Nauja IP telefonijos sistema Klaipėdos savivaldybėje pradėta diegti gegužės pradžioje. Visi darbuotojų numeriai perkelti ir konfigūruoti nuo liepos.

Atnaujinami ir telefonų aparatai. Fiksuotojo ryšio abonentų skaičius siekia  461. Pagal sutartį su paslaugos tiekėju, skaičius dar gali keistis, bet ne daugiau nei 10 proc.

Klaipėdos savivaldybės Informacinių technologijų poskyrio vedėjas Darius Kadys atskleidė, kad pagrindinis pertvarkos tikslas – nutolusius skyrius ir poskyrius sujungti į vieną tinklą, o ryšio priemones – į bendrą sistemą.

"Tokiu būdu nereikia įrenginėti atskirų telefoninių linijų, mažinamos pokalbių išlaidos, efektyviau naudojantis vidiniais numeriais. Senoji sistema į kituose pastatuose esančius skyrius leisdavo skambinti kaip į kitą paprastą numerį", – pasakojo vedėjas.

Pasak D.Kadžio, nauji aparatai turi ir kitų privalumų. Pavyzdžiui, rodo, kas skambino. Tad, praleidus skambutį, galima perskambinti interesantui.

"Tai padės užtikrinti efektyvesnį vidinį darbą ir komunikaciją su klaipėdiečiais", – tvirtino vedėjas.

Dalis telefono pokalbių bus įrašomi. Tokią funkciją turės miestiečius aptarnaujančių specialistų telefonai.

"Žinoma, prieš pokalbį bus informuojama, kad jis bus įrašomas", – pasakojo vedėjas.

Konkurse, skirtame išsiaiškinti, kas teiks minėtą paslaugą, dalyvavo trys įmonės.

Nugalėjo pigiausią variantą pasiūliusi bendrovė "CSC Telecom". Įdiegti sistemą ir išsinuomoti reikiamą įrangą savivaldybei atsieis beveik 60 tūkst. eurų.

Sutartis su tiekėju pasirašyta 36 mėnesiams – iki 2021 m. gegužės.

Telekomunikacijų bendrovė "Teo LT" teigia, kad pagaliau įvyko lūžis - sustabdyta jos pajamų ir pelno mažėjimo tendencija, tačiau kai kurie analitikai neprognozuoja, kad šiemet "Teo LT" gali susijungti su kita to paties akcininko (Švedijos "TeliaSonera") kontroliuojama mobiliojo ryšio operatore ir "Omnitel", antradienį rašo "Verslo žinios".

SEB banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Arvydas Jacikevičius dienraščiui neprognozavo, kad šiemet "Teo LT" ir "Omnitel" susijungs:"Naujausia pasaulio patirtis rodo, kad geriau sekasi toms tų pačių akcininkų kontroliuojamoms telekomunikacijų bendrovėms, kurios paslaugas teikia atskirai. "TeliaSonera" su akcijų išpirkimo pasiūlymu iš tiesų gali ateiti, bet prisiminkime, kad ankstesniais kartais už akcijas siūlyta mažiau, nei tikėjosi tokie akcininkai kaip švedų "East Capital". Kas pasiūlymu nepasinaudojo - išlošė, nes dabar akcijos vertos daugiau".

"Naujienų (dėl bendrų salonų ir sinergijos su "Omnitel" - "Verslo žinios") bus ir daugiau, duokite bent porą mėnesių šiam klausimui, tada galėsime kalbėti konkrečiau", - žada "Teo LT" generalinis direktorius Kęstutis Šliužas, leidžiantis suprasti, kad dviem įmonėms glaudžiau bendradarbiauti yra ir teisinių kliūčių dėl konkurenciją ribojančių įstatymų.

Nors įvairūs ekspertai jau daugiau nei dešimt metų prognozuoja, kad fiksuotojo telefono ryšio aparatus tuoj bus galima išvysti tik muziejuose, statistika rodo, kad nurašyti šį ryšį nėra jokio pagrindo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis fiksuotąįį ryšį Lietuvoje šiuo metu naudoja beveik 600 tūkst. abonentų, o per pastaruosius penkerius metus jo atsisakė tik kas penktas abonentas.

Daugiau nei ketvirtadalis (28,4 proc.) fiksuotojo ryšio abonentų 2014 m. III ketvirčio pabaigoje buvo juridiniai asmenys. Įvairių bendrovių, naudojančių fiksuotąjį ryšį, dalis bendrame abonentų pasiskirstyme auga: 2009 m. tokie abonentai sudarė 25 proc. visų fiksuotojo telefono ryšio abonentų skaičiaus. Iš viso fiksuotuoju telefono ryšiu 2014 m. naudojosi 168,2 tūkst. juridinių abonentų.

Alternatyvių fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjų (visų, išskyrus „TEO LT“) abonentų skaičius 2009-2014 m. laikotarpiu augo dešimtadaliu (10,2 proc.). 2014 m. šie teikėjai, RRT duomenimis, turėjo 58,2 tūkst. abonentų, tuo tarpu 2009 m. – 52,8 tūkst. abonentų. „CSC Telecom“ vadovas Maksimas Staškūnas šias tendencijas sieja su sėkmingu mažųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjų įsitvirtinimu verslo segmente, pasiūlant verslo klientams individualiai pritaikytus, lanksčius ir naudingus sprendimus.

