RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas Vaidotas Ramonas teigė, kad nuo 2014 metų naudojimasis e. parašu išaugo daugiau nei penkis kartus.

„Nuo 2014 metų, kuomet kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, naudojimasis tokiu parašu išaugo daugiau nei 5 kartus. Ypač ženklus padidėjimas įvyko COVID-19 pandemijos metu: 2020 metų pradžioje kvalifikuotą e. parašą naudojo net 35 proc. gyventojų“, – pranešime sakė V. Ramonas.

E. parašą pernai daugiausia naudojo 30–49 metų žmonės (48 proc.) bei jaunimas iki 30 metų (41 proc.), taip pat – didmiesčių gyventojai (42 proc.), didžiausias – daugiau nei 1500 eurų – šeimos pajamas gaunantieji (52 proc.) ir kasdien besinaudojantys internetu (41 proc.), pranešė RRT.

2022 metais tokio parašo nenaudoję gyventojai įvardijo dvi pagrindines priežastis: jie neturėjimą kur jo naudoti ir neturėjo  e. parašo priemonės. Beveik ketvirtadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad apie tokią priemonę nieko nežino, o 14 proc. mano, kad jiems būtų per sudėtinga juo naudotis.

„Ne visi dar žino, kokia tokio parašo praktinė nauda, taip pat trūksta informacijos apie jo patikimumą ir teisinę galią“, – komentavo V. Ramonas.

Pasirašydami kvalifikuotu e. parašu dažniausiai gyventojai naudojosi „Smart ID“ mobiliąja programėle (68 proc.), asmens tapatybės kortele (21 proc.) arba SIM kortele (16 proc.).

RRT užsakymu reprezentatyvią gyventojų apklausą Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko sausio 19–31 dienomis apklaususi 1023 gyventojus. Rezultatų paklaida neviršijo 3,1 procentinio punkto. 

Departamentas tyrimą atliko po to, kai laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis A. Paleckis internetu įsteigė organizaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“.

„(...) nustatyta, kad pastarasis elektroninio ryšio priemonėmis nesinaudojo“, – rašoma pranešime.

Kalėjimų departamentui išanalizavus duomenis, nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu, birželio 25-ąją, elektroninio ryšio įrenginiais, suteikiančiais galimybę pasirašyti elektroniniu parašu, neturėjo galimybės naudotis ir nesinaudojo.

Taip pat nustatyta, jog bausmę atliekantis A. Paleckis dar iki atvykimo į Kauno tardymo izoliatorių galimai savo elektroninio ryšio priemones bei prisijungimo prie savo mobiliojo parašo duomenis perleido trečiajam asmeniui.

Teisingumo viceministro Elano Jablonsko teigimu, Kalėjimų departamento ir Kauno tardymo izoliatoriaus tyrimo duomenys patvirtino, kad įkalinimo įstaigos saugumo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Anot jo, dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo, o tyrimo metu surinkta informacija yra perduota Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimo administracinės nusižengimo teisenos pradėjimo.

Pagal Registrų centro duomenis, „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ organizacijos steigimo dokumentus A. Paleckis pasirašė elektroniniu parašu.

„Šiuo metu rinkoje yra alternatyvių tokį pat saugumo lygį užtikrinančių priemonių kaip ir stacionarus elektroninis parašas, kurios klientams yra žymiai patogesnės naudoti. Pavyzdžiui, daugiau negu pusė mūsų klientų prisijungdami prie elektroninės bankininkystės naudojasi Smart-ID programėle, tuo metu elektroniniu parašu naudojasi mažiau nei 1 proc. internetine bankininkyste besinaudojančiųjų“, – sako „Luminor“ banko Internetinės bankininkystės vystymo skyriaus vadovas Jonas Pivoriūnas.

„Luminor“ klientai gali naudotis šiomis prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemonėmis – mobiliuoju parašu, Smart-ID arba kodų generatoriumi.

„Užimtumo tarnyba šiuo metu negali registruoti klientų pranešimų ir teikti jiems paslaugų, nes neveikia elektroninio parašo funkcija dėl Registrų centro informacinių sistemų sutrikimų“, – trečiadienį pranešė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Anot jos, pašalinus gedimus ir atnaujinus elektroninio parašo funkciją, darbdaviai vėl galės teikti reikalingus dokumentus.

Po Vilniuje vykusios liūties pirmadienio vakarą trūkus vamzdžiui buvo užpilta Registrų centro serverinė. Dėl to sutriko įstaigos valdomų sistemų veikla.

Atnaujinimo metu nebus galimybės gauti / siųsti elektroninius laiškus NMA. Siuntėjas, siunčiantis laišką į NMA pašto dėžutę, bus automatiškai informuotas apie nepristatytą laišką.

