Bylą nagrinėjantis teisėjas Boleslovas Kalainis pirmadienį vykusiame teismo posėdyje pranešė, kad Teisėjų tarybos sprendimu byla yra priskirta itin sudėtingoms byloms, todėl nuo kitų metų ji bus nagrinėjama intensyviau.

Penktadienį suplanuota tęsti liudytojų apklausas. Teisme turėtų būti apklaustas buvęs ilgametis bendrovės gamybos vadovas J. Garalis ir kiti liudytojai.

Teisiami tik trumpalaikiai vadovai

Už nuotekų tvarkymą tiesiogiai atsakingi ilgametis „Grigeo Klaipėda“ vadovas V. Beržonskis ir ne kartą teistas, tačiau nuo bendrovės teistumus nuslėpęs buvęs įmonės gamybos vadovas J. Garalis, dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo iš pareigų buvo atleisti 2019 m. gegužę.

Netrukus po to viešai pranešus, kad bendrovė ketina inicijuoti baudžiamąją bylą V. Beržonskiui už turto išvaistymą ir jai padarytą žalą, V. Beržonskis ir J. Garalis pateikė pranešimus teisėsaugos institucijoms ir prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir  neteisėtą biologiškai nepilnai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

V. Beržonskis ir J. Garalis buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o atsakomybė už jų ilgametes nusikalstamas veikas buvo perkelta ant kitų tik laikinai bendrovei vadovavusių vadovų ir ką tik pradėjusio eiti vadovo pareigas  bendrovės vadovo.

Birželio mėnesį teisme apklaustas V. Beržonskis tikino apie bendrovės nuotekų tvarkymo problemas sužinojęs dar 2013 m., netrukus pradėjus eiti pareigas. Nepaisant to, kad buvo sulaukęs valdybos pirmininko nurodymų imtis veiksmų mažinti taršą, per septynerius metus techniškai ir finansiškai pagrįstų problemos sprendimo būdų taip ir nepateikęs.

V. Beržonskio ir J. Garalio vadovavimo laikotarpiu padaryta žala gamtai, pagal bendrovei pateiktą civilinį ieškinį, anot prokuratūros, gali siekti 33 mln. eurų.

Bando prisiteisti 1,5 mln. eurų

„Grigeo Klaipėda“ buvusiems savo darbuotojams V. Beržonskiui ir J. Garaliui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dar 2020 m. vasario mėnesį yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 1,4 mln. eurų žalos priteisimo.

Klaipėdos apygardos teisme civiline tvarka nagrinėjamoje byloje bendrovė siekia įrodyti, kad jų vadovavimo laikotarpiu bendrovė ne kartą fiktyviai pirko popieriaus gamybai reikalingą tapijokos krakmolą, nors iš tiesų buvo tiekiama kita, žymiai pigesnė, krakmolo rūšis.

Galima neteisėto pasipelnymo schema bendrovėje paaiškėjo po 2019 m. gegužę atlikto vidinio tyrimo, po kurio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius.

Kartą visose instancijose jau išnagrinėtą bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kovo 31 dieną nurodė perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones - Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Jis ketvirtadienį paliko nepakeistą 2020 metų ES Bendrojo Teismo sprendimą.

Europos Komisija Lietuvos bendrovei 2017 metais skyrė beveik 28 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi Lietuvos krovinių vežimo rinkoje, tačiau ES Bendrasis Teismas Liuksemburge 2020 metais sumažino ją iki 20 mln. eurų atmetęs bendrovės prašymą panaikinti EK sprendimą dėl baudos.

„Komisijos atlikta analizė yra išsami ir remiantis ja galima pakankamai teisiškai įrodyti, kad išardžius geležinkelių infrastruktūrą galėjo būti sukeltas antikonkurencinis poveikis“, – ketvirtadienį pranešė ESTT.

Pasak ESTT pranešimo, „Lietuvos geležinkeliai“ teismo prašė visiškai arba iš dalies panaikinti tiek Bendrojo Teismo, tiek EK sprendimus, o nepatenkinus šių prašymų – panaikinti arba dar labiau sumažinti bendrovei skirtą baudą.

Apeliacinį LTG skundą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, jog tai, kad buvo išardytas geležinkelis, kuriuo neišvengiamai negalėjo naudotis ne tik konkurentai, bet ir pati dominuojančią padėtį užimanti įmonė, neturi būti vertinama kaip atsisakymas suteikti prieigą, o tai gali būti laikoma savarankiška piktnaudžiavimo forma.

