JK turėjo palikti Europos Sąjungą iki gegužės pabaigoje vyksiančių EP rinkimų. Tačiau atsižvelgę į faktą, kad britų parlamentas taip ir nepritarė vyriausybės parengtam planui dėl išstojimo sąlygų, ES lyderiai atidėjo „Brexit“ iki spalio 31 dienos.

Ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) vis dar tikisi, kad jos šalis išstos iš Bendrijos iki gegužės pabaigos ir taip pat išvengs dalyvavimo balsavime.

Vis tik agitavimas jau prasidėjo.

Užkietėjęs „Brexit“ šalininkas Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas) penktadienį pradėjo savo naujos „Brexit“ partijos rinkimų kampaniją. Buvęs JK Nepriklausomybės partijos lyderis pareiškė, kad „Brexit“ atidėjimas yra „tyčinis didžiausios šios tautos istorijoje demokratijos akcijos išdavimas“.

Bet tarp šalies gyventojų, pajutusių Europos Sąjungos fondų naudą, euroskeptiškos nuotaikos tirpsta, nors ir jie laikosi nuostatos – Briuselis neturi teisės nurodinėti, kaip jo fondų pinigus leisti ir kiek pabėgėlių turėtų priimti Vengrija.

Už Europos Sąjungos skirtus pinigus – daugiau nei šešis milijonus eurų – Vengrijos Porošlo kaime įrengtas didžiausias Europoje gėlo vandens akvariumas, jau priviliojo daugiau nei milijoną turistų. Nauda Europos teikiamos paramos didelė, tai vietiniai pripažįsta, bet jie V. Orbano rinkėjai, todėl, kaip ir jis mano, Briuselis neturi teisės piršti savo taisyklių.

„Jie įveda visokius apribojimus, kelia sąlygas, kaip pinigai turi būti leidžiami. Arba dėl migrantų. Nori pas mus nukreipti, aiškina, kaip turime gyventi“, – sako Zuzana Godo, Porošlo gyventoja.

Nepatinka tik Europos taisyklės, bet ne pinigai. Iš 2014–2020 metų biudžeto Vengrijai skirta 25 milijardai eurų, ji trečia paramos fondų gavėja po Lenkijos ir Rumunijos. Tišos ežero ekocentras turi ambicijų dar plėsti akvariumą,  poilsio parką ir iš Europos Sąjungos užsiprašė 3 milijonų eurų.

Tišos ežeras garsėja gausia paukščių įvairove, taip pat privilioja daugybę turistų, daugiausia vengrų. Nauda didžiulė, bet vietiniai, kaip ir mano jų premjeras: ne Europos pinigai svarbiausi, kad šalies ekonomika būtų plėtojama, o gyventojai taptų turtingesni.

„Tai, ko mums reikia, ne Europos pinigai, o jos rinkos. Pateksime į jos rinkas, uždirbsime savų pinigų. Todėl turime likti Europos Sąjungoje“, – aiškina Vengrijos premjeras V. Orbanas.

Bet Briuseliui pasiūlius daugiau pinigų skirti Italijai ir kitoms šalims, kurių ekonomika nusilpusi, kurios priima daug migrantų, o lėšas Rytų ir Vidurio Europai riboti, Vengrija nepatenkinta, taip pat ir planais mažinti subsidijas žemės ūkiui.

Paskutinė apklausa rodo, kad 75 procentai vengrų – už narystę Europos Sąjungoje. Lyginant su praėjusiais metais – kiek mažiau, o euroskeptikų stovykla keliais procentais ūgtelėjo iki 18 procentų.

Buvęs italų eurokomisaras tokiomis prognozėmis pasidalijo jo gimtojoje šalyje valdžią besirengiant perimti prieš isteblišmentą nusiteikusio judėjimo ir kraštutinių dešiniųjų partijos koalicijai. Tai yra dar vienas smūgis Briuseliui po „Brexit“.

„Po metų, gegužės 23-26 dienomis, Europos ateitis bus apie 450 mln. europiečių iš 27 šalių rankose“, – A. Tajani sakė per spaudos konferenciją, surengtą likus lygiai metams iki EP rinkimų. Naujieji europarlamentarai bus renkami praėjus vos kelioms savaitėms po planuojamo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES.

