Tokį sprendimą komisija priėmė trečiadienį vykusio posėdžio metu.

„Komisija pripažino, kad nepažeistas Valstybės politiko elgesio kodeksas. Išvadų rengėjai pažeidimų nerado ir komisija patvirtino tas išvadas bendru sutarimu“, – Eltai sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

ELTA primena, kad tyrimą dėl buvusio ministro elgesio parlamento etikos sargai pradėjo dar vasario mėnesį, gavus Generalinės prokuratūros kreipimąsi. Teisėsaugai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl A. Anušausko galimai paviešintos įslaptintos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą, komisijos paprašyta įvertinti, ar nepaisydamas VGT narių susitarimo buvęs ministras nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų.

Komisija pripažino, kad nepažeistas Valstybės politiko elgesio kodeksas.

Sausį panašų sprendimą priėmė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (PAKK), nusprendusi, jog A. Anušauskas, publikuodamas socialiniame tinkle medžiagą apie tankų įsigijimus, nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos. Visgi, toks sprendimas priimtas nevieningai – Prezidentūros deleguoti komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones.

Prezidentas G. Nausėda ne kartą patikino – VGT svarstyta informacija buvo slapta ir sutarta ja nesidalinti. Vėliau pranešta, kad teisiškai šį aspektą turėtų įvertinti KAM.

Ir nors ministerija patikino, kad A. Anušausko paskelbta informacija apie tankų pirkimą neturi įslaptintos informacijos požymių, šalies vadovas nuo savo pozicijos neatsitraukė.

Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo nuostatos, panaikinančios VTEK kompetenciją tirti asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, prieštarauja Politikų elgesio kodekso nustatytiems politikų elgesio kontrolės tikslams, efektyvumui ir demokratinio valdymo plėtros principui.

G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad priimtos įstatymo nuostatos, suponuojančios galimybę, kad savivaldybių tarybų narių elgesį galėtų tirti tik iš tarybos daugumos atstovų sudaryta savivaldybės Etikos komisija, kelia pavojų, jog tokiais atvejais objektyvus politiko elgesio tyrimas būtų iš viso neįmanomas, teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak Prezidentūros, tokie principai kaip pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, kurių privalo laikytis valstybės politikai, užtikrina konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, demokratiją ir didina visuomenės pasitikėjimą.

Tam pačiam tikslui, pasak pranešimo, nustatomos ir priemonės, užtikrinančios valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus.

Tik tuo atveju, kai politikai negali paveikti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų, galima tikėtis demokratinio valdymo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis.

Prezidentūros teigimu, efektyvus, objektyvus ir apsaugotas nuo politinės įtakos kontrolės mechanizmas yra būtinas tam, kad minėtų reikalavimų politikai laikytųsi.

„Tik tuo atveju, kai politikai negali paveikti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų, galima tikėtis demokratinio valdymo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis“, – teigia Prezidentūra.

Šalies vadovo teigimu, politikų atsakomybė už savo veiklą ir atskaitomybė visuomenei buvo, yra ir visada liks konstitucinis valstybės standartas.

Jis siūlo, kad nepriklausomos, viešai posėdžiaujančios VTEK kompetencijai liktų ir asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, jiems einant šias pareigas, veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas.

Birželį Seimo priimtos VTEK įstatymo pataisos numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narių, savivaldybių tarybų narių ir merų. Iki tol išimtis taikyta tik parlamentarams.

Priimant pakeitimą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška teigė, kad tvarka keičiama pačios VTEK prašymu, galiojusią situaciją, kai galimus interesų konfliktus savivaldoje tiria ir vietos komisijos, ir VTEK, jis pavadino „mišraine“.

„Dabar yra savivaldybių etikos komisijos, yra VTEK ir teismas. Tapo madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus tiesiogiai VTEK, apeidami savivaldybių etikos komisijas, apkraudami VTEK, dažnu atveju VTEK grąžina tirti savivaldybių etikos komisijoms, ir tik po to vėl grįžta, jei nepatenkinti sprendimu, į VTEK. Komiteto nuomone, reikia pasitikėti savivaldybių įkurtomis etikos komisijomis ir žiūrėti sistemiškumo, eilės tvarka – pirmiausia savivaldybių etikos komisijos, tada VTEK ir po to teismas, kad iki šiol tos mišrainės buvusios nebebūtų“, – birželį kalbėjo R. Juška.

Pataisos oponentai teigė, kad savivaldybių etikos komisijos neretai būna politizuotos ir valdomos daugumos, todėl tyrimai gali būti vilkinami arba priimami šališki sprendimai.