„Lietuvos geležinkeliai“ skundą ESTT pateikė 2021 metų sausį.

19 kilometrų ilgio geležinkelio ruožas iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje buvo išardytas 2008 metais, LTG teigimu, ruožo būklė buvo tokia prasta, kad buvo pateisinama nedelsiant jį visą išardyti.

Tačiau šios versijos „Lietuvos geležinkeliams“ nepavyko įrodyti. Bendrovė jį už 10 mln. eurų atstatė 2019-ųjų pabaigoje.

Nepaisant inicijuoto teismo proceso, LTG 2018-ųjų sausį sumokėjo baudą, todėl teismui ją sumažinus 7,8 mln. eurų bendrovei buvo grąžinti.

ESTT vasario 4 dieną baigė bylą „pagal taikų susitarimą tarp Čekijos ir Lenkijos“, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė teismas.

Lenkijos ir Čekijos premjerai Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ir Petras Fiala praėjusią savaitę pranešė pasirašę susitarimą, turintį užbaigti ilgai trukusį ginčą dėl Turuvo kasyklos.

„Sugebėjome nustumti šį mus slėgusį akmenį“, – vėliau sakė P. Fiala.

M. Morawieckis savo ruožtu nurodė, jog sudarius šį susitarimą Turuvo lignito kasykla ir nuo jos priklausoma Turuvo elektrinė galės veikti netrikdomos.

Praėjusiais metais Praha ginčą perdavė ESTT, teigdama, kad Lenkija nepaisė jos protestų, o kasykloje gausiai naudojamas Čekijos kaimams reikalingas vanduo bei daroma kita žala aplinkai. 

ES Teisingumo teismas buvo įpareigojęs Lenkiją uždaryti kasyklą, kol bus priimtas sprendimas, ir skyrė 500 tūkst. eurų baudą už kiekvieną darbo dieną.

Lenkija atsisakė mokėti baudą ir teigė negalinti uždaryti kasyklos, kuri energija aprūpina elektrinę, gaminančią beveik 9 proc. šalies elektros energijos.

LVAT kilus abejonių dėl šalies teisinio reguliavimo suderinamumo su europinėmis direktyvomis, prašo ESTT pateikti prejudicinį sprendimą, o iki jo sako privalantis stabdyti administracinę bylą dėl prieglobsčio prašymo.

Kaip pranešė LVAT, teismas nagrinėja ginčą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo, kuriuo užsienio pilietis sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) trims mėnesiams.

Anot teismo, siekiant išnagrinėti pareiškėjo judėjimo laisvės suvaržymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti jo teisinį statusą, konkrečiai – ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjas laikytinas prieglobsčio prašytoju.

Teismui kilo klausimų, ar europines direktyvas atitinka dabartinis teisinis reguliavimas, kuris ekstremalios situacijos metu nenustato teisinio pagrindo priimti prieglobsčio prašymą ir taip pat nurodo, kad net ir prieglobsčio prašytojas gali būti laikomas neteisėtai į valstybę patekusiu ir dėl to sulaikomas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad nagrinėjamu atveju būtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašyti prejudicinį sprendimą priimti skubos tvarka.

LVAT duomenimis, iš Lietuvos vykstantis užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos pareigūnų, kurie perdavė jį pasienio pareigūnams.

Pareiškėjas nurodė, kad nežinojo, jog iš Baltarusijos pateko į Lietuvą nes, jo teigimu, Baltarusijos pareigūnai užtikrino, jog kirtęs sieną jis atsidurs Lenkijoje ir pasieks galutinį kelionės tikslą – Vokietiją.

Pasak teismo, nors pareiškėjas pateikė savo pasą, buvo laikoma, kad jis į Lietuvą atvyko neteisėtai esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Pareiškėjas yra teikęs prieglobsčio prašymą raštu, taip pat žodžiu jo prašė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu.

LVAT duomenimis, iš Lietuvos vykstantis užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos pareigūnų, kurie perdavė jį pasienio pareigūnams.

Pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentas jam grąžino, nurodęs, kad prašymas pateiktas nesilaikant atitinkamo teisinio reglamentavimo, be to, nebuvo pateiktas nedelsiant.

