Erozija Dangės krantinėje susidarė ties Botanikos sodu. Ši problema biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ specialistų buvo pastebėta dar pernai.

„Po didelių audrų pajūris buvo nustekentas, o upės vanduo – smarkiai pakilęs. Tada pastebėjome, kad krantas ties dviračių taku pradėjo byrėti. Truputėlį savo jėgomis tvarkėme. Matėme, kad nepavyks, dėl to pradėjome planuoti pinigus projektui. Šiuo metu vyksta susitikimai, žiūrima, kokios apimties erozija ir ko reikia visiškam krantinės atstatymui“, – sakė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis.

Kiek tiksliai projektas kainuos, kol kas nežinoma, kadangi šiuo metu vyksta krantinės apžiūros ir pasitarimai dėl tolesnių darbų.

„Kitais metais turėtų prasidėti pagrindiniai tvarkymo darbai. Tad dabar vyksta susitikimai, pokalbiai su rangovais, kurie projektuos krantinę. Bus matyti, kiek tai kainuos ir kokius darbus reikės atlikti. Yra įvairių būdų atstatyti krantinę“, – sakė pašnekovas.

Darbų metu bus naikinama paviršinė erozija, atstatomas rytinis šlaitas, atnaujinami takai, tvarkomi želdiniai atliekant papildomus kraštovaizdžio – panoraminius – kirtimus, demontuojamos sovietmečiu piliakalnio prieigose pastatytos akmens mūro sienutės, atliekami kiti būtini šio kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo darbai.

Kartu su minėtais darbais bus vykdomi ir būtini archeologiniai tyrimai.

Alytaus rajono savivaldybė skelbia piliakalnio tvarkymo projektui skyrusi 75 tūkst. eurų. Visų darbų vertė siekia 339,45 tūkst. eurų.

Projektą įgyvendina Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, jis daugiausia finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Tvarkybos darbų metu bus atnaujintas ir pratęstas akmenų grindinio takas, įrengti nauji suolai, informacinis stendas, lankytojų skaičiuotuvas, dviračių stovai, takai, apsauginės tvorelės, nauji laiptai, apžvalgos-poilsio aikštelės.

Bus sutvarkyta ir teritorija prie Nečiuikų šaltinio, įrengtas priėjimo takas prie vandens. Takas bus įrengtas ir palei Punelės upelį.

Punios piliakalnis yra Alytaus rajone, šalia Punios kaimo, Nemuno dešiniajame krante, prie Punelės upelio žiočių. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria viena iš gražiausių šalies panoramų: plati Nemuno juosta, priešais ošia Punios šilas.

Buvo manoma, jog ant Punios piliakalnio stovėjo kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais, todėl piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui: „Tai kapas Margio milžinų!“.

Kultūros paveldo departamento teigimu, Punios piliakalnis išsiskiria ne tik savo kraštovaizdžio aplinka, nes yra Punios kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir rytinėje pusėje ribojasi su Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, bet taip pat tai – vienas aukščiausių ir vienas žinomiausių piliakalnių Lietuvoje, jo šlaitų aukštis siekia 44 metrų.

Iš istorinių duomenų žinoma, kad XIV amžiaus pabaigoje ant piliakalnio stovėjo Punios pilis, siejama su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvarais, vėliau iki XVIII amžiaus jame buvo dvarvietė – Punios seniūnų rezidenciniai rūmai.

Žinoma ir legenda apie piliakalnyje gyvenusio kunigaikščio Margio dukters ir nekilmingo bernaičio Kęstučio meilę. Margis ir dukrą, kuri nepaklususi jo valiai, ir Kęstutį, besprunkančius laiveliu per Nemuną, strėlėmis pašovęs, ir jie nuskendę.

Taip pat žinomi pasakojimai apie kalne buvusią skylę, į kurią metus kepurę, kažkas iš tos skylės sviesdavęs ją atgal, apie kartais iš tos skylės pasigirsdavusį gražiai dainuojantį moterišką balsą.

Kultūros paveldo departamentas tikisi, kad vykdomi darbai dar labiau pasitarnaus šio įstabaus piliakalnio žinomumui, prieinamumui, o jis lankytojus nudžiugins nepakartojama nuo jo atsiveriančia panorama, sužadins norą domėtis ir jo istorija.

Aplinkos projektų valdymo agentūra pranešė su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasirašiusi dotacijos sutartį šiam projektui, kurio vertė – 63,4 tūkst. eurų, apie pusę sumos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšos.