Komisijos teigimu, taip suvienodinamos šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos.

Tuo metu priimtam įstatymui nepritariantys parlamentarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti šį Seimo sprendimą. Jie teigia, kad etikos komisijos gali būti priklausomos nuo mero ir valdančiosios daugumos, todėl jų tyrimai gali būti šališki.

„Siekiama sisteminio požiūrio“

Įstatymas iki šiol numatė, kad VTEK tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narius.

Praėjusią savaitę pastaroji išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.

„Šiais įstatymo pakeitimais siekiama suderinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu“, – rašoma VTEK komentare BNS.

Komisijos teigimu, iki šiol dėl to paties incidento skundą galima buvo teikti ir savivaldybių etikos komisijoms, ir VTEK.

„Šiuo pakeitimu siekiama sisteminio požiūrio – kad pirmiausia savivaldybių etikos komisijos tirtų tarybos narių elgesį, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, o VTEK vaidmuo būtų vertinti šių komisijų sprendimus, jeigu jie VTEK būtų apskųsti“, – nurodoma komentare.

„Tuo tarpu VTEK ir šiuo metu, ir po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų“, – priduriama jame.

Šias pataisas Seime gynė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška.

Jis teigė, kad tvarka keičiama pačios VTEK prašymu, o dabartinę situaciją, kai galimus interesų konfliktus savivaldoje tiria ir vietos komisijos, ir VTEK, vadino mišraine.

„Tapo madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus tiesiogiai VTEK, apeidami savivaldybių etikos komisijas, apkraudami VTEK, dažnu atveju VTEK grąžina tirti savivaldybių etikos komisijoms, ir tik po to vėl grįžta, jei nepatenkinti sprendimu, į VTEK“, – kalbėjo R. Juška.

Prezidento prašo vetuoti

Už minėtas VTEK įstatymo pataisas per priėmimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 38 parlamentarai. Pataisos įsigalios, jei jas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Vis dėlto konservatorius Vilius Semeška ir dar 26 parlamentarai ragina šalies vadovą joms nepritarti.

„Įsigaliojus šiam įstatymui tiks savivaldybių etikos komisijos tirs minėtų asmenų veiklą, VTEK nagrinės tik apeliacijas“, – nurodoma jų pasirašytame kreipimesi.

„Tokia praktika kuria rizikas Lietuvos demokratijos sklandžiai raidai, neužtikrina skaidrumo ir sąžiningumo principų, kadangi savivaldybių etikos komisijos yra politizuotos, o jų vykdomi tyrimai gali būti neobjektyvūs ir trukti neribotą laiką“, – rašoma jame.

Parlamentaras svarstė, jog galbūt vadinamųjų čekiukų skandalo kontekste VTEK paprasčiausiai nori išvengti papildomo darbo krūvio.

Jis taip pat teigė besitikintis, jog prezidentas atsižvelgs į kreipimąsi ir įstatymą vetuos.

„Pats šalies vadovas metiniame pranešime kritiškai atsiliepė apie VTEK ir jos vykdomą veiklą“, – BNS sakė V. Semeška.

Seime šią savaitę skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda įstaigą pavadino neveiksnia. Anot jo, VTEK, „atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti“.

„Turime visišką kebeknę“

VTEK taip pat tikina, kad siekiant užtikrinti etikos komisijų sprendimų nešališkumą, Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, jog savivaldybės etikos komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo, o jos pirmininku skiriamas opozicijos arba mažumos atstovas.

Vis dėlto Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė BNS teigė, jog tai – visiškai neužtikrina nešališkumo, mat valdančioji dauguma visuomet komisijoje turės daugiau narių nei opozicija.

Anot politologės, klausimų kelia ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostata, jog savivaldybių etikos komisijos sudaromos „savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų“, mat nėra aišku, ar bendruomenių atstovai privalo būti nariais, ar tai tėra teorinė galimybė.

Daug kelia klausimų tai, kaip sudaromos tos savivaldybių etikos komisijos.

„Matome visiškai skirtingas situacijas, pavyzdžiui, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto ir Širvintų savivaldybėse. Veiklos nuostatuose, kuriuos, beje, tvirtina ta pati taryba, kai kur aiškiai reglamentuojami ir sudarymo principai, o kai kur rašoma, kad gali būti ir taip, ir taip, o realiai matai keturis Vieningo Kauno atstovus ir tris opozicijos atstovus“, – kalbėjo politologė.