Teismo posėdžio metu VSAT atstovas bei pareiškėjo atstovė prašė įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

LVAT pažymi, kad užsieniečiui į Lietuvą pateikus neteisėtai galiojantis reguliavimas, kai paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio nenustato teisinio pagrindo priimti prieglobsčio prašymą ir nustato, kad net ir prieglobsčio prašytojas gali būti laikomas neteisėtai į valstybę patekusiu ir dėl to sulaikomas.

Pasak LVAT, išplėstinei teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl tokio reguliavimo atitikties Tarptautinės apsaugos procedūrų direktyvai, taip pat siejant ją su Kvalifikavimo bei Priėmimo sąlygų direktyvomis.

Teismo pareiškime nurodoma, kad tuo atveju, jei minėtos ES teisės normos turėtų būti aiškinamos kaip draudžiančios atitinkamą nagrinėjamoje byloje taikytiną reguliavimą, tai sudarytų prielaidas išplėstinei teisėjų kolegijai konstatuoti, jog pareiškėjas laikytinas prieglobsčio prašytojo statusą turinčiu asmeniu, ir atitinkamai spręsti dėl tinkamo teisinio pagrindo pareiškėjui taikyti sulaikymą ar alternatyvias sulaikymui priemones.

LVAT taip pat nurodo, kad yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms, todėl iškilus ES institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, privalo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti iki jis bus gautas.

Pasak LVAT, jau daugiau nei pusę metų Lietuvai susiduriant su masinio užsieniečių antplūdžio nulemta kritine situacija šalies institucijos patiria ypatingą spaudimą, susidurdamos su neproporcingu prieglobsčio prašytojų skaičiumi.

„Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija vis tik nusprendė, kad, siekiant išnagrinėti pareiškėjo judėjimo laisvės suvaržymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti jo teisinį statusą, konkrečiai – ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjas laikytinas prieglobsčio prašytoju“, – sakoma pranešime.

Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Konstitucinio Tribunolo teisėjas Stanislawas Piotrowiczius (Stanislavas Piotrovičius) pareiškė, kad teismo daugumos verdiktas yra toks, kad ES priemonės dėl Lenkijos teismų „sistemos, principų ir procedūrų“ „neatitinka“ Lenkijos konstitucijos.

Klausimas buvo sprendžiamas vykstant piktam Varšuvos ir Briuselio ginčui dėl prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų sistemos reformų. Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) to paprašė kovo mėnesį, po ESTT preliminarios nutarties, nepalankios daliai jo partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės prastumtos teismų reformos.

Aiškaus iššūkio ES įstatymų viršenybei Lenkijoje galimybę kai kurie ekspertai interpretuoja kaip galimą pirmą žingsnį Lenkijos išstojimo iš ES link, nors apklausos rodo, kad narystė bloke tarp lenkų yra labai populiari.

Konservatyvi PiS vykdo teismų sistemos reformas, su kuriomis valdžia įgyja naujų galių teismų atžvilgiu. Partija sako, kad nori kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo, tačiau kritikai šį argumentą laiko pretekstu teismų kontrolei nedemokratiniu būdu perimti.

2017 metais PiS įkūrė naują instituciją – Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegiją, turinčią įgaliojimus drausminti teisėjus, taip pat ir žemesnės instancijos teismuose.

ESTT pernai nurodė Lenkijai sustabdyti naujos Aukščiausiojo Teismo „drausminimo kolegijos“ veiklą iki bus priimta galutinė nutartis. Sprendimas buvo užginčytas ir byla buvo perduota Lenkijos Konstituciniam Tribunolui.

Buvę Konstitucinio Tribunolo teisėjai anksčiau šiais metais įspėjo, kad prieš ESTT nukreiptas sprendimas „būtų drastiškas valstybės narės įsipareigojimų pažeidimas ir dar vienas žingsnis šalies išvedimo iš Sąjungos link“.

Londone įsikūrusio Midlsekso universiteto Europos teisės profesorius Laurent'as Pechas (Loranas Pešas), kuris griežtai kritikavo teismų sistemos pakeitimus Lenkijoje, pirmadienį tviteryje perspėjo, kad sprendimas dėl lenkų įstatymų viršenybės išprovokuotų „tolesnį „Polexitą“ iš ES teisinės santvarkos“.

Europos Komisija siekia priversti Lenkiją ir jos sąjungininkę Vengriją vėl laikytis to, ką vadina Europos demokratinėmis normomis.