Paklaustas, ar tarp europarlamentarų padaugės euroskeptikų, A. Tajani atsakė: „Tikriausiai taip.“

„Tačiau šiemet turėsime sunkiai dirbti, kad nutiestume kelią proeuropietiškam parlamentui“, - sakė jis. Tai bus pirmi rinkimai, kuriuose nedalyvaus Britanija.

Šiuo metu apie 80 europarlamentarų iš 751 priklauso politinėms frakcijoms, griežtai nusiteikusioms prieš ES.

Pagrindinis „Brexit“ kampanijos vedlys Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas), remiamas Italijos isteblišmentui oponuojančio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S), vadovauja frakcijai „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“. Tuo tarpu Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) atstovai dominuoja Tautų ir laisvės Europos frakcijoje.

„Mums reikia gerų atsakymų, nes problema nėra partijos; (problema) yra tai, kodėl daug piliečių nori balsuoti už šias partijas“, – sakė A. Tajani.

„Būtina parodyti piliečiams, kad Europa prisideda prie jų gerovės ir jų apsaugos“, – pridūrė jis.

EP pirmininkas pabrėžė, kad, kaip rodo 2018-ųjų Eurobarometro tyrimas, du trečdaliai europiečių yra įsitikinę, jog narystė ES teikia privalumų.

EP duomenimis, tai yra didžiausias taip manančiųjų vidurkis nuo 1983-ųjų.

Tokie tyrimo rezultatai buvo „nepaisant balsavimo dėl JK pasitraukimo iš ES, o galbūt – kaip tik dėl to balsavimo“, teigė A. Tajani.

Šiemet Italija yra vienintelė ES narė, kurioje mažiau nei pusė gyventojų (44 proc.) mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės Bendrijoje.

A. Tajani sakė, kad jo tautiečių nepasitikėjimas ES iš dalies yra susijęs su tuo, kad kitos Bendrijos šalys narės nepakankamai stengiasi palengvinti migrantų, atvykstančių į Italijos pakrantes, krizę.

„Europos įsipareigojimas atėjo pernelyg vėlai, o piliečiai yra nepatenkinti, ką Europa daro šioje srityje“, – teigė EP pirmininkas.

Daugumos britų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose pasirodė nuotrauka, įamžinusi, kaip premjerė Theresa May (Tereza Mei) pasirašo oficialų pranešimą apie Britanijos ketinimą išstoti iš ES, nuo kurio prasidės dvejus metus užtruksiančios derybos dėl skyrybų.

Populiariausias šalies laikraštis „The Sun“ triumfuodamas parašė „Iki pasimatymo, ES“ (SEE EU LATER) ir „Išeiname nuo Doverio“, pastarojoje antraštėje paminėdamas arčiausiai kontinentinės Europos esančias Doverio baltąsias uolas.

„Pagaliau atėjo pati reikšmingiausia diena Britanijos šiuolaikinėje istorijoje“, – rašė laikraštis, kuris pridūrė trykštantis beribiu optimizmu, kad ateityje Britanija galės geriau kontroliuoti savo įstatymus, sienas ir prekybines sutartis.

Jis kritikavo „Pasiliekančiųjų branduolio pašaipų ir skaldantį įniršį... jų apokaliptinės retorikos komišką crescendo“, kuris po trečiadienio tebus „staugimas prieš mėnulį“.

„Šiandien tai realiai prasideda - ir mes to labai laukiame“, – rašė „The Sun“.

„LAISVĖ!“ – džiaugsmingai skelbė laikraštis „Daily Mail“, nepagailėjęs griežtų žodžių vis dar abejojantiems „Brexit'o“ sprendimu.

„Šiandien reikšminga diena Britanijai – diena, kurios dauguma nusivylusiųjų ES baiminosi niekada nesulaukti“, – parašė „Daily Mail“.

„Į begalybę ir dar toliau“

„The Daily Telegraph“ išspausdino karikatūrą, kurioje T.May vaizduojama kaip skrydžiui pasiruošęs animacinio filmo „Žaislų istorija“ (Toy Story) herojus Bazas Šviesmetis, stovinti ant britų vėliavos spalvų lovos užtiesalo ir raginanti: „Į begalybę ir dar toliau!!“.