„Daug kelia klausimų tai, kaip sudaromos tos savivaldybių etikos komisijos. (...) Ar tikrai mes su šita sistema nesukursime dar daugiau tokių uždarų procesų, kuriuos kontroliuoti bus labai sudėtinga?“ – svarstė ji.

Ekspertė taip pat pabrėžė ir skirtingas nuostatas savivaldybėse, kada pradedami tyrimai: „Vienur matome, jog gali pradėti tyrimą komisija, esant tam tikriems pagrindams, kitur pradeda tyrimą, jau be žodžio „gali“. Turime visišką kebeknę. Tikėtis, jog šios etikos komisijos atlieps piliečių ir valstybės apskritai interesą, labai sudėtinga. Tiesiog nepadaryti namų darbai.“

M. Romerio universiteto politologė akcentuoja ir per savaitę pasikeitusį Seimo požiūrį į savivaldą.

„Vieną savaitę Seimas sako, jog didelė dalis savivaldybių nesusitvarko, turime svetimų čekučių rinkimo nesibaigiantį maratoną, todėl imamės bendrų visiems pertvarkų, o kitą savaitę iš esmės sako, jog viskas puiku ir savivaldybių iš politikų sudarytos etikos komisijos gali labai efektyviai dirbti“, – kalbėjo ji.

R. Urbonaitė teigė suprantanti, jog įstatymo pataisomis galbūt norima suteikti „daugiau prasmės“ savivaldybių etikos komisijoms, tačiau „reikės labai atidžiai šį procesą stebėti“.

Opozicijos atstovai dėl tokios pataisos įžvelgia grėsmę demokratijai ir sako, kad siūlomomis pataisomis siekiama spartinti įstatymų projektus dėl civilinės sąjungos ir nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo, kuriems stinga paramos Seime.

Konservatoriai Stasys Šedbaras, Jurgis Razma, Irena Haase ir Andrius Vyšniauskas praėjusią savaitę registravo Seimo statuto pataisą, kad Seimo pirmininko, Seimo posėdžio primininko, Seimo valdybos, komiteto ar nuolatinės komisijos pirmininko prašymu dėl Etikos ir procedūrų komisijos sprendimų, susijusių su Seimo statuto pažeidimais ar procedūriniais ginčais, gali būti balsuojama Seime.

Etikos ir procedūrų komisijos sprendimui būtų nepritariama, jeigu prieš balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Pasak A. Vyšniausko, pataisa parengta įvertinus tai, kad neretai Etikos komisijoje procedūriniai klausimai aiškinami vadovaujantis politiniais interesais.

„Turime keistą situaciją, kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija vieno balso persvara ar vien pirmininkės balsu kartais priima ganėtinai keistus išaiškinimus. Vienas iš jų buvo apie vadinamuosius ekspertinius vertinimus“, – BNS sakė Seimo narys.

Turime keistą situaciją, kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija vieno balso persvara ar vien pirmininkės balsu kartais priima ganėtinai keistus išaiškinimus.

Etikos sargai vasarį konstatavo, kad nesikreipus ekspertinio vertinimo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo projektų, buvo pažeistas Seimo statutas, ir pasiūlė grįžti į ankstesnę jų svarstymo stadiją. Ar dėl projektų reikės perbalsuoti, spręs jau visas Seimas.

Komisijos sprendimas priimtas lemiamu pirmininkės, opozicinių „valstiečių“ atstovės Aušrinės Norkienės balsu.

„Opozicija tiesiog pasinaudodama tuo, kad, tarkime, mūsų Kazys Starkevičius serga, yra ligoninėje, suorganizuoja balsavimą ir padaro tokią išvadą, kuri šiaip jau nedera nei su statutu, nei su statuto dvasia“, – tvirtino A. Vyšniauskas.

„Mes siūlome, kad jeigu yra koks nors konfliktinis momentas, kad būtų galima perkelti balsavimą į Seimo salę“, – sakė jis.

Konservatoriaus teigimu, rengiant statuto pataisą vadovautasi panašia praktika, kuri taikoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK), kai jis sprendžia, ar projektas prieštarauja Konstitucijai.

„Panaši praktika šiuo metu yra TTK, kai jis priima sprendimą, ar projektas prieštarauja Konstitucijai, ar neprieštarauja. Yra galimybė, jei yra koks nors konfliktas, daryti balsavimą Seime ir atmesti TTK nuomonę. Manome, kad Seimo statutas ir jo išaiškinimas yra labai svarbus dalykas, kaip ir Konstitucijos, nes tai pamatinis Seimo dokumentas“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

Anot jo, TTK projektą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai svarsto, kai tokią abejonę iškelia Seimo teisininkai.

