Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, ši tendencija nekinta jau kelerius metus iš eilės, o taip pat lietuviai itin susidomėję ir tolesnių žinių apie elektros vartojimą gilinimu. Be reguliariai sekančių savo elektros energijos suvartojimą, 12 proc. gyventojų pradėjo labiau domėtis savo elektros vartojimo įpročiais pakilus kainoms, o 6 proc. – įsidiegę išmanųjį skaitiklį.

„Išlaidos elektros energijai šeimos biudžete gali sudaryti nemenką dalį, todėl energijos suvartojimo analizę galime tiesiogiai sieti su biudžeto planavimu. Matome, kad duomenis dažniau stebi tie, kurie savo namų ūkyje yra atsakingi už elektros sąskaitų apmokėjimą – 66 proc. respondentų. Taigi, tokiems vartotojams yra ypač svarbi informacija, kaip galima energiją vartoti efektyviau“, – pranešime teigė A. Vaitulevičė.

Būdai sužinoti apie suvartojimą bei efektyvumą nesikeičia: kaip ir 2022-aisiais, daugiausiai elektros energijos vartojimą sekančių gyventojų duomenis analizuoja naudodamiesi savitarna (55 proc.) arba sąskaitomis (51 proc.). Tiesa, čia pastebimas ryškus skirtumas tarp skaitiklių pasirinkimo: vartotojai, turintys neišmanų skaitiklį, dažniau nagrinėja sąskaitas (57 proc.), o pasikeitę į išmaniuosius, naudojasi savitarna (60 proc.), kurios funkcionalumas leidžia ne tik analizuoti duomenis, bet ir apmokėti sąskaitas, pasinaudoti kitomis populiariomis namų ūkio paslaugomis.

„Tokie vartojimo įpročiai šį tą parodo ir apie bendrą imlumą, susidomėjimą technologijomis ir jų pagalbą efektyviau vartojant elektros energiją“, – paminėjo A Vaitulevičė.

Remiantis tyrimo duomenimis, patogiausias būdas tarp lietuvių rasti daugiau informacijos apie elektros energiją bei efektyvesnį vartojimą būtų elektros tiekėjo internetinis puslapis: juo naudotųsi beveik pusė respondentų (48 proc.). Taip pat aktualumo nepraranda informacija, pateikiama elektroniniu paštu: ją rinktųsi 40 proc. Trečdalis apklaustųjų būtų labiausiai linkę naudotis socialiniais tinklais, o po 25 proc. – televizija bei naujienų portalais.

Iš esmės Lietuvos gyventojai siekia žinoti daugiau apie tikslingą elektros vartojimą, patys ieško informacijos ir identifikuoja, kokiose srityse jos dar trūksta. Pagrindinės sritys, kurias gyventojai nurodo kaip tas, kuriose žinių trūksta arba norėtų efektyviau vartoti energiją yra kasdienė buitis (27 proc.), išmanūs elektros sprendimai, paslaugos (26 proc.), šildymo ir kondicionavimo sistemos (17 proc.), namų planavimo ir įrengimo (16 proc.).

Tyrimo duomenimis, įsidiegus išmaniuosius skaitiklius, 1 iš 2 respondentų bent dalinai keitė jau buvusius savo elektros vartojimo įpročius. Daugiausiai žmonių pradėjo labiau stebėti energijos suvartojimo duomenis (18 proc.). Tuo tarpu 15 proc. gyventojų pradėjo labiau domėtis, kurie prietaisai namuose sunaudoja daugiausiai elektros, o apie 10 proc. apklaustųjų nebepalieka prietaisų budėjimo režimu, riboja namų apšvietimą, taip pat renkasi elektrą taupančias lemputes vietoj įprastų. O štai kaimiškų vietovių gyventojai reikšmingai dažniau teigia keitę buities darbų atlikimo įpročius prisitaikant prie elektros energijos kainų (19 proc.).

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendrovės „Ignitis“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko 2023 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Iš viso tyrime dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 18–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

Pasak jų, verslas elektros suvartoja daugiau nei gyventojai. 

„Yra dvi esminės priežastys, kodėl skiriasi maržos dydis gyventojams ir verslui. Pirma, tai yra kiekiai. Verslas vartotoja gerokai didesnius elektros energijos kiekius nei gyventojai. Dėl to tiekėjų aptarnavimo sąnaudos yra mažesnės“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.

Vėliau ji BNS nurodė, jog kita mažesnių biržos planų maržų verslo klientams priežastis – verslo vartojimą lengviau prognozuoti, todėl tiekėjas patiria mažesnius kaštus prognozuojant vartojimo profilį, taip pat mažesni balansavimo kaštai.

