Europos Sąjungoje atliktos apklausos duomenimis, mažiausiai diskriminuojančių nuostatų turi Nyderlandai, Švedija ir Danija. Tuo tarpu Lietuva su Rumunija ir Bulgarija yra paskutinėse vietose.

Kaip praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl lytinės tapatybės. Suvokimas apie šios rūšies diskriminaciją Lietuvoje šiek tiek augo – 2019 metais translyčių žmonių diskriminacijos paplitimą teigė matantys 36 proc. apklaustųjų.

Taip pat 31 proc. respondentų tvirtina, kad jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų translytis žmogus. Nuo 2019 metų taip manančių gyventojų sumažėjo 11 procentų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėjos Ievos Laugalytės teigimu, nuostatų pokyčiai translyčių žmonių atžvilgiu vyksta itin lėtai, o tai, kad kolegų lytinė tapatybė yra vertinama profesinėje aplinkoje, lemia sudėtingas translyčių žmonių patirtis darbo rinkoje.

Šiuo klausimu savo nuostatomis vos keliais procentais pralenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, esančias paskutinėse vietose.

„Neigiamos visuomenės nuostatos ne tik stipriai apsunkina darbo paiešką, tačiau taip pat reiškia, kad net ir pavykus įsidarbinti gali tekti dirbi nesaugioje darbo aplinkoje“,– išplatintame pranešime cituojama I. Laugalytė.

Su teiginiu, kad translyčiai asmenys Lietuvoje turėtų turėti tokias pat teises, kaip ir visi kiti žmonės, sutinka vos 28 proc. apklaustųjų.

„Šiuo klausimu savo nuostatomis vos keliais procentais pralenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, esančias paskutinėse vietose“, – nurodė I. Laugalytė.

Kokybinis tyrimas ir apžvalga yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis, teigiama prnaešime.

Vertinant korupciją kaip problemą plėtoti verslą Lietuvoje ji įvardyta paskutinėje – devintoje vietoje (17 proc.), protekcionizmas ir nepotizmas užėmė 6–7 vietas (24 proc.), pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

6 proc. verslo atstovų nurodė, kad iš jų įmonės buvo prašoma arba laukiama dovanos už suteiktus leidimus (pavyzdžiui, statybos, verslo ir kt.) arba viešąsias paslaugas. 2022 metais tokią patirtį nurodė 5 proc., o 2013 metais – 8 proc. apklaustųjų.

87 proc. verslininkų šiemet teigė, kad per daug glaudūs ryšiai tarp verslo ir politikos veda link korupcijos (2013 metais – 81 proc.), o 37 proc. – kad vienintelis kelias į verslo sėkmę yra politiniai ryšiai (60 proc.).

Dauguma verslo atstovų sutinka, kad favoritizmas ir korupcija kliudo konkurencijai (77 proc.). Šis rodiklis labai pagerėjo (2022 metais – 70 proc.) ir aplenkė Europos Sąjungos (ES) vidurkį (72 proc.).

Respondentų nuomone, korupcija yra labiau paplitusi savivaldybių, o ne nacionalinių institucijų viešuosiuose pirkimuose.

67 proc. verslo atstovų šiemet teigė nedalyvavę viešame konkurse (2022 metais – 48 proc.), iš jų 49 proc. nurodė bent vieną priežastį, susijusią su galima korupcija, įskaitant pernelyg biurokratines procedūras ir trumpus terminus, kurių neįmanoma įvykdyti.

Dauguma verslo atstovų (70 proc.) sutiko, kad korumpuoti asmenys būtų sulaikyti arba apie juos būtų pranešta teisėsaugai (2022 metais – 63 proc.), 62 proc. – kad jiems būtų pareikšti kaltinimai ir jie stotų prieš teismą (63 proc.), 36 proc. – kad jie būtų griežtai nubausti arba įkalinti (31 proc.).

Apklausa vyko 2023 metų kovo–balandžio mėnesiais, joje dalyvavo 12,9 tūkst. ES verslo atstovų, kurie užima vadovaujančias pareigas ar yra atsakingi už komercinę veiklą arba yra teisininkai ir įdarbino vieną ar daugiau darbuotojų šešiuose pagrindiniuose sektoriuose. Iš Lietuvos dalyvavo 507 verslo atstovai.