„Tie, kurie jau seniai svajojo apie šią akimirką, tokiam tostui neatsispirs, – rašė „The Daily Telegraph“. – Už 50-ojo straipsnio inicijavimą ir neįmanomos svajonės įgyvendinimą. Ir už Britaniją, kurios ateitis yra kupina galimybių“.

Panašiai šia istorine akimirka džiaugiasi ir „The Daily Express“ savo vedamajame: „Tikrai džiugi diena“.

„Šiandien mes oficialiai pradedame procesą, kad būtų susigrąžinta teisė patiems priimti sprendimus dėl mūsų įstatymų, (nuspręsti) kaip leidžiami mūsų mokesčiai, su kuo mes prekiaujame ir kas gali atvykti į šią šalį“, – pareiškė „The Daily Express“.

„Istorijos akys stebi“

Laikraščiai, pasisakę už Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje, apie laukiantį dvejų metų išstojimo procesą rašė kur kas atsargiau.

„Istorijos akys stebi“, – parašė „The Times“ savo pirmajame puslapyje, kuriame taip pat išspausdino istorinį dokumentą pasirašančios T.May nuotrauką. Joje Th.May sėdi prie stalo, už kurio pastatyta nacionalinė vėliava „Union Jack“, o virš židinio kabo Britanijos pirmojo ministro pirmininko Roberto Walpole'o (Roberto Volpolo) portretas.

„The Guardian“ pirmajame puslapyje trečiadienį pasirodė sudėliota Europos žemėlapio dėlionė, iš kurios išimta Britanija.

„Šiandien Britanija žengia į nežinomybę“, – skelbė antraštė.

„Abi šalys yra suinteresuotos, kad derybų metu nauji santykiai būtų pertvarkyti taip, kad padarytų kuo mažiau žalos, – toliau rašoma vedamajame. -Tikras iššūkis yra tai, kad Theresos May visi tikslai veda prie tokio rezultato, kuris neabejotinai suardys britų ekonomiką ir greičiausiai padarys netiesioginės žalos likusiai ES“.

Pasak „The Financial Times“, švelnesnis Londono tonas kalbant apie Europos Teisingumo Teismo vaidmenį ir ruošiantis deryboms priimtas „Brexit“ skyrybų įstatymas, „atveria kelią (ieškoti) kompromiso“.

„Brangioji ES, atėjo laikas eiti“, – rašo „The Daily Mirror“ pirmajame puslapyje.

„Istorikai žvelgs į praeitį ir studijuos šį audringą periodą mūsų šalies istorijoje. Mes norime, kad jie pamatytų vieningą, palengvėjimą jaučiančią šalį“, – rašo redaktoriai.

„Durys vis dar atviros“

Europos didžiausių laikraščių pranešimai apie Londono oficialiai pradėtą „Brexit“ procesą buvo daugiausiai niūrus, kai kurie abejojo sėkminga proceso pabaiga.

Vokietijos laikraštis „Berliner Zeitung“ parašė „laišką Londonui“, kuriame perspėjo, kad trauktis „dar ne per vėlu“.

„Die Welt“, pamėgdžiodamas anglų kalbą su vokišku akcentu, parašė: Brangūs britai, durys vis dar atviros“ (Dear Brits, ze door is schtill open), o „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ perspėjo, kad skyrybos yra nelengvas dalykas.

„Dabar tai jau darosi rimta, – parašė laikraštis. – Niekas negali tikrai pasakyti, kas įvyks per artimiausius dvejus metus. Viena neabejotina – tai nebus piknikas!“.

Italijos „La Stampa“ reiškė susirūpinimą dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių italų ir nežinomybės dėl jų ateities.

Prancūziškasis „Le Monde“ paskelbė: „Ponia Brexit pradeda skyrybas“, tuo tarpu „Le Figaro“ skyrė net du puslapius Britanijos „titaniško projekto“ „adieu“ Europai derybų klausimams.

„Jau tavęs pasiilgau! Arba ne“, – parašė „Liberation“, nupasakodamas du galimus ateities scenarijus.

Pagal vieną iš jų, „Brexit“ pasiteisina, Didžioji Britanija lieka vieninga, džiaugiasi dideliu savo ekonomikos augimu. Pagal antrąjį, Britanija „ekonomiškai dūsta“, praranda Škotiją, Šiaurės Airiją ir „pabrukusi uodegą sugrįžta, reikalaudama prisijungimo prie klestinčios ES“.

