Pasak jos, „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas iki kovo 29 dienos 20 valandos.

Šeštadienį „Litgrid“ pranešė, kad elektros srautas jungtimi stabdomas Lenkijos operatorės PSE prašymu dėl šioje šalyje vyksiančių tinklo rekonstrukcijos darbų.

Anot „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, Lietuvos pusėje taip pat vyks profilaktiniai techninės priežiūros darbai.

2023 metais „LitPol Link“ prieinamumas rinkai siekė 98,19 proc. 500 megavatų galios jungtis pradėjo veikti 2015 metais.

Jungtis atjungiama Lenkijos operatorės „PSE“ prašymu dėl šioje šalyje vyksiančių tinklo rekonstrukcijos darbų.

Planuojama, kad „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo kovo 25 dienos 8 val. iki kovo 29 dienos 20 valandos.

„Lietuvos pusėje taip pat vyks profilaktiniai techninės priežiūros darbai, todėl turėtų sutrumpėti kasmetinių techninių darbų trukmė“, – pranešime sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

2023 metais „LitPol Link“ elektros jungties prieinamumas rinkai siekė 98,19 procento.

500 megavatų galios „LitPol Link“ pradėjo veikti 2015 metais.

„Litgrid“ trečiadienį paskelbė apie planuojamą rinkos konsultaciją dėl jungties specialiojo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo konkurso, rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys.

Energetikos ministerija sausį parengė nutarimo projektą ir siūlo Vyriausybei priimti sprendimą bei pradėti rengti ypatingos valstybinės svarbos energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto „Harmony Link“ jungties sausumoje inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.

Tarp jo gairių – nustatyti optimalią linijos trasą, numatyti reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas jos statybai, rašoma nutarimo projekte.

„Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“.

Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, atlikti galutinius „Harmony Link“ alternatyvos sausumoje skaičiavimus ir patvirtinti galutinį investicinį sprendimą planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Šiemet kartu su lenkais tikimasi paskelbti ir naujus rangovų konkursus.    

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

„Dabar sutarta, kad „Harmony Link“ vietoje jūros bus tiesiamas sausuma, šalia „Rail Baltica“ geležinkelio bėgių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Anot ministro, šis spendimas jungties įrengimo kaštus sumažins maždaug trigubai.

„Kaip žinia, projektas jūra buvo išbrangęs beveik tris kartus, iki 1,7 milijardo eurų nuo aštuonių šimtų nepilnų, tai tokia kaina buvo nepriimtina. (...) Buvo surastas sprendimas, kad jis gali eiti šalia geležinkelio bėgių, atpigo vėl atgal tris kartus, tiek kiek buvo numatyta, bet tam, kad būtų galima padaryti, reikia pakeisti visą eilę europinių dokumentų ir tam buvo reikalingas politinis visų šalių susitarimas“, – kalbėjo D. Kreivys.

„Politinė deklaracija tokia jau yra“, – pridūrė jis.

Kaip žinia, projektas jūra buvo išbrangęs beveik tris kartus, iki 1,7 milijardo eurų nuo aštuonių šimtų nepilnų.

Gruodžio 19-ąją Briuselyje vykstant Europos Sąjungos energetikos tarybai, Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario, šiame dokumente taip pat įsipareigota spartinti „Harmony Link“ įgyvendinimą.

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama. 

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis turėjo sujunti Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. 

„Be abejo, jie (projektai – BNS) yra priklausomi vienas nuo kito, ypatingai Lenkijos pusėje“, – žurnalistams po  vyriausybinės elektros tinklų sinchronizavimo su Europa koordinavimo komisijos posėdžio penktadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. 

Susisiekimo ministras M. Skuodis pabrėžė, kad 2028 metai yra kertinė data, kai turi būti sujungtos Lietuvos ir Lenkijos europinio geležinkelio vėžės.

„Dabar atsiranda papildomas energetikos dėmuo. Mes lygiai taip pat orientuojamės į 2028 metus, ką ir nagrinėjome komisijoje, tai čia yra tiesiog svarbu susiderinti, kad tais metais (2028-ais – BNS) ir ne vėliau mes susijungtume“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministras.   

Be abejo, jie (projektai – BNS) yra priklausomi vienas nuo kito, ypatingai Lenkijos pusėje.

Pasak jo, siekiant, kad „Harmony Link“ ir „Rail Baltica“ projektai „vieni kitiems nemaišytų“, vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos projektas gali būti dalinamas į atskirus etapus.

M. Skuodis sako, jog Lietuvos pusėje būsimos elektros jungties šalia geležinkelio bus nedaug – maždaug 4 kilometrai netoli sienos su Lenkija, tuo metu Lenkijoje – kur kas daugiau.