Tokia apklausa pirmą kartą atlikta 2013 metais ir vyksta kas kelerius metus.

40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, rodo birželį atlikta apklausa.

Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc. ES), energijos tiekimas – 18 proc. (16 proc. ES).

Paklausti apie dvi svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria šalis, 57 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė didėjančias kainas, infliaciją ir pragyvenimo išlaidas – 7 proc. punktais mažiau nei sausio-vasario mėnesiais.

Visoje ES šias problemas įvardijo 45 proc. gyventojų – 8 punktais mažiau.

Kitą problemą – ekonominę padėtį nurodė 22 proc. apklaustųjų Lietuvoje (18 proc. europiečių), sveikatą – 17 proc. (14 proc.), tarptautinę padėtį – 15 proc. (9 proc.).

Kovą atliktos apklausos duomenimis, visoje ES daugiau gyventojų mano, kad Bendrija juda netinkama linkme (47 proc.), tokių daugiausia Prancūzijoje bei Graikijoje, tuo metu manančių, jog judama teigiama kryptimi buvo 32 procentai.

Savo ruožtu teigiančių, kad nacionaliniu lygmeniu yra judama netinkama kryptimi buvo 40 proc. (61 proc. ES vidurkis).

Trečdalis lietuvių mano, kad šalis juda teisinga kryptimi.

Daugiau nei dviem trečdaliams ES gyventojų svarbu, kad jų šalis būtų Sąjungos narė, daugiausia taip manančių yra Airijoje, Liuksemburge ir Lietuvoje (84 proc. mano, jog svarbu).

Taip pat kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, jog po metų gyvenimo sąlygos išliks tokios pačios, tačiau daugiau manančių, kad jos pablogės (26 proc.) nei pagerės (16 procentų).

Paklausti, kaip vertina ES ateitį, 68 proc. lietuvių teigė ją matantys gana optimistišką. 12 proc. ateitį vertino labai optimistiškai, maždaug septintadalis – pakankamai pesimistiškai.

Bent vieną stažuotę nurodė atlikę 58 proc. Lietuvos jaunuolių (ES – 78 proc.), o 8 proc. respondentų iš Lietuvos (ES – 19 proc.) stažuotę įvardijo kaip pirmąją darbo patirtį.

Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad jų stažuotės organizatorius ar kita joje dalyvavusi organizacija padėjo jiems ieškoti darbo: Lietuvoje tai įvardijo 49 proc., ES – 58 proc. respondentų.

62 proc. jaunų Lietuvos gyventojų (ES – 68 proc.) teigė praėjus šešiems mėnesiams po stažuotės turėję darbą, 23 proc. nurodė tęsę studijas (ES – 18 proc.), o darbo neturėjo 5 proc. (ES – 6 proc.).

30 proc. Lietuvos apklaustųjų (ES – 39 proc.) nurodė toliau dirbę pas tą patį darbdavį pagal terminuotą arba neterminuotą darbo sutartį, 25 proc. tiek Lietuvoje, tiek Bendrijoje susirado darbą pas kitą darbdavį, 7 proc. (ES – 4 proc.) tapo savarankiškai dirbančiais.

4 proc. Lietuvos jaunuolių (ES – 11 proc.) nurodė, kad paskutinė jų stažuotė turko ilgiau nei pusę metų.

30 proc. Lietuvos apklaustųjų nurodė atlikę daugiau nei vieną stažuotę (ES – 52 proc.), 47 proc. iš jų (ES – 37 proc.) stažuotes atliko pas tą patį darbdavį.

Kaip rodo apklausa, 43 proc. stažuotes atlikusių Lietuvos 18–35 metų jaunuolių (ES – 55 proc.) gavo finansinę kompensaciją, 60 proc. teigė, kad stažuotės metu jiems buvo suteikta visapusiška arba dalinė socialinė apsauga (ES – 61 proc.).

Maždaug penktadalis apklaustųjų – 20 proc. Lietuvoje ir 21 proc. ES – nurodę bent kartą stažavęsi kitoje Bendrijos šalyje.

