nuo to, kiek ilgai lėtėjimas trunka. Tiems, kurie nori didžiausio rekuperacijos efekto, ekspertai rekomenduoja stabdyti iš dalies nuspaudus stabdžių pedalą ir, jeigu įmanoma, vengti staigaus greičio sumažėjimo. Pasirinkus ramų važiavimo stilių, iki paskutinės akimirkos – visiško sustojimo – galima stabdyti sukeliant rekuperacijos efektą, vadinasi, stabdant prarandama mažiau energijos ir nuvažiuojamas didesnis atstumas.

Ypatybė: elektromobiliai geriau sukimba su sniegu, bet dėl didesnio svorio gali labiau slysti ant ledo./ Gamintojo nuotr. 

Rekuperacinis stabdymas gali būti efektyvus išnaudojant konkretaus automobilio modelio pagalbinių sistemų teikiamas galimybes, taip pat turint gerus vairavimo įgūdžius.

Geriau sukimba, bet čiuožia

Įmonės „Moller Auto“, atstovaujančios prekių ženklams „Volkswagen“ ir „Audi“, ekspertai primena, kad tam tikrų modelių automobilių savininkai žiemą gali rinktis ekonomiško važiavimo režimą.

Elektromobilio konstrukcija skiriasi nuo automobilio, turinčio vidaus degimo variklį, konstrukcijos. Daugelio elektromobilių baterija yra po automobiliu, vadinasi, jų svorio centras yra žemiau. Dėl šio ypatumo elektromobilio padangos geriau sukimba su paviršiumi, todėl juo patogiau važiuoti snieguotu keliu.

Taip pat svarbu, kad dauguma elektromobilių yra sunkesni už automobilius su vidaus degimo varikliais, todėl važiuojant apledėjusiu keliu reikėtų rinktis mažesnį greitį, nes automobilis gali tapti sunkiau valdomas. Tiesa, ekspertai nurodo, kad tokiomis važiavimo sąlygomis transporto priemonės elgseną kelyje lems, ar žieminės padangos yra kokybiškos, ar stabdžių sistema techniškai tvarkinga ir prižiūrėta. Įtakos turi ir vairavimo įgūdžiai.

Elektromobiliuose yra mažiau judančių dalių ir įvairių techninių skysčių. Dėl šios priežasties gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad šias transporto priemones reikia mažiau prižiūrėti. Vienas iš elektromobilio elementų, kuriam reikia reguliarios priežiūros, yra stabdžių sistema. Tiesa, ji naudojama daug mažiau nei vairuojant automobilį su vidaus degimo varikliu, o stabdžių sistemos dalis reikia keisti rečiau.

Reguliari priežiūra reikalinga ir vairo sistemai, oro kondicionieriui ir ratlankiams, padangas privalu keisti pasikeitus sezonui arba joms susidėvėjus. Šių transporto priemonių bendroji techninė apžiūra turėtų būti atliekama panašiais intervalais kaip ir automobilių su vidaus degimo varikliu.

Rinka pildosi

„Kad migracija elektromobilių link būtų aktyvesnė, reikia dviejų dalykų: mažesnių kainų ir įkrovimo galimybės prie daugiabučių. Nuosavų namų gyventojai gali be didelių sunkumų, nenaudodami jokių įkrovos stotelių, įkrauti akumuliatorių su 3,5 kW krovikliu. Daugiabučių kiemuose tai suteiktų paprastos įkrovimo stotelės. Tai ypač aktualu planuojantiems įsigyti mažos akumuliatoriaus talpos transporto priemonę“, – sakė Evaldas Narbuntovičius, automobilių skelbimų portalo „Autogidas.lt“ vadovas.

Jis nurodė, kad šiandien rinkoje jau yra gana daug naudotų elektromobilių už prieinamą – 17–25 tūkst. eurų – kainą.

„Tai „Nissan Leaf“, „Hyundai Ioniq“, „Volkswagen UP“, „Volkswagen Golf“, „Kia Soul“ ir „Renault ZOE“. Šie elektromobiliai turi 28–40 kW energijos elementą, kurio pakanka mieste nuvažiuoti iki 150–200 km“, – teigė E. Narbuntovičius.