Pasak organizatorių, šio „viršūnių kontrasusitikimo“ istoriniame Koblenco mieste prie Reino upės dalyviai stengsis susitarti dėl savo bendros „vizijos apie laisvės Europą“.

Prancūzijos Nacionalinio fronto (FN) lyderė M.Le Pen dalysis scena su antiimigracinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vadove Frauke Petry (Frauke Petri), Nyderlandų antiislamiškos Laisvės partijos pirmininku Geertu Wildersu (Gertu Vildersu) ir Italijos euroskeptiškosios Šiaurės lygos lydeiu Matteo Salvini (Matėju Salviniu).

„Tikslas – apibrėžti rytojaus Europą“, – penktadienį sakė M.Le Pen, kuriai prognozuojama gegužę patekti į Prancūzijos prezidento rinkimų antrąjį turą.

„Kiekvienas iš mūsų labai ištikimas suverenumui ir laisvei bendrąja prasme. Tikiu, kad mus sutelkia Europos Sąjungos laissez-faire politikos atmetimas“, – prieš šį susitikimą sakė ji Prancūzijos radijui „Classique“.

Padrąsintos pernai Didžiojoje Britanijoje įvykusio referendumo, per kurį šalis apsisprendė išstoti iš ES, ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) netikėtos pergalės JAV prezidento rinkimuose Europos ultradešinieji tikisi supurtyti nusistovėjusią politiką, pasikinkiusios prieš dabartinius lyderius nukreiptą pyktį ir susirūpinimą dėl imigrantų.

Ši konferencija prasidės praėjus tik vienai po D.Trumpo prisaikdinimo. Naujasis lyderis paskelbė itin nacionalistinio tono inauguracijos kalbą ir pažadėjo, kad nuo šiol „Amerika bus pirmoje vietoje“.

„Odė džiaugsmui“

Susitikimo Koblence dalyviai ne kartą reiškė žavėjimąsi šiuo ekscentrišku milijardieriumi, iškeltu į Baltuosius rūmus populistinės bangos.

„Sveikinimai @POTUS prezidentui Trumpui!!“ – G.Wildersas parašė tviteryje per Amerikos lyderio inauguraciją. Vėliau olandas paskelbė nuotrauką, kurioje jis matomas su besišypsančiomis F.Petry ir M.Le Pen per vakarienę, surengtą suvažiavimo išvakarėse.

„Didžiuojuosi būdamas su naujosios Europos lyderiais“, – jis parašė prie nuotraukos.

Šis charizmatiškas Nyderlandų įstatymų leidėjas yra populiariausias šalies politikas prieš kovą vyksiančius parlamento rinkimus, bet apžvalgininkai sako, kad jam tikriausiai bus sunku rasti koalicijos partijų, kad galėtų sudaryti vyriausybę.

Koblenco kongresą organizuoja Europos Parlamento frakcija „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), 2015 metais įkurta M.Le Pen. Dabar ją sudaro 40 eurparlamentarų iš devynių šalių.

Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo politikos analitikas Timo Lochocki (Timas Lochokis) sakė, kad šis suvažiavimas visų pirma yra „tiesiog gera viešųjų ryšių akcija“, nes šioms partijoms sustiprinti tarpusavio ryšius nėra labai svarbu.

„Juo labiausiai siekiama padidinti žiniasklaidos dėmesį, – ekspertas sakė AFP. – Priežastys, dėl kurių žmonės balsuoja už šias partijas – grynai nacionalinės, nepriklausomos nuo jokio numanomo tarptautinio ultradešiniųjų bendradarbiavimo.“

Šių itin prieštaringai vertinamų politikų susitikimas sukėlė susirūpinimą Vokietijoje.

Koblenco valdžia ruošiasi vėliau šeštadienį planuojamiems dideliems protestams, organizuojamiems kairiųjų judėjimų, pagrindinio politinio srauto partijų ir profsąjungų koalicijos.

Mieste mobilizuota per tūstantį policijos pareigūnų, turinčių užtikrinti, kad demonstracijos būtų taikios.

