Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, kad praėjusią savaitę, priklausomai nuo orų, elektros kainos buvo permainingos.

Pasak jos, balandžio 1 dieną dėl rekordinės prie skirstomojo tinklo prijungtų elektrinių gamybos elektros kaina siekė 34 eurus už MWh, o kitomis savaitės dienomis, įsivyravus apniukusiems ir mažiau vėjuotiems orams, jos augo.

„Aukščiausia valandinė kaina ketvirtadienį pasiekė 250 eurus už MWh“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Jos teigimu, grįžus vėjuotiems ir saulėtiems orams sekmadienį 15 valandą fiksuota neigiama (minus 10 eurų už MWh) kaina, o vidutinė paros kaina sudarė 7,8 euro už MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 220 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 67 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 148 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba per savaitę išliko 75 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo ketvirtadaliu iki 23 GWh.

Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo tiek pat – 17 GWh – elektros. Hidroelektrinių gamyba augo 6 proc. iki 18 GWh, kitos elektrinės pagamino 15 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 15 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.

Skelbiama, kad 40 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis augo 21 proc. iki 129 GWh. 55 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. iš Lenkijos, o likę 17 proc. – per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai iki 31 GWh, 3 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 34 proc. į Latviją, o likę 64 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, įtakos elektros kainoms praėjusį mėnesį taip pat turėjo atšilę orai didelė vėjo jėgainių gamyba bei remontuojama elektros jungtis „EstLink 2“ tarp Estijos ir Suomijos.

„Aukšta vietos generacija Lietuvoje, ypač mėnesio pradžioje, lėmė, kad net 27 valandas per praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei suvartota. Nors vėjo generacija antroje mėnesio pusėje šiek tiek slopo, tačiau elektros suvartojimas šylant orams mažėjo, todėl elektros kainos išliko stabilios“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Jos teigimu, mažesnį elektros vartojimą ir augantis gaminančių vartotojų skaičius.

„Ankstyva šiluma lėmė ir intensyvius pavasarinius potvynius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kauno hidroelektrinė pirmą kartą per 10 metų dėl perteklinio vandens atidarė pralaidas, o Latvijoje mėnesio pabaigoje hidroelektrinės gamino daugiau nei visas Latvijos elektros poreikis“, – teigė A. Krasauskienė.

Ankstyva šiluma lėmė ir intensyvius pavasarinius potvynius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kauno hidroelektrinė pirmą kartą per 10 metų dėl perteklinio vandens atidarė pralaidas (...)

 

Pasak jos, sausį įvykusio „EstLink 2“ jungties gedimo šalinimas gali užtrukti ilgiau, nei prognozuota – iki rugpjūčio pabaigos.

Latvijoje vasarį elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje ji buvo kiek didesnė ir siekė 75,5 euro už MWh.

Žemiausios kainos fiksuotos šiaurinėse Skandinavijos zonose – apie 40 eurų. Centrinėje Europoje elektros kainos mažėjo nuosaikiau: Lenkijoje vasarį ji siekė 76 eurus, Vokietijoje – 61 eurą.

Elektros suvartojimas Lietuvoje vasarį preliminariai siekė 1028 GWh (gigavatvalandžių) – 10 proc. mažiau nei sausį.

Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje mažėjo 19 proc. iki 565 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 55 proc. šalies suvartojimo.

Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su sausiu, vasarį mažėjo 19 proc. iki 302 GWh, šiluminių elektrinių – 44 proc. iki 97 GWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba augo 18 proc. iki 97 GWh, saulės elektrinių – 50 proc. iki 9 GWh, kitų elektrinių – liko panaši kaip ir sausį.  

Vėjo elektrinių gamyba vasarį sudarė 53 proc. visos vietos gamybos, šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių – po 17 proc., kitų elektrinių – 11 proc., saulės elektrinių – 2 proc.

Bendras importo srautas sudarė 52 proc. šalies suvartojimo. Importas vasarį į Lietuvą siekė 816 GWh,  – 15 proc. mažiau nei sausį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 69 proc., iš Latvijos – 8 proc., iš Lenkijos importuota apie 23 proc. Eksportas vasarį mažėjo 20 proc.  iki 155 GWh.

Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 69 proc., likęs 31 proc. – į Lenkiją.

LEA duomenimis, kovo 5-ąją, palyginti su vasario 27-ąja, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi trys nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,6–2,8 proc., o 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus sumažino 0,8–3,3 procento.

Nepriklausomų tiekėjų kovo 5 dieną siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 0,238 Eur/kWh (dvi laiko zonos) ir 0,248 Eur/kWh (viena laiko zona), o 12 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio – atitinkamai 0,234 Eur/kWh ir 0,243 kWh.