„Tuo metu Etikos ir procedūrų komisijoje, taip, teisininkai padeda, tačiau nebūtinai į jų argumentus turi atsižvelgti ir apie juos diskutuoti. Galimas visiškai politinis Seimo statuto interpretavimas ir tai yra didžiausia problema“, – aiškino konservatorius.

„Mūsų nuomone, ta didelė galia nėra tinkama. Ir jeigu kyla konfliktai, geriau grįžti į Seimo salę ir ten bandyti tą interpretaciją patvirtinti arba atmesti“, – pridūrė jis.

V. Skaraičio / BNS nuotr.

Seimo TTK narė Agnė Širinskienė BNS teigė, kad šiomis pataisomis valdantieji ruošiasi balsavimui dėl civilinės sąjungos ir nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo.

Ką matome čia, tai matome tikrai didžiulį demokratijos sutrypimą, kada Seimo statutas pažeidžiamas.

Pasak jos, priėmus pataisą, jeigu niekas iš numatytų Seimo pareigūnų nesiūlys perbalsuoti dėl kanapių dekriminalizavimo, tai projektas tiesiog bus svarstomas toliau.

Šioje pataisoje A. Širinskienė įžvelgė grėsmę demokratijai Seime.

„Matyt, reikia pradėti kalbėti apie demokratijos taisykles ir tam tikrą teisėkūros skaidrumą. Ką matome čia, tai matome tikrai didžiulį demokratijos sutrypimą, kada Seimo statutas pažeidžiamas. Seimo pareigūnai galės neteikti perbalsuoti ir atitinkamai Seimas neperbalsuos ir į tą pažeidimą taip ir nebus atsižvelgta“, – BNS sakė parlamentarė.

Ji svarstė, kad konservatorius taip elgtis gali versti koalicijos partneriai – Laisvės partija, siūlanti civilinės sąjungos ir kanapių dekriminalizavimo projektus, kuriems priimti Seime trūksta balsų.

„Suprantu, kad valdančioji koalicija ant plauko laikosi ir „laisviečiai“ šantažuoja viskuo, kuo tik įmanoma – ir mokesčių reforma, ir kitais dalykais, reikalaudami partnerystės ir kanapių. Bet kažkoks padorumas turėtų būti, ypač kai pretenduoji į Konstitucinį Teismą“, – tvirtino A. Širinskienė.

Ji turėjo galvoje, kad tarp pataisos autorių yra Seimo TTK pirmininkas S. Šedbaras. Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė yra pasiūliusi jį skirti Konstitucinio Teismo teisėju.

„Grėsmės, kad tas karas gali išsivystyti į Trečiąjį pasaulinį karą, yra realios visam pasauliui ir visuomenei. Tai, kas vyksta dabar Ukrainoje, yra tik jo preliudija“, – internetinėje laidoje kalbėjo M. Puidokas.

Vaizduojama, kad NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, planuoja pulti Rusiją. Paklausta apie tokią parlamentaro veiklą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sunkiai rinko žodžius.

„Čia yra propaganda. Tik klausimas, ar Seimo narys yra tik naudingas… įrankis, ar jis tai daro sąmoningai“, – po ilgokos pauzės baigė sakinį Seimo pirmininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Naudingas idiotas būtų pats geriausias apibūdinimas šio veikėjo, kuris nežinau, ką veikia Seime“, – tiesiai šviesiai rėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

M. Puidoko laidoje Krymas pažymėtas kaip Rusija – raudonai. Nors paklaustas, kieno yra Krymas, Seimo narys atsako, kad jis yra okupuotas Rusijos ir kad tai yra Ukrainos teritorija.

Naudingas idiotas būtų pats geriausias apibūdinimas šio veikėjo, kuris nežinau, ką veikia Seime.

 

Konservatorius Bronislovas Matelis teigia, kad M. Puidokas skleidžia Rusijos propagandą.

„Sėdi Kremliaus atstovas Seime“, – konstatavo B. Matelis.

B. Matelis prašo Seimo etikos sargų M. Puidoko veiklą įvertinti.

„Jis davė priesaiką, kuri įpareigoja būti ištikimam Lietuvos Respublikai. Tai jau yra pagrindo kalbėti, kad ponas M. Puidokas pažeidė Seimo nario priesaiką“ , – toliau dėstė savo argumentus B. Matelis.