EK abi šias vyriausybes kaltina nepriklausomos žiniasklaidos slopinimu ir reformų, iš esmės nušalinančių teisėjus, kurių sprendimai gali neatitikti valdančiųjų pozicijos, vykdymu.

Pernai vasarį įsigaliojusiu Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymu teisėjams neleidžiama perduoti teisinių klausimų ES Teisingumo Teismui ir sukuriama institucija, kuri sprendžia dėl teisėjų nepriklausomumo neatsižvelgdama į ES teisę.

Šiuo įstatymu taip pat įkurta „drausminimo kolegija“ Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams prižiūrėti, turinti galią panaikinti jų neliečiamybę, kad juos būtų galima persekioti baudžiamąja tvarka, ar sumažinti jų atlyginimus.

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) kovo mėnesį sakė, kad Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymas „pažeidžia teismų nepriklausomumą Lenkijoje ir yra nesuderinamas su Sąjungos teisės viršenybe“.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris) tviteryje atsakė, kad „su teismų sistema susijusių klausimų reguliavimas yra išskirtinai nacionalinė sritis“.

M. Morawieckis įrodinėjo, kad Lenkija stoja prieš stipresnių ES narių „oligarchiją“ ir kad ant kortos pastatytas Lenkijos „suverenumas“.

„Lietuva yra tvirtai apsisprendusi ginti savo vairuotojų bei vežėjų teises ir užtikrinti jų interesų pusiausvyrą. Stiprindami ES vidaus rinką, privalome išsaugoti mūsų šalies darbuotojų ir verslo konkurencingumą, kad šis sektorius nebūtų diskriminuojamas, taikant jam nepagrįstus ir neproporcingus reikalavimus“, – pranešime sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

„Dėl to gali nukentėti ir šalies finansai – mažėtų planuotos biudžeto pajamos, didėtų išlaidos“, – pridūrė jis.

Lietuva ginčija paketo nuostatas, pagal kurias vilkikai kas aštuonias savaites turi grįžti į registracijos šalį,ir kurios riboja kabotažą – vidinius pervežimus ES šalyse, keičia vairuotojų komandiravimo taisykles, varžo jų laisvę pasirinkti poilsio vietą, taip pat kitas poilsio sąlygas, nors tam dar nėra sukurta pakankama infrastruktūra.

Lietuvos nuomone, šios nuostatos prieštarauja ES teisei ir Europos žaliojo kurso tikslams – didina transporto koridorių intensyvumą ir taršą, taip pat riboja Lietuvos verslo galimybes kitose ES šalyse.

„Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pradinių tikslų ir skaldo ES bendrąją rinką. Dirbtinai sudaromos administracinės kliūtys vežėjų veiklai ir protekcionistiniai ribojimai, ginantys nuo konkurencijos dalies ES valstybių rinką, ypač skaudžiai atsiliepia ES pakraščiuose esančioms šalims“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos vertinimu, didžiausią neigiamą poveikį patirtų smulkios įmonės, be darbo liktų beveik 35 tūkst. žmonių, jų išmokoms gali prireikti 111 mln. eurų, o šalies BVP smuktų 1,6 proc.

Lietuvos sunkvežimių parkas pagal gyventojų skaičių yra vienas didžiausių, sektoriuje dirba apie 160 tūkst. žmonių.

Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.

Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.

Svarbiausi vežėjų suvaržymai

Pagal teisės aktus, kuriuos jau priėmė ES Taryba, juos suderinusi su Europos Parlamentu, krovininiai automobiliai privalės grįžti į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites.

Pagal naujas darbo ir poilsio taisykles 45 val. ir ilgesnis poilsis negalimas kabinoje. Vairuotojas kartą per keturias savaites privalo grįžti pailsėti į įmonės veiklos centrą įsisteigimo šalyje, į vairuotojo gyvenamąją vietą arba kitą vairuotojo pasirinktą vietą.

70 proc. – tiek Lietuvos grynojo eksporto perviršio sukuria transporto paslaugos.

Bus leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo (prekių vežimo kitos ES valstybės viduje) operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu bus galima pradėti tik po keturių dienų.

Įpareigojama tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės nuo 2024 m. galios vilkikams ir sunkvežimiams, o nuo 2026 m. – jau ir furgonams, sunkesniems negu 2,5 t.

Kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje.

Priežastis – konkurencija

"Kauno dienos" paklaustas, kodėl to paketo reikėjo, A.Izgorodinas, bendrovės "SME Finance" patarėjas ekonomikai, paaiškino, kad yra ne viena priežastis, nulėmusi transporto sektoriaus apribojimus.