„Projekto tikslas – pristabdyti intensyvų Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos Lietuvos Baltijos jūros kranto degradavimą pinant žabtvores, kopas dengiant šakų klojiniais“, – nurodo agentūra.

Pasak jos, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, dėl klimato kaitos, Pasaulinio vandenyno vandens lygio kilimo, padažnėjusių audrų, kitų gamtinių ir antropogeninių priežasčių susiduria su intensyvia erozija krante. Didelę neigiamą įtaką pajūrio kraštovaizdžiui daro ir poilsiautojai.

Kranto tvarkymo ir priežiūros darbai, siekiant išsaugoti kranto kraštovaizdį, nėra vienkartinis aktas, būtina kasmetinė kopagūbrio priežiūra.

„Kranto tvarkymo ir priežiūros darbai, siekiant išsaugoti kranto kraštovaizdį, nėra vienkartinis aktas, būtina kasmetinė kopagūbrio priežiūra“, – teigiama pranešime.

2016-2020 metais intensyvus kranto degradavimas buvo stabdomas pinant žabtvores, kopas dengiant šakų klojiniais, įrengiant lentinius takus bei laiptus.

Šiemet numatoma sutvirtinti apsauginį paplūdimio kopagūbrį Girulių, II Melnragės ir I Melnragės rekreacinių zonų kranto ruožuose (iš viso apie 5,6 kilometro), nupinant 2,3 kilometro žabtvorių ir suklojant 8,25 tūkst. kv. metrų šakų klojinių.

Programos įgyvendinimas finansuotas AARP ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis.

Vaizdas – ne kasdienis

Melnragėje klaipėdiečiai gali stebėti, kaip jūros bangos skalauja gynybinio įtvirtinimo liekanas. Pajūrio smėlį bangos senokai nuplovė į jūrą, o vanduo pasiekė betonines įrenginio sienas.

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius teigė, kad daugiau audros padarinių pajūryje nebuvo pastebėta.

"Pajūrio parko teritorijoje žalos nebuvo užfiksuota, tačiau vaizdas – ne kasdienis, kai kur vanduo tikrai priartėjęs prie apsauginio kopagūbrio, tad žmonėms yra į ką pasižiūrėti. Vaizdas Melnragėje tik patvirtina, kad anksčiau ar vėliau šioje vietoje teks imtis intervencijų ir paplūdimius vertės papildyti smėliu", – pastebėjo D.Nicius.

Darius Nicius / Redakcijos archyvo nuotr.

Vėjas bei jūros bangos aptalžė ir Giruliuose esančius karinius įtvirtinimus, vadinamąją  Juodąją tvirtovę.

"Panašu, dėl šiltėjančio klimato tokios audros gali tik dažnėti. O problema kylą dėl smėlio nešmenų trūkumo. Mokslininkai pastebi, kad vandens bangų kryptis Baltijos jūroje – iš pietų į šiaurę. Jos smėlį neša šia kryptimi. Priekrantė pasipildydavo smėliu iš Kuršių marių. Pagilinus uosto įplaukos kanalą, situacija pasikeitė, ir srovės nebeturi tiek nešmenų", – patikino D.Nicius.

Skyrė 30 tūkst. eurų

Pajūrio regioninio parko direkcija pajūrio apsauginiam kopagūbriui įžvelgia rimtų grėsmių.

"Dvejus metus iš eilės kopagūbrio apsaugojimo darbams nebuvo skirta nė cento. Tik Palangos savivaldybė rūpinosi papildyti smėliu prie tilto esantį paplūdimį. Šiuo metu ši problema yra numesta ant savivaldybių, kurios neturi tokiems darbams reikalingų lėšų, pečių", – sakė D.Nicius.

Pavojus: aplinkosaugininkai perspėja dėl grėsmingai siaurėjančių paplūdimių. (Dariaus Blažiūno nuotr.)

Šiais metais Pajūrio regioninis parkas turėtų gauti 30 tūkst. eurų krantotvarkos darbams.

"Kalba apie visą pajūrio ruožą nuo Klaipėdos iki pat Latvijos sienos. Išskyrus rezervatą prie Latvijos sienos, niekur daugiau pastaraisiais metais darbai nebuvo vykdomi. Kol kas mokslininkai pasilieka prie smėlio sulaikymo pajūryje, o ne kovojimo su bangomis darbų. Juk laikas nuo laiko pasigirsta siūlymų įrengti bangolaužius, kad krantai nebūtų ardomi", – kalbėjo D.Nicius.