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse atlikta kovo 15–24 dienomis. Tyrimo metu internetu buvo apklausti 26,3 tūkst. 18–35 metų ES gyventojų.

Taip pat padaugėjo gyventojų, kurie palaikytų tolesnę ES plėtrą.

Palyginti su 2022 metais, pasitikėjimas ES Lietuvoje padidėjo 5 procentiniais punktais iki 64 procentų. Visos ES mastu pasitikėjimas Bendrija liko nepakitęs – 47 procentai. Tyrimo ataskaitos duomenims, Lietuvoje ir Danijoje yra mažiausias skaičius žmonių, nepasitikinčių ES – 24 procentai.

Augo pasitikėjimas NATO

Tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių per metus išaugo pasitikėjimas NATO. Lietuvoje Aljansu pasitiki 70 proc. piliečių, visoje ES – 50 procentų. Per metus pasitikėjimas Lietuvoje padidėjo 8 procentiniais punktais, o visoje ES – 5 procentiniais punktais.

Aukščiausias pasitikėjimo šia organizacija rodiklis yra Danijoje (86 proc.), Nyderlanduose (76proc.), Suomijoje (75 proc.). Ypač mažas pasitikėjimas NATO, siekiantis 30 proc. ir mažiau, yra Graikijoje, Kipre, Slovakijoje bei buvusioje Rytų Vokietijoje.

Narystės Aljanse siekiančioje Suomijoje užfiksuotas ir didžiausias pasitikėjimo NATO pokytis palyginti su pernai – 24 procentiniai punktai. Taip pat NATO nare siekiančioje tapti Švedijoje pasitikėjimas augo 7 procentiniais punktais, Latvijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje – po 11 procentinių punktų.

Reikšmingiausiai per metus pasitikėjimas NATO mažėjo vienintelėje Estijoje – 22 procentiniais punktais.

Tikėtina, kad šis padidėjimas yra Rusijos invazijos Ukrainoje pasekmė. Galima Ukrainos narystė ES sulaukia didėjančio visuomenės pritarimo.

Lietuvoje per metus 3 procentiniais punktais iki 54 proc. augo pasitikėjimas Jungtinėmis Tautomis, visoje ES jis liko nepakitęs – 48 procentai.

Per metus išaugo ir lietuvių pasitikėjimas dalimi nacionalinių institucijų: kariuomene pasitikėjo 79 proc. (2 proc. punktais daugiau), Vyriausybe – 36 proc. (9 proc. punktais daugiau), vietos valdžia – 54 proc. (2 proc. punktais daugiau), partijomis – 14 proc. (3 proc. punktais daugiau), parlamentu – 18 proc. (4 proc. punktais daugiau).

Lietuvos ataskaitą rengusio sociologo Mindaugo Degučio teigimu, turint galvoje Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, džiugina padidėjęs šalies gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

„Lietuvoje jis ūgtelėjo palyginti su tuo ką mes turėjome 2022 metų pradžioje. Tai yra džiugu toje situacijoje, kurioje mes esame, kad visuomenė mato kariuomenę, kaip patikimą instituciją“, – teigė sociologas.

Pasitikėjimas policija ir teisėsaugos sistema per metus nekito ir siekė atitinkamai 78 ir 50 procentų.

Pritartų ES plėtrai

Per metus padaugėjo lietuvių, kurie pritartų tolesnei ES plėtrai priimant naujas šalis ateityje: šiuo metu taip manančių yra 73 proc., prieš metus – 68 procentai. Bendrai ES taip manančių – 52 proc., 5 proc. punktais daugiau nei prieš metus.

Pasak ataskaitos rengėjų, tai – „vienintelis teiginys, kuriam pritariančių per pastaruosius metus akivaizdžiai padaugėjo“.

„Tikėtina, kad šis padidėjimas yra Rusijos invazijos Ukrainoje pasekmė. Galima Ukrainos narystė ES sulaukia didėjančio visuomenės pritarimo“, – teigia ataskaitos autoriai.