Minėtu laikotarpiu taip pat nebus galimybės pateikti klausimų ar užpildyti asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo anketų NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“ bei pateikti elektroninių pranešimų NMA „Pasitikėjimo linija“.

NMA atsiprašo savo klientų už laikinus nepatogumus.

Kaip informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM), iš viso bus keičiama apie 5 tūkst. tapatybės kortelių su pasenusiais elektroninio parašo įtaisais. Tiek asmenų, anot ministerijos, elektroniniu parašu naudojasi aktyviai. Jie sudaro 0,8 proc. visų tais metais išduotų tapatybės kortelių.

VRM pabrėžia, kad pačių tapatybės kortelių saugumui tai neturi jokios įtakos, tad nesinaudojantieji elektroniniu parašu tapatybės kortelių keisti neturės.

„Asmens dokumentai išduodami dešimčiai metų. Technologijų pažangos amžiuje toks laikotarpis elektroninėms ar kompiuterinėms sistemoms yra itin didelis. Nenuostabu, kad kai kurias technologijas tenka keisti naujomis“, – aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

E. Misiūnas taip pat tikina, kad nuo 2009-ųjų „nėra žinoma nė vieno atvejo“, kad būtų suabejota elektroninio parašo tikrumu, tad įtaiso pažeidžiamumas yra „labiau teorinis“.

Anot jo, dėl spartaus technologijų tobulėjimo bus diskutuojama, ar nevertėtų tapatybės kortelių keisti dažniau, pavyzdžiui, kas penkerius metus.

5 tūkst. vartotojų bus išduodami nauji elektroninio parašo įtaisai.

„Asmens dokumentai išduodami 10-čiai metų. Technologijų pažangos amžiuje toks laikotarpis elektroninėms ar kompiuterinėms sistemoms yra itin didelis. Nenuostabu, kad kai kurias technologijas tenka keisti naujomis“, - aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Aktyviai elektroninį parašą naudojančių asmenų, turinčių 2009-2012 m. išduotą asmens tapatybės kortelę su integruotu elektroninio parašo įtaisu, yra apie 5 tūkst. Tai sudaro maždaug 0,8 proc. visų tuo laikotarpiu išduotų asmens tapatybės kortelių.

Atkreiptinas dėmesys, kad pačių asmens tapatybės kortelių, kaip asmens dokumentų, patikimumui technologinė elektroninio parašo lusto amžius neturi jokios įtakos.

„Atsižvelgiant į spartų technologijų tobulėjimą, ketiname pradėti diskusiją dėl galimybės asmens tapatybės korteles keisti dažniau, pavyzdžiui, estai šiuos dokumentus keičia kas penkerius metus“, - sakė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Anot ministro, nuo pat 2009-ųjų nėra žinoma nė vieno atvejo, kada būtų buvę suabejota elektroninio parašo, sukurto naudojant asmens tapatybės kortelę, tikrumu, todėl galimas elektroninio parašo įtaiso pažeidžiamumas yra labiau teorinis. Be to, bet kokį manipuliavimą elektroniniais dokumentais gana paprasta susekti, o piktavališka veikla būtų vertinama kaip ir ranka rašyto parašo padirbimas, t.y. dokumentų klastojimas, sukčiavimas ir t.t. Šių veikų padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Asmenys, aktyviai besinaudojantys elektroniniu parašu su 2009-2012 m. išduotomis seno pavyzdžio asmens tapatybės kortelėmis, prašomi kreiptis į artimiausią migracijos tarnybą, kur jiems bus išduoti modernesni elektroninio parašo įtaisai.

Ryšių reguliavimo tarnybos Saugesnio interneto skyriaus vedėjas Vilius Nakutis teigia, kad šie pokyčiai aktualūs ne tik verslo atstovams, bet ir kitiems, besinaudojantiems mobiliuoju parašu. Naujos SIM kortelės užtikrins didesnį elektroninių operacijų patikimumą.

„Šiose naujose SIM kortelėse naudojama aukštesnį saugumo lygį užtikrinanti kriptografija. Daugiau vartotojui niekas nesikeis, jam tik reikės naujos SIM kortelės, kurią turės aktyvuoti, tada mobilųjį parašą bus galima naudoti kaip ir anksčiau“, – LRT RADIJUI sako V. Nakutis.

Naujosios SIM kortelės galios 5 metus, iki šiol jomis būdavo galima naudotis šiek tiek mažiau – 2 metus.

Naujos kortelės suteiks stabilumo

Bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis pasakoja, kad maždaug trečdalis jų mobiliojo parašo naudotojų dar nėra aktyvavę jiems suteiktų naujų SIM kortelių. Anot jo, tai rekomenduojama padaryti iki liepos 1 d., tačiau, jei žmonės neturės galimybės to padaryti, parašą aktyvuoti bus galima ir vėliau. 