Kainos kompensacija

Pirkti elektromobilius tiesiogiai skatinama dviem keliais: pirmas – kompensuoti dalį tokios transporto priemonės kainos, antras – sumažinti išsimokėjimo būdu perkamų elektromobilių palūkanų normą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra įsigyjantiems elektromobilį asmeniniam naudojimui siūlo 5 tūkst. (perkant naują, iki šešių mėnesių) arba 2,5 tūkst. eurų (perkant naudotą, iki ketverių metų) elektromobilį. Jei jį ketinama naudoti ūkinei-komercinei veiklai, kompensacija teikiama tik perkantiesiems naują automobilį, jos dydis – 4 tūkst. eurų.

Finansų įstaigos, teikiančios paskolas transporto priemonėms pirkti, elektromobilių pirkėjams siūlo gerokai žemesnę palūkanų normą nei automobilių su vidaus degimo varikliais pirkėjams.

Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys didieji bankai siūlo paskolas maždaug su 1,6 proc. palūkanų norma (ir 6 mėn. EURIBOR), o automobilių su vidaus degimo varikliu pirkėjams palūkanų norma yra apie 2,3 proc.

Yra privilegijų

Elektromobilių savininkai gali pagrįstai jaustis privilegijuoti ne tik pirkimo metu, bet ir važiuodami ir parkuodamiesi.

Miestuose ir pagrindiniuose keliuose tarp jų jau yra nemažai ir vis gausėja įkrovimo stotelių, kurių nemaža dalis yra valdoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) arba savivaldybių įmonių. Įprastai įkrovimas jose – nemokamas. Kartu stiprinami ir komerciniai įkrovimo stotelių tinklai, statomos pavienės stotelės.

LAKD valdomas nemokamų įkrovimo stotelių tinklas dėstomas ties valstybinės reikšmės keliais, dažniausiai tarp didžiųjų šalies miestų. LAKD valdo 28 elektromobilių įkrovimo stoteles. Tolesnių šio tinklo plėtros planų, anot LAKD, nėra.

Didmiesčių indėlis

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius informavo, kad sostinėje šiuo metu veikia 59 elektromobilių įkrovimo stotelės. Jas valdo ne savivaldybė, o ūkio subjektai, patys nustatantys kainodarą.

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino ekologiško transporto skatinimo strategiją, kurioje numatyta iki 2030 m. įrengti 295 viešuosius elektromobilių įkrovimo prieigos taškus.

Siekdama efektyviai išnaudoti esamą miesto infrastruktūrą, bendrovė „Vilniaus apšvietimas“ savo prižiūrimuose apšvietimo stulpuose numatė įrengti įkrovos infrastruktūrą elektromobiliams. Planuojama, kad iki 2030 m. visame mieste galėtų atsirasti mažiausiai 2 tūkst. tokių įkrovos taškų.

Kauno miesto savivaldybės atstovas Arnoldas Bukelis nurodė, kad laikinojoje sostinėje iš viso įrengta 21 vieša elektromobilių įkrovimo prieiga. Planuojama dar šiemet parengti 100 papildomų elektromobilių įkrovimo vietų planą ir ateinančiais metais pradėti jį įgyvendinti.

Klaipėdos mieste įrengta 21 nemokama elektromobilių įkrovimo stotelė. Trys iš jų – greitojo įkrovimo. Šias stoteles valdo Klaipėdos autobusų parkas.

„Kol kas numatyta, kad nemokamai įkrauti elektromobilius šiose stotelėse bus galima iki kitų metų gegužės. Tikimasi, kad ir vėliau miesto taryba nuspręs išlaikyti nemokamą elektromobilių įkrovimo paslaugą, tik ribojant įkrovos laiką iki keturių valandų“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Savivaldybių išimtys

Elektromobilių vairuotojai išskirtinių galimybių turi ir dalyvaudami eisme, aplenkdami spūstis.

A+ ženklu pažymėtomis eismo juostomis gali važiuoti ne tik viešasis transportas, bet ir elektromobiliai. Vilniuje tokių juostų yra 27,68 km, Klaipėdoje – 14 km.

Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės elektromobilius siūlo parkuoti nemokamai arba, kaip Panevėžyje, už itin mažą kainą – 2,9 euro metams.

Dažnu atveju tokia galimybė taikoma tik savivaldybėje – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio – gavus atitinkamą leidimą. Šiauliuose ir Trakuose rinkliava už parkavimą elektromobiliams netaikoma ir be specialaus leidimo.

Ypatingą teisę elektromobilių valdytojai turi ir važiuodami į Kuršių neriją: jiems netaikoma įvažiavimo rinkliava, kuri įprastiems lengviesiems automobiliams, priklausomai nuo sezono, svyruoja nuo 5 iki 30 eurų.