Pasak „Elektrum Lietuvos“ Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, vidutinis verslo klientas vartoja apie 50–100 kartų daugiau elektros nei vienas buitinis vartotojas.

„Tai turime suprasti, kad skiriasi vartojimo kiekiai, skiriasi kliento vartojimo profilis ir tai automatiškai atsispindi galutinėje kainoje vartotojui“, – teigė A. Zatulinas.

„Palyginus gyventojus su mažai vartojančiu verslo klientu, marža verslo klientams yra netgi šiek tiek didesnė nei gyventojams. Jeigu gyventoją lyginsime su dideliu verslu, kur vartojimai yra nepalyginami su privačiu vartotoju (...) ten (verslui – BNS) marža yra mažesnė, nes dėl vartojamos elektros apimties operaciniai klientui tenkantys kaštai yra natūraliai mažesni dėl didesnio vartojimo“, – LRT radijui sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.  

Nepriklausomų tiekėjų atstovai neigia vartotojų įtarimus apie galimus įmonių tarpusavio susitarimus dėl gyventojams siūlomų su biržos kaina susietų planų maržos. Pasak jų, maržą taip pat šiek tiek gali lemti tiekėjų investicijos į rinkodarą bei sąskaitų siuntimo būdas.  

Gelbėja modernūs šviestuvai

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis patvirtino, kad miesto gatvėms apšviesti perkamos elektros kainos yra fiksuotos.

Iki 2021 m. spalio jos buvo 3 ct už 1 kW/h. Po šios datos šoktelėjo trigubai – iki 10 ct.

Ir šita kaina galios iki šių metų spalio.

"Sunku ir įsivaizduoti, kokios elektros kainos bus po šitos datos, neatmetame, kad jos bus dar tris kartus didesnės. Bet, kalbant apie elektros suvartojimą miesto reikmėms, nežiūrint į tai, kad šviestuvų skaičius yra didesnis nei prieš kelerius metus, elektros energijos suvartojama mažiau, nes senojo tipo šviestuvai keičiami į LED, kurie suvartoja gerokai mažiau energijos. Todėl turime vilčių, kad elektros kainų kilimas šiuo atveju nebus labai skausmingas", – vylėsi G.Neniškis.

2021 m. eksploatuojamų gatvių šviestuvų skaičius mieste išaugo iki 20 276, tai yra 556 šviestuvais daugiau nei buvo 2020 m., apie 6 tūkst. jų yra LED, likusieji – kito tipo.

Sieks mažinti suvartojimą

2021 m. miesto gatvių apšvietimui suvartota 9 002 728 kW/h, 2020 m. – 9 257 574 kW/h, o 2019 m. – 9 315 601 kW/h.

Tad miesto gatvių apšvietimas 2019 m. biudžetui kainavo 280 tūkst. eurų, panaši suma buvo ir pernai.

Daugiausia elektros 2020 m. buvo išeikvojama lapkričio– sausio mėnesiais – vidutiniškai po 1,2 mln. kW/h, mažiausiai gegužės–liepos mėnesiais – vidutiniškai po 500 tūkst. kW/h.

Nepaisant visų problemų, labai abejoju, kad nakčiai reikės išjungti gatvių apšvietimą.

Pernai gatvių apšvietimui tamsiausiais (lapkričio–sausio) mėnesiais mieste išeikvota vidutiniškai po 1,15 mln. kW/h.

2021 m. gatvių apšvietimas vidutiniškai per parą veikė 11 val. 14 min. (ilgiausiai švietė gruodžio 15 d. – net 17 val., trumpiausiai – birželio 17 d. – 6 val.).

"Bandysime derinti, kaip galėtų būti elektros vartojimas sumažintas, tam tikru laiku šviestuvus pritemdant. Dabar kaip tik prasidės strateginio plano rengimas kitiems metams ir šių metų patikslinimai. Tai turi būti parengta iki rugsėjo vidurio. Lėšų viskam buvo suplanuota gerokai mažiau. Nors ne visos įstaigos turi tokias palankias elektros sutartis kaip "Gatvių apšvietimas". Akivaizdu, kad lėšų limitai bus griežti, stengiantis maksimaliai taupyti elektrą", – kalbėjo G.Neniškis.

Apšvietimo išjungti neketina

Administracijos direktorius patikino, kad kainų kilimo atveju miestas pinigų rezerve dar turi, tačiau nėra aišku, kaip bus metų pabaigoje.