M. Puidokas teigia, kad politiniai oponentai jo laidose ieško to, ko nėra.

„Tai pagrindžiu dešimtimis vakarietiškų informacijos šaltinių, tokių kaip „New Work Times“, „Economist“ ir taip toliau. Taigi šioje vietoje, manau, yra politikavimas“, – komentavo M. Puidokas.

M. Puidokas dabar priklauso mišriai Seimo narių grupei. Keliai su Darbo partija išsiskyrė netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Kurį laiką jis šnekėdavo keistus dalykus, bet kai pradėjo šnekėti akivaizdžiai partijai žalingus dalykus, kad Ukraina pati kalta, jog ją užpuolė, kad čia Vakarų kaltė, tai partijos kolegos iš frakcijos tiesiog neapsikentė“, – nuomonę išsakė „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis.

„Darbiečiai“ buvo apskundę M. Puidoką partijos Etikos komisijai, tada M. Puidokas iš partijos pasitraukė pats.

Dabar „darbiečių“ lyderis klausia, ar M. Puidokas taip kalba vedamas vidinio tikėjimo.

Sėdi Kremliaus atstovas Seime.

 

„Klausimas, ar jis taip kalba vedamas vidinio tikėjimo, ar dėl poveikio iš išorės. Jau, matyt, į tuos klausimus atsakyti turėtų atitinkamos institucijos“, – svarstė A. Mazuronis.

M. Puidoko studija – virtuali. Filmuojama prie žaliojo ekrano. Laidai nufilmuoti paprastai dar reikia bent jau operatoriaus-montuotojo. Daug kas tikina, kad laidos biudžetas – nulinis, kad viską daro jo patarėjai ir savanoriai. Paklaustas, ar jam niekas už tai nemoka atlygio, M. Puidokas šypsodamasis patikina, kad ne. M. Puidokas pirmą kartą į Seimą išrinktas praeitoje kadencijoje su „valstiečiais“, bet vėliau ir jų keliai išsiskyrė.

„Net nenoriu jo prisiminti“, – sakė L. Kasčiūnas. 

M. Puidokas buvo vienas iš lietuviškos „Sirijaus“ atšakos steigėjų. Tai – organizacija, kuri koncentruojasi apie Rusiją. „Sirijus“ skelbia, kad virš Rusijos patekės dieviškosios sąmonės saulė,  ten užgims nauja pasaulio tvarka.

Pats V. Juozapaitis įsitikinęs, kad kaskart, kai scenoje atlieka kad ir tą pačią dainą, tai – naujas kūrybinis aktas, todėl leidžiamas. Be to, atlygio neima – jį ima tik kartu dainuojanti žmona. Su tuo nesutinka ne tik Seimo opozicija, bet ir konstitucinės teisės ekspertai – mano, kad tai žmonių apgaudinėjimas.

Kol kas tai Seimo nariai aiškinasi koridoriuje, bet aiškinsis ir Seimo etikos sargai.

Ar V. Juozapaičio koncertai – kūrybinė veikla? Nes Seimo nariams leidžiama tik tokia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra kūrybinė veikla. Ir aš nežinau, kaip dar reikia paaiškinti žmonėms, kad du kart du yra keturi“, – tikino pats V. Juozapaitis.

O gal tai darbo santykiai, kurie Seimo nariams – draudžiami?

„Kai aš matau V. Juozapaitį važinėjantį po visą Lietuvą su tomis pačiomis dainomis, tai man tikrai to naujumo elemento nėra“, – aiškino Seimo narė Agnė Širinskienė.

Apie naujumą kalbėjo Konstitucinis teismas dar 2004-aisiais. Tuomet išaiškinta, kad kūrybinė veikla, tai veikla <...>, kuria siekiama sukurti naują kūrinį, t.y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę.

V. Juozapaitis įsitikinęs, kad kaskart, kai atlieka kad ir tą patį kūrinį, tai būna naujas kūrybinis aktas.

„Kiekvieną kartą tai priklauso nuo interpretacijos: nuo dirigento, kuris užduoda tam tikrą tempą, nuo orkestro sudėties, nuo žmogaus tos dienos dvasinės savijautos ir t.t.“, – aiškino konservatorius.

Bet buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako kitaip. Anot jo, tai turi būti originalus, iki šiol neatliktas kūrinys, o ne koncertai su tais pačiais kūriniais.

„Tai yra elementarūs paslėpti darbo santykiai Konstitucijos prasme. Net jei tai neforminama darbo sutartimi, nemokamas atlyginimas. Į kūrybinę veiklą čia tikrai nepanašu“, – akcentavo D. Žalimas.