Demonstrantai, kurių šūkis „Koblencas liks spalvingas: nėra vietos dešiniajam populizmui“, sakė planuojantys prie suvažiavimo vietos garsiai leisti Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) „Odę džiaugsmui“ – ES himną.

Vokietijos vicekancleris socialdemokratas Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) tikriausiai prisidės prie protestuotojų. Kalbą taip pat planuoja pasakyti Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas).

Kanclerė Angela Merkel atmetė galimybę susitikti su M.Le Pen iki rinkimų Prancūzijoje, o jos atstovas sakė, kad prancūzų ultradešiniųjų politikų siūlomos priemonės neturi nieko bendra su Vokietijos vyriausybės politika.

M.Le Pen atsakymą per „Twitter“ daug kas laiko akibrokštu.

„Ketinu vykti į Vokietiją susitikti su jos ateitimi – AfD, o ne jos praeitimi – CDU“, – rašė politikė, turėdama omenyje A.Merkel konservatyviąją Krikščionių demokratų sąjungą.

Kontraversija

Prieš prasidedant šiam suvažiavimui AfD narys europarlamentaras Marcus Pretzellis (Markas Precelis), F.Petry vyras, išprovokavo gausią kritiką, kai pareiškė, kad kelioms vokiečių žiniasklaidos priemonėms nebus leista nušviesti konferencijos – esą dėl jų šališkumo.

Pasak jo, neįleistieji „galės stebėti tiesioginę transliaciją“.

Tuo tarpu pati AfD bendrapirmininkė F.Petry sulaukė kritikos strėlių, kad apskritai sutiko dalyvauti šiame susitikime. Kai kurie iškilūs jos partijo nariai kėlė klausimą, kodėl AfD turėtų bičiuliautis su M.Le Pen ir judėti toliau į politinę dešinę.

AfD buvo įkurta kaip euroskeptikų judėjimas, bet vėliau sustiprino savo pozicijas, pasisakydama prieš A.Merkel liberalią politiką pabėgėlių atžvilgiu, kai kanclerė plačiai atvėrė šalies duris daugiau kaip milijonui prieglobsčio ieškotojų, atvykusių nuo 2015 metų.

Artėjant rugsėjį vyksiantiems rinkimams apklausos rodo, kad AfD palaiko 11–15 proc. rinkėjų, todėl ji gali tapti pirmąja nuo 1945 metų griežtosios linijos dešiniąja partija, patekusia į federalinį Vokietijos parlamentą.

– Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad imigracija – dažniausiai tiek lietuvių, tiek visų europiečių nurodoma problema, su kuria susiduria ES. Daugiau kaip pusė europiečių pritaria bendrai ES migracijos politikai. Taigi kokias svarbiausias problemas įvardija ir lietuviai, ir kitose ES valstybėse gyvenantys žmonės?

– Jūs paminėjote, kad ES gyventojai sako, jog pagrindinė ES problema – imigracija ir terorizmas. Bet, kalbėdami apie savo šalį, daugumos šalių, kaip ir Lietuvos, gyventojai mini bedarbystę. Lietuvoje aktuali ir kita problema – bent jau gegužės mėnesį minėtas kainų augimas. Ta problema nuo rudens pakilo 12 procentinių punktų.

– Taigi Lietuvos žmones labiau jaudina ne migracijos problemos, o būtent kasdienis gyvenimas?

– Reikia pasakyti, kad problemų paminėjimas labai priklauso nuo konkrečios situacijos ir įvykių. Gegužės mėnesį, be Eligijaus Masiulio, buvo „kalafiorų skandalas“. Gegužė buvo kainų lyginimo mėnuo.

– Ir tai atsiliepė apklausoms?

– Be jokios abejonės.

– Ką ES gyventojai apskritai mano apie ES ateitį? Kokia lietuvių pozicija dėl ES ateities?

– Lietuviai bent jau 10 metų pasižymėjo proeuropietišku požiūriu – jie pasitiki ES. Šį kartą Lietuva užima pirmą vietą pagal pasitikėjimą ES institucijomis. O ES vidurkis jau yra neigiamas – daugiau nepasitikima negu pasitikima.

– O kas yra euroskeptikai?