"Pirmiausia siekiama suvienodinti ES valstybėse transporto sektoriaus sukuriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Europoje ji labai skirtinga, – sakė žinomas ekonomikos ekspertas. – Vidutiniškai bendrijoje transportui ir logistikai atitenka maždaug 5 proc. BVP, o Lietuvoje – 12,6 proc. Skaičiai rodo, kad kai kuriose valstybėse šis sektorius labai išplėtotas, kai kuriose – ne.

Aleksandras Izgorodinas: Konkurencija yra antra esminė priežastis, dėl kurios priimtas Mobilumo paketas.

Ir, matyt, konkurencija yra kita esminė priežastis, dėl kurios priimtas Mobilumo paketas. Norima suvienodinti konkurencinę aplinką. Nes ne tik Lietuva, bet, pavyzdžiui, ir Rumunija, ir Lenkija čia konkurencingos, verslios, mobilios."

Anot A.Izgorodino, turtingesnių Europos šalių transportininkai seniai pajuto, kad praranda savo rinkų dalį, kadangi mūsų logistikos sektorius yra labai konkurencingas.

Verslas persikels kitur

Verslo judėjimas ES nėra uždraustas. Greičiausiai mūsų vežėjai savo įmones atidarys Vakaruose, tad transporto grąžinti į Lietuvą nebereikės, tačiau mokesčiai bus mokami registravimo šalyse.

Mūsiškė įmonė, kurios tikslinė rinka – Vokietija, gali įregistruoti naują bendrovę Lenkijoje arba pačioje Vokietijoje. Tai reiškia, kad statistiškai BVP dalis, rodanti eksporto apimtis, bus mažesnė. Tačiau, A.Izgorodino teigimu, tai nereiškia, kad transporto bendrovė neišlaikys konkurencingumo ir išnyks. Paprasčiausiai ji atsiras toje rinkoje, kuri jai yra svarbi.

Smūgis šalies BVP

Kaip tai gali daryti įtaką Lietuvos ekonomikai? Dabar transporto sektorius sukuria 12,6 proc. BVP. Bendrovės "SME Finance" patarėjas sako, kad pagal švelniausią scenarijų, įsigaliojus Mobilumo paketui, nedidelė dalis mūsų vežėjų registruotų įmones kitose valstybėse ir BVP sumažėtų 3 proc. arba 1,1 mlrd. eurų. Blogesnis variantas, jei transporto sukuriamo BVP dalis kristų 5 proc., netektume 1,8 mlrd. eurų. Baisiausias skaičiavimų scenarijus, kuriuo netiki ir pats ekonomistas, BVP susitrauktų 8 proc. (3 mlrd. eurų), tada transporto dalis mūsų ekonomikoje pasiektų Europos vidurkį. Pasak A.Izgorodino, realiausias Mobilumo paketo poveikis mūsų šaliai – 1,1–1,8 mlrd. eurų.

Jis paaiškino, kad vienas iš BVP pagrindinių komponentų – grynasis eksportas. Valstybei svarbu, kad eksporto apimtys viršytų importo.

"Mes turime deficitinį prekių prekybos balansą, tačiau situaciją gelbsti didelis paslaugų eksportas, – teigė A.Izgorodinas. – 70 proc. Lietuvos grynojo eksporto perviršio sukuria transporto paslaugos. Mobilumo paketas kelia pavojų ir šiam mūsų ekonomikos rodikliui. Jei įmonės išsikelia, pavyzdžiui, į Lenkiją, ir eksportuoja paslaugas iš ten, tai irgi gali sulėtinti mūsų ekonomiką. Tai labai svarbus aspektas.

Jei prekybos ir paslaugų eksportas susitrauktų 50 proc., BVP kristų 5 proc. O jei taptų nulinis, patirtume bendrą 10 proc. ekonomikos nuosmukį."

Pasak A.Izgorodino, ekonomiką Mobilumo paketas labai paveiktų, tačiau poveikis darbo rinkai nebūtų labai didelis. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, mūsų transporto sektorius yra tik penktas didžiausias darbdavys Lietuvoje, čia dirba beveik 80 tūkst. žmonių. Palyginimui: mažmeninėje prekyboje, kuri yra didžiausias darbdavys, įdarbinta 230 tūkst. žmonių. Darant prielaidą, kad pas vežėjus darbuotojų skaičius sumažėja penktadaliu, nedarbo lygis padidėtų tik 1,5 proc. Vėlgi, lyginant su prekybos sektoriumi, jei ten darbo netektų penktadalis, nedarbas šoktelėtų net 6 proc.