Elektros tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai šiuo metu yra 0,18–0,29 Eur/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,24–0,26 Eur/kWh (vienos laiko zonos), o 12 mėn. fiksuotos kainos planų – atitinkamai 0,17–0,29 Eur/kWh ir 0,23–0,25 Eur/kWh.

Šiuo metu 6 mėn. kainos fiksavimo laikotarpius siūlo du tiekėjai, 3 mėn. ir 7 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius – po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuota kaina – trys tiekėjai.

Šių metų sausio–kovo mėnesiais galiojanti visuomeninio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,219 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,250 Eur/kWh ir 0,152 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Balandžio–birželio mėnesiams patvirtinta visuomeninio tiekimo kaina (planas "Standartinis") – 0,214 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,245 Eur/kWh ir 0,148 Eur/kWh (dvi laiko zonos).

LEA informuoja, kad kovo mėnesį garantinio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,210 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,226 Eur/kWh ir 0,175 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Šios garantinio tiekimo kainos yra 26–31 proc. mažesnės už vasario mėnesio kainas.

Daugelis Lietuvos gyventojų elektros kainas yra fiksavę ir moka per 20 centų už kilovatvalandę (kWh). Tiems, kas pasirinkę biržos planą, kainos keičiasi kas valandą – būna, kad elektra nieko nekainuoja, bet, pavyzdžiui, sausio pradžioje buvo valandų, kai 1 kWh kainavo net 1,8 euro.

„Sausio pradžioje, ypač 4–6 d., kai buvo didžiuliai šalčiai, labai maža žemyninio vėjo generacija, mes tikrai vėl turėjome šoktelėjusias kainas, kurios mums priminė 2022-ųjų rugpjūtį“, – patvirtino LEA laikinoji vadovė Agnė Bogočiūtė.

Sausio pradžia buvo tokia „smagi“, kad Neringos savivaldybė visose savo gyvenvietėse išjungė gatvių apšvietimą. Siekiant tokių kainos šuolių išvengti, valstybė stengiasi kuo daugiau elektros pasigaminti pati.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes matome, kad saulės pagamintos energijos kiekis padidėjo daugiau nei dukart. Vėjo elektrinėse buvo pagaminta beveik 67 proc. daugiau“, – skaičiavo LEA atstovas Tadas Norvydas.

Tačiau gerai, kai saulė šviečia, o vėjas pučia. Būtent sausio pradžioje, kai kainos pasiekė rekordines aukštumas, vėjo žemyne labai trūko, tačiau jūroje „mes matėme, kad tuo metu vėjo generuojamos galios buvo ir tokio parko turėjimas Lietuvai, be tradicinės generacijos, būtų padėjęs sumažinti kainas“, – teigė A. Bogočiūtė.

Esą jei nieko netikėto nenutiks, vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje turėtų atsirasti 2028-aisiais. Tačiau Lietuvos tikslas – kur kas ambicingesnis.

„Jeigu rinka vystysis, jeigu atsakys į tuos signalus, kad valstybė nori turėti daugiau atsinaujinančiosios (energijos šaltinių – red. past.), jeigu rinka plėtosis taip, kaip numatyta pagal sudaromus ketinimų protokolus, mes, tikėtina, pasieksime tą 2030 m. tikslą, kai pasigaminsime beveik visą mums reikalingą energiją iš atsinaujinančiųjų (šaltinių – red. past.)“, – tikino T. Norvydas.

Link to po truputį ir einama. „Bent jau pernai metais importavome beveik 52 proc. elektros energijos, apie 48 proc. pasigaminome Lietuvoje ir 32 proc. iš šių 48 proc. buvo pagaminti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, t. y. saulės, vėjo ir hidroenergijos“, – pasakojo LEA atstovas Dovydas Balčiūnas.

„Sausio mėnesį vidutinė kaina siekė 117 eurų už megavatvalandę (MWh), o šiandien – 63 Eur/MWh. Tas mažėjimas, kuris vyksta palaipsniui, vyksta dėl atsinaujinančiųjų išteklių generacijos“, – optimistiškus rodiklius įvardijo A. Bogočiūtė.

JAV Energetikos departamentui pavaldi laboratorija atliko studiją ir sako, kad nepirkti elektros ir pačiai ją pagaminti iš atsinaujinančiųjų šaltinių įmanoma net jei saulės žiemą nebūna, o vėjas irgi tai pučia, tai ne.

„Išeitis yra – Lietuva jau turi Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, taip pat turime baterijų technologijas, kurios gali laikyti pagamintą energiją. Šių baterijų kaina krinta dramatiškai, tam padeda elektromobiliuose naudojamos technologijos. Pinga elektromobiliai, pinga ir elektros energijos sistemos technologijos“, – aiškino JAV Nacionalinės atsinaujinančiosios energijos laboratorijos atstovas Ilya Chernyakhovskiy.

Anot LEA, pastarąjį kartą nacionalinė generacija pagerino rekordus pernai metų spalio 9–15 dienomis, kai Lietuvoje buvo pagaminta 167,2 GWh elektros energijos.

Sausio 29–vasario 4 d. didžiausia elektros energijos gamyba buvo vėjo elektrinėse, kuri nagrinėjamu laikotarpiu siekė 127,89 gigavatvalandės (GWh) ir buvo 28 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę (99,8 GWh). Dvi dienas vėjo elektrinėse buvo pagaminta daugiausia elektros energijos Lietuvos istorijoje: vasario 1 dieną gamyba siekė 23,5 GWh, vasario 3 dieną – 24,6 GWh.

Aptariamą savaitę šalyje pagaminta 71 proc. visos reikalingos elektros energijos, tad elektros energijos poreikis sumažėjo 11,2 proc. – iki 249,8 GWh.

Per savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 81,8 euro už megavatvalandę (MWh) iki 64,4 euro. Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos buvo identiškos, o Lenkijoje krito 12,2 proc. – nuo 81,1 Eur/MWh iki 71,2 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę ir toliau fiksuotas gamtinių dujų kainos mažėjimas. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1,7 proc. – nuo 30,4 Eur/MWh iki 29,9 Eur/MWh. Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 69 proc., o Inčukalnio – apie 60,5 proc.

Aptariamą savaitę šalyje pagaminta 71 proc. visos reikalingos elektros energijos, tad elektros energijos poreikis sumažėjo 11,2 proc.

 

Nagrinėjamu laikotarpiu, sausio 29–vasario 2 d., Klaipėdos SGD terminalas veikė 37 proc. pajėgumu. Per jį į Lietuvą importuota 227,3 GWh gamtinių dujų. Iš Latvijos buvo gauta 125,7 GWh dujų, o į Lenkiją išsiųsta 63,5 GWh dujų. (ankstesnę savaitę – 49,8 GWh). Tuo metu Lietuvoje suvartota 284,3 GWh gamtinių dujų.

Biokuras Lietuvoje taip pat pigo – jo kainos buvo 3 proc. mažesnės nei ankstesnę savaitę ir siekė 21,42 Eur/MWh.

Vertinant benzino ir dyzelino kainas, nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse didėjo 0,4–1,3 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepasikeitė.

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. LEA duomenimis, benzinas tebėra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai yra 1,44 Eur/l ir 1,54 Eur/l. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 18 proc. mažesnė, o dyzelino – 9 proc. mažesnė.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse yra 1,9–6,2 proc. mažesnės nei buvo prieš metus (prieš 12 mėn.), išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 2,4 proc. didesnė. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,8–12,9 proc. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: vidutinė benzino kaina sumažėjo 6,2 proc., dyzelino sumažėjo 12,9 procento.

„Enefit“ 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos kainos plano tarifas sausio 16–23 dienomis mažėjo 4,8 proc. iki 25,7 cento už kilovatvalandę (kWh), „Elektrum Lietuvos“ –  4,3 proc. iki 24,2 cento, „Igničio“ – 0,7 proc. iki 27,4 cento.

Tokio pat 24 mėnesių plano tarifą „Enefit“ per savaitę sumažino 3,7 proc. iki 25,9 cento, „Elektrum Lietuva“ – 4,6 proc. iki 24,8 cento, „Ignitis“ – nekeitė.

Sausio 1–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 12,7 cento už kWh (be PVM) ir buvo 43 proc. didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri siekė 8,9 cento.

Pasak LEA, vidutinės kainos padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad sausio pradžioje vidutinė dienos elektros kaina buvo pakilusi iki 35,3 cento cento už kWh (be PVM). Sausio 7–23 dienomis didmeninė elektros kaina grįžo į įprastą lygį ir siekė 9,5 cento už kWh (be PVM).

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas nuo sausio siekia 23 centus už kWh – 3,6 proc. daugiau nei gruodį (22,2 cento).

Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji siekė 242 eurus už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Dėl nedidelės vėjo generacijos ir kelių elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje, išaugusią paklausą padengti turėjo retai dirbančios brangios šiluminės elektrinės. Penktadienį Lietuvoje didžiausią dalį elektros pagamino Elektrėnų kompleksas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Jo teigimu, dėl itin šaltų orų penktadienį Suomijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos kelias valandas siekė 1500–1900 eurų už MWh, Lietuvoje vieną valandą jos pasiekė 1479 eurus už MWh. 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 18 proc. iki 270 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 56 proc. šalies suvartojimo. Lietuvoje buvo pagaminta 150 GWh elektros – 8 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę augo beveik 4 kartus iki 66 GWh, hidroelektrinių – 5,9 proc. iki 18 GWh, tuo metu vėjo jėgainių gamyba mažėjo 43 proc. iki 52 GWh.  

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 44 proc. visos elektros, vėjo elektrinės – 35 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.

46 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis augo 30 proc. iki 198 GWh. 58 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 1 proc. – iš Latvijos, 41 proc. – per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 39 proc. iki 72 GWh. 100 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją.

Praėjusią savaitę elektros kainos sumažėjo ir visose „Nord Pool“ prekybos zonose. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina buvo 57,5 euro, Vokietijoje – 41,7 euro, Olandijoje – 51,2 euro. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina mažėjo 48 proc. iki 42,2 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimui įtakos turėjo stipresnė vėjo energijos gamyba, kuri Šiaurės šalyse išaugo 44 proc., o Baltijos regione – 100 proc., palyginti su ankstesne savaite. Negana to, prasidedančios atostogos ir aukštesnė nei įprasta temperatūra elektros suvartojimą Šiaurės šalyse sumažino 3 proc., o Baltijos šalyse – 8 proc.“, – pranešime sakė  „Elektrum Lietuvos“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.

Anot jo, praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė ir 2,7 karto šoktelėjusi hidroenergijos gamyba. Tuo pat metu energijos srautai į Baltijos šalis sumažėjo 12 procentų.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę smuko 8 proc. iki 566 GWh: Lietuvoje jis smuko 8 proc. iki 249 GWh, Latvijoje – 6 proc. iki 141 GWh, o Estijoje – 9 proc. iki 176 GWh.

Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse didėjo 4 proc. iki 388 GWh: Lietuvoje augo 17 proc. iki 162 GWh, Latvijoje – 17 proc. iki 133 GWh, o Estijoje – mažėjo 24 proc. iki 93 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 69 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 65 proc., Latvijoje – 94 proc., Estijoje – 53 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifus „Ignitis“ per savaitę sumažino 2,8 proc., „Enefit“ – 1,8 proc., „Elektrum Lietuva“ – 1,1 proc., antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

„Igničio“ 12 mėnesių vienos laiko zonos plano 1 kWh kaina antradienį buvo 27,4 cento, „Enefit“ –  27,1 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 25,6 cento. 

Nepriklausomi tiekėjai per savaitę mažino ir dviejų laiko zonų planų tarifus.

LEA primena, kad šiuo metu sudaromos elektros tiekimo sutartys įsigalios ne anksčiau nei 2024 metų sausio 1 dieną, todėl tiekėjai savo pasiūlymus nurodo su didesne valstybės reguliuojama dalimi.

Gruodžio 1–19 dienomis vidutinė elektros kaina biržoje siekė 11,6 cento už kWh (be PVM) ir buvo 10 proc. didesnė už lapkričio vidutinę kainą, kuri siekė 10,5 cento. 

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas gruodį, palyginti su lapkričiu, pabrango 12,7 proc. iki 22,2 cento.

„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę dėl nusistovėjusių orų elektros suvartojimas augo itin nežymiai, o vėjo jėgainės pagamino daugiau elektros.

„Didžiąją dalį elektros suvartojimo užtikrino importas ir vietinės šiluminės elektrinės. Įdomu, kad dėl didelės vėjo elektrinių gamybos Vokietijoje importas per Lenkiją sudarė apie 30 proc. viso importo, nors įprastai šia kryptimi iš Lietuvos elektra eksportuojama“, – pranešime sakė jis.

Svarbus veiksnys, lėmęs, kad kainos nemažėjo labiau, buvo gedimas Suomijos Meri-Pori šiluminėje elektrinėje.

„Svarbus veiksnys, lėmęs, kad kainos nemažėjo labiau, buvo gedimas Suomijos Meri-Pori šiluminėje elektrinėje. Ši 565 megavatų (MW) galios elektrinė remontuojama iki gruodžio 18 dienos ir iš dalies prisideda prie aukštesnių kainų Suomijoje ir Baltijos šalyse“, – pridūrė L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. iki 277 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 37 proc. Lietuvoje buvo pagaminta 102 GWh elektros – 13 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 50 proc. visos elektros, vėjo elektrinės – 29 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.

Anot pranešimo, 65 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis mažėjo 5 proc. iki 196 GWh. 57 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 15 proc. – iš Latvijos, 27 proc. – per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo išaugo 40 proc. iki 5 GWh. 55 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 45 proc. į Latviją.