Tokio pavedimo ji sulaukė penktadienį iš Seimo valdybos.

Pirmojo Seimo vicepirmininko konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, dabartinė Etikos komisijos sudėtis neatitinka statute nustatyto pasiskirstymo pagal frakcijas. Be to, kilo abejonių dėl kai kurių jos narių etikos.

„Ar netikslinga būtų iš naujo suformuoti Etikos komisiją, nes vis dėlto jos sudėtis dabar neatitinka statuto, kai kurie komisijos nariai yra patys sulaukę priekaištų dėl tam tikrų įsigijimų už parlamentines lėšas“, – penktadienį per Seimo valdybos posėdį sakė J. Razma.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad artimiausiu metu kreipsis į parlamento frakcijas, klausdama nuomonės dėl naujos Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo.

„Etikos ir procedūrų komisija – svarbi komisija, bet ji šiek tiek diskredituota kai kurių pastarųjų įvykių. Taip pat yra objektyvus dalykas, kad jos sudėtis neatitinka Seimo statuto, tai yra, (frakcijų) proporcijos neatitinka statuto. Pasikeitimai joje reikalingi“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Anot jos, dabartinėje situacijoje logiškiau būtų performuoti visą komisiją nei keisti atskirus jos narius.

„Manau, kad tai būtų logiškas sprendimas ir leistų atverti baltą lapą“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, tai svarbu ir dėl to, kad penktadienį Seimo valdyba numatė jai papildomų funkcijų.

„Kodėl dar tai svarbu? Tarkime, kalbant apie parlamentines išlaidas, Etikos ir procedūrų komisijos kontroliuojanti rolė yra dar padidinta, tai yra komisija turės teisę ir pareigą iš esmės kiekvieną Seimo narį patikrinti per kadenciją, – būtų atsitiktine tvarka atrinktas Seimo narys ir kiekviena jo patirta išlaida, apmokėta iš parlamentinių lėšų, būtų labai nuodugniai sukontroliuota, paviešinta“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pagal Seimo statutą, Etikos ir procedūrų komisiją sudaro vienuolika narių. Šiuo metu jų yra dešimt.

Taip pat nustatyta, kad Seimo daugumai priklausantys parlamentarai į komisijos narius siūlo penkis opozicijos atstovus, o šie – šešis valdančiosios daugumos narius.

Be to, visuomenininkas Andrius Tapinas, nagrinėdamas parlamentinei veiklai panaudotas lėšas, atkreipė dėmesį, kad Etikos komisijos narys Sergejus Jovaiša per kadenciją pirko penkis kompiuterius ir penkis telefonus, jis taip pat kėlė klausimą dėl brangios konservatoriaus Antano Matulo, socialdemokratės Dovilės Šakalienės įsigytos kompiuterinės technikos.

Apie L. Pernavą visuomenė išgirdo 2014-aisiais. Tokio nežinojo ir tuometis premjeras, nes prieš tai buvo pateikta kita kandidatūra – Renato Požėlos.

„Netikėtai paklaustas, kas buvo numatytas, negalėjau įvardinti, nes aš šios kandidatūros visai nežinojau“, – šypsodamasis kalbėjo buvęs premjeras, frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius. 

Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui L. Pernavas buvo kompromisas.

„Policija turės vadovą su žmogišku veidu, su žmogiškomis geromis savybėmis“, – anuomet teigė S. Skvernelis.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Iš pradžių – kuklus, palyginti neiškalbingas policininkas netrukus išlaisvėjo ir tapo garsia figūra. Policijoje atliko reformą. Garsėjo ir veikla po darbo – užsiiminėjo kultūrizmu. Buvo pirmas, ko gero, generalinis komisaras, rodomas gyvenimo būdo laidose.

„Laikas po varžybų, kai tavo forma geriausia, – norėjosi tai įamžinti, turėti kaip prisiminimą, nes tikrai buvo įdėta daug darbo“, – kalbėjo L. Pernavas.

Pasibaigus generalinio komisaro kadencijai, antrajai nepaskirtas, tapo Lietuvos policijos atašė Londone. O dabar gali imtis naujos srities, kurioje raumenų reikia, bet tik perkeltine prasme.

„Dėl manęs STT vadas gali būti ir riebuilis, nelabai raumeningas, bet svarbu, kad pati institucija demonstruotų raumenis“, – savo nuomonę dėl naujos kandidatūros išsakė liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. 

Dėl manęs STT vadas gali būti ir riebuilis, nelabai raumeningas, bet svarbu, kad pati institucija demonstruotų raumenis.