"Mobilumo paketas smukdys mūsų ekonomiką, – svarstė žinomas ekonomistas. – Vienintelė paguoda, kad mūsų įmonės, įsteigusios Vakarų valstybėse atstovybes, ten uždirba pinigus, gauna pelną. Dalį lėšų palieka ten savo bendrovių gyvybingumui palaikyti, tačiau kita dalis vis dėlto keliauja į Lietuvą. Įmonių akcininkų svetur uždirbti pinigai būtų išleisti čia per vartojimą. Tarkime, mūsų vežėjas dirba Vokietijoje, uždirba didelį pelną, 20 proc. palieka ten, o 80 proc. perkelia čia –  perka namą, automobilį, maistą ir t.t."

Daug kas dar nežinoma

Kokia prasmė išsikelti į Lenkiją, jei ir ji ketina skųsti Mobilumo paketą? Dėl atstumų. Vienas iš Mobilumo paketo kritinių reikalavimų – kas aštuonias savaites parvykti transporto priemonėmis į įmonės registravimo šalį. Nuo vakarinės Lenkijos sienos iki Lietuvos – dar geras kelio gabalas, todėl vien persikėlus į šią šalį galima sutaupyti nemažai laiko ir transporto resursų. Vien dėl to, pasak A.Izgorodino, yra gana didelė rizika, kad transportininkai išsikels.

"Iš kitos pusės, kiek žinau, didžiosios Lietuvos transporto bendrovės jau seniai turi atstovybes Vakarų valstybėse, kur yra pagrindinės jų rinkos, – mano pašnekovas. – Fundamentaliai žiūrint, Mobilumo paketas nesužlugdys Lietuvos transporto sektoriaus, nes tie, kuriuos šis Europos Parlamento sprendimas liečia, techniškai keliamiems reikalavimams yra pasiruošę. Tačiau pakenks smulkiesiems vežėjams, atsiras jiems papildomų išlaidų, nes reikės ir licencijų, ir patalpų, ir pan. O pelnai dėl dabartinės pasaulinės krizės yra gerokai kritę."

Kita problema, kad krovininiai automobiliai yra gana brangūs, didelė dalis jų perkama išperkamąja nuoma. A.Izgorodinas pripažįsta, kad įmonių iškėlimas transportininkams gali sukelti papildomų rūpesčių su Lietuvoje veikiančiais bankais, nes pagal išperkamąją nuomą pirkti automobiliai iki galutinio išpirkimo priklauso jiems. Niekas nežino, kaip abiem pusėms pavyks susitarti dėl veiklos kitose valstybėse.

Kartu skųs dar 8 valstybės

Lietuvos Vyriausybė šį mėnesį apsisprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) su prašymu panaikinti priimtas Mobilumo paketo nuostatas. Pasak ministrų kabineto, tai kenkia šalies ekonominiams interesams ir žlugdo vežėjų verslą.

Atskiros Mobilumo paketo nuostatos turės neigiamos įtakos ir kitų ES valstybių, pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro ir Maltos interesams, kurios taip pat planuoja kreiptis į ESTT.

Kreipdamasi į ESTT Lietuva sieks užtikrinti, kad šalies vežėjai nepatirtų diskriminavimo, nelygių konkurencijos sąlygų, kad jiems nebūtų taikomi nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai, suteikiantys konkurencinį pranašumą kitų šalių vežėjams bendroje ES rinkoje. Riziką dėl neigiamo Mobilumo paketo nuostatų poveikio kelių transporto sektoriui yra įvardijusi Tarptautinė kelių transporto sąjunga, kurios vertinimu, vilkiko grąžinimo reikalavimas gali generuoti iki 100 tūkst. t papildomų CO2 emisijų per metus. Europos Komisija (EK), atsižvelgdama į galimą grėsmę Žaliojo kurso tikslams, taip pat šiuo metu atlieka minėtos nuostatos poveikio vertinimą. Anksčiau atliktų EK tyrimų duomenimis, ES šalyse yra apie 7 t sertifikuotų saugių poilsio vietų, kai jų poreikis gali siekti iki 400 tūkst. vietų per dieną.