„Nors fizinių asmenų, besinaudojančių fiksuotojo ryšio paslaugomis, skaičius nuolat mažėja, mūsų praktika rodo, kad kai kuriuose verslo segmentuose fiksuotojo ryšio paslaugų poreikis kaip tik auga. Tai įmonės, kuriose telefonija yra viena pagrindinių darbo priemonių ir kurių darbuotojai visą dieną praleidžia biure. Fiksuotoji telefonija tokioms įmonėms užtikrina patikimumą ir saugumą, kokio jokia kita telefonija tiesiog technologiškai negali garantuoti“, – sako „CSC Telecom“ vadovas.

Pasak M. Staškūno, augantį fiksuotojo ryšio patrauklumą tam tikrose verslo srityse taip pat lemia tobulėjančios technologijos. Jos leidžia pasiūlyti integruotus telekomunikacinius sprendimus, derinančius fiksuotąjį ryšį su kitomis telefonijos formomis ir plečiančius jo galimybes. Vis labiau plinta ir modernios „Cloud“ paslaugos, kuomet įmonėje sukuriama virtuali telefonų stotis ir integruojamos judriojo bei fiksuotojo ryšio paslaugos.

„Fiksuotasis ryšys žengia į priekį ir sėkmingai išlaiko savo nišą. Fiksuotojo ryšio paslaugų teikimas verslui jau apima daug platesnę erdvę negu tiesiog telefono aparatų įrengimas. Tai ir virtualių telefonų stočių kūrimas, ir konferencinių pokalbių užtikrinimas, ir vidinės įmonės IT infrastruktūros kūrimas, ją integruojant su kitomis sistemomis. Manau, ir artimiausioje ateityje tendencijos nesikeis: privačių vartotojų skaičius mažės, tačiau verslui fiksuotasis ryšys, suderintas su kitomis technologijomis, taps netgi svarbesniu negu dabar“, – sako „CSC Telecom“ vadovas.

RRT duomenimis, per 2014 m. pirmuosius tris ketvirčius visi fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjai už mažmeninių viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimą iš viso gavo 40,9 mln. eurų pajamų. Vidutinės pajamos už mažmenines viešąsias fiksuotojo telefono ryšio balso paslaugas, gautos iš vieno abonento per vieną mėnesį, 2014 m. I-III ketvirčiais siekė 5,77 eurus per mėnesį už vieną abonentą.

Fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimu 2014 m. III ketvirčio pabaigoje vertėsi 46 ūkio subjektai. 90,1 proc. fiksuotojo ryšio abonentų 2014 m. III ketvirčio pabaigoje atiteko „TEO LT“, AB, 3,2 proc. – UAB „CSC Telecom“, 2,6 proc. – paslaugų teikėjams, teikiantiems UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešąsias fiksuotojo telefono ryšio paslaugas, 4,1 proc. – kitiems paslaugų teikėjams.

Prieš 50-imt metų pokalbius telefonu dar sujungdavo telefonistės. Dabar pokalbių fiksuotu telefonu tiek sumažėjo, kad EK nusprendė, jog nebėra prasmės reguliuoti mažmeninės fiksuotų telefonų rinkos – konkurencija išaugo ir stacionarius telefonus nukonkuruoja mobilusis ryšys ar skambučiai internetu.

Tačiau galutinai dėl to turi apsispręsti šalys narės. Lietuva jau nuo praėjusių metų iš dalies nereguliuoja šios rinkos.

„Panaikinome tarptautinių skambučių, skambučių į kitus tinklus ir pan. reguliavimą. Vartotojai gali būti visiškai ramūs ir tikri, kad dėl šio dereguliavimo kainos tikrai nedidės“, – tikina Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė Medeina Augustinavičienė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje stacionariais telefonais dar tebesinaudoja iki 600 tūkst. abonentų – dauguma jų įmonės. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio rinkoje – kone 4,5 mln. abonentų.

Reguliavimo kurį laiką neišvengs ir plačiajuostis bei šviesolaidžio ryšys. Visų pirma manoma, kad dar per maža konkurencija. Linijų savininkai yra įpareigojami leisti paslaugas teikti ir kitoms įmonėms – taip skatinama konkurencija. EK tikisi nebereguliuoti ir šių rinkų.

„Tai yra greitai besiplečianti rinka. Atsiranda nauja konkurencija – kabeliniai, virtualūs tinklai, alternatyvūs operatoriai, internetiniai susirašinėjimai ir balso ryšiai“, – pastebi eurokomisarė, atsakinga už skaitmeninę darbotvarkę Neelie Kroes.

Europos Sąjungos Taryba šiuo metu svarsto siūlymus, kad, tarkim, Lietuvoje įsteigta telekomunikacijų bendrovė galėtų savo paslaugas teikti ir kitose Bendrijos šalyse. O jos veiklą reguliuotų Ryšių reguliavimo tarnyba. EK yra sakiusi, kad dėl to galėtų mažėti mobiliojo ryšio kainos. Tačiau rinką prižiūrinčios institucijos skeptiškai vertina tokius siūlymus.

Ginčų reguliavimo atveju būtų įnešta daug sumaišties – informacijos dalinimasis pasidalintų tarp dviejų ar daugiau valstybių, jei tas operatorius veikia keliose šalyse. Neaiškumas būtų, kuri šalis priima sprendimą ir, jei viena šalis priima, o kita įgyvendinti, tai kontrolės klausimo pasidalinimas“, – galimas problemas nusako M. Augustinavičienė.

Šiuo metu telekomunikacijų paslaugas teikiančių įmonių steigimas yra supaprastintas tiek, kad operatoriams užtenka tik faksu pranešti apie norą pradėti veikti.