Važiuoti apsimoka

Anot E. Narbuntovičiaus, asmenims, galintiems naudotis elektra iš saulės elektrinių – vietinių, nutolusių ar esančių saulės parkuose – eksploatuoti elektromobilį kainuoja itin mažai.

Jis pripažino, kad pastaruoju metu yra tam tikrų kliūčių tapti gaminančiu elektros vartotoju – ir dėl augančių saulės elektrinių kainų, ir dėl saulės elektrinių parkų statybų ribojimų, tačiau nurodė, kad jau esamiems tokių elektrinių naudotojams važiavimo elektromobiliu kaina yra ypač palanki.

„Atmetus pradines investicijas į saulės energijos sistemų diegimą ir vertinant, kad pasaugoti kilovatvalandę elektros kainuoja tik 5 centus, nuvažiuoti 100 km elektromobiliu kainuoja apie 1 eurą. Mat įprastinis elektromobilis tokiam atstumui sunaudoja 20 kW elektros. Taigi, neskaičiuojant pradinės investicijos, kilometrai pigūs“, – aiškino portalo „Autogidas.lt“ vadovas.

– Esate „Toyota“ atstovai Lietuvoje. Ką galite pastebėti iš savo pusės. Sutinkate su tuo, ką kalba Energetikos agentūra, kad 2030 metais iš naujų įregistruotų automobilių 50 proc. arba daugiau bus vien elektromobiliai? – žurnalistai klausė „Tokvila“ generalinio direktoriaus Gintauto Ignoto.

– Kad pasiektume tokius rodiklius, sakyčiau, labai – ambicingas planas. Šiai dienai Lietuvos parką sudaro 1,6 milijono automobilių. Per metus atsinaujinimas yra apie 30 tūkst. naujų (iki vienų metų senumo) ir dar 30 tūkst. iki penkerių metų senumo. Iš viso toks „atsišviežinimo“ tempas yra apie 60 tūkstančių automobilių. Norint, kad trečdalis tų automobilių būtų elektriniai, tai reiktų – po 20 tūkst. Bet kol mes pasieksime tokį rimtesnį skaičių, kad nors 800 ar daugiau kaip 1000 parko būtų elektriniai, reikėtų 40 metų.

– Pagal dabartinę statistiką, Lietuvoje yra įregistruota apie 7–8 tūkstančiai elektromobilių. Norint pasiekti tokį procentą, reikia labai spartaus atsinaujinimo tempo?

– Vėlgi, nelygu, ar kad viso parko pusė būtų elektromobiliai, ar kad naujai įregistruojamų… Vienareikšmiškai, jeigu bus uždrausti automobiliai su vidaus degimo varikliais, beliks importuoti senus automobilius. Bendrajame kontekste vėlgi tai yra 60 tūkst. tie apynauji automobiliai. Elektromobiliai atsirado ne per seniausiai. Ir tai yra tas potencialas, kuris galėtų įvažiuoti į Lietuvą tokiu tempu. Lietuvoje didžiąją masę autoparko sudaro senesni automobiliai. Ten yra dar 150 tūkst. sandorių kiekvienais metais. Ir kai mūsų automobilių vidutinis amžius yra 15 metų, na, tikrai reikės labai didelių valstybės pastangų, kad  šis parkas būtų sutvarkytas.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Ateitis parodys, bet iš to, ką turime dabar, iš to, kas pasiūlyta, sunku patikėti, kad tai įgyvendinama?

– Aš įsivaizduoju, kad ateitis bus mišri. Ir turbūt ne tik elektra įkraunami, gal bus kažkokie kitokie modeliai, bus kažkokie vandeniliniai sprendimai, galbūt kuras bus pagaminamas sintetiniu būdu. Neiškastinis. Greičiausiai kaip ir su elektroninėmis knygomis – nebuvo revoliucijos. Knygynai vis dar čia, neišnyko. Knygos, žurnalai, laikraščiai yra taip pat. Internetinė muzika nesunaikino, neišstūmė nei kompaktinių plokštelių, nei grotuvų – tam tikras renesansas. Tai aš manau, kad ateitis vis tiek bus mišresnė. Taip nebus, kad vieną dieną prabusime ir keliuose važinės vien elektra varomi automobiliai. Svarbu suvokti, kad elektromobiliams reikia elektros. Na, sakykim, jei Lietuvoje būtų pusė milijono elektromobilių, po 8 tūkst. kilometrų pravažiuotų per metus, po 20 kilovatvalandžių (kWh) šimtui kilometrų, mums reikėtų virš 1000 teravatvalandžių. Kai tuo tarpu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminamos kelios teravatvalandės. Na, vėlgi, tai yra gamybos klausimas, kitas dalykas – elektros paskirstymas. Ar tikrai mūsų miesto tinklai visuose rajonuose, kaimuose  yra paruošti. Daug spręstinų klausimų, ateitis labai sudėtinga.