Daugelio Lietuvos bei kitų ES šalių transporto sektoriaus įmonių ir jas atstovaujančių organizacijų teigimu, neištaisius šių Mobilumo paketo trūkumų, dirbtinai persiskirstys krovinių vežimo kelių transportu rinka ir bus apribotos Lietuvos vežėjų verslo galimybės kitose ES valstybėse. Pačios ES šalys taip pat susidurs su papildoma našta siekdamos mažinti kelių transporto sektoriaus CO2 emisijas.

Didžiąją Lietuvos vežėjų įmonių veiklos dalį sudaro krovinių vežimas kitose ES valstybėse. Tarptautinio krovinių vežimo dalis šalies vežėjų veikloje yra didžiausia ES – 91,8 proc. pervežimų yra tarptautiniai ir tik apie 8 proc. – vietiniai.

Beje, EK šiuo metu atlieka Mobilumo paketo padarinių vertinimą, kurio rezultatų laukiama iki šių metų pabaigos. Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad bus atsižvelgta ir į naujus vežėjų veiklos ypatumus pandemijos sąlygomis.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, ketvirtadienį susitikęs su vežėjų atstovais, pranešė, kad skundas jau yra ruošiamas, tik kol kas nesutarta, ar Lietuva jį teiks kartu su kitais Mobilumo paketo oponentais.

„Mes iki šiol darėme įvairius veiksmus, kad to (Mobilumo paketo įsigaliojimo – BNS) nebūtų. Bet mes sakėme, kad jeigu būtų priimtas, mes ruošiamės būtent apskundimui ir dabartiniu metu vykdomas šitas veiksmas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.

Pasak jo, rugsėjo pradžioje Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl skundo teikimo, tuomet Teisingumo ministerijai bus pavesta paruošti skundą.

Ministro teigimu, kol kas anksti detalizuoti, kokiais argumentais remiantis skundus teiks kiekviena prieštaraujanti šalis.

„Norėčiau, kad būtume kantrūs, nes tai priklauso nuo taktinių sprendimų, ar tai bus vienas, ar atskirų valstybių skundas. Šiai dienai linkstama, kad būtų atskirų“, – sakė ministras.

Anot susitikimo dalyvių, kai kurios Mobilumo paketo nuostatos įsigaliojo jau šią savaitę, pavyzdžiui, privalomas poilsis ne vilkiko kabinoje.

J. Narkevičius teigė, kad atsižvelgiant į koronaviruso plitimą, šiuo metu nakvynė vilkiko kabinoje yra priimtiniausias variantas.

„Šitoje situacijoje nakvynė vilkiko kabinoje yra priimtiniausias variantas, nes dar atsižvelgėme į tai, kad ES infrastruktūra dar nėra pritaikyta, kad būtų galima saugiai ir patogiai vairuotojams ilsėtis“, – teigė J. Narkevičius.

„Viešbučių situacija yra sudėtinga, jų mažiau. Antras dalykas, viešbučių savininkai nelabai palankiai žiūri į vairuotojus dėl COVID-19“, – pridūrė jis.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso valdybos pirmininkės Agnės Margevičiūtės, pandemijos kontekste būtina bent jau laikinai atšaukti įpareigojimą vairuotojams ilsėtis ne kabinose.

„Turėtų būti kreipiamasi į ES institucijas, kad bent laikinai būtų atidėtos tos nuostatos, kurios įsigaliojo šiandien (ketvirtadienį – BNS), kol nepagerės situacija, susijusi su COVID-19 pandemija“, – sakė A. Margevičiūtė.

„Mes susiduriame su tokiais dalykais kaip viešbučių paslaugų sumažėjimas, jis yra kritęs apie 30 proc. ir dėl ekonominių priežasčių, kurios yra COVID-19 pasekmės. Taip pat, tiesiog yra nenoras priimti visiškai nepažįstamų asmenų, trečiųjų šalių piliečių, nes jie yra vertinami labai atsargiai dėl pandemijos“, – komentavo vežėjų atstovė.

Taisyklės dėl vairuotojų poilsio įsigaliojo praėjus 20-čiai dienų po to, kai naujasis teisės aktas buvo paskelbtas oficialiai. Tuo metu kai kurios kitos kontraversiškos taisyklės – dėl vairuotojų komandiravimo bei privalomo vilkikų grąžinimo į registracijos šalį – įsigalios praėjus 18-ai mėnesių nuo jo paskelbimo.