Tiek pat pritariančių ES plėtrai kiek Lietuvoje yra tik Lenkijoje, po 71 proc. apklaustųjų ES plėtrai pritaria Maltoje, Latvijoje, Ispanijoje.

Mažiausiai pritariančių yra Prancūzijoje (33 proc.), Austrijoje (37 proc.). ir Vokietijoje (40 proc.). Vis dėlto pastarojoje pritariančiųjų ES plėtrai per metus padaugėjo 8 procentiniais punktais, Prancūzijoje ir Austrijoje, palyginti su 2022 metais, pritariančių padaugėjo atitinkamai 5 ir 9 procentiniais punktais.

Labiausiai pritariančiųjų padaugėjo Nyderlanduose – 19 procentinių punktų, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje – 11-14 procentinių punktų, o Estijoje sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Mažėjo atsiskyrimo nuo ES šalininkų

Lietuvoje 56 proc. piliečių teigia turį teigiamą ES įvaizdį  – 7 proc. punktais daugiau nei prieš metus. ES vidutiniškai taip tvirtina 45 proc. respondentų – 1 proc. punktu daugiau nei prieš metus. Daugiausia teigiamą ES įvaizdį turinčių piliečių yra Airijoje – 74 proc., mažiausiai – Čekijoje ir Slovakijoje – po 32 procentus.

„Jų padaugėjo, Lietuvos mastu mes turime 56 proc. tokių žmonių, kurie turi teigiamą įvaizdį apie ES ir šie skaičiai yra ganėtinai arti istorinių aukštumų. Mes matome, kad pastaruoju laikotarpiu, na, jei laikėsi pakankamai aukštai, bet jau nuo 2020-ųjų didėjo ir vis dar yra dideli“, – pristatydamas ataskaitą kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Į klausimą, ar būtų geriau, jei šalis pasitiktų ateitį nepriklausydama ES, Lietuvoje teigiamai atsakė 18 proc. apklaustųjų, o visoje ES vidutiniškai su šiuo teiginiu sutiko 27 procentai. Per metus taip galvojančių Lietuvoje sumažėjo 3 procentiniais punktais, o visoje ES vidutiniškai 1 procentiniu punktu.

M. Vaščegos teigimu, „tokių žmonių yra stipriai sumažėję“, o nuo 2017-ųjų metų atsiskyrimo nuo ES šalininkų dalis visuomenėje sumažėjo 7 proc. punktais.

Daugiausia galvojančių, kad būtų gerai, jei jų šalis savo ateitį pasitiktų nepriklausydama ES, yra Slovėnijoje (42 proc.), Kroatijoje (41 proc.) ir Lenkijoje (40 proc.).

Mažiausia norinčių palikti ES yra Danijoje (12 proc.), Airijoje (14 proc.), Maltoje (15 proc.), Suomijoje ir Portugalijoje (po 15 proc.).

„Palyginti su 2017 metais, kai po Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš ES euroskeptiškos nuotaikos buvo bene labiausiai išplitusios, norinčiųjų palikti sąjungą piliečių vidutiniškai sumažėjo 5 procentiniais punktais“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Labiausia tokių nuotaikų sumažėjo Kipre, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Čekijoje  – visur daugiau nei 10 procentinių punktų. Tuo metu buvusioje Rytų Vokietijoje jų padaugėjo 10 procentinių punktų.

Lietuvoje per šį laikotarpį atsiskyrimo nuo ES šalininkų dalis visuomenėje sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Mažėjo palaikančių bendrą gynybos ir politiką

Kaip teigiama ataskaitoje, ypač daug tiek Lietuvos, tiek vidutiniškai kitų Bendrijos šalių piliečių pritaria bendrai ES gynybos ir saugumo politikai: Lietuvoje tokių apklaustųjų yra 86 proc., o visoje ES – 77 procentai.

Vis dėlto Lietuvoje taip galvojančių per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Tiek pat mažėjo lietuvių pritarimas bendrai užsienio reikalų, energetikos politikai – dabar tai palaikančiųjų procentas siekia atitinkamai 80 proc. ir 78 procentus.