 

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui L. Pernavo kandidatūrą į STT vadovus. Bet šį kartą tai nebuvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, kaip 2014-aisiais.

„Neformaliai ši kandidatūra koridoriuose jau skambėjo prieš porą mėnesių“, – sakė E. Gentvilas. 

Nors apie tokį kandidatą girdėjo, frakcijos tikina, kad nežino, kaip balsuos.

„Mes tarsimės“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. 

STT specifika kiek kitokia nei policijos. STT atlieka baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinių nusikaltimų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, antikorupcinį visuomenės švietimą, analitinę antikorupcinę žvalgybą.

„Ar ta specifika L. Pernavui yra įkandama ir suprantama, tą norėtųsi išgirsti be išankstinės nuomonės, nešališkai“, – atviravo E. Gentvilas.

„Būtų tikslingiau skirti žmogų iš tos pačios struktūros, turintį institucinę atmintį. Tačiau šią kandidatūrą, be abejo, svarstysime. L. Pernavą žinome kaip tinkamai pareigas ėjusį ankstesnėse pozicijose“, – teigė konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kai kuriems politikams kyla abejonių, ar Lietuvoje ne per daug policininkų vadovaus ne policijai.

„Bijau, kad įvairiose institucijose sėdės nebūtinai bendraminčiai, tačiau, kaip sakoma, ginklo broliai. Taip sakant, ir skaidrumo šiek tiek sumažėja“, – abejonių L. Pernavo kandidatūra neslėpė E. Gentvilas.

Buvęs kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriumi paskirtas pernai. Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas – irgi iš policijos. Pasieniui dabar vadovauja Rustamas Liubajevas, bet prieš tai – taip pat policininkas R. Požėla. 

„Reikia, manau, į konkrečias kandidatūras žiūrėti. L. Pernavo vadovavimo metu yra padaryta gana teigiamų poslinkių Lietuvos policijoje“, – svarstė V. Mitalas.

Paradoksaliai, atvirai ir kritiškai L. Pernavo kandidatūrą vertina opozicinė frakcija „Vardan Lietuvos“, kurioje – ne vienas buvęs policininkas.

„Iš neoficialios diskusijos, kai kurių frakcijos narių pasisakymų susidariau nuomonę, kad jie dėl šios kandidatūros nusiteikę gana kategoriškai ir labiau neigiamai“, – konstatavo A. Butkevičius. 

L. Pernavo kandidatūra Seimui gali būti pateikta jau kitą savaitę.

„Mes diskutavome darbo grupėje, bet turime su frakcijomis aptarti, kuriuo keliu einame, koks bus teisinis mechanizmas, kokia formuluotė. Buvo išsiųstas visoms frakcijoms prašymas teikti siūlymus ir jų aptarti susirinksime pas Seimo pirmininkę“, – BNS sakė darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija siūlo įteisinti dvigubą pilietybę Konstitucijos išbraukiant jos ribojimus ir perkeliant į atskirą konstitucinį įstatymą, toks variantas apsvarstytas ir darbo grupės posėdžiuose.

Pagal dabar galiojančią Konstituciją, Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, taip pat išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad referendumo baigčiai įtakos turėjo ir tai, jog bandant visus ribojimus numatyti Konstitucijoje pataisos formuluotė buvo per daug sudėtinga.

Tąkart Konstituciją buvo siūloma keisti šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Seimo ir PLB komisija savo priimtoje rezoliucijoje taip pat siūlo būsimame konstitucinio įstatymo projekte nurodyti tik tas valstybes, kurių pilietybę įgijus Lietuvos pilietybė nėra išsaugojama.

Pasak D. Asanavičiūtės, formuluotę dėl Konstitucijos pataisos ir kitus reikalingus teisės aktus planuojama parengti iki kovo 9 dienos, o Seimas pavasario sesijoje, gegužės mėnesį, turėtų priimti nutarimą dėl referendumo surengimo.

Referendumas dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metais vyksiančiais prezidento rinkimais.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.

Apie tai penktadienį pranešė Klaipėdos rajono savivaldybė.

Pernai balandį Klaipėdos rajone Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija buvo pasirašę koalicijos sutartį ir suformavę naują valdančiąją daugumą, kurioje buvo 15 iš 27 rajono tarybos narių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis meras Bronius Markauskas buvo tapęs mažumos atstovu.

„Visus metus būdamas mažumoje nuolat kartojau, kad man trūksta dėmesio svarbiems darbams, strateginiams rajono tikslams. Tikiu, kad turėdami daug politinės patirties, sugebėsime rasti bendrą kalbą ir susidėlioti pagrindinius strateginius tikslus, kurie svarbūs rajonui“, – sako Klaipėdos rajono meras.