O dabar tęsiame temą toliau su „Moller Auto Vilnius“ direktoriumi Mantu Rimšeliu iš „Volkswagen“ atstovybės.

– Tai tie ambicingi tikslai Lietuvos, kad iki 2030 metų iš naujai įregistruotų automobilių 50 proc. sudarytų vien elektromobiliai, ar tai realu?

– Skamba kaip labai didelis iššūkis, bet iš tikrųjų kiekvienais metais mes ir patys tikimės vis didesnės dalies elektromobilių keliuose. Ta dalis augs, tikrai. Netgi dabar ji būtų didesnė, jei ne gamybos sutrikimai, su kuriais susiduria mūsų verslas. Bet skamba ambicingai. Tikėkimės, kad eisime  link to. O ar prieisime nurodytais metais tokį kiekį, ar pasieksime tokį procentą,  aišku, turi plėstis ir infrastruktūra, ir žmonės turi labiau pratintis prie elektromobilių.

– Dėl lustų trūkumo, kaip matėme, kilo didžiulių problemų. Kol atgabens naują automobilį, nebūtinai elektromobilį, tenka metus ir daugiau palaukti. Ar dėl elektromobilių pastebite irgi panašių sutrikimų?

– Tikrai taip, lygiai taip pat ir elektromobiliai susiduria su ta pačia problema.  Kol jį atveš, gali tekti laukti dar ilgiau, nes tų komponentų reikia daugiau.

– Kodėl elektromobiliai vis dar nėra tokie populiarūs? Žmonės ateina pas jus, tariasi ir ne visada prioritetas yra elektromobilis. Kodėl?

–  Viena iš priežasčių – nepakankamai išvystyta infrastruktūra. Antra – nuvažiuojamas atstumas, nes žmonės linkę skaičiuoti,  kiek kilometrų gali nuvažiuoti su tam tikru kiekiu kuro. Pavyzdžiui, pratę su vienu kuro baku nuvykti iki Klaipėdos ir... gal net atgal grįžti kažkam pavyksta. Viskas prasideda nuo įpročių pokyčio, tai labai svarbu ir tam reikia laiko, bet pamažu prie to prieisime.

Manyčiau, kad didesniąją dalį tais metais parduodamų automobilių galėtų sudaryti elektromobiliai. Bet vidaus degimo varikliai dar neturėtų dingti iš padangės

– Pakalbėkime apie vidaus degimo variklius. Nuo 2045 metų mes jau negalėsime pardavinėti tokių automobilių. Jūsų nuomonė, ar tai Lietuvoje įgyvendinamas planas?

– Drąsu teigti, kad nepardavinėsime. Manyčiau, kad didesniąją dalį tais metais parduodamų automobilių galėtų sudaryti elektromobiliai. Bet vidaus degimo varikliai dar neturėtų dingti iš padangės.

– Kiek laiko jie dar bus rinkoje?

– Sunku prognozuoti, tai priklauso nuo gyventojų įpročių. Kaip greitai mes sugebėsime paskatinti juos keisti.

– Kokių patarimų duotumėte perkantiems elektromobilį? Gyvenant daugiabutyje kils jo įkrovimo ir priežiūros problemų…

–   Taip, tai yra viena iš tų problemų, bet naujai statomuose daugiabučių rajonuose jau numatomi šie dalykai, pritaikoma infrastruktūra, kad būtų patogu įkrauti elektromobilį. Ateityje tai neturėtų būti tokia didelė problema, kokia yra dabar. Kol kas prieš įsigydamas tokį automobilį žmogus turėtų pagalvoti, kur jį kraus. Galbūt darbovietė gali suteikti tokią galimybę (turi vietą, stotelę) ir pan.

– Iki ambicingo plano įgyvendinimo liko septyneri metai. Ar iki to laiko – 2030-ųjų – tikėtina, kad labai pasikeis Lietuvos automobilių parkas?

 – Manau, kad Lietuvos autoparkas gerokai pasikeis, nes laiko tarpas pakankamai nemažas. Kasmet turint 40 proc. augimą, kas yra gana realu, galime būti ir netoli to skaičiaus.