„Nieko neatsitiks, jei žmonės savo parašą aktyvuos ir po liepos 1 d., tačiau tada reikės atvykti į mobiliojo ryšio operatoriaus saloną. Nauja kortelė bus aktyvuojama greitai, tada klientas ir vėl galės būti visavertis mobiliojo parašo vartotojas“, – kalba A. Stasiulaitis.

Tiems, kurie naują SIM kortelę aktyvuos iki liepos mėnesio, bus paprasčiau. Anot A. Stasiulaičio, tai galima padaryti internetu arba SMS žinute. Vis dėlto, jei kyla klausimų, jis rekomenduoja kreiptis į salone dirbančius specialistus.

V. Nakutis aiškina, kad mobilusis parašas yra skaičių ir raidžių derinys, jis sukuriamas pasirašymo metu naudojant tam tikrą kriptografiją. Toks parašas yra prijungiamas prie duomenų ir įrodo, kad pateikti dokumentai tikri, nepakeisti bei identifikuoja pasirašiusįjį.

„Kvalifikuotas mobilusis parašas yra prilyginamas rašytam ranka, jis naudojamas kaip teisinė priemonė. Naudotis tokiu parašu yra labai patogu, tereikia žinoti SIM kortelės PIN kodą. Ši paslauga suteikia galimybę pasirašyti įvairius pavedimus bankinėse sistemose, pateikti prašymus gauti išmokas, užregistruoti vaiką į darželį ir panašiai. Visa tai galima padaryti neišeinant iš namų“, – pasakoja V. Nakutis.

Vis dėlto Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertės Rasa Tamošiūnaitė įsitikinusi – ranka padėto parašo skaitmeninis nenurungs, nes pastarasis ne toks saugus.

Skaitmenizacija suteiks daugiau patogumo

„CUJO AI“ Kibernetinio saugumo departamento vadovas Kęstutis Malakauskas LRT.lt sako, kad, kalbant apie saugos sistemas, kuriose būtų saugomi asmens duomenys ar dokumentai, jų yra įvairių ir jos skirtos skirtingiems tikslams. Be to, sistemos skiriasi ir pagal savo saugumą. Tai lemia ne tik sistemos kokybė, bet ir jos kompleksiškumas.

„Be abejo, viskas priklauso ir nuo įsilaužėlio motyvų ir atkaklumo. Turint tikslą ir esant atkakliam galima įsilaužti beveik į bet kokią sistemą. Būdų, kaip pakliūti į sistemas, yra įvairių. Dėl to šiuolaikinės įmonės, kurioms yra svarbus jų pačių sistemų saugumas, samdo komandas – Red Team, Blue Team [liet. raudonoji ir mėlynoji komanda – LRT.lt], kurios testuoja visų informacinių sistemų saugumo lygį“, – aiškina K. Malakauskas.

Pasak jo, raudonoji komanda bando įvairiais būdais įsilaužti į vidines sistemas, o mėlynoji komanda bando aptikti įsilaužėlius ir surinkti visą aktualią informaciją bei identifikuoti scenarijus, kuriuos naudoja raudonoji komanda, kad užkirstų kelią realiems įsilaužėliams.

„Yra posakis – turėtumėte klausti ne „ar bus įsilaužta į jūsų sistemą“, o „kada bus įsilaužta“. Patyrusios komandos ir vadovai, kurie jau suprato, kokia svarbi kiekvienai įmonei (taip pat kaip ir valstybei) kibernetinė sauga, į tai žiūri rimtai ir imasi visu įmanomų priemonių stiprinti ir investuoti į komandas, procesus ir technologijas, skirtas apsaugoti jų sistemas“, – sako K. Malakauskas.

Jis priduria – minėtas posakis labiau galioja informacinių sistemų saugumo srityje dirbantiems darbuotojams. Būtent jie, įsitikinęs K. Malakauskas, turėtų taikyti tokią filosofiją.

Pas ją atėjęs garbaus amžiaus žmogus, išsiėmęs savo pensiją iš bankomato, atnešė pinigus į banko skyrių ir paprašė juos įdėti atgal į jo sąskaitą.

„Turi visada (kas dieną ar kas savaitę) pergalvoti įvairiausius scenarijus, kaip gali būti įsilaužta į tavo sistemą, ir bandyti sugalvoti priemones (tiek technologines, tiek profesines), kaip galėtum savo sistemą apsaugoti. Tai tiesiog tokia filosofija, kaip galbūt reikėtų dirbti saugumo arba kibernetinio saugumo komandai“, – teigia K. Malakauskas.