V. Juozapaitis koncertuoja su žmona Egle, taip pat trise – su dukra Ieva Barbora.

Kiek kartų per metus koncertavo?

„Nežinau, na per metus gal kokie aštuoni kartai“, – į klausimą atsakė V. Juozapaitis.

Nors yra įsitikinęs, kas užsiima kūrybine veikla, už kurią būtų galima gauti atlygį, tačiau, anot V. Juozapaičio, vis tiek jo neima.

Tai yra elementarūs paslėpti darbo santykiai Konstitucijos prasme. Net jei tai neforminama darbo sutartimi, nemokamas atlyginimas.

„Labdaringai, taip pavadinkime“, – patikslino Seimo narys.

Tačiau jo žmona atlygį ima. Opoziciniai Seimo nariai sako, kad pinigai juk šeimoje.

„Tai yra žmonių apgaudinėjimas“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys Robertas Šarknickas.

Tačiau kai kurie Seimo nariai problemos nemato.

„Aš nesu girdėjęs, kad Seimo nariams negalima būtų užsiimti kūrybine veikla“, – pasisakė Seimo narys Vytautas Kernagis.

Dar kiti sako, kad jei nieko ir nepažeidžia, visgi Seimo nariai turėtų vengti aistras keliančių situacijų.

„Lakštingala negali nečiulbėti, V. Juozapaitis negali nedainuot. Ir aš be pašaipos tą sakau. Bet kai tai tampa koncertų ciklu, tai tikrai atrodo negerai“, – teigė liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

V. Juozapaitis (G. Skaraitienės/BNS nuotr.)

Ar dėl V. Juozapaičio veiklos pradėti tyrimą, Seimo etikos ir procedūrų komisija spręs kitą savaitę.

„Seimo narys, užsirašęs pasisakyti argumentams „prieš“ teikiamą įstatymo projektą, tikslingai komentavo ne pasiūlytą teisės aktą, tačiau teikiančiųjų – šiuo atveju Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės – lytį, taip bandydamas sumenkinti jų kompetenciją ir negebėjimą suvokti tam tiktų gyvenimo sričių vien dėl to, kad jos yra moterys“, – rašoma kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Kreipimesi taip pat akcentuojama, kad tokie D. Gaižausko pasisakymai menkina Seimo narių padėtį visuomenėje, taip pat žemina Seimo, kaip valdžios institucijos, prestižą, ir galimai yra atvirai seksistiniai ir nukreipti prieš konkrečius asmenis ar asmenų grupę, skleidžiant neapykantą ir siekiant juos sumenkinti vien dėl jų lyties.

Dainius Gaižauskas/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Valdantieji teigia, kad D. Gaižausko pasisakymai vertintini kaip neapykantos kalba, stereotipais grįstas grubus asmens identiteto pažeidimas, pasikėsinimas į pamatines žmogiškąsias bei konstitucines vertybes, asmenų lygybės principą.

„Svarstant įstatymą, kuriuo keičiamas mūsų valstybės svarbių asmenų apsaugos reglamentas ponas D. Gaižauskas, mūsų manymu, neleistinai pasisakė Seimo salėje tiek pasisakydamas apie motyvus, tiek ir stovėdamas prie šoninio mikrofono ir pažeidė savo kaip Seimo nario etikos kodeksą. Jis kaip asmuo, kaip žmogus, mūsų manymu, negali taip seksistiškai, nepagarbiai su panieka komentuoti“, – Eltai teigė kreipimąsi iniciavusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Politikė atkreipia dėmesį, kad Politiko etikos kodeksas aiškiai sako, kad turima elgtis sąžiningai, neatsižvelgiant į žmogaus lytį ir religinius įsitikinimus, rasę ir t.t.

„Todėl jo elgesys absoliučiai neatitiko nei etikos standartų, nei bendražmogiškų vertybių. Tai neturi būti toleruotina ir ypač Seimo salėje. Todėl mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją kaip įrankį, kuris nuspręstų, ar žmogus pažeidė įstatymus, Etikos kodeksą ir ar apskritai elgiasi sąžiningai“, – akcentavo Seimo narė.

„Negalime tylėti, turime elgtis atsakingai. Nes šįkart tai buvo prieš konservatorių moteris, prieš premjerę ir Seimo pirmininkę, o gal kitą kartą ateis ir iki smurto. Tai todėl norima užkardyti dar pradžioje, neleidžiant išsibujoti tokiam elgesiui Seimo salėje“, – pridūrė ji.