„Kol kas sunku tvirtinti, kad tai gali būti kokia nors ilgalaikė tendencija, o ne atsitiktinis nuomonės svyravimas“, – teigiama ataskaitoje.

Bendra ES gynybos politika aktualesnė nei Lietuvos piliečiams atrodo tik Kipro piliečiams (90 proc.). Mažiausiai pritariančių tokiai politikai yra Austrijoje (58 proc.) ir Rumunijoje (62 proc.).

Bendra energetikos politika priimtiniausia Maltos (89 proc.), Kipro (88 proc.), Vokietijos ir Nyderlandų (po 83 proc.) piliečiams. Mažiausia pritariančių tokiai politikai yra Rumunijoje (54 proc.), Bulgarijoje, Čekijoje (po 55proc.) ir Suomijoje (57proc.).

„Eurobarometro“ apklausa visose ES šalyse buvo atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1003 Lietuvos piliečiai nuo 15 metų amžiaus ir vyresni. Nurodoma, kad dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę.

Naujausią ataskaitą antradienį pristato Europos Komisijos biuras Lietuvoje.

Gerokai mažiau respondentų mano, kad karas turi rimtų finansinių pasekmių jiems asmeniškai: Lietuvoje taip galvojančių yra 60 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 63 procentų.

Apklausa taip pat parodė, kad tiek Lietuvos piliečiai, tiek visi europiečiai stipriai palaiko įvairius atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje veiksmus bei pasisako už pagalbą Ukrainai.

Palaiko visas reakcijos į Rusijos karą Ukrainoje formas

Daugiausia apklaustųjų – 98 proc. Lietuvoje ir 91 proc. vidutiniškai kitose šalyse – pritaria humanitarinės pagalbos nukentėjusiems žmonėms teikimui. Šiuo klausimu iš esmės sutaria visi europiečiai: mažiau nei 90 proc. pritariančių šiai idėjai yra Rumunijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

„Klausiami apie konkrečius reakcijos aspektus ir požiūrį į juos, respondentai iš principo palaiko visas reakcijos formas. Daugiausia palaiko tai, kas yra susiję su humanitarine, finansine pagalba“, – antradienį pristatant Lietuvos ataskaitą kalbėjo ją rengęs sociologas Mindaugas Degutis.

Taip pat gana vieningai yra sutariama dėl karo pabėgėlių priėmimo ES bei finansinės paramos Ukrainai. Šiek tiek daugiau nuomonės išsiskiria kalbant apie ekonomines sankcijas Rusijai bei šios šalies valstybinės žiniasklaidos draudimą. Šiems veiksmams pritaria atitinkamai 84 ir 82 proc. Lietuvos piliečių bei 74 ir 67 proc. visų ES šalių piliečių vidutiniškai.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, apklausos rodo „stiprų ir vieningą europiečių palaikymą Europos Sąjungos atsakui į Rusijos karą ir pagalbai Ukrainai“.

„Tai rodo, jog Rusijos invaziją į Ukrainą europiečiai mato kaip grėsmę taikai ir demokratijai visoje Europoje. O jos yra dvi vertybės, su kuriomis europiečiai labiausiai sieja pačią Europos Sąjungą“, – pranešime cituojamas Europos Komisijos atstovybės vadovas.

Už ekonomines sankcijas labiausiai pasisako Švedijos (95 proc.), Danijos, Lenkijos (po 90 proc.), Nyderlandų ir Portugalijos (po 89 proc.), piliečiai. Mažiausia sankcijoms pritaria Bulgarijos (47 proc.), Slovakijos (49 proc.), Kipro (53 proc.), Graikijos (55 proc.) ir Vengrijos (56 proc.) piliečiai.

Panašiai europiečiai vertina ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos veiklos ES stabdymą. Daugiau už lietuvius tam pritaria tik Lenkijos piliečiai (89 proc.), daug pritariančiųjų yra Portugalijoje, Airijoje (po 80 proc.), Švedijoje (79 proc.), Kroatijoje (77 proc.), Danijoje (72 proc.). Mažiausia pritarimo toks draudimas sulauktų Bulgarijoje (39 proc.), Kipre (40 proc.), Slovakijoje (42 proc.) ir Graikijoje (44 proc.).