Jis įsitikinęs – paslaugų skaitmenizacija vienareikšmiškai suteiks tik daugiau patogumo gyventojams ir piliečiams, mažins biurokratinį aparatą ir paklos pamatus efektyvesniam paslaugų valdymui. Abejojantiems, kad skaitmenizuotos valstybės paslaugos gali būti nesaugios, K. Malakauskas teigia, kad negalima daryti tokios išvados.

„Manau, tai labiau nusistovėjusi mūsų garbaus amžiaus kartos (tėvelių, senelių) dogma ir požiūris, inovacijų ir technologinės raidos ignoravimas, kuris atsiranda ne dėl to, kad tai yra blogai, bet labiau iš nepakankamo informacinių technologijų raštingumo ir supratingumo. Juk tai, kas nesuprantama ir nežinoma, ir yra baisiausia“, – sako K. Malakauskas.

Jis pateikia pavyzdį, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės nepasitiki ir kitomis technologijomis, kurios daugeliui jau atrodo įprastos: „Aš visada prisimenu puikų pavyzdį, kurį pasakojo mano sesuo dar prieš kelis metus dirbdama viename iš banko skyrių. Pas ją atėjęs garbaus amžiaus žmogus, išsiėmęs savo pensiją iš bankomato, atnešė pinigus į banko skyrių ir paprašė juos įdėti atgal į jo sąskaitą. Jam atrodė, kad toje dėžutėje lauke nėra saugu laikyti jo santaupas. Lygiai taip pat yra ir su skaitmenizacija – daugeliu atveju vyresni žmonės yra konservatyvūs, pripratę prie nusistovėjusių procesų ir tvarkų.“

Elektroninių dokumentų saugumu abejoja

Anot Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertės R. Tamošiūnaitės, nors pasinaudoti skaitmeninėmis paslaugomis, patvirtinti sutartį jau galima ir elektroniniu parašu, rašytiniai parašai ir dokumentai daug saugesni ir patikimesni už elektroninius jų variantus. Jos teigimu, ne visos bendrovės, teikiančios elektronines paslaugas, gali užtikrinti klientų saugumą.

„Technologijoms sparčiai tobulėjant, atsiranda ir naujų įsilaužimo į informacines sistemas būdų, todėl įgudę kibernetiniai nusikaltėliai (hackeriai) gali prieiti prie kai kurių elektroninių dokumentų, juos keisti, trinti ar pasisavinti“, – sako R. Tamošiūnaitė.

Ji priduria, kad, norint naudotis elektroninėmis paslaugomis, kartais reikalingi specialūs prietaisai, pavyzdžiui, kodų generatoriai, skaitytuvai: „Kartais popieriniai dokumentai lengviau prieinami, juos lengviau peržiūrėti (nereikia prisijungimo programų, kodų ir t. t.). Be to, ne visi žmonės linkę pasirašinėti e. parašu.“

Ekspertės nuomone, atsisakę rankraštinio parašo, atimtume vyresnio amžiaus žmonių galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime, pavyzdžiui, balsuoti. Taip pat, teigia R. Tamošiūnaitė, būtų sudaryta daug nepatogumų atliekant finansines operacijas, iškiltų nesusipratimų atliekant notarinius veiksmus.

„Atminties susilpnėjimas, koordinacijos sutrikimai, regos susilpnėjimas senatvėje ar sergant tam tikromis ligomis apsunkina naudojimąsi informacinėmis priemonėmis (kompiuteriu, telefonu, jau nekalbant apie įvairius kodų generatorius ir mažus mygtukus). Jau dabar žinoma šimtai atvejų, kai bankinės kortelės PIN kodas užrašomas ant tos pačios kortelės, tad senyvas žmogus bus priverstas prašyti giminių, kaimynų, draugų pagalbos, prisijungiant ir pasirašant dokumentus elektroniniu parašu“, – atkreipia dėmesį ekspertė.

Atkreipus dėmesį, kad kiekvieną kartą žmogus gali pasirašyti vis skirtingai ir niekas nėra užtikrintas, kieno šis parašas, R. Tamošiūnaitė teigia, kad tai nėra priežastis įtarti, jog parašas padirbtas.

„Tai rašysenos variantiškumas. Tai rodo, kad žmogus pasirašė truputėlį kitaip. Žmonės turi po kelis variantus. [...] Rašysenos ekspertizės vienas iš svarbiausių dalykų yra pavyzdžiai. Jeigu turime vieną tiriamąjį objektą, reikalaujame bent 10–15 pavyzdžių, kurie būtų neseni ir padėti panašiomis sąlygomis ant panašios svarbos dokumentų“, – aiškina pašnekovė.

Ji priduria, kad vis dėlto parašo autentiškumą daugeliu atvejų gali nustatyti tik rašysenos ekspertas: „Nesakau, kad idealiai 100 proc. Gal yra tokių žmonių, pavyzdžiui, menininkų, kurie gal kažką pastebės. Bet visą laiką siūlau kreiptis į specialistus, nes dažnai pastebimi tik bendrieji požymiai, o specialistas jau žiūri į smulkmenas.“

Vis dėlto R. Tamošiūnaitės nuomone, pasirašant sutartis ranka, papildomo saugumo prideda ir tai, kad su žmogumi galima susitikti akis į akį: „Pavyzdžiui, jeigu pasirašote nuomos ar dar kokią sutartį, vis tiek geriau pamatyti asmenį. Žinoma, nesame visi psichologai ir nepasakysime, ar tai geras, ar blogas asmuo, bet tiesiog jūs identifikuojate asmenį. Jeigu ir nepaprašėte dokumentų ir kažkas atsitiks, gal atsiminsite, kaip tas žmogus atrodė, galėsite nupasakoti to žmogaus portretą, galėsite jį atpažinti iš nuotraukos.“

Gina e. parašą

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius V. Ramonas tikina, kad elektroninio parašo patikimumas yra netgi didesnis nei ranka rašyto parašo. Tačiau, anot pašnekovo, yra viena sąlyga – parašas turi būti kvalifikuotas, t. y. jo teisinė galia yra prilyginama rašytiniam parašui be papildomų sąlygų.

„Rašytinio parašo atveju, norint nustatyti, ar konkretus asmuo pasirašė konkretų dokumentą, reikalinga atlikti rašysenos ekspertizę (kas užtruktų nemažai laiko ir yra atliekama tik išskirtinais atvejais), o kvalifikuoto elektroninio parašo atveju korektiškai veikiančios elektroninio parašo tikrinimo priemonės tai patvirtinti gali iš karto“, – sako V. Ramonas.

Jo teigimu, elektroniniai parašai taip pat yra itin saugūs, nes, norint išduoti kvalifikuoto elektroninio parašo priemones, paslaugų teikėjams yra keliami labai griežti reikalavimai.

„Tam, kad įgytų teisę teikti šias paslaugas, paslaugų teikėjas turi įgyvendinti visus keliamus reikalavimus, gauti akredituotos atitikties vertinimo įstaigos patvirtinimą, kad atitinka visus keliamus reikalavimus, tada kreiptis į priežiūros įstaigą (Lietuvos atveju – RRT), kad ji patikrintų, ar paslaugų teikėjas atitinka reikalavimus, ir suteiktų teisę teikti paslaugas. Tik atlikęs visus šiuos veiksmus paslaugų teikėjas gali pradėti išdavinėti kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus, o šių paslaugų teikimą nuolatos prižiūri priežiūros įstaiga, kurią paslaugų teikėjas turi informuoti apie visus pasikeitimus, susijusius su teikiamomis paslaugomis“, – nurodo V. Ramonas.

Jo aiškinimu, Lietuvoje gyventojai turi kelias galimybes, kaip gali pasinaudoti elektroniniu parašu. Turintys asmens tapatybės kortelę su lustu automatiškai turi ir kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus. Tokiu atveju žmogui tereikia turėti lustinių kortelių skaitytuvą. Taip pat žmonės gali naudotis USB kriptografiniu raktu arba mobiliojo elektroninio parašo priemone. Pirmuoju atveju žmonėms tereikia kreiptis į Registrų centrą, papildomi skaitytuvai nereikalingi. Antruoju atveju ant dokumento pasirašoma naudojant mobilųjį telefoną ir šią paslaugą suteikia mobiliojo ryšio operatorius.

Ragina nepamiršti privatumo saugumo priemonių

V. Ramonas sutinka – norint saugiai naudotis elektroniniu parašu, reikia tam tikrų žinių, tačiau tos pačios žinios reikalingos ir norint saugiai naudotis socialiniais tinklais ar kitomis paslaugomis internete.

„Asmenys pirmiausia turi nepamiršti užtikrinti savo turimos elektroninio parašo priemonės (pvz., asmens tapatybės kortelės, SIM kortelės ar USB kriptografinio rakto) saugumo: jokiu būdu savo elektroninio parašo priemonės neperleisti kitiems asmenims, naudoti tik saugų elektroninio parašo priemonės PIN kodą ir jo neužsirašinėti, jokiu būdu neatskleisti savo elektroninio parašo priemonės PIN kodo kitiems asmenims, praradus elektroninio parašo priemonę ar kilus įtarimui, kad kas nors kitas sužinojo PIN kodą, ar galėjo ja pasinaudoti – nedelsiant kreiptis į paslaugų teikėją.“

Jis priduria, kad taip pat reikėtų užtikrinti ir įrenginio, kuriame asmuo pasirašinės elektroninius dokumentus, saugumą – naudoti tik legalią ir atnaujintą programinę įrangą, antivirusines programas, patikimus slaptažodžius ir pan.

K. Malakauskas taip pat teigia, kad žmonėms, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, reikėtų įgyti specifinių žinių. Anot jo, tai niekuo nesiskiria nuo specifinių žinių, kaip apsisaugoti nuo gripo: „Lygiai taip pat yra ir kibernetinėje erdvėje, yra sveikintina higiena kaip patartina elgtis. Pavyzdžiui, reikėtų neatskleisti per daug asmeninės informacijos socialiniuose tinkluose, kuria galėtų pasinaudoti blogi žmonės.“

Jo aiškinimu, taip pat reikėtų naudoti stiprius ir kompleksiškus slaptažodžius prieigoms prie viešai prieinamų paslaugų, nenaudoti tų pačių slaptažodžių keliuose skirtinguose paslaugų portaluose, niekada neatidarinėti laiškų ar juose esančių prisegtukų, nuorodų, jei laiško adresatas nėra jums žinomas.

Bendradarbiaudama su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šiuo metu tiria Registrų centro sudarytas sutartis su Vilniuje registruota bendrove „EME solution“. Gavusi VPT pranešimą, tyrimą dėl dviejų Registrų centro darbuotojų – Mindaugo Žaliuko ir Sauliaus Kvedaravičiaus, atsakingų už e. parašo sertifikatų išdavimą, pradėjo ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Registrų centras turi savo programinę įrangą, tačiau daliai mobiliojo ryšio bendrovių ją teikia per bendrovę „EME solution“, kuri savo sprendimus centrui nuomoja. Registrų centro ir „EME solution“ bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2010 metų, bendrovė yra gavusi kelių milijonų vertės centro užsakymų.

Viešuosius pirkimus organizavęs ir sutartis su „EME solution“ pasirašęs Registrų centro direktoriaus pavaduotojais Rimantas Ramanauskas sako nieko nežinantis apie galimą interesų konfliktą.

Keturių asmenų sėkmės istorija

VPT direktorė Diana Vilytė teigia, kad tarnyba šiuo metu stebi ir analizuoja Registrų centro organizuotus e. parašo paslaugos konkursus.

„Mums kliūna, kad ten yra mažos įmonės, 4 asmenų sėkmės istorija Registrų centro pirkimuose. Kliūna šiek tiek ir sąsajos dėl interesų konflikto, bet čia ne mūsų laukas. Mes kreipėmės į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kol kas jų atsakymo negavome. Nuo jų atsakymo priklausys, ką toliau darysime“, – BNS teigė D. Vilytė.

Anot jos, tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su FNTT.

„Patvirtinu, kad yra susiję su Registrų centro darbuotojais, žmonėmis, kurie dalyvavo pirkimų procese, buvo komisijose, inicijavo pirkimus, bet šiuos dalykus tiria VTEK. Tai, ką matome, padarę analizes ir dirbant su Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnyba, matome, kad tos sąsajos egzistuoja“, – kalbėjo VPT vadovė.

VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė BNS informavo, kad spalio 25 dieną komisija pradėjo tyrimą dėl M. Žaliuko ir S. Kvedaravičiaus elgesio – aiškinamasi, ar jie nepažeidė įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

„Pirminiais duomenimis, M. Žaliukas savo privačių interesų deklaracijos apskritai nėra pateikęs, o S. Kvedaravičius savo deklaracijoje nėra nurodęs duomenų, kad iki 2016 metų buvo tikrosios ūkinės bendrijos „Progesa“ nariu“, – BNS sakė E. Ivanauskaitė.

Anot jos, kol kas jokių preliminarių tyrimo išvadų nėra, o pagal įstatymus VTEK tyrimą turi atlikti per 3 mėnesius.

Pradėjo nuomotis programinę įrangą

Registrų centras 2013 metų pabaigoje iš „INVL Technology“ įmonių grupės bendrovės „Etronika“ įsigijo e. parašo sistemos licenciją ir vystymo teises. Nuo tada Registrų centras savarankiškai gali teikti e. parašo paslaugą.

Šią paslaugą sudaro du komponentai: Registrų centro išduodamas kvalifikuotas sertifikatas ir e. parašo infrastruktūra, kurios pagalba vartotojai suveda PIN kodus pasirašant dokumentus ar patvirtinant tapatybę, naudojantis įvairiomis e. paslaugomis.

„EME solutions“ teikia mobilaus e. parašo infrastruktūrą, kuria naudojasi Registrų centras, teikdamas e. parašo paslaugą trims mobiliojo ryšio operatoriams.

Šių metų gegužę „EME solution“ gavo 484 tūkst. eurų vertės Registrų centro užsakymą – bendrovė buvo vienintelė programinės įrangos mobilaus parašo techninio sprendimo sukūrimui nuomos konkurso dalyvė.

VPT duomenimis, 2010–2017 metais „EME solution“ yra gavusi Registrų centro užsakymų už beveik 3,8 mln. eurų. Įmonė teikė kvalifikuoto e. parašo sertifikatų saugios laikmenos ir programinės įrangos licencijų naujinimo paslaugą, saugias e. parašo laikmenas bei nuomojo SIM kortelių valdymui nuotoliniu būdu reikalingus serverius.

Visuose konkursuose „EME solution“ buvo vienintelė tiekėja, o Registrų centro pirkimo komisijos pirmininkas buvo R. Ramanauskas.

Galėjo pelnytis Registrų centro darbuotojai

Iš minėtų užsakymų, tikėtina, galėjo pelnytis Registrų centro darbuotojai Mindaugas Žaliukas ir Saulius Kvedaravičius, giminystės ryšiais susiję su „EME solution“. Savo „LinkedIn“ profilyje M. Žaliukas nurodo nuo 2009 metų vadovaujantis Registrų centro Sertifikatų centrui, o S. Kvedaravičius dirba Registrų centro Informacinių technologijų centro vadovu

„EME solution“ įsteigta 2010 metų vasarį, po 42 proc. įmonės akcijų tuomet valdė Jurgita Čaplikaitė ir Danutė Stanevičienė, likę 17 proc. priklauso įmonės vadovui Dariui Grigaliui.

BNS žiniomis, D. Stanevičienės sesuo Gita Žaliukienė iki praėjusių metų pabaigos buvo M. Žaliuko sutuoktinė, o J. Čaplikaitės sesuo Ingrida Čaplikaitė yra S. Kvedaravičiaus žmona.

2012-ųjų sausį 50 proc. „EME solution“ akcijų paketą perėmė Šveicarijoje registruota „Monteron“, D. Grigaliui priklausė 33 proc., dar 17 proc. akcijų valdė Ingrida Žėkienė. Tačiau jau 2012 metų liepą „EME solution“ lygiomis dalimis pradėjo valdyti „Monteron“ ir D. Grigalius, o nuo pradėjusių metų lapkričio „Monteron“ valdomą dalį perėmė Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota „Intendance Investments Limited“.

D. Grigalis BNS teigė, kad įmonės akcininkai keitėsi jam nusprendus vystyti mobiliojo e. parašo paslaugą, o dabartiniai akcininkai nėra susiję su J. Čaplikaite ir D. Stanevičiene.

„Tai („Intendance Investments Limited“ ir „Monteron“ – BNS) yra užsienio investuotojas, ten tie patys savininkai, jie perkėlė kapitalą, jie turi tas įmones, jie investuoja. Čia Lietuvoje daug investuoja pinigų, kiek žinau. (...) Čia sena istorija, bet mes iš pradžių kitais dalykais norėjome užsiimti. Po to, kai išsigryninau situacija ir nutariau eiti į mobilaus elektroninio parašo kūrimą, tai aš ėmiau paskolą, užstačiau savo mišką ir atsirado investuotojas“, – BNS sakė D. Grigalis.

Jis tikino, kad J. Čaplikaitės ir D. Stanevičienės įmonės valdyme šiuo metu nėra, o apie jų sąsajas su Registrų centro darbuotojais tikino nieko nežinantis.

Paprašius plačiau papasakoti apie „EME solution“ ir Registrų centro bendradarbiavimą, D. Grigalis paprašė atsiųsti klausimus elektroniniu paštu, tačiau pridūrė, kad atsakymus galės pateikti tik po kelių dienų.

Ginasi nieko nežinoję

Už viešuosius pirkimus atsakingas Registrų centro direktoriaus pavaduotojas R. Ramanauskas BNS teigė nežinantis apie centro darbuotojų giminystės ryšius su milijoninius užsakymus gavusia bendrove.

– Apie „EME solution“ girdime kalbų, kad ji galbūt susijusi su Registrų centro darbuotojais. Ar jums žinoma apie tai?

– Na, čia yra struktūrų turbūt žinios. Mes tokių tyrimų tikrai nedarome, bet jeigu yra kažkokie perspėjimai, mes bandome pas save viduje išsiaiškinti.

– Ar buvote perspėti apie šią įmonę?

– Ne, nebuvome. Bet tai tik šnekos yra, kažkokia tai galėtų būti...

– Mūsų žiniomis, su šia įmone susiję du Registrų centro darbuotojai M. Žaliukas ir S. Kvedaravičius. Ar jums apie tai žinoma?

– Aš nežinau, kaip, man sunku pasakyti. Ką reiškia susiję? Jie dirba Registrų centre, o kaip susiję su įmonėmis...

– Per giminystės ryšius.