Palangai – 3 mln. eurų

Palangos savivaldybė šių metų pavasarį rengiasi papildyti centrinius paplūdimius iš jūros iškastu smėliu. Iš viso planuojama platinti beveik 2,5 km ilgio pajūrio ruožą į abi puses nuo Palangos tilto.

Savivaldybė numato 18,2 ha teritorijoje išpilti apie 180 tūkst. kub. metrų smėlio. Tai turėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, darbai bus finansuojami iš europinių lėšų.

Iš europinių pinigų bus tvarkoma ir Kuršių nerijos pajūrio dalis.

Pavojus: aplinkosaugininkai perspėja dėl grėsmingai siaurėjančių paplūdimių. (Dariaus Blažiūno nuotr.)

Muziejaus paskelbtame konkurse iš rangovų prašoma parengti sprendimus, kurie leistų stabilizuoti šlaito slinkimą, sutvarkyti lietaus nuotekų sistemą ir sutvarkyti šaltinėlį, apskritai stabdyti aukštutinės pilies irimo procesus.

„Yra akivaizdu, kad kalną reikia tvarkyti iš esmės, kadangi šaltinėlis yra nuo seno apleista vieta, buvo prašoma lėšų, vyko investicinis projektas - bus tvarkomi griuvėsiai - rūmų liekanos ir šaltinėlis. Lėšos nuošliaužai tvarkyti turėtų būti naujos. Mes todėl ir neskubėjome dengti žole, kadangi išaiškėjo, dėl ko tai atsitiko. Buvo daug keistos retorikos apie medžius, medžiai buvo šalinami jau tada, kai pasimatė, kad formuojasi įdubos, nuošliaužos“, - BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Ji sako, kad sprendimai buvo parengti ir anksčiau, bet „per daugybę metų neįvykdyti“. Anot jos, bus tvarkoma ne tik vieta, kur nuslinko nuošliauža, bet ir visas kalno perimetras, kartu tvarkoma ir atraminė pilies liekanų siena. Planuojama atlikti kalno būklės tyrimus,

Pasak direktorės, šiuo metu jau tvarkomos lietaus nuotekų sistemos, taip pat ir Aukštutinės pilies griuvėsiai - šiemet tam numatyta kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų, kitąmet - dar apie 400 tūkst. eurų. Šiemet ketinama parengti projektą ir pradėti darbus - jie turėtų būti baigti kitąmet.

Tuo metu pačios nuošliaužos tvarkymui, anot jos, bus prašoma daugiau pinigų.

Tarp projekte išvardintų darbų nurodyta, kad planuojama nuardyti neautentišką mūrą, stiprinti pilies liekanų pamatus poliais, įrengti drenažo tinklus, pakloti tašyto granito trinkeles, įrengti granitinius laiptus, kur reikia, įrengti stogelius. Taip pat pakeisti kai kur esančias medines stogo konstrukcijas į skardines. Numatyta išardyti pietiniame šlaite esančio šaltinėlį supančius statinius: atramines sienutes su laiptais, grindinį, įrengti betoninius šulinius, kurie reguliuotų vandens lygį, įgręžti polius šlaite, nuardyta dabartinio tako dalis bus užpilama gruntu. Šlaite planuojama iš grunto planuojama suformuoti savotiškus „laiptus“, gruntas būtų maišomas su žvyru, įrengiamos pinutės, klojamas geotinklas, formuojamos velėnos. Šaltinėlio ištekėjimui numatyta įrengti mažosios.

„Šie darbai bus jungiami į bendrus kalno tvarkymo darbus. Tam turi būti projektas - tuomet ir bus aiškios kainos (...). Dabar jau tikrai neskubėsime. Šiuo, nuošliaužos atveju, turi būti padaryti visi reikiami tyrimai, žmonės turi pateikti savo siūlymus, po siūlymais pasirašyti. Nes pasidaro paskui darbai, už kuriuos niekas nenori būti atsakingas, prasideda riksmas, kad čia kaltas muziejus. Tai nebesolidu, jau nekalbu, kad neprotinga“, - sakė B.Kulnytė.

Ji tvirtino, kad dalis darbų, matavimų atliekami jau ir šiuo metu.

Lietuvos geologijos tarnyba vasarį paragino kuo skubiau gelbėti Gedimino pilies kalną, užkertant kelią jo šlaitų deformacijai. Tarnybos direktorius Jonas Satkūnas tuomet sakė, kad šlaitų deformacijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti bus labai sunku, sudėtinga ir brangu, „o kartais net neįmanoma“.