Nuo kadencijos pradžios iki pernai balandžio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio frakcijos ir visuomeninio rinkimų komiteto „Bendrai geriau“ tarybos narių grupė.

Kaip skelbiama pranešime, šiuo gegužę pasiektu susitarimu siekiama išjudinti įstrigusius svarbius rajono strateginius infrastruktūros objektus, tokius kaip Gargždų daugiafunkcis sporto centras.

Partijos susitarė tęsti strateginius darbus ir teikti prioritetą svarbiems kultūros, švietimo, socialinės srities objektams.

Artimiausiu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Socialdemokratų partija bei Visuomeninis rinkimų komitetas „Kuriam kartu“ dar turi pasirašyti ir naują koalicijos sutartį, kurioje būtų numatyti ir pagrindinės ateinančių metų darbų bei tikslų gairės.

„Formuojant koaliciją, mes socialdemokratai, prioritetu visuomet laikėme lygiateisiškumo ir lygiavertiškumo principą tarp partnerių. Problema ta, kad ankstesniojoje daugumoje to pritrūko“, – teigia Socialdemokratų frakcijos pirmininkė Ligita Liutikienė.

„Ši dauguma, tai Centro kairės koalicija, kurią, manau, ir norėjo matyti rinkėjai, todėl geriau vėliau nei niekada. (...) Labai svarbu, kad pavyktų vėl suvienyti ir motyvuoti administracijos komandą, nes tai lems artimiausių mėnesių sėkmę Klaipėdos rajonui“, – sako Visuomeninio rinkimų komiteto „Kuriam kartu“ frakcijos seniūnas Sigitas Karbauskas.

Trečiadienį frakciją tokiu pačiu pavadinimu pranešė steigiantys Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė ir septyni tarybos nariai. Antradienį tokia frakcija įsteigta Anykščių, o praėjusią savaitę – Pasvalio bei Rokiškio rajonų savivaldybėse.

„Džiaugiamės šių narių sprendimu prisijungti prie mūsų įsteigiant frakciją savo rajono savivaldybės taryboje. Naujoje politinėje bendruomenėje matome daug skirtingų žmonių – savo amžiumi, gyvenimiška patirtimi, žiniomis. Tačiau visi kartu norime darnios ir ekonomiškai stiprios Lietuvos“, – pranešime cituojamas Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas S. Skvernelis.

Džiaugiamės šių narių sprendimu prisijungti prie mūsų įsteigiant frakciją savo rajono savivaldybės taryboje.

„Pasirinkome dirbti naujoje politinėje jėgoje, kuri turi konstruktyvią darbotvarkę, yra pasirengusi bendradarbiauti su visais gyventojais tiek miestuose, tiek ir rajonuose“, – sakė A. Miškinienė, kurios vadovaujama frakcija trečiadienį sudarė ir valdančiąją daugumą Lazdijų rajono savivaldybės taryboje.

Keturi Anykščių rajono savivaldybės tarybos nariai naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ įkūrė palikę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.

Pasvalio rajono savivaldybės taryboje taip pat įsteigta keturių politikų frakcija, apie jungimąsi į frakciją paskelbė ir trys Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nariai.

Gruodžio viduryje Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ įsteigta Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Steigiamasis pačios partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ suvažiavimas numatytas sausio 29 dieną Palangoje. Partiją kuria iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime pasitraukusi grupė parlamentarų, vadovaujama S. Skvernelio.

„Yra du pasiūlymai – Seimo pirmininkės ir socialdemokratų“, – po pasitarimo pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen žurnalistams sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

Anot jo, socialdemokratai siekia išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – tiesiogiai renkamas meras yra ir tarybos pirmininkas.

„Buvau susitikęs su socialdemokratų merais, kurie šiandien dirba, kalbėjau ir su Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore, ir jos pirmininku, jie patikino, kad dauguma merų pasisako, jog reikėtų įtvirtinti šiandien egzistuojantį modelį, tik viską įdedant į Konstituciją ir sutvarkant įstatymą, o ne kurti kokias nors naujas galias, duoti papildomų galių, stumdyti iš politiko į ūkvedį“, – sakė A. Sysas.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat tvirtino, kad jų partija labiau norėtų išsaugoti status quo.

„Matydami du variantus frakcijoje turėsime platesnę diskusiją“, – teigė ji.

„Darbiečių“ seniūnas Vigilijus Jukna tvirtino abiejuose variantuose matąs ir pliusų, ir minusų.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen su didžiausia valdančiąja konservatorių frakcija siūlo, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“.