– Didžiausia euroskeptikė yra Graikija – pagal visus parametrus ten nuotaikos ypač blogos. Bet yra ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, ar reikėtų į ES priimti kitas šalis. Šiuo atveju Lietuva užima gana pozityvią vietą – 64 proc. apklaustųjų mano, kad reikia priimti. Bet už tų skaičių slypi kiti aspektai –  ne vienas tyrimas rodo, kad lietuviai labai norėtų priimti Ukrainą, Rumunija nori priimti Moldovą. O Vakarų Europos šalys nelinkusios priimti kitų šalių (čia turima galvoje Turkija). Beje, Lietuva mato save kaip ES narę, bet yra šalių, kurios mato savo ateitį be ES, – tai Jungtinė Karalystė, Slovėnija ir Kipras.

– Kaip europiečiai atsako į klausimą, ar yra jie patenkinti savo gyvenimu?

– Iš esmės patenkinti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių (Danijos, Švedijos, Suomijos) gyventojai patenkinti beveik 100 proc.  Lietuviai mažiau patenkinti, nors dauguma patenkinti arba greičiau patenkinti. Tačiau šis tyrimas parodė, kad pasitenkinimas krito net 9 procentiniais punktais (nuo 75 proc. iki 66 proc.). Nors daug metų buvo nuolatinis lėtas augimas, šį kartą kažkas nutiko.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) trečiadienį atrėmė euroskeptikų ir priešiškai nusiteikusių laikraščių puolimą dėl siūlomų reformų, siekiant išlaikyti Britaniją Europos Sąjungoje, kurias Briuselis pavadino „teisingu“ sprendimu visiems.

Audringų diskusijų parlamente metu D.Cameronas paragino parlamentarus išlikti vieningus, jam atsakinėjant į kandžias įtakingų konservatorių partijos narių replikas ir kelių laikraščių kritiką reformų planui.

„Kovokime kartu“, – sakė D.Cameronas parlamentarams, gindamas Europos Vadovų Tarybos vadovo Donaldo Tusko antradienį pateiktą planą, kuris bus pateiktas tvirtinti visų 28 ES valstybių lyderiams.

Siūlomos priemonės yra dalis plano, kaip išvengti Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos per referendumą, kuris turėtų vykti vėliausiai iki 2017 metų, tačiau gali būti organizuojamas jau po kelių mėnesių.

D.Tusko plane numatyti ketverių metų „avariniai stabdžiai“ socialinėms išmokoms ES migruojantiems darbininkams, taip pat garantijos euro zonai nepriklausančioms valstybėms ir veto teisę nacionaliniams parlamentams suteikianti „raudonosios kortelės“ sistema.

Šios reformos sudaro „stipriausią paketą, kokį mes kada nors turėjome“, – tikino D.Cameronas.

„Aš tikrai tikiu, kad su šiais dokumentų projektais ir visu darbu, kurį nuveikėme su mūsų Europos partneriais, Britanija priartėjo prie sprendimo priėmimo taško“, – pabrėžė premjeras.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, kuriuos temdė nuogąstavimai dėl Europos migrantų krizės, pirmenybę atidavė dešiniųjų stovyklai, o didžiausia šalies partija iškovojo rekordinį vietų skaičių.

Populistinė Šveicarijos liaudies partija (SVP), žinoma dėl savo tūžmingų antiimigracinių, antiislamiškų ir euroskeptiškų kampanijų, 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose užsitikrino 65 vietas.

Tai rekordinis populiarumas šiai politinei jėgai, kuri kadenciją baigiančiame parlamente turėjo 54 deputatus.

Nacionalinio transliuotojo RTS preliminariais duomenimis, SVP surinko 29,5 proc. balsų ir įveikė savo ankstesnį 2007 metų rekordą, kai gavo 28,9 proc. balsų. Per 2011-šjų rinkimus ši partija surinko 26,6 proc. balsų.

Savo pozicijas sustiprino ir centro dešinioji Liberalų partija - trečioji pagal dydį šalies politinė jėga, kuri prie dabar turimų 30 vietų papildomai užsitikrino dar tris vietas.

Tokie rezultatai turėtų pakreipti jėgų pusiausvyrą parlamente nuo centro kairiųjų prie centro dešiniųjų daugumos.