Matantys grėsmę labiau pritaria karinei paramai

Kaip skelbiama ataskaitoje, taip pat labiau apklaustųjų nuomonės išsiskyrė kalbant apie karinės paramos teikimą Ukrainai. Lietuvoje tam pritaria 88 proc. piliečių, o kitose ES šalyse – vidutiniškai 65 procentai.

„Tų šalių piliečiai, kurie mato daugiau grėsmės jų valstybei, yra linkę labiau palaikyti karinės paramos tiekimą. Tuo metu tie, kurie tos grėsmės įžvelgia mažiau, akivaizdžiai mažiau palaiko karinę paramą, kaip tokią“, – teigė sociologas.

Labiausia paramos teikimą remia Švedijos (92 proc.), Nyderlandų (90 proc.), Lenkijos (89 proc.), Danijos (89 proc.) ir Suomijos piliečiai (88 proc.). Mažiausio palaikymo karinė parama sulaukė Bulgarijoje (33 proc.), Graikijoje (36 proc.), Slovakijoje (38 proc.) ir Kipre (49 proc.) – tai vienintelės ES šalys, kuriose pritarimas tokiai paramai nesiekia pusės visuomenės.

„Matom ryšį tarp manymo, kad (...) karas sukėlė rimtų finansinių pasekmių asmeniškai ir palaikymo arba nepalaikymo karinės paramos tiekimo Ukrainai. Tos šalys, kuriose galvojančių, kad nukentėjo finansiškai yra mažiau, jos yra labiau linkusios tai paramai pritarti. Ir atvirkščiai, ten kur yra daugiau galvojančių, kad jie nukentėjo asmeniškai finansiškai nuo karo, pritratančių karinės paramos tiekimui yra mažiau“, – pažymėjo M. Degutis.

Lietuviai taip pat išsiskiria teigiamu šalies valdžios reakcijos į Rusijos invaziją vertinimu. 77 proc. Lietuvos piliečių teigiamai vertina šalies vyriausybės reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą – gerokai daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse (55 proc.). Taip pat gerokai daugiau Lietuvos (62 proc.) nei vidutiniškai kitų šalių piliečių (56 proc.) teigiamai vertina ir Europos Sąjungos atsaką į invaziją.

Daugiausia teigiamai vertinančių savo šalies vyriausybės atsaką yra Suomijoje (88 proc.), Danijoje (82 proc.), Švedijoje (80 proc.), Airijoje (78 proc.), o mažiausiai patenkintų atsaku yra Graikijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje (nuo 33 iki 34 proc.).

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse buvo atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1003 Lietuvos piliečiai nuo penkiolikos metų amžiaus ir vyresni. Nurodoma, kad dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę.

„Žiūrint į problemas, kurias išskiria tiek lietuviai, tiek Europos Sąjungos piliečiai, vis dar vyrauja kainų augimas – infliacija“, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas sausį–vasarį atliktos apklausos rezultatus teigė M. Degutis.  

„Tiesa, Lietuvoje ta tendencija jau yra į mažėjimo pusę, nes prieš metus taip kalbančių buvo dar daugiau, šiuo metu jų šiek tiek sumažėjo“, – teigė sociologas.  

Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena iš dviejų svarbiausių šalies problemų yra infliacija, tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse ją įvardija vidutiniškai 53 proc. apklaustųjų.

Tačiau šiemet, palyginti su 2022 metais, infliaciją svarbiausia problema Lietuvoje laiko 5 procentiniais punktais mažiau žmonių, tuo metu Bendrijos mastu šis rodiklis išaugo dvylika punktų, teigiama antradienį Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje pristatytoje apklausos ataskaitoje.

Vis dėlto infliaciją kaip vieną svarbiausių problemų daugiau nei Lietuvoje įvardija Slovakijos, Vengrijos ir Kroatijos gyventojai.  

Pasak M. Degučio, infliacijos, kaip vienos pagrindinių problemų, dominavimą tarp Lietuvos ir ES piliečių lemia informacija apie ją viešojoje erdvėje bei gyventojus tiesiogiai paveikę kainų pokyčiai. 