„Mes norime stipraus mero, kuris būtų renkamas tiesiogiai tokiu pačiu būdu kaip ir šiandien. Manome, kad reikia ganėtinai aiškiai atriboti, kad meras yra vykdomosios valdžios vadovas, o į vykdomąją valdžią tas institucijų paketas gali įeiti labai įvairus – nuo administracijos, vicemerų, patarėjų korpuso, bet turi būti atskyrimas su taryba“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.

Mes norime stipraus mero, kuris būtų renkamas tiesiogiai tokiu pačiu būdu kaip ir šiandien.

Ir jis, ir Seimo vadovė teigė, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, išsaugoti dabartines mero galias neįmanoma.

„Kaip mes skaitome Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir Konstituciją, suprantame, kad jeigu meras turi bent vieną vykdomosios valdžios galią, jis negali būti tarybos narys. Mes norime, kad meras būtų stiprus, turėtų vykdomosios valdžios galias, galėtų skirti atskirus pareigūnus, paskirti biudžetus ir kitus dalykus, dėl to nematome galimybės, kad meras galėtų būti tarybos pirmininku“, – teigė A. Vyšniauskas.

Kol kas nė viename projekte nesiūloma nustatyti merų kadencijų skaičiaus – Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tai bus būtina padaryti suteikus merui vykdomosios valdžios galių.

Pasak politikų, kadencijų skaičių galima numatyti ir įstatyme.

Seimo frakcijų seniūnai sutarė per savaitę apsvarstyti abu Konstitucijos keitimo variantus ir pasirinkti, kurį palaikytų.

„Mano supratimu, labai svarbu, kad jei dauguma frakcijų sutars dėl formuluotės, tikrai kviesiu ir kitas frakcijas, kurios turi abejonių, prisidėti prie bendro sprendimo. Rizika yra tokia, kad nerasime sprendimo, ir 2023 metais turėsime grįžti prie senos tvarkos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mišrios Seimo narių grupės vadovas Jonas Pinskus taip pat nuogąstavo, kad besiginčydami dėl detalių parlamentarai gali sužlugdyti tiesioginius merų rinkimus.

Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti kitų metų pradžioje.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), atsakydama į Eltos užklausą, kaip vienus iš svarbiausių projektų išskyrė kitų metų valstybės biudžeto projektą bei COVID-19 pandemijos padarinių šalinimo iniciatyvas.

Taip pat, kaip informavo LVŽS, frakcija rudens sesijai siūlo svarstyti jų siūlomus Socialinių paslaugų, Mokslo ir studijų, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Socialinio verslo plėtros ir kitų įstatymų pakeitimus, priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą.

„Valstiečių“ siūlymu taip pat siekiama praplėsti gaunančiųjų išmokas už vaikus asmenų skaičių. Kaip rašoma projekte, 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai būtų papildomai skirtos apie 330 asmenų, neatsižvelgiant į jų amžių, kurie pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos.

Savo ruožtu „valstiečių“ koalicijos partneriai – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija taip pat pasidalino savo svarbiausiais pasiūlymais rudens sesijai. Kaip „socialdarbiečiai“ informavo Eltą, frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius pagrindiniu ir svarbiausiu klausimu šioje sesijoje laiko biudžeto projektą.

Frakcijos pasiūlymų rudens sesijai sąraše – per 70 iniciatyvų, tarp kurių – projektai dėl Vilniaus-Kauno dvimiesčio, Vilniaus metropoliteno, Civilinio kodekso, Valstybės tarnybos, Atliekų tvarkymo, Azartinių lošimų, Gyventojų pajamų mokesčio, Žemės mokesčio ir kitų įstatymų pataisos.

„Socialdarbiečiai“ taip pat pažymėjo, kad kartu bus teikiamas pasiūlymas ir dėl vaiko pinigų didinimo. Apie tai ne kartą viešai yra kalbėję ir kiti valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija.

Tarp opozicijos siūlymų – įpareigoti Vyriausybę, kad karantino režimą šalyje patvirtintų Seimas

Opozicinė socialdemokratų partijos frakcija į savo pasiūlymus rudens sesijai įtraukė privalomą vaikų skiepijimą. Siūloma, kad „Vaikų skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų (poliomelito, tymų, raudoniukės) yra privalomi, išskyrus atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų“.

Taip pat dar kartą yra įtrauktas projektas dėl draudimo laukinius gyvūnus naudoti cirko veiklai, siūlomos korekcijos Miškų įstatymo, Civilinio kodekso, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Mediacijos įstatymo ir kitiems projektams.

Vis dėlto kaip vienus iš svarbiausių socialdemokratų siūlomų projektų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė įvardijo Valstybės remiamų pajamų ir šalpos pensijų pakeitimo įstatymą, Civilinio kodekso pataisas dėl prekybininkų prievolės suteikti pilną informaciją apie taikomą nuolaidą, taip pat – siūlomą Sostinės įstatymą.

R. Budbergytė taip pat išreiškė viltį, kad į darbotvarkę pavyks įtraukti ir įstatymo projektą, numatantį 9 proc. PVM (pridėtinės vertės mokestį – ELTA) būtiniausiems maisto produktams.

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į rudens sesijos darbotvarkę siūlo įtraukti Pluoštinių kanapių, Darbo kodekso, Valstybės tarnybos, Žvalgybos ir kitų įstatymų projektų pakeitimus.

Kaip vienas pagrindinių siūlomų iniciatyvų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė išskyrė dar kartą teikiamas Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios įpareigotų kandidatus į Seimo narius pateikti informaciją apie tai, ar jie buvo pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, taip pat – Asociacijų įstatymo pakeitimus, kurie nustatytų, kad valstybės finansavimą gaunančių asociacijų vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

Konservatoriai taip pat tikisi į rudens sesijos darbotvarkę įtraukti siūlomus pakeitimus, susijusius su kvapų kontrole ūkiuose bei, kaip tikino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, frakcija planuoja toliau imtis parlamentinės kontrolės iniciatyvų, susijusių su biudžeto projekto terminais bei pandemijos metu vykdytų viešųjų pirkimų klausimais.

Liberalų sąjūdžio frakcija savo ruožtu siūlo papildyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą nuostata, įpareigojančią Vyriausybę paskelbus karantiną visoje šalies teritorijoje per 10 dienų kreiptis į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo ar pratęsimo.

Tarp liberalų pasiūlymų – ir iniciatyva, siekianti nustatyti, jog Seimo nariu galėtų būti renkamas pilietis, kuriam rinkimų dieną yra 21 metų. Šiuo metu, pagal Konstitucijos 56 straipsnį, į Seimą kandidatuojantis asmuo privalo būti 25 metų amžiaus. 

Liberalai taip pat į sesijos darbotvarkę sieks įtraukti siūlomus Gyvenamosios vietos deklaravimo, Civilinio kodekso, Atliekų tvarkymo, Valstybės ir savivaldybės įmonių ir kitų įstatymų projektų pakeitimus.

„Frakcijoms duota tokia užduotis, nes šios kadencijos Seimas turėtų ir privalėtų padaryti darbus, dėl kurių yra atsakingas. Lygių galimybių kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijos baigiasi birželio viduryje. Taip pat neišspręstas klausimas dėl KT teisėjų, kadangi kandidatus turi teikti ir kitos institucijos, tai būtų gerai, kad galbūt teiktų visus tris kartu. Bet Seimas savo siūlymą turėtų teikti, būtų atsakinga ir pareiginga tuos sprendimus priimti“, – antradienį po Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio susitikimo su frakcijų seniūnais Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.

Pasak jos, šiame susitikime konkrečiai jokios pavardės ir personalijos nebuvo paminėtos.

Balandžio 21 d. Seimas nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų.

Seimo pirmininkas siūlė Ingridos Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė Algio Norkūno bei Giedrės Lastauskienės kandidatūras.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės ir lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės kadencijos baigsis dar šį mėnesį.

Socialdemokratų darbo partijos frakcijos nariais tapo Rimas Andrikis, Vytautas Kamblevičius ir Ona Valiukevičiūtė, pranešta ketvirtadienį per Seimo posėdį.

V. Kamblevičius taip pat išrinktas „socialdarbiečių“ frakcijos seniūno pavaduotoju.

Socialdemokratų darbo partijos frakcija su trimis naujais nariais didėja iki 13 atstovų.

„Jie yra kairiosios centro pakraipos. Esu frakcijos vadovas, frakcijos įtaka turi būti stiprinama, tai yra viena iš mano funkcijų“, – apie naujų narių prisijungimą BNS sakė „socialdarbiečių“ seniūnas Rimantas Sinkevičius.

V. Kamblevičius, R. Andrikis ir O. Valiukevičiūtė buvo frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai, tačiau ši politinė parlamento grupė sausį griuvo, pasitraukus parlamentarui Kęstučiui Bartkevičiui.

Ši frakcija turėjo septynis atstovus – minimalų narių skaičių frakcijai sudaryti.

„Lietuvos gerovei“ anksčiau įkūrė „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, o vėliau ir partiją palikę parlamentarai.