Europarlamentaras, transporto komiteto pakaitinis narys Petras Auštrevičius dar birželį sakė, kad tikimasi grupinio valstybių ieškinio ESTT dėl Mobilumo paketo.

P. Auštrevičius ir kiti europarlamentarai, daugiausia iš rytinių ir centrinių ES šalių, birželį prieš balsavimą transporto komitete siūlė 86 skirtingas pataisas, tačiau jos visos buvo atmestos. Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą.

Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.

Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.

Pagal pataisytą autorių teisių direktyvą interneto platformos yra teisiškai atsakingos už  autorių teisių saugojimą ir privalo tikrinti viską, ką jų vartotojai skelbia internete, kad būtų išvengta pažeidimų.

Dvejus metus rengtą reformą aktyviai palaiko žiniasklaidos organizacijos ir artistai, norintys gauti didesnį atlygį iš jų turinį naudojančių interneto platformų.

Tačiau jai griežtai priešinasi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš reklamos, ir laisvo interneto šalininkai. Lenkija buvo viena iš šešių ES valstybių, balsavusių prieš direktyvą.

„Lenkija šį rytą nusprendė pateikti skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES autorių teisių direktyvos priėmimo“, – pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas K. Szymanskis valstybinei televizijai.

„Jos nuostatose, kurios dažnai nėra labai aiškios, matome rimtą grėsmę išraiškos laisvei, ypač išraiškos laisvei internete“, – kalbėjo jis.

Viceministras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad po jų gali sekti „panašių nuostatų, panašių į prevencinę cenzūrą, priėmimas“.

Direktyva ne tik numatė interneto platformų atsakomybę už vartotojų skelbiamą turinį, bet dar ir nustatė vadinamąsias gretutines teises naujienų žiniasklaidai. Jos turi užtikrinti, kad naujienų kompanijoms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.

Prieštaringai vertinamą autorių teisių direktyvą remia naujienų ir muzikos kompanijos, bet kritikuoja didelės technologijų bendrovės ir interneto laisvės gynėjai, besibaiminantys, kad direktyva gali prislopinti dalijimąsi informacija.

Europos Sąjungos teismas ketvirtadienį panaikino ES sankcijas penkiems ukrainiečiams, įskaitant du buvusius šalies premjerus, nes Bendrija neturėjo teisinio pagrindo kaltinti jų valstybės lėšų iššvaistymu.

2014 metų pradžioje kilus masiniams protestams prieš promaskvietišką Ukrainos vyriausybę ir paaštrėjus krizei šalyje, ES įvedė sankcijas pagrindiniams tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris, kaip daugelis manė, apšvarino valstybės iždą, šalininkams,

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT), antroji pagal svarbą ES teismų institucija po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), paaiškino, kad ES sprendimas buvo priimtas remiantis vieninteliu Kijevo prokuroro laišku, kai V.Janukovyčius ir penki jo bendražygiai pabėgo į Rusiją.

ES gali apskųsti ESBT sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Priimdamas nutartį dėl šio penketo apeliacijos teismas išaiškino, kad „laiške nėra detalių, susijusių su konkrečiais kaltinimais minėtiems penkiems ukrainiečiams arba su jų atsakomybės pobūdžiu“.

„Teismas priėjo išvados, kad šių penkių ukrainiečių lėšų įšaldymas neatitinka (nuobaudos) nustatymo kriterijų ir todėl anuliuoja šią priemonę“, – nurodoma pranešime.

Penki minimi pareigūnai yra buvęs premjeras Mykola Azarovas ir jo sūnus Oleksijus, kitas buvęs premjeras Sergejus Arbuzovas, Serhijus Kliujevas ir Eduardas Stavyckis.

ES sąjunga 2014 metų kovą dvylikai mėnesių įšaldė jų sąskaitas, remdamasi tuo, kad Ukrainos naujos valdžios pareigūnai atlieka tyrimą dėl valstybės lėšų vagystės.

Vėliau lėšų įšaldymas buvo pratęstas, tačiau ESBT sprendimas yra susijęs tik su įšaldymu, kuris buvo taikomas nuo 2014 metų kovo iki 2015 metų kovo mėnesio.

ES ėmėsi sankcijų prieš daugelį Ukrainos ir Rusijos piliečių, atsakydama į jų vaidmenį krizės metu ir 2014 metais Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.

Briuselis vėliau įvedė ekonomines sankcijas Rusijai, kurios pratęstos iki šių metų liepos mėnesio.