Bendrovė skelbia, kad žūtį sukėlė įtampa.

Tikslios nelaimės aplinkybės tiriamos.

„Bendradarbiaujame su visomis institucijomis, kad būtų išaiškintos tragiško įvykio priežastys. Dar labiau stiprinsime saugaus darbo kultūrą, kad tokie atvejai niekada nepasikartotų“, – teigiama bendrovės pranešime.

Parą be elektros išbuvę žmonės jai atsiradus suprato, kad patyrė didelių nuostolių: sugedo šaldytuvai, šaldikliai, televizoriai ir kiti buitiniai prietaisai, pranešė „Lietuvos ryto“ televizija. Daugiau nei parą be elektros išbuvę Žvejų gatvės gyventojai vis dar skaičiuoja patirtus nuostolius.

Elektros rinklų atstovai tikina, kad Jūžintų gyventojai nukentėjo dėl elektros pastotės gedimo, prie jos prijungti 38 vartotojai. Gyventojams, kurie nebuvo apsidraudę turto, bendrovė žada atlyginti dalį nuostolių.

„Aišku, nereikia turėti iliuzijų, nes mes turime tokių praktikų, kad bus perkami nauji daiktai. Mes skaičiuojame nusidėvėjimą, yra tvarka, yra rinkos vertė tokio daikto pagal amortizacinius atskaitymus, kiek jis yra vertas, todėl bus atlyginami natūralūs patirti nuostoliai“, - sakė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Panevėžio regiono tinklų eksploatavimo departamento direktorius Egidijus Mikalajūnas.

Elektros įtampos svyravimai didžiausią pavojų kelia senesnės statybos pastatuose įsikūrusioms ar daug galingų įrenginių turinčioms įmonėms. Biuruose dažniausiai nukenčia įvairūs elektroniniai prietaisai, tokie kaip kompiuteriai ar telefonai. Tuo metu gamyklose pažeidžiami įrangos valdymo blokai, o tuomet, sustoja gamybos procesai, išsijungia šaldytuvai ir sugadinamos juose laikomos atsargos.

„Elektros įtampos svyravimai dažniausi pavasarį ir vasarą, kai padaugėja audrų, žaibo iškrovų. Tačiau juos taip pat gali sukelti ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos įvykę trumpieji jungimai. Jeigu viršįtampio sukelti įrangos pažeidimai nedideli, patiriamos žalos svyruoja apie 2 tūkst. eurų. Tačiau sugedus itin moderniems ir brangiems įrenginiams ar kilus gaisrui nuostoliai gali viršyti ir milijoną eurų“, – sako Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.

Nors elektros įtampos svyravimai dažniausi pavasarį ir vasarą, verslo įmonėms rekomenduojama prevencinėmis priemonėmis pasirūpinti iš anksto. Tarp jų – įtampą stabilizuojantys prietaisai ir nepertraukiamos srovės šaltiniai, galintys užtikrinti energijos tiekimą dingus elektrai. Taip pat reguliarios konsultacijos dėl elektros tinklo apkrovų su jo priežiūros specialistais.

„Verslo įmonės, siekdamos didesnio efektyvumo, vis daugiau lėšų skiria modernesnei įrangai įsigyti. Jeigu elektros įtampos svyravimai nedideli – ji nebūtinai pažeidžiama iš karto. Tačiau jiems vykstant nuolat, įrangos darbas ilgainiui sutrinka. Todėl norint palaikyti nepertraukiamą svarbių sistemų darbą ir išvengti gedimų, patariama prevencijos priemonių imtis iš anksto“, – priduria M. Balinskas.

Paukščių, žūstančių susidūrus su aukštos įtampos elektros perdavimo laidais, skaičiui mūsų šalyje sumažinti skirtas specialus apsaugos projektas. Jį Aplinkos ministerija finansuoja kartu su Europos Komisijos aplinkosaugine programa „LIFE+“, Lietuvos ornitologų draugija ir aukštos įtampos elektros energijos perdavimo linijų operatore AB „LITGRID“.

Susidūrę su aukštos įtampos elektros laidais ar dėl trumpo jungimo žūstantys paukščiai – visuotinė problema. Užsienio mokslininkų vertinimu, dėl to kasmet nukenčia apie 7 proc. ES saugomų paukščių rūšių. Tai daugiausia stambūs ir greitai skraidantys sparnuočiai: gandrai, gulbės, žąsys, antys, gervės ir plėšrieji paukščiai.

Ši problema itin aktuali ten, kur susiburia migruojantys paukščiai ir susidaro intensyviausi jų srautai. Paprastai tokios teritorijos yra pripažintos svarbiomis paukščių apsaugai. Todėl planuojant apsaugos priemones buvo išskirtos aukštos įtampos elektros perdavimo linijų atkarpos netoli Žuvinto ir Kretuono ežerų, Kamanų ir Mūšos tyrelio pelkių, Birvėtos šlapžemių, Nemuno deltos ir kitų saugomų teritorijų.

Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių – specialūs žymekliai ant laidų, kurie tampa daug geriau matomi. Jų dėka žuvusių paukščių skaičius sumažėja 60-90 proc. Tokie žymekliai jau pradėti kabinti. Iš viso jų ant aukštos įtampos elektros laidų bus pakabinta daugiau kaip 8 tūkstančiai įvairiose Lietuvos vietose.

Trumpą elektros jungimą sukelia ir nuo jo žūsta nutūpę ant elektros laidų dideli paukščiai – baltieji gandrai, ereliai ir kiti. Jiems apsaugoti ant elektros atramų konstrukcijų tvirtinami specialūs įtaisai, kurie trukdo paukščiams nutūpti pavojingose vietose. Šie darbai irgi jau pradėti. Tokiu būdu saugiomis paukščiams bus padaryta ne mažiau kaip 1200 aukštos įtampos linijų atramų.

Be to, remiantis užsienio patirtimi, numatoma visoje šalyje ant elektros aukštos įtampos perdavimo linijų atramų įrengti 500 dirbtinių lizdaviečių – specialių inkilų pelėsakaliams. Tai leis atlyginti senų kranklių lizdų, kuriuose pelėsakaliai neretai peri, netektį. Mat AB „LITGRID“ eksploatacinių darbų metu pagal nustatytus reikalavimus turi juos nuimti. Jau iškeltas 41 toks inkilas, o prie vieno, Alytaus apylinkėse, pastebėta ir pelėsakalių pora.

Šis ketverių metų projektas pradėtas praėjusią vasarą. Jis padeda gerinti migruojančių, žiemojančių ir perinčių paukščių rūšių apsaugos sąlygas. Projekto vykdytojai kviečia ne tik specialistus, bet ir plačiąją visuomenę, aptikus žuvusius dėl aukštos elektros įtampos paukščius, apie tai pranešti aplinkosaugininkams. Išsamesnės informacijos galima rasti projekto svetainėje www.birds-electrogrid.lt, o jos teirautis – projekto asistento Liutauro Raudonikio tel. 8685 62155 arba el. paštu liutauras.raudonikis@birdlife.lt.