Politologas Pascalis Sciarini (Paskalis Šarinis) iš Ženevos universiteto naujienų agentūrai AFP sakė, kad SVP iškovotos 11-a papildomų vietų žymi „didžiulį poslinkį Šveicarijos politikoje“, ir pridūrė, kad „gravitacijos centras akivaizdžiai pasislinko į dešinę“.

„SVP net nereikėjo rinkimų kampanijos. Už juos rinkimų kampaniją pravedė migrantų krizė“, - sakė P.Sciarini.

Socialistai, antroji pagal dydį Šveicarijos partija, vietoje dabar turimų 46 vietų iškovojo trimis mažiau, o žalieji ir Žaliųjų liberalų partija prarado iš viso devynias vietas.

Rinkėjų aktyvumas siekė 48 procentus.

Poslinkis į dešinę įvyko tokiu metu, kai smarkiai išaugęs migrantų ir pabėgėlių srautas Europoje sustiprino dėmesį šiai problemai ir Šveicarijoje, nors šios turtingos Alpių valstybės migrantų krizė dar smarkiai nepaveikė.

„Turime padaryti Europą mažiau patrauklia ir pasiųsti signalą, kad negalime čia suteikti prieglobsčio - netgi karo pabėgėliams“, - sakė SVP lyderis Toni Brunneris (Tonis Bruneris)

Ir kairiojo, ir dešiniojo sparno partijos apgailestavo, kad svarbiausia rinkimų kampanijos tema buvo migrantai.

„Žmonės balsavo vedami baimės“, - nacionaliniam transliuotojui RTS sakė socialistų kandidatė Rebecca Ruiz (Rebeka Ruis).

Maždaug ketvirtadalis iš 8 mln. Šveicarijos gyventojų yra užsienio piliečiai, o imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politika dažnai būna tarp labiausiai rinkėjams rūpimų temų.

Naujausia gfs.bern apklausa parodė, jog 48 proc. respondentų mano, kad migracija yra svarbiausia problema, su kuriuo susiduria šalis.

Kai paaiškėjo preliminarūs balsavimo rezultatai, Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Visoje Europoje žmonės taria „ne“ migrantų antplūdžiui“.

Vokietijos prie eurą nusistačiusi partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šeštadienį išsirinko naują lyderę iš savo dešiniojo sparno, pakeisiančią partijos įkūrėją Berndą Lucke (Berndą Liukę).

Po kelis mėnesius trukusios kovos už valdžią Frauke Petry (Fraukė Petri) šios naujos partijos dviejų dienų suvažiavime Vakarų Vokietijos Eseno mieste, kuriame dalyvavo maždaug 3,5 tūkst. narių, gavo aiškią balsų daugumą.

Maždaug 60 proc. delegatų parėmė F.Petry, kurios vadovaujama konservatorių frakcija kelis mėnesius kovojo su neoliberaliu partijos lyderiu B.Lucke ir kritikuoja jį dėl esą pernelyg didelio dėmesio Europos politikai.

„Privalome užbaigti konfrontacijas“, – suvažiavimui pasakė F.Petry, kuriai po jos pergalės daug delegatų plojo atsistoję.

„Tai ne konservatorių pergalė prieš liberalus. Tik drauge esame stiprūs ir drauge galime pakeisti politiką“, – pridūrė ji.

40-metė F.Petry, kuri pritarė deryboms su antiislamišku, antiimigraciniu judėjimu PEGIDA, sakė, kad nori spręsti visus piliečiams rūpimus klausimus „be tabu“, įskaitant imigraciją.

Ypač garsių plojimų ji sulaukė pastabomis apie „didžiules integracijos problemas, susijusias su tuo faktu, kad kokia nors religija, tokia kaip islamas, perteikia valstybės viziją, kuri yra visiškai svetima tam, ką žinome Europoje“.

Po to, kai 2013 metų pradžioje AfD buvo įsteigta, pagrindinis jos šūkis buvo už tvarkingą euro zonos išformavimą ir grįžimą prie „doičmarkės“ po finansinių neramumų, kone parklupdžiusių euro zoną.

2013-aisiais partijai pritrūko visai nedaug balsų tam, kad ji būtų patekusi į Vokietijos parlamentą.

52 metų B.Lucke lipdamas nuo pakylos pasakė, jog yra „akivaizdžiai nusivylęs, bet sykiu jaučia palengvėjimą“, kad nusimetė vadovavimo partijai naštą.