„Kalbant apie atotrūkį tarp infliacijos svarbos vertinimo ir visų kitų problemų svarbos vertinimo, nematyčiau didelės nuostabos šioje vietoje. Pastaruoju metu viešoji erdvė turbūt buvo perpildyta kalbomis apie infliaciją. Ir ne tik viešoji erdvė perpildyta, bet ir kiekvienas nuėjęs į parduotuvę tą kainų augimo reiškinį mes labai lengvai pastebime“, – teigė M. Degutis.

„Infliacija yra tokia ir kainų augimas yra toks – jį mes matome kiekvieną dieną ir turbūt jis ir yra toks svarbus ir taip atitrūkęs nuo visų kitų (problemų – BNS)“, – kalbėjo sociologas.

Bendrą ekonominę padėtį kaip kitą svarbiausią šalies problemą nurodo 23 proc. Lietuvos apklaustųjų (ES vidurkis – 19 proc.), toliau rikiuojasi energijos tiekimas – 19 proc. (ES – 19 proc.), tarptautinė padėtis – 17 proc. (ES – 10 proc.), mokesčiai – 14 proc. (ES – 5 proc.), sveikatos apsauga – 11 proc. (ES – 14 proc.).

M. Degutis išaugusį elektros tiekimo problemos aktualumą sieja su padidėjusiomis jos kainomis.

„Tiekimas galbūt ir nebuvo problemiškas, bet kainos tiek elektros energijos, tiek kitų energijos rūšių daugeliui žmonių buvo labai problemiškas dalykas“, – teigė sociologas.

Energijos tiekimo problema kaip svarbiausia minima Čekijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje (apie 30 proc. apklaustųjų), tarptautinė padėtis – Suomijoje (25 proc.), Danijoje (23 proc.) ir Estijoje (22 proc.). Tuo metu mažiausiai respondentų šią problemą svarbia laiko Airijoje ir Slovėnijoje (po 4 proc.) bei Ispanijoje ir Portugalijoje (po 5 proc.).

M. Degutis mano, kad tarptautinė padėtį, kaip vieną svarbiausių, būtų įvardija daugiau respondentų, jei jos formuluotė apklausoje būtų buvusi tiesiogiai susieta su karu Ukrainoje.

„Tarp tų problemų, kurios vardijamos, šįkart atsirado nauja problema, naujas pasirinkimas – tarptautinė padėtis. (...) Greičiausiai, kad bent jau dalis apklaustųjų tai suprato kaip tą patį karą Ukrainoje. (...) Aš neabejoju, kad jeigu būtų klausimas formuluojamas labiau tiesiogiai, įvardijant tai kaip karą Ukrainoje, tai tie procentai būtų gerokai didesni. Galbūt šioje vietoje šiek tiek sutrukdė abstraktus įvardijimas“, – kalbėjo sociologas.

Švietimą kaip vieną iš dviejų svarbiausių problemų įvardija 7 proc. Lietuvos gyventojų (ES – 8 proc.), nedarbą, valstybės skolą ir pensijas – po 6 proc. (ES – atitinkamai 10,7 ir 9 proc.), imigraciją – 4 proc. (ES – 9 proc.), būstą – 3 proc. (ES – 8 proc.), aplinkosaugą, klimatą ir energetiką bei nusikalstamumą – po 2 proc. (ES – 14 ir 7 proc.), terorizmą – 1 proc. (ES – 1 proc.). 

Dauguma žmonių nurodė esantys patenkinti savo gyvenimu: Lietuvoje taip galvoja 77 proc., o visoje Bendrijoje – 83 proc. respondentų. Daugiausiai tokių yra Nyderlanduose, Danijoje, Airijoje ir Švedijoje (daugiau nei 95 proc.), mažiausia – Rumunijoje (58 proc.), Bulgarijoje ir Graikijoje (po 61 proc.).

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje patenkintų piliečių yra truputį daugiau nei 80 proc., Lenkijoje – 90 proc.