„Aš matau, kad preliminariai ekspertų lygmeniu jau yra randami sprendimai, kas yra svarbu iš Lenkijos pusės. Nes Lenkijoje būtų planuojama palei „Rail Baltica" vėžę kilometrais jau visai kitokie atstumai, ir čia jau svarbu, kad Lenkijos pusėje būtų tie sprendimai“, – sakė M. Skuodis. 

„Iš kitos pusės, aš gal matau papildomą argumentą greičiau mūsų kaimynams judėti su projektu, nes tai būtų ne tik strateginis „Rail Baltica“ projektas, bet ir papildoma energetikos jungtis“, – pridūrė jis.   

Vietoje „Harmony Link“ jūrinio kabelio svarstoma sausumos jungties alternatyva preliminariai numato, kad nedidelė dalis jos trasos – apie 4 kilometrai iš maždaug 30-ies – Lietuvoje požeminiu kabeliu eis šalia „Rail Baltica“ sankasos nuo sienos su Lenkija iki Kauno.

Vis dėlto Lietuvoje didžiąją jungties dalį turėtų sudaryti antžeminė linija, tuo metu Lenkijoje ketinama tiesti požeminį kabelį, kuriam reikalinga „Rail Baltica“ sankasa.

„Bus mišrus sprendimas. Ten, kur galima, bus oro linijos, nes oro linijos yra pigesnės. Ten, kur reikia kabeliuoti, kabeliuosime“, – teigė D. Kreivys.

M. Skuodis pripažino, kad šiuo metu Lenkijoje yra tam tikras politinis neapibrėžtumas, tačiau ministras tikino, kad tai netrukdo sklandžiai įgyvendinti strateginių su susisiekimo infrastruktūra susijusių projektų. 

„Dėl „Rail Baltica“ yra visiškai bendras (Lietuvos ir Lenkijos – BNS) darbas. Ko dabar laukiame, tai kuo greičiau naujos ir stabilios Lenkijos vyriausybės, kad ir įmonės galėtų judėti į tuos sprendimus“, – teigė M. Skuodis.

D. Kreivys: elektros jungtis Lietuvai kainuos pigiau

Energetikos ministras D. Kreivys pakartojo, kad šiuo metu svarstoma sausumos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos alternatyva abiem šalims kainuotų maždaug tiek pat, kiek buvo pradinis projekto jūroje biudžetas – apie 680 mln. eurų. Tačiau, pasak jo, Lietuvai projektas kainuos maždaug dukart pigiau nei planuota anksčiau. 

Lietuvos vartotojai sumokės dvigubai mažiau, nes didesnė dalis išlaidų bus Lenkijai.

„Lyginant su pačiu pirminiu jūrinės jungties projektu, kuomet ji (jos kaina – BNS) buvo numatyta apie 700 mln. eurų, dabar vėlgi jungtis kainuos panašiai, bet Lietuvos vartotojai sumokės dvigubai mažiau, nes didesnė dalis išlaidų bus Lenkijai“, – sakė D. Kreivys.

Pasak ministro, elektros jungtį planuojama užbaigti apie 2028 metus.

Tuo metu 2025 metų vasarį numatyto Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa procesas, D. Kreivio teigimu, vyksta sklandžiai, o kitų metų rugpjūtį Lietuva, Latvija ir Estija ketina pranešti nepratęsiančios BRELL (Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių – BNS) energetikos sistemos sutarties.

„Iki to sutarėme, kad pati projekto priežiūra dar intensyvės, nuo Naujų metų dažniau pradėsime daryti (vyriausybinę sinchronizavimo – BNS) komisiją, kad galėtume turėti labai intensyvią kontrolę, kad tikrai procesas būtų užbaigtas toliau“, – sakė D. Kreivys.

BNS remdamasi šaltiniais lapkričio viduryje paskelbė, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą „Harmony Link“ svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje. Šią informaciją netrukus oficialiai patvirtino „Litgrid“ bei Energetikos ministerija.

Manoma, kad tai leistų jungtį turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau, o projekto įgyvendinimui būtų iš dalies panaudota planuojamos „Rail Baltica“ trasos infrastruktūra – pastarąją tikimasi nutiesti 2028 metais.

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projektui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.

Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.

„NordBalt“ įjungta ir tapo prieinama einamosios paros elektros prekybai šeštadienį, 11.53 val. Lietuvos laiku.

Atjungimo metu Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemos operatorės atliko iš anksto numatytus „NordBalt“ keitiklių stočių Klaipėdoje ir Nibru techninės priežiūros darbus: keitiklio, valdymo sistemos, aušinimo sistemos, atviros skirstyklos prevencinę priežiūrą ir defektų šalinimą, kurių negalima atlikti veikiant įrenginiams.

Dalį darbų „Litgrid“ specialistai atliko rugsėjo mėnesį, kai jungtis buvo atjungta dėl gedimo.

Techninės priežiūros darbų apimtys ir jų periodiškumas numatyti remiantis keitiklio įrangos gamintojo instrukcijomis ir „Litgrid“ perdavimo tinklo eksploatavimo reglamentu. Pačių svarbiausių sistemų patikra turi būti atliekama kasmet, tačiau keitikliui veikiant nėra galimybės patekti į kai kurias patalpas ir apžiūrėti įrenginius, todėl aptarnavimo darbus galima vykdyti tik sustabdžius keitiklį.

2022 m. „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 98,26 proc. Per 2023 metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį kol kas importuota 3,58 TWh elektros energijos.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija veikia nuo 2016 metų.

Apie tai Lenkijos bendrovė paskelbė praėjusius savaitei po, kai Lietuvos operatorė „Litgrid“ pranešė iš naujo skelbsianti „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovo konkursą.

„Litgrid“ nusprendė atšaukti „Harmony Link“ projekto kabelio rangovo atrankos procedūrą. Dėl to PSE taip pat atšaukė šio projekto keitiklių stočių statybos konkursą. (...) PSE ir „Litgrid“ planuoja pakartoti „Harmony Link“ statybos procedūras“, – antradienį savo tinklapyje pranešė PSE. 

Pasak bendrovės, bendra kabelio ir keitiklių stočių konkursams pateiktų pasiūlymų suma siekia apie 1,6 mlrd. eurų ir beveik 2,5 karto viršija visam projektui numatytą 680 mln. eurų biudžetą.

Praėjusią savaitę „Litgrid“ pranešė, jog bendras Lietuvos ir Lenkijos operatorių projekto priežiūros komitetas priėmė sprendimą nedidinti „Harmony Link“ biudžeto, tačiau dėl papildomo finansavimo projektui šiuo metu kalbamasi su Europos Komisija ir kitomis institucijomis.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis tuomet teigė, jog siekiant didesnio dalyvių skaičiaus, nauji su kabelio statybomis susiję pirkimai bus išskaidyti, o juos planuojama skelbti 2024 metais.

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Kovą Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumas konkursui pateikė 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą keitiklių stočių projekte.

Lenkijos portalas „WysokieNapiecie“ tuomet skelbė, jog įmonės „Hitachi Energy Sweden“, „Hitachi Energy Poland“ ir „Budimex“ pasiūlė pastatyti „Harmony Link“ keitiklių stotis Lietuvoje ir Lenkijoje už 878,6 mln. eurų (719,9 mln. eurų – be PVM). Tuo metu tam buvo numatyta skirti tik 368,4 mln. eurų (be PVM – 302 mln. eurų).

Tuo metu tiesti jūrinį kabelį, BNS žiniomis, pretendavo tiesti dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama. 

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų. 

Atsijungus jungčiai, elektros tiekimas buvo užtikrinamas pasitelkiant „Litgrid“ turimus rezervus. Elektros vartotojai sutrikimų nepatyrė, sakoma „Litgrid“ pranešime.

„Vos tik atsijungė jungtis ir buvo fiksuotas gedimas, aktyvavome komandą, kuri kartu su rangovais operatyviai vykdė gedimo šalinimo darbus. 10.45 val. jungties veikla buvo atkurta”, – sako „Litgrid“ sistemos valdymo centro vadovas Gintautas Monkevičius.

„Litgrid“ duomenimis, 2021 m. „LitPol Link“ jungties bendras prieinamumas buvo 87,5 proc.

163 kilometrų ilgio 500 MW galios 400 kV jungtis „LitPol Link“ pradėjo veikti 2015 metais.

Jungtis, kaip nurodoma pranešime, buvo atjungta Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ prašymu dėl planinių techninės priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebuvo prieinama prekybai nuo pirmadienio 8 val. iki ketvirtadienio 18 val. Lietuvos laiku.

„Litgrid“ šiuos kasmetinius „NordBalt“ keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.

2020 m. „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį importuota 4,8 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43 proc. viso elektros importo.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 m.

Pasak bendrovės, jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo pirmadienio 7 val. iki ketvirtadienio 17 val. Lietuvos laiku.

„Litgrid“ šiuos kasmetinius „NordBalt“ keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.

2020 metais „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį  importuota 4,8 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, tai sudarė apie 43 proc. viso elektros importo.

700 megavatų galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 metais.