Raštą pasirašė konservatoriai Dalia Asanavičiūtė, Andrius Vyšniauskas, Antanas Čepononis, Arūnas Valinskas, Edmundas Pupinis, Jurgis Razma, Jurgita Sejonienė, Jurgita Šiugždinienė, Kristijonas Bartoševičius, Mindaugas Lingė, Paulė Kuzmickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Juozapaitis, Andrius Kupčinskas, Linas Slušnys. Taip pat parašus padėjo Laisvės frakcijai priklausantys parlamentarai Tomas Vytautas Raskevičius, Marius Matijošaitis

Negalime tylėti, turime elgtis atsakingai.

ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovo Dainiaus Gaižausko antradienio Seimo posėdyje išsakyti pasisakymai dėl įstatymo pataisų, kuriomis siūloma atsisakyti visą parą trunkančios premjero ir Seimo pirmininko apsaugos, sulaukė valdančiųjų parlamentarų pasipiktinimo.

„Valstiečio“ pateikti šiai iniciatyvai prieštaraujantys argumentai Seimo narius supykdė ne tik dėl juose nebuvusios logikos, bet ir dėl vyravusių seksistinių užuominų.

„Gal jums ir atrodo moteriškai, kad nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti tarp jūsų, kaip ten sako, mergaičių. Neįsižeiskite, išties apsauga reikalinga ne tik tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, ji reikalinga ir dėl skaidrumo. Tam, kad negalėtų prie jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos paslapčia prieiti, kažką pasiūlyti, lobistai. Tai veikia ir prevenciškai, todėl, kolegos, nereikia rimtų dalykų sumenkinti ir apsauga turi būti“, – teigė D. Gaižauskas.

Prezidentūra apsisprendė neprašyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti parlamentaro elgesio. Vis tik Prezidentūra ir toliau laikosi pozicijos, kad Seimo nario elgesys teisės ir etikos požiūriu buvo netinkamas.

„Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė atsakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kad Prezidento kanceliarija ir toliau laikosi nuomonės, jog ankstesniame LRPK kanclerio rašte aprašyta Seimo nario, Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio veikimo praktika yra netinkama teisės ir etikos požiūriu“, – Eltai pateiktame atsakyme teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Vis tik, pasak jo, Prezidentūra priėmė sprendimą neprašyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pradėti Ž. Pavilionio veiksmų vertinimo.

„Tačiau atsižvelgiant į tai, kad po rašto išsiuntimo Prezidento kanceliarija iš URK pirmininko nėra gavusi daugiau panašaus turinio raštų, taip pat į tai, kad pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse ir Seimo nario, URK pirmininko socialiniame tinkle yra skelbiama informacija apie jo apsisprendimą trauktis iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų ir viešą pripažinimą, kad rašte aprašytą jo veikimą jis vertina kaip savo klaidą, Prezidento kanceliarija neprašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pradėti Seimo nario Ž. Pavilionio elgesio tyrimo“, – informavo prezidento patarėjas.

Etikos ir procedūrų komisija gruodžio mėnesį Prezidento kanceliarijos kanclerei Agilai Brazdienei pateikė užklausą, kurioje teiraujamasi, ar reikėtų pradėti Užsienio reikalų komiteto pirmininko veiksmų vertinimą.

ELTA primena, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pasiekė Ž. Pavilioniui adresuotas Prezidentūros raštas, kuriame keliami klausimai dėl Užsienio reikalų komiteto pirmininko elgesio.

Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės A. Barzdienės pasirašytame rašte, kurį gavo ELTA, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.

Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.

Tuo metu Ž. Pavilionis viešai kaltino A. Skaisgirytę kiršinant prezidentą Gitaną Nausėdą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Vis tik kiek vėliau, po išsakytos frakcijos kolegų kritikos, Ž. Pavilionis informavo atsiimąs visus Prezidentūrai išsiųstus klausimus. Jis teigė sieksiąs glaudesnio bendradarbiavimo su Prezidentūra.

Sausio 3 d. Ž. Pavilionis informavo apie apsisprendimą trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų.

Prezidentūra patvirtino gavusi Etikos ir procedūrų komisijos užklausą, kurioje teiraujamasi, ar reikėtų pradėti Užsienio reikalų komiteto pirmininko veiksmų vertinimą. Atsakymas komisijai dėl poreikio įvertinti Ž. Paviliono veiksmus komisijai dar nepateiktas.