"Kol kas Lietuvos ekonomika auga, taip pat ir Klaipėdos. Matome tai pagal darbo užmokesčio didėjimą. Tačiau kokios tendencijos bus metų gale, sunku prognozuoti, kalbama apie recesiją, todėl galimas dalykas, kad nieko nebeliks, ką buvome sutaupę, bet turime vilties, kad komunaliniams mokesčiams užteks", – teigė G.Neniškis.

Savivaldybės administracijos vadovas pabrėžė, kad vienas dalykas yra elektros kainų šuoliai, o kita problema – elektros gavimas.

"Nepaisant visų problemų, labai abejoju, kad nakčiai reikės išjungti gatvių apšvietimą. Taip atsitiktų tik tuo atveju, jei tai būtų bendra Lietuvos pozicija, kad turime sutaupyti tam tikrą kiekį elektros. Tikėkimės, kad taip nebus", – vylėsi G.Neniškis.

Šventės bus kuklesnės

Paklaustas, ar bus taupoma kalėdinių puošmenų sąskaita, administracijos vadovas teigė: "Kalėdos dar toli. Kadangi pinigai šventiniam apšvietimui yra suplanuoti, tai šia suma reikės ir tenkintis. Priklausomai nuo elektros kainos, bus atitinkamas skaičius papuošimų. Biudžeto situacija nėra paprasta, todėl labai abejoju, kad šiai šventei lėšos būtų didinamos."

Pernai mieste kalėdinėmis puošmenomis iš viso buvo papuoštos 25 Klaipėdos gatvės, tam skirta per 1,2 tūkst. papuošimų, 23 kilometrai girliandų – jomis buvo papuošta per 440 medžių.

Puošyba miestui pernai iš viso kainavo 147 tūkst. eurų.

Panaši suma skirta ir būsimoms šventėms, tačiau veikiausiai puošmenų per šias Kalėdas mieste bus mažiau.

Preliminariais elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, trečiadienį 18 val. Lietuvoje elektros suvartojimas siekė 1512 megavatų (MW), kai antradienį tuo pačiu metu suvartota 1521,5 MW.

Trečiadienį 18.30 val. suvartojimas siekė 1471 MW, o antradienį tuo pačiu metu – 1544 MW. 19 val. suvartojimas atitinkamai siekė 1490 MW ir 1537 MW.

Antradienį „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninė kaina tarp 18-19 val. siekė 708 eurus už MWh.

Kai kurios įmonės dėl rekordinių elektros kainų skelbė, jog vakare pristabdys gamybą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad daugiausia tai – apdirbamosios pramonės įmonės.

Anot V. Janulevičiaus, anksčiau pramonės įmonės turėjo fiksuotus elektros tarifus, tačiau prasidėjus kainų augimui tiekėjai nutraukė sutartis ir dabar 60-70 proc. gamybos įmonių priverstos mokėti valandinę biržos kainą.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos vadovas Darius Lasionis lrt.lt sakė, kad dalis įmonių esant aukštai elektros kainai dirbs naudodamos dyzelinius generatorius.

Prekybos tinklas „Norfa“ pranešė trečiadienį 18 val. visose tinklo parduotuvėse valandai gerokai sumažinsiantis apšvietimą, prekybos salėse bus išjungtas patalpų vėsinimas ir vėdinimas.

Rekordinė elektros kaina biržos Baltijos šalių zonoje trečiadienį buvo 18–19 val.  

„Kaimynė šalia gyvena, turi keturi kambarius, pastoviai kepa, įjungti du kompiuteriai, indaplovė, skalbimo mašina… Sako: „aš moku 8,13 euro“. O aš – apie 30“, – skundėsi vilnietė.

Štai praėjusį mėnesį, sakė, elektros skaitiklis prisuko 165 kW, nors būna ir daugiau. Nepaisant to, kad ji elektrą taupo, kaip tik gali.

„Skalbimo mašina pas mane tik savaitgaliais – aš jau bijau jungti. Šviestuvas būna įjungtas po 22 val. Aš jau nebemoku, kaip taupyti. O kai išeinu į darbą ar pasivaikščioti, išjungiu viską iš rozetės“, – tikino moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Neseniai atostogavo užsienyje ir namuose nebuvo šešiolika dienų, tačiau grįžus skaitiklis parodė prisukęs 27 kW, nors veikė vienas šaldytuvas.

Keistumai su elektra, anot moters, prasidėjo, kai name buvo įrengti nuotoliu nuskaitomi skaitikliai. Dabar ji kompiuteryje gali matyti, kiek ir kurią valandą buvo suvartota elektros. Suvartojimo kreivės sukėlė dar daugiau klausimų. Pavyzdžiui, elektros suvartojimas šokteli tada, kai, anot vilnietės, ji dar miega.

Elektros suvartojimo pikus moteris sakė aptikusi net tuo metu, kai jos nebuvo namie.

Ar vienas žmogus gali suvartoti tiek elektros energijos? Ypač kai nesi namuose.

„Išvažiuoji 11 val. ir grįžti 15.30 val. O 14 val. rodikliai pakilę“, – skundėsi moteris.

Užklausus kelių nepriklausomų elektrikų, jie paaiškino kelias didesnio, nei moteris tikina suvartojanti, elektros suvartojimo priežastis. Pirma – sugedęs skaitiklis. Tačiau ESO atstovai tikino, kad jis veikia gerai.

„Skaitikliai veikia nepriekaištingai, pakeistas skaitiklis nuodugniai patikrintas – duomenis fiksavo teisingai. Naujasis skaitiklis fiksuoja tokius pačius suvartojimus, kaip ir senasis“, – komentavo ESO.

Kita didelio suvartojimo priežastis, anot elektrikų, kad elektrą vagia kaimynai. Tačiau ESO sakė patikrinusi ir šį variantą.

„Apskaitų kontrolės inžinierius, atsakingas už vagystes, asmeniškai buvo nuvykęs ir nenustatė jokių įtartinų atvejų ar vagysčių“, – tikino ESO.

Iš viso, anot ESO, per dvejus metus bendrovės inžinieriai į šios moters namus vyko net dvylika kartų. Tai, anot įmonės, išskirtinai didelis skaičius. Ir viskas esą buvę gerai, jokių neatitikimų nerasta.

„Kaip gali būti gerai? Ar vienas žmogus gali suvartoti tiek elektros energijos? Ypač kai nesi namuose“, – netikėjo vilnietė.

Tačiau ji rankų nenuleidžia ir toliau ieško teisybės. Ji kreipėsi į Energetikos reguliavimo tarnybą. Ši ketina atlikti tyrimą.

Praėjusį mėnesį elektros energijos kainos mažėjo visame „Nord Pool“ biržos regione. Lietuvoje ir Latvijoje kainos susitraukė 13 proc. – atitinkamai iki 40,18 ir 40,03 EUR/MWh. Tuo tarpu Estijoje kaina sumenko 12 proc. iki 39,88 EUR/MWh. Atskiromis valandomis Baltijos šalyse elektros kainos svyravo nuo 21,21 iki 87,33 EUR/MWh.

„Elektros energijos kainų pokyčius balandžio mėnesį didele dalimi nulėmė šylantys orai, mažinę elektros energijos paklausą. Tiesa, didesnį kainų kritimą stabdė užfiksuotos „NordBalt“ ir „EstLink“ jungčių prastovos“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.

M. Giga atkreipia dėmesį, kad pingant elektros energijai pastebimai susitraukė ir kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Elektros energija Latvijoje buvo vos 1,55 EUR/MWh, Lietuvoje – 1,70 EUR/MWh, o Estijoje – 1,40 EUR/MWh brangesnė nei Skandinavijos šalyse.

Suvartojimas Baltijos šalyse krito beveik penktadaliu

Sezoniniai orų pokyčiai balandį nulėmė mažesnį elektros energijos suvartojimą – Baltijos šalyse bendrai šis rodiklis sumenko maždaug 18 proc. iki 2,15 TWh. Estijoje elektros suvartojimas susitraukė 21 proc. iki 663 GWh, Lietuvoje – 17 proc. iki 912 GWh, o Latvijoje – 14 proc. iki 577 GWh. Latvijoje ir Estijoje elektros energijos suvartojimo apimtys balandį buvo panašios į pernykštes. Tačiau Lietuvoje jos buvo net 15 proc. didesnės.

Elektros energijos gamyba per mėnesį Baltijos šalyse bendrai sumenko vos 3 proc. iki 2,08 TWh. Gamybos apimčių mažėjimas užfiksuotas Estijoje – čia šis rodiklis susitraukė 15 proc. iki 950 GWh. Tuo metu Lietuvoje gamyba paaugo 4 proc. iki 314 GWh, o Latvijoje – 13 proc. iki 817 GWh. Kaip pastebi M. Giga, gamybos augimui Latvijoje daugiausia įtakos turėjo Dauguvos hidroelektrinės – balandį, palyginti su kovu, gamybos apimtys čia išaugo pustrečio karto iki 604 GWh.

Ketvirtąjį šių metų mėnesį Latvijoje elektros energijos buvo pagaminta 41 proc., o Estijoje – 34 proc. daugiau nei suvartota. Palyginimui: didelis elektros suvartojimas Lietuvoje nulėmė 66 proc. siekusį gamybos deficitą.

Elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ skelbia, kad šis suvartojimas Lietuvoje yra didžiausias nuo 1992 metų.

„Elektros rinka veikia efektyviai - vidutinė rinkos kaina 2017 metais, palyginus su 2016 metais, buvo mažesnė 4 proc. - 35,1 euro už megavatvalandę. Nuo „NordBalt“ veikimo pradžios, rinkos kainos Lietuvoje krito 15,8 proc. Ne mažiau svarbus ir stabilus perdavimo sistemos darbas“, - pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Anot jo, pernai nepatiektos energijos kiekis (energy not supplied, ENS) buvo 1,67 MWh, o vidutinis tiekimo sutrikdymo laikas (average interruption time, AIT) 0,061 minutės. Tai, pasak D. Virbicko, geresni rodikliai negu Europos vidurkis.

Elektros vartojimas Lietuvoje augo visuose sektoriuose, išskyrus transportą - žemės ūkio sektorius suvartojo 4,4 proc. daugiau nei 2016 metais, pramonės įmonės - 3,9 proc. daugiau, gyventojai - 2 proc. daugiau, o paslaugų sektorius - 1,8 proc. daugiau. Tik transporto sektoriaus suvartojimas beveik nekito - suvartota 0,1 proc. mažiau elektros.

Didžiąją dalį elektros – 69 proc. – suvartojo komerciniai klientai, į šią kategoriją patenka pramonės įmonės, smulkus bei vidutinis verslas, biudžetinės įstaigos ir žemės ūkio bendrovės. Likusią dalį – 31 proc. – elektros suvartojo gyventojai.

Komerciniai klientai šiemet sausio-birželio mėnesiais suvartojo 3,1 mlrd. kWh elektros – 6 proc. daugiau nei 2015 metais tuo pat metu, kai suvartota 2,9 mlrd. kWh elektros. Tam didžiausią įtaką darė 8,7 proc. smulkaus ir vidutinio verslo bei 2,8 proc. išaugęs pramonės įmonių elektros suvartojimas.

„Smulkus ir vidutinis verslas yra daugiausiai elektros vartojanti grupė ir išsiskiria kaip labiausiai šalies elektros vartojimą didinanti klientų grupė nuo ekonominės krizės pabaigos. Pramonės įmonių suvartojimas yra kiek mažesnis, tačiau ši klientų grupė išsiskiria kiek lėtesniu, bet stabiliu elektros vartojimo augimu nuo 2010 metų. Bendrai vertinant, visų komercinių klientų kiek didesnį nei įprastai elektros poreikio augimą lėmė šalta žiema ir gerėjanti šalies ekonominė būklė“, – sakė ESO generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Daugiau elektros šiemet pirmąjį pusmetį suvartojo ir žemės ūkio veikla užsiimančios įmonės bei biudžetinės įstaigos – atitinkamai 4,1 proc. ir 2,8 proc.

Gyventojai šiemet sausio-birželio mėnesiais suvartojo 1,4 mlrd. kWh elektros. Tai 4,7 proc. daugiau nei 2015 metų pirmąjį pusmetį, kai suvartota 1,3 mlrd. kWh elektros. Kaip ir komercinių klientų grupėje, didesnis elektros vartojimo augimas fiksuotas pirmąjį ketvirtį, kai vyravo šalti orai.

Visuose didžiuosiuose šalies miestuose ir jų rajonų savivaldybėse  elektros vartojimas šiemet taip pat augo: komerciniai ir privatūs klientai Vilniaus rajone šiemet suvartojo 1,1 mlrd. kWh (6,1 proc.), Kauno rajone – 0,6 mlrd. kWh (7 proc.), Klaipėdos rajone – 0,5 mlrd. kWh (5,1 proc.), Šiaulių rajone – 0,2 mlrd. kWh (4 proc.), Panevėžio rajone – 0,2 mlrd. kWh (4,1 proc.).

Elektros perdavimo tinklų plėtros plane, kuris numato šalies perspektyvas dešimčiai metų į priekį, teigiama, kad per pusę mažės šiluminių elektrinių ir dvigubai išaugs elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius.

Taip pat per ateinantį dešimtmetį šalies regionuose išaugs elektros poreikis, bet sumažės gamyba. Prognozuojama, kad Vilniuje poreikis augs trečdaliu, o Kaune dar daugiau.

Pasak ekspertų, didžiausias iššūkis –turėti užtektinai rezervų susidarius kritinėms sąlygoms. Tačiau nevystant vietos gamybos, tai pasiekti būtų sunku.

Per ateinančią dekadą į elektros perdavimo tinklus gali prireikti investuoti virš 600 milijonų eurų.