– Tikrai apie tai nežinau. Tiesiog žinome, kad to yra pasiteirauta, Valstybinės tarnybinės etikos komisija turbūt teiravosi apie tai. Ne tiek teiravosi, kiek prašė patikslinti turbūt jų (M. Žaliuko ir S. Kvedaravičiaus – BNS) deklaracijas, bet tai yra jų asmeninis reikalas. Jie, aš manau, kad patikslino tas deklaracijas.

– VTEK į jus kreipėsi, kad jie tą padarytų?

– Negaliu tiksliai dabar atsakyti, ar taip, ar ne. Ko gero, kad taip, bet nesu 100 proc. įsitikinęs, neatsimenu visų laiškų turinio.

– Ar jūs pats su jais kalbėjotės dėl interesų deklaracijų, dėl galimo interesų konflikto?

– Ne mano kompetencijoje tas yra, tai yra generalinio direktoriaus kompetencija. (...) Aš su jais nekalbėjau šitais klausimais.

– Registrų centras turi ne vieną sutartį su „EME solution“, bet sakote, kad nieko apie šią įmonę nesate girdėjęs?

– Ne, apie tai informuoti nebuvome.

Operatoriai nepatenkinti e. parašo paslaugos kokybe

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus Lietuvoje šiuo metu teikia Registrų centras, informacinių technologijų bendrovės „Penki kontinentai“ antrinė įmonė Skaitmeninio sertifikavimo centras ir Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos.

Praėjusių metų pabaigoje šalyje iš viso galiojo beveik 925 tūkst. e. parašo sertifikatų, iš jų per 240 tūkst. buvo išdavęs Registrų centras. Asmens dokumentų išrašymo centras išduoda sertifikatus asmens tapatybės kortelėms ir valstybės tarnautojų pažymėjimams, tačiau centras šiuo metu nebendradarbiauja su mobiliojo ryšio operatoriais, teikiančiais m. parašo paslaugą.

E. parašo sertifikatus kartu su SIM kortelėmis galima įsigyti iš mobiliojo ryšio tiekėjų, kurie tarpininkauja ir registruoja vartotojus Registrų centro e. parašo sertifikatams gauti. 2016-ųjų pabaigoje buvo kiek daugiau nei 190 tūkst. tokių e. parašo sertifikatų.

Visi trys mobiliojo ryšio operatoriai teikia Registrų centro išduodamus e. parašo sertifikatus, tačiau tik „Telia Lietuva“ (buv. „Omnitel“) kartu naudojasi ir Registrų centro programine įranga. „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ naudojasi „EME solution“ programinės įrangos sprendimais.

„Bitės Lietuvos“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys sako, kad įmonės netenkina e. parašo paslaugų kokybė.

„Mes paslaugas apie dvejus metus perkame iš „EME solution“. Matome, kad glaudžiai susijęs pats sertifikatų išdavimas ir sprendimas, kuriuo mes naudojamės. Mes nesame patenkinti Registrų centro paslaugų stabilumu ir kokybe, daug kartų skundėmės Ryšių reguliavimo tarnybai ir Registrų centrą prižiūrinčioms institucijoms, kad pati paslauga, jos veikimas netenkima mūsų ir mūsų vartotojų“, – BNS sakė P. Kuisys.

Anot jo, šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip pagerinti šių paslaugų kokybę.

„Telia Lietuva“ iki 2015 metų pabaigos e. parašo paslaugas tiekė bendradarbiaudama su Estijos „Sertifitseerimiskeskus“, tačiau šiai nutraukus paslaugas Lietuvoje, visus jos sudarytus sertifikatus vartotojai galėjo pakeisti į Registrų

centro sertifikatus. „Pagrindinis elektroninio parašo paslaugų tiekėjas Lietuvoje yra Registrų centras, todėl logiška, kad „Telia“ naudoja šį sertifikatą, kad e. parašas būtų prieinamas kuo platesniam gyventojų ir įmonių ratui. Prieš keletą metų bendradarbiavome ir su Estijos bendrove, tačiau jie tuo metu naudojo dviejų PIN kodų saugumo lygį, o Lietuvoje buvo įprastas vieno PIN kodo sertifikavimas. Gali būti, kad dvigubas patvirtinimo saugumo lygis netrukus bus naudojamas ir Lietuvoje“, – BNS teigė „Telia Lietuvos“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Apie dešimtmetį Lietuvoje egzistuojantį e. parašą įmonės gali naudoti vidaus dokumentams ir siunčiamiems raštams pasirašyti, e. parašu taip pat galima pasirašyti sutartis, prašymus, skundus ir kitus dokumentus. Elektroninis parašas yra naudojamas ne tik elektroniniams dokumentams pasirašyti, bet pritaikomas ir naudojantis elektroninėmis paslaugomis.