„Tai vis tiek yra pasitenkinimo lygmuo, kuris nebuvo stebėtas faktiškai niekada iki šiol išskyrus 2022 metus. Tai yra rodiklis (pasitenkinimo gyvenimu – BNS) aukštesnis už bet kada anksčiau matytus rodiklius ir šis rodiklis visada turėjo tendencija kilti jeigu mes palyginsime tuo, kas buvo 2004 metais“, – teigė M. Degutis. 

Kaip skelbiama ataskaitoje, šiemet, palyginti su 2022 metų žiema, kiek pagerėjo artimiausių dvylika mėnesių Lietuvos gyventojų lūkesčiai. Vis dėlto šis rodiklis išlieka toli nuo 2006 metų aukštumų. Manoma, kad tokius lūkesčius lemia skirtingos prognozės bei tebesitęsiantis karas Ukrainoje.

Eurobarometro apklausos Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas teigė nematantis prieštaravimo tarp per pastaruosius du dešimtmečius didėjančių pasitenkinimo gyvenimu bei prastėjančių ateities lūkesčių vertinimo rodiklių. 

„Tai rodo du skirtingus dalykus. Tu gali vertinti dabartinę situaciją gerai arba atvirkščiai – blogai, bet turėti, jeigu vertini (dabartį – BNS) gerai, blogus lūkesčius dėl ateities, arba atvirkščiai – jeigu blogai vertini dabar, turėti gerus lūkesčius dėl ateities“, – teigė M. Degutis.

„Ateities lūkesčiai visada yra reliatyvus dalykas. Kuo geriau yra, turbūt tuo geriau tikiesi ir ateityje arba tuo ateities lūkesčiai darosi didesni“, – pridūrė sociologas.  

28 proc. Lietuvos bei vidutiniškai 25 proc. ES gyventojų mano, kad per artimiausius metus gyvenimas apskritai bus geresnis

Geresnės ekonominės padėties per artimiausius dvylika mėnesių tikisi 21 proc. Lietuvos bei vidutiniškai 19 proc. Bendrijos apklaustųjų. Be Lietuvos, taip manančiųjų padaugėjo Maltoje ir Bulgarijoje, tuo metu Airijoje sumažėjo 27 proc., o Švedijoje – 17 proc.

Pagerėjusios šeimos finansinės padėties per artimiausius metus tikisi 24 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 19 proc. ES gyventojų.

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausti 1003 piliečiai, vyresni nuo penkiolikos metų, o dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos žmonių nuomonę.

Tuo metu Bendrijos vidurkis vertinant šias problemas siekė atitinkamai 28, 26 ir 32 proc.

Apklausos duomenimis, Europos ekonominę padėtį gerai vertina 64 proc. Lietuvos gyventojų (40 proc. ES), blogai – 25 proc. (51 proc. ES). Tuo metu savo šalies ekonominę padėtį gerai vertina 39 proc. Lietuvos gyventojų (35 proc. ES), blogai – 59 proc. (63 proc. ES).

Eurą palankiai vertina 76 proc. Lietuvos gyventojų (71 proc. ES ir 79 proc. euro zonoje). 

61 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“ gali būti veiksminga priemonė ekonominėms problemoms spręsti (54 proc. ES), 70 proc. sutinka, kad kad viešosios lėšos turėtų būti naudojamos skatinti privataus sektoriaus investicijoms (63 proc. ES).

Sausio 12–vasario 6 dienomis Eurobarometro apklausoje 27 ES šalyse narėse apklausti 26,5 tūkst. gyventojų. Lietuvoje apklausti 1003 respondentai.  

Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc. ES) įsitikinę, jog priklausomybę nuo energijos gamintojų už ES ribų sumažėtų padidinus pastatų, transporto ir prekių energijos vartojimo efektyvumą.

Be to, 89 proc. Lietuvos gyventojų (82 proc. ES) pritaria bendram ES šalių narių energijos pirkimui iš kitų šalių tam, kad ji būtų gauta geresne kaina, tuo metu 78 proc. (81 proc. ES) teigė, kad patys ėmėsi mažinti savo energijos vartojimą.

Sausio 12–vasario 6 dienomis Eurobarometro apklausoje 27 ES šalyse narėse apklausti 26,5 tūkst. gyventojų. Lietuvoje apklausti 1003 respondentai.