„Kol kas nesame atsakę komisijos pirmininkei, kitą savaitę atsakysime“, – Eltą informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Apie galimybę įvertinti parlamentaro veiksmus komisija prakalbo gavusi Prezidentūros Ž. Pavilioniui skirtą raštą, kuriame akcentuojamas politiko neetiškas bendravimas su prezidento vyriausiąja patarėja A. Skaisgiryte.

Prašė patikslinti, ar Prezidentūra norėtų, kad Ž. Pavilionio elgesys būtų įvertintas

Kaip teigė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė, jos vadovaujama komisija kreipėsi į prezidento kanclerę su prašymu patikslinti, ar Prezidentūra nori, kad būtų pradėtas Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio veiksmų vertinimas.

Bet dabar komisija priėmė kaip ir tokį kompromisinį variantą dar kartą kreiptis į prezidento kanclerę.

„Mes esame išsiuntę užklausą prezidento kanclerei, ar jie prašo, kad mes svarstytume dėl tyrimo pradėjimo. Jei mes gausime atsakymą, kad jie to norėtų, tai mes, komisija, dar kartą aptarsime šį klausimą“, – Eltai teigė A. Norkienė.

Vis tik, pasak jos, Prezidentūrai nepareiškus pageidavimo įvertinti Ž. Pavilionio elgesį šis klausimas komisijoje greičiausiai nebūtų svarstomas.

„Komisijos posėdis vyks kitą trečiadienį, gal kažkas iš komisijos dar kartą bandys apie tai kalbėtis. Bet dabar komisija priėmė kaip ir tokį kompromisinį variantą dar kartą kreiptis į prezidento kanclerę“, – sakė komisijos pirmininkė.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pasiekė Ž. Pavilioniui adresuotas Prezidentūros raštas, kuriame keliami klausimai dėl Užsienio reikalų komiteto pirmininko elgesio.

Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, kurį gavo ELTA, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.

Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.

Tuo metu Ž. Pavilionis viešai kaltino A. Skaisgirytę kiršinant prezidentą Gitaną Nausėdą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Ž. Pavilionį dėl Prezidentūrai siunčiamų laiškų sukritikavo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime. TS-LKD frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tuomet neslėpė, kad kai kuriems frakcijos kolegoms kilo klausimų, ar jis gali likti Užsienio reikalų komiteto pirmininku.

Ž. Pavilionis Prezidentūrai išsiųstus klausimus atsiima

Vis tik ketvirtadienį Ž. Pavilionis informavo atsiimąs visus Prezidentūrai išsiųstus klausimus. Jis teigė sieksiąs glaudesnio bendradarbiavimo su Prezidentūra.

„Pareiškiu, kad atsiimu visus klausimus, kuriuos buvau išsiuntęs Prezidento vyriausiajai patarėjai. Noriu pakartoti, kad tų klausimų neviešinau. Tol, kol esu Užsienio reikalų komiteto pirmininku, sieksiu glaudesnio bendradarbiavimo su Prezidentūra“, – savo feisbuko paskyroje rašė jis.

„Komisija tyrimą nutraukė, kadangi nenustatė akivaizdžių duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų, jog skatindamas savo patarėją meras žinojo apie jo padarytus šiurkščius pažeidimus, kai anksčiau patarėjas ėjo tarybos nario pareigas“, – BNS sakė komisijos atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.

Jos teigimu, Alytaus meras nebuvo informuotas apie patarėjo padarytus pažeidimus, kai šis dar buvo tarybos nariu.

„2019 metais patarėjui einant tarybos nario pareigas buvo konstatuoti šiurkštūs pažeidimai ir N. Cesiulis tuo metu dar nebuvo meras bei tuo metu jam dar negaliojo pareiga vykdyti interesų derinimo kontrolę. Kai tapo meru, N. Cesiulis apie tuos pažeidimus nebuvo informuotas, o kaip tarnautojas tas patarėjas nebuvo pažeidęs įstatymo“, – teigė VTEK atstovė.

Pasak E. Ivanauskaitės, komisija tyrė aplinkybes, kai 2019-2020 metais meras priėmė tris potvarkius, kuriais patarėją skatino Kalėdų proga, taip pat skyrė 300 eurų premiją kolektyvinės sutarties pagrindu ir skatino už atliktas vienkartines ypatingos svarbos užduotis valdant COVID-19 pandemiją.

Alytaus meras N. Cesiulis šių metų kovo pabaigoje, kai buvo pradėtas VTEK tyrimas, sakė tai vertinantis kaip opozicijos puolimą.

Įstatymas nustato, jog deklaruojantys asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba.