Nuo 2015 metų Rusijos pareigūnai nepageidaujamomis paskelbė dešimtis žiniasklaidos priemonių, analitinių centrų ir pelno nesiekiančių organizacijų, o teisių gynimo grupės teigia, kad taip siekiama įbauginti kitaminčius.

Rusijos generalinis prokuroras savo pareiškime teigė, kad „Freedom House“ paragino „visapusiškai padėti Ukrainai nugalėti Rusiją“ ir diskreditavo Rusijos kariuomenę.

„Organizacija teikia informacinę, finansinę, teisinę ir kitokią paramą Rusijos opozicinėms struktūroms, provakarietiškai nusiteikusiems ir LGBTQI+ aktyvistams, bendruomenėms, ginančioms savo interesus, ir asmenims, nuteistiems už teroristinius nusikaltimus“, – sakoma pranešime.

„Freedom House“ teigia, kad remia ir finansuoja vietos demokratijos aktyvistus ir grupes, kovojančias už pilietines laisves, daugiau nei 30 šalių, o didžiąją dalį lėšų gauna iš JAV valstybės departamento.

Ji geriausiai žinoma dėl savo indekso „Laisvė pasaulyje“, pagal kurį vertinamos kiekvienos šalies pilietinės laisvės ir jos žymimos „laisvos“ arba „nelaisvos“. Rusija žymima kaip „nelaisva“.

Prieš daugiau nei dvejus metus Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskva ėmėsi precedento neturinčio susidorojimo su kitaminčiais, kurį teisių gynimo grupės prilygino sovietinių laikų masinėms represijoms.

Maskva nepageidaujamomis organizacijomis taip pat paskelbė Pasaulio gamtos fondą, „Greenpeace“, „Transparency International“ ir „Laisvosios Europos radiją / Laisvės radiją“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL).

Lietuva demokratijos reitinge surinko 78 proc., prieš metus – 77 procentus. Šalis traktuojama kaip konsoliduota demokratija.

Šalies įvertinimo rodiklis iš esmės nesikeičia pastaruosius septynerius metus.

Organizacija ataskaitoje teigia, kad Lietuvos reitingas kiek pagerėjo dėl pilietinės visuomenės indekso augimo.

„Dėl daugiametės nevyriausybinių organizacijų teisinio, finansinio ir reputacijos tvarumo gerėjimo tendencijos, kurios pavyzdys – geresnis pilietinės visuomenės ir vyriausybės bendradarbiavimas COVID–19 pandemijos metu ir reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje“, – reitingo augimo priežastis nurodo „Freedom House“.

Pasak ataskaitą rengusios Pilietinės visuomenės instituto direktorės Ievos Petronytės-Urbonavičienės, sudėtingomis sąlygomis Lietuva sugebėjo išlikti demokratijos kelyje. Anot jos, nežymų pilietinės visuomenės indekso augimą lėmė ilgalaikė pilietinės visuomenės stiprėjimo tendencija.

Anot I. Petronytės-Urbonavičienės, Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad esant poreikiui visuomenė geba susitelkti, veikti kartu, būti vieninga spręsdama problemas su partneriais įvairiose institucijose.

„Tiek veiksmai nacionalinės, tiek vietinės valdžios, tiek pilietinės visuomenės. Žiniasklaidos irgi buvo labai poveikis juntamas būtent karo Ukrainoje kontekste (...) karas Ukrainoje palietė visus aspektus ir buvo tikrai reikšmingas“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.

„Kita vertus, aišku, buvo ir kitų iššūkių. Šalia turėjome pandemiją ir dar nesibaigusią pabėgėlių krizę, taip pat problemas, kurias Vyriausybė mato, – ir ekonominę krizę, aukštas kainas. Visas šitas labai didelis ir tankus kontekstas nepakeitė mūsų demokratinio kelio“, – pridūrė ji.

Sveikinami pakeitimai dėl rinkimų

Ataskaitoje nurodoma, kad šalies valdymo sistema yra demokratiška ir stabili, veikia stabdžių ir atsvarų sistema, užtikrinanti atskaitomybę ir užkertanti kelią piktnaudžiauti valdžia. Tačiau teigiama, kad institucijoms dar trūksta didesnio atvirumo ir bendradarbiavimo su pilietine visuomene priimant sprendimus.

Priduriama, jog Lietuvoje savivaldybės turi ribotą savarankiškumą, o mažas finansavimas ir visuomenės nepasitikėjimas teismais tebėra susirūpinimą keliančios problemos, korupcijos suvokimas kai kuriose institucijose išlieka aukštas.

Taip pat teigiama, kad dėl kilusių krizių sulėtėjo šalies pažanga vykdant valstybės tarnybos, švietimo ir sveikatos apsaugos, mokesčių reformas.

„Tačiau Seimui vis dėlto pavyko priimti nemažai svarbių įstatymų, o Vyriausybė sugebėjo įvykdyti svarbius sprendimus. Tarp jų – Konstitucijos pataisos dėl amžiaus ir kitų kriterijų kandidatuoti į parlamentą, taip pat naujai priimtas Rinkimų kodeksas. Be to, panaikinta ankstesniais metais atsivėrusi referendumo reglamentavimo spraga, nors ir be esminių įstatymo patobulinimų“, – teigiama ataskaitoje.

Aukščiausią demokratijos reitingą – 83 proc. – pasiekė Estija, Lietuvą taip pat lenkia Latvija bei Slovėnija.

Tokią ataskaitą apie Vidurio, Rytų bei Šiaurės Europos ir Vidurio Azijos, Balkanų, Pietų Kaukazo šalis „Freedom House“ skelbia kasmet.

Kasmetinėje ataskaitoje teigiama, kad daugelyje šalių valdžia, prisidengdama COVID-19 pandemija, „išplėtė sekimo sistemas ir naudojosi naujomis technologijomis, kurios anksčiau buvo vertinamos kaip pernelyg pažeidžiančios žmonių privatumą“.

Tai reiškia, kad didėja disidentų cenzūra ir tobulėja visuomenės kontrolės technologinės sistemos.

„Pandemija didina visuomenės priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų tuo metu, kai internetas tampa vis mažiau laisvas. Be tinkamų privatumo ir teisės viršenybės saugiklių, šiomis technologijomis galima lengvai pasinaudoti politinėms represijoms“, – sakė „Freedom House“ vadovas Michaelas Abramowitzius.

„Freedom House“ interneto laisvės indeksas, kurį sudaro 65 pasaulio šalys, rodo, kad interneto laisvė mažėja jau dešimtus metus iš eilės. Indeksas yra sudaromas pagal 21 rodiklį, susijusį su prieigos kliūtimis, turinio apribojimais ir vartotojų teisių pažeidimais.

Ataskaitoje teigiama, kad šeštus metus iš eilės mažiausiai laisvas internetas yra Kinijoje.

„Kinijos valdžia pasinaudojo paprastomis ir moderniomis technologijomis ne tik koronaviruso krizei valdyti, bet ir užkirsti kelią interneto vartotojams dalytis nepriklausomų šaltinių informacija ir prieštarauti oficialiajam naratyvui“, – sakoma ataskaitoje.

„Freedom House“ tvirtina, kad šios tendencijos rodo kylančias kiniško „skaitmeninio autoritarizmo“ ir interneto padalijimo tendencijas pasaulyje, kiekvienos šalies valdžiai įvedant savus apribojimus.

„Freedom House“ skaičiavimais, šiuo metu apie 3,8 mlrd. pasaulio gyventojų naudojasi internetu. Vos 20 proc. jų gyvena šalyse, kuriose paisoma interneto laisvių, 32 proc. – šalyse, kur internetas yra iš dalies laisvas, o 35 proc. – šalyse, kuriose internetas nėra laisvas. Likę 13 proc. žmonių gyvena į ataskaitą neįtrauktose šalyse.

Ataskaitoje taip pat minimi dideli interneto laisvės nuosmukiai Mianmare, Kirgizijoje ir Indijoje dėl iš dalies nutrauktos interneto prieigos bei Ruandoje, kuri pasinaudojo „sudėtingomis programomis, kad stebėtų ir gąsdintų disidentus užsienyje“.

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos liko tarp šalių, kuriose internetas yra laisvas, tačiau jos laisvės rodiklis sumažėjo dėl išaugusio teisėsaugos stebėjimo protestuotojų atžvilgiu, vykdomosios valdžios nurodymų reguliuoti socialinius tinklus, prezidento Donaldo Trumpo skleidžiamos dezinformacijos ir ketinimų uždrausti Kinijos valdomas programėles „TikTok“ ir „WeChat“.

Programėlių draudimai yra „savavalis ir neproporcingas atsakas į tikras rizikas“, kurias kelia šios programėlės.

Kaip pabrėžiama „Freedom House“ parengtoje metinėje ataskaitoje, spaudos laisvės lygis Europoje reikšmingai sumažėjęs, o JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žodinės atakos prieš žurnalistus „rimtai paūmino besitęsiančią visuomenės pasitikėjimo pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis eroziją“.

„D. Trumpo išsakoma kritika turėjo neigiamos įtakos žiniasklaidos laisvei, nes pasaulio žurnalistai dabar turi mažiau pagrindo manyti, kad Vašingtonas jiems padės, jei pažeidžiamos jų teisės“, – nurodė „Freedom House“.

„Kai kuriose įtakingose pasaulio demokratinėse valstybėse lyderiai populistai prisidėjo prie koordinuotų pastangų suvaržyti žiniasklaidos nepriklausomybę“, – pareiškė organizacijos tyrimų skyriaus vyresnioji direktorė Sarah Repucci (Sara Repuči).

„Nors grėsmės pasaulio žiniasklaidos laisvei savaime kelia susirūpinimą, jos yra tikrai pavojingos dėl savo poveikio demokratijos būsenai“, – pridūrė ji.

Ataskaitoje pažymima, jog kai kuriose demokratinėse šalyse „didelė dalis gyventojų nebegauna nešališkų naujienų ir informacijos“ dėl „kruopščių pastangų“ pakirsti žiniasklaidos priemonių nepriklausomybę.

„Freedom House“ priėjo išvadą, kad padėtį sunkina stiprėjantis populizmas, kuriuo besivadovaujantys lyderiai save pozicionuoja kaip „nepatenkintos daugumos gynėjus“ ir siekia diskredituoti nepriklausomą žiniasklaidą bei užgniaužti atviras diskusijas.

Tuo metu didžiausią nacionalinį laikraštį nusipirkusi Rusijos vyriausybė siekia „įnešti į jos turinį šališkumo“, o Kinijos valdančioji Komunistų partija siekia padidinti savo įtaką žinių rengimui ir užsienyje veikiantiems platinimo kanalams, sakoma ataskaitoje.

Joje taip pat teigiama, kad Vengrijos premjero Viktoro Orbano (Viktoro Orbano) vyriausybė ir Serbijos prezidento Aleksandar'o Vučičiaus (Aleksandro Vučičiaus) administracija sėkmingai užmovė apynasrį kritiškoms žiniasklaidos priemonėms ir sudarė sąlygas, kad jas įsigytų jų šalininkai, sukurdami elgesio modelį kitiems lyderiams populistams.

Pasak „Freedom House“, Indiją valdanti premjero Narendros Modi (Narendros Modžio) vyriausybė taip pat mėgina labiau spausti nepriklausomą žiniasklaidą, siekiančią gauti televizijos licencijas, ir remia kampanijas, kurių tikslas – atgrasyti nuo „antinacionalinės“ retorikos.

Žiniasklaidos laisvės padėtis kukliai pagerėjo valstybėse, kuriose stiprėja demokratija, pavyzdžiui, Etiopijoje, Malaizijoje, Ekvadore ir Gambijoje, pažymima ataskaitoje.

„Patirtis parodė, kad esant galimybei spaudos laisvė gali atsigauti net po ilgų represijų laikotarpių“, – pabrėžė S. Repucci.

Tyrime, kur vertinamos politinės ir pilietinės laisvės, Lietuva surinko 91 tašką iš 100.

Lenkija šiame tyrime gavo 84, Latvija – 87, o Estija – 94 taškus. Lietuvos kaimynės Rusija ir Baltarusija atitinkamai surinko 20 ir 19 taškų.

Lyginant su pernai, Lietuvos įvertinimas „Freedom House“ reitinge nepasikeitė.

„Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis sako, kad Baltijos šalys tarptautiniame kontekste „vis dar atrodo kaip tam tikra ramybės ir laisvės sala, nors toks įspūdis gali būti apgaulingas“.

„Pirma, reikia pripažinti, jog kuomet dėmesį kausto procesai kaimyninėse valstybėse, natūraliai esame tokie tarsi primiršti pirmūnai“, – sakė jis.

Pasak V. Jurkonio, bandymai riboti žiniasklaidą Lietuvoje pastaraisiais metais yra gana pavojingi signalai, rodantys, kad šis aukštas įvertinimas neturėtų būti savaime suprantamas ar garantuotas kitiems metams.

„Taip, kol kas žiniasklaidos bendruomenė buvo pajėgi atsilaikyti, daugiau mažiau veikė stabdžių atsvarų sistema, bet patys valdžios bandymai riboti žiniasklaidos laisvę yra neraminantys ženklai“, – kalbėjo jis.

V. Jurkonio teigimu, politikų ir visuomenės brandą parodys artėjantys rinkimai, tačiau dabar jau matoma daug susipriešinimo, vieni kitų kaltinimų, kai politinė grupė yra svarbiau už valstybės interesus ar jos žmones.

„Ten kur politikai neturės atsakomybės ir valios spręsti įsisenėjusius klausimus bei problemas, kad ir kaip tai bus nepopuliaru, arba pakišinės valdininkus ar ieškos atpirkimo ožio tik tam, kad vengtų patys priimti sprendimus, savo nišą ras ir išorės veikėjai. Kurti sąmokslo teorijas, akcentuoti atskirtį, pabrėžti elitizmą ar kaltinti mistinį Briuselį visuomet bus patogiau nei patiems prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo jis.

Matuojant laisvę pasaulyje tiriamos politinės  ir pilietinės laisvės, pradedant rinkimų procesu ir opozicijos  teisėmis bei baigiant žiniasklaidos nepriklausomumu ir nevyriausybinių organizacijų veiklos galimybėmis.

V. Jurkonio teigimu, tyrimas rodo, kad paskutinius trylika metų laisvės pasaulyje vis mažėja.

„Tendencija akivaizdi, nors ir nelabai maloni, ir prie tokios situacijos beveik baigiama priprasti“, – kalbėjo jis.

Ataskaita pastebi, kad autoritariniai režimai ir jų praktikos stiprėja, ypač išskiriamas Kinijos ir Rusijos vaidmuo. Savo ruožtu tradicinės demokratijos, susidaro įspūdis, prarado entuziazmą ir ypač pabrėžiamas JAV atsitraukimas nuo demokratijos plėtros darbotvarkės ir juo labiau – laisvės ir demokratijos iššūkiai pačiose valstijose, teigė V. Jurkonis.

Rytų Europos regione taip pat pastebimas nors ir nedidelis, bet šioks toks demokratijos ir laisvės susitraukimas.

„Rytų partnerystės regione nuotaiką kelia Armėnijos šuolis, bet svarstyti, kiek jis tvarus dar gerokai per anksti. Višegrado valstybėms išdalinta po minusiuką kitą, bet bendrai didelės dramos nėra, gal net galima sakyti, jog šiai dienai visi susitaikė su blogiuko Viktoro Orbano vaidmeniu. Deja, kažkada vos ne nauju laisvės švyturiu Europoje buvusi Vengrija nusirito į pusiau laisvų valstybių kategoriją“, – teigia V. Jurkonis.

Reitingo duomenimis, labiausiai demokratiškos šalys išlieka Suomija, Norvegija ir Švedija, surinkusios visus 100 balų.

JAV įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ tyrimas atspindi didėjantį nerimą dėl įvairių šalių vyriausybių pastangų pažaboti žiniasklaidą ir užgniaužti kritiką.

„Politiniai lyderiai ir kitos šališkos jėgos daugelyje demokratinių valstybių, tarp jų ir Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje, Filipinuose ir Pietų Afrikos Respublikoje, kritikavo nepriklausomos žiniasklaidos ir faktais grindžiamos žurnalistikos patikimumą, nepripažindami tradicinio priežiūros vaidmens, kurį žiniasklaida atlieka laisvose visuomenėse“, – sakė tyrimui vadovavusi Jennifer Dunham (Dženifer Danem).

2016 metų tyrime situacija žiniasklaidos laisvės srityje buvo vertinama 199 valstybėse.

„Freedom House“ teigimu, vos 13 proc. pasaulio gyventojų gali džiaugtis „laisva žiniasklaida“, kai politinių naujienų nušvietimas yra visavertis, garantuojamas žurnalistų saugumas, valstybės kišimasis į žiniasklaidos reikalus yra minimalus ir žiniasklaidos priemonės nepatiria didelio teisinio ar ekonominio spaudimo.

Pasak organizacijos, 42 proc. pasaulio gyventojų turi „iš dalies laisvą“ žiniasklaidą, o 45 proc. gyvena šalyse, kur žiniasklaidos aplinka „nėra laisva“.

„Freedom House“ ataskaita atspindi kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijoje įsikūrusios organizacijos „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF) pateiktus analogiško tyrimo rezultatus.

RSF ataskaitoje teigiama, kad žiniasklaidos laisvei rimtas pavojus kyla 72 valstybėse. Šios organizacijos sudarytame tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse į žemesnes pozicijas nukrito ir tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija.

„Freedom House“ ataskaitoje pažymima, kad žiniasklaidos laisvei pakenkė demokratinių valstybių politikų pastangos daryti įtaką naujienų nušvietimui ir delegitimizuoti žiniasklaidos priemones.

„Kai politikai pliekia žiniasklaidą, jie skatina savo kolegas užsienyje elgtis taip pat“, – sakė „Freedom House“ prezidentas Michaelas Abramowitzas (Maiklas Abramovicas).

Gęstantis JAV švyturys

Situacija žiniasklaidos laisvės srityje Jungtinėse Valstijose buvo kiek pablogėjusi dar prieš D.Trumpo išrinkimą prezidentu. Prie to prisidėjo finansiniai sunkumai ir didėjantis žiniasklaidos organizacijų šališkumas, rašoma ataskaitoje.

Tačiau D.Trumpas dar blogina situaciją savo išpuoliais dėl „išgalvotų naujienų“ (angl. fake news) ir apibūdindamas žiniasklaidą kaip „žmonių priešus“, pažymi „Freedom House“.

„Tokie komentarai rodo priešiškumą pamatiniams žiniasklaidos laisvės principams ir tikslams, ypač visuomenės informavimo priemonių vaidmeniui užtikrinti vyriausybių atsakomybę už savo žodžius ir darbus“, – teigia organizacija.

Pasak „Freedom House, žodinės atakos prieš JAV žiniasklaidą taip pat skatina autoritarinius režimus imtis griežtų priemonių prieš savo šalių nepriklausomą žiniasklaidą.

„Esama didžiulio pavojaus, kad Jungtinės Valstijos nebebus pavyzdžiu ir siekiamu standartu kitoms valstybėms”, – pažymi organizacija.

„Žiniasklaidos laisvės apsauga Jungtinėse Valstijose yra gyvybiškai svarbus dalykas žiniasklaidos laisvės apsaugai ir stiprinimui visame pasaulyje; faktiškai ji yra pasaulio demokratijos kertinis akmuo“, – tvirtina „Freedom House“.

Rusijos propaganda

Rusija ypač naudojasi susidariusia situacija, siekdama daryti įtaką naujienomis ir socialinės žiniasklaidos turiniui kitose šalyse, teigia „Freedom House“.

„Vladimiro Putino režimas Rusijoje yra valstybinės propagandos globalizacijos pionierius“, – rašoma ataskaitoje.

„Jis toliau siekia prokremliško nušvietimo visame pasaulyje, ypač kaimyninėse šalyse, kur gyvena daug rusakalbių“, – rašoma organizacijos ataskaitoje.

„Freedom House“ teigimu, prasčiausia situacija žiniasklaidos laisvės srityje yra Šiaurės Korėjoje, Turkmėnijoje ir Uzbekistane, o geriausia – Norvegijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. Tuo tarpu pasaulinis vidurkis pasiekė naujas žemumas.

Pasak ataskaitos, žiniasklaidos laisvei pavojų kelia ir kovai su terorizmu skirti sekimo įstatymai.

„Daug stiprių demokratijų, tarp jų Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, neseniai priėmė įstatymus, pakreipiančius pusiausvyrą šnipinėtojų naudai ir neužtikrinančius veiksmingo priežiūros mechanizmo bei saugiklių nuo piktnaudžiavimo“, – tvirtina „Freedom House“.

Kinija, Etiopija, Iranas ir Sirija yra „tarp daugybės griežtai autokratinių šalių, kuriose žurnalistų fizinis sekimas ir stebėjimas internete yra įprasta praktika, iš dalies skirta įbauginti žiniasklaidai ir užgniaužti kritišką nušvietimą“, – rašoma ataskaitoje.

Tarp šalių, kuriose smarkiai pablogėjo situacija žiniasklaidos laisvės srityje, minima Turkija – dėl cenzūros, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių uždarymo ir padažnėjusių žurnalistų sulaikymo bei užpuolimo atvejų.

Situacija Lenkijoje tai pat smarkiai pablogėjo dėl „vyriausybės nepakantumo nepriklausomam ar kritiškam nušvietimui“ bei žodžio laisvės suvaržymų dėl Lenkijos istorijos ir identiteto.

Estijai teko pirmoji vieta „Freedom House“ įvertintų 65 pasaulio valstybių sąraše – ji drauge su Islandija gavo tik 6 neigiamus balus iš 100.

Padėtis Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje šįkart nebuvo tirta.

Estijoje nėra jokių kliūčių prieigai prie interneto. Trimis neigiamais punktais buvo įvertintas turinio ribojimas, o dar trimis – vartotojų teisių ribojimas.

Vertindama prieigos prie interneto laisvę „Freedom House“ atsižvelgė į infrastruktūros, ekonomikos, įstatymų ir su savininkais susijusių veiksnių lemiamus suvaržymus, taip pat priežiūros institucijų nepriklausomybę.

Vertinant turinio suvaržymus buvo atsižvelgiama į reguliavimą įstatymais, techninį filtravimą, tinklalapių blokavimą, savicenzūrą, interneto žiniasklaidos įvairovę ir naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis skatinant pilietinį aktyvumą.

Vartotojų teisės buvo vertinamos pagal vartotojų priežiūrą, privatumo laikymąsi ir bausmes už veiksmus internete.

Pasak „Freedom House“, šalimis, turinčiomis laisvą internetą, laikomos valstybės, surinkusios 0-30 balų. Iš 65 vertintų valstybių prie šios kategorijos priskirta 17 šalių.

Be Estijos ir Islandijos šiai kategorijai taip pat priskirta Kanada (16 balų), JAV (18), Vokietija (19), Australija (21), Japonija (22), Jungtinė Karalystė (23), Prancūzija (25), Gruzija (25), Italija (25), PAR (25), Filipinai (26), Argentina (27), Vengrija (27), Kenija (29), Armėnija (30).

Organizacija savo tyrimą vykdė nuo 2015 metų birželio 1-osios iki 2016 metų gegužės 31-osios.

Šalimis, turinčiomis iš dalies laisvą internetą, vadinamos valstybės, surinkusios 31-65 balus, o laisvo interneto neturinčiomis šalimis – valstybės su 61-100 balų. Pastarųjų grupėje yra, pavyzdžiui, Kinija, Sirija ir Iranas.

Taip prieš pat pasaulio baltarusių susitikimą Vilniuje apie mūsų kaimynės galimybes priartėti prie vakarietiškų vertybių kalba istorikas prof. Alfredas Bumblauskas.

Stiprinti pilietinę visuomenę

Baltarusija nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“, kuri stebi demokratijos procesus visame pasaulyje, pilietinių ir politinių teisių indekse jau ilgus metus, traktuojama „nelaisva šalimi“. 2015 metais civilinių laisvių srityje šalis buvo įvertinta 6,5 balo, kai 7 balai žymi blogiausią situaciją demokratinių laisvių atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius du dešimtmečius Baltarusija nedaug pasistūmėjo demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

Pagrindinis veiksnys situacijai Baltarusijoje pagerinti – aktyvi pilietinė visuomenė. Jauni žmonės, turintys mažą darbo patirtį, arba net visai jos neturintys, dažnai stokoja asmeninių savybių ir įgūdžių, kurie padėtų neprarasti pasitikėjimo savimi, susikurti savo vietą visuomenėje ir veikti demokratinių teisių ir laisvių labui.

Būtent todėl birželio 26 d. – liepos 1 d. dienomis vyksiantis pasaulio baltarusių susitikimas Vilniuje sieks vystyti jaunosios baltarusių kartos mąstymą ir įgūdžius, taip pat įtraukti baltarusių diasporą į Baltarusijos ateities scenarijų kūrimą bei skatinti patirties jaunajai kartai perdavimą.

Šis renginys turi sąsajų su panašia Lietuvos diasporos tradicija susitikti ir dalintis įvairiomis patirtimis, kaip disidentų potyriais sovietinės okupacijos metais ar svarbiausiomis visuomeninėmis aktualijomis šiandien. Tokius susitikimus organizuoja „Santara-Šviesa“ – neformalus įvairaus amžiaus Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą vienijantis forumas. Jo tradicinėse kasmetinėse konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimai. 1954 m. lietuvių studentų išeivijoje sukurta „Santaros-Šviesos“ organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia ir Lietuvoje – prieš metus Alantoje vyko jau 23-asis santariečių susitikimas.

Nuo 2007 m. VŠĮ „Rytų Europos studijų centras“ (RESC) organizuoja kasmetinius Vieningų Baltarusijos studentų sąskrydžius, kurių metu susiburia apie 30 aktyvių Baltarusijoje ir kitose šalyse studijuojančių jaunuolių. Lietuvoje susirinkę studentai gilina tarpkultūrinius gebėjimus, planuoja ateities veiklas, susijusias su pilietiškumo Baltarusijoje skatinimu bei lyderyste. Susitikimų metu 2014 m. buvo įkurtas sąskrydžiuose dalyvavusių alumnų tinklas, – Global Belarusian Leaders – tapęs platforma pradėtoms veikloms tęsti po akademinių studijų baigimo.

Nuo 2013 m. RESC įgyvendina Baltarusijos tyrėjų tarybos (angl. k. Belarus Research Council) projektą, skirtą stiprinti Baltarusijos tyrėjų ekspertines žinias, o kartu ir pilietinę visuomenę.

Bendra praeitis

Neatsiejama minėtų iniciatyvų dalis – kasmėnesinis analitinis naujienlaiškis „Bell“, kuriame baltarusių tyrėjai analizuoja ir tarptautinei bendruomenei pristato šiandieninius procesus Baltarusijoje. Taip pat svarbūs tokie projektai, kaip 2013 m. vykdytas pradedančiųjų Baltarusijos tyrėjų kompetencijos kėlimo projektas, pagal kurį dešimt baltarusių stažavosi Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos tyrimų centruose.

RESC projektai ne tik padėjo atskleisti baltarusių visuomenę kaip savitą ir išskirtinę, tačiau ir pritraukti ją arčiau tarptautinės bendruomenės. Artėjantis pasaulio baltarusių susitikimas Vilniuje padės toliau vystyti tarpkultūrinį dialogą, didesnį dėmesį skiriant tyrėjų ir studentų sąveikai bei diasporos įtraukimui į Baltarusijos ateities scenarijų kūrimą.

RESC projektų vadovė Agnė Jenuševska teigia, kad pagrindiniai šio projekto tikslai – apžvelgti ir prisiminti Lietuvos ir Baltarusijos bendrą praeitį, apčiuopti ir aptarti Baltarusijos europinę tapatybę bei sąsajas su Lietuva. „Dėl žinomų priežasčių Baltarusijoje tokius susitikimus, kai bandoma surinkti kuo daugiau diasporos žmonių, yra sudėtinga suorganizuoti, dėl to pamanėme, kad Vilnius tam yra puikus taškas. Iki šiol esame vadinami kita baltarusių sostine, todėl esame jiems artimi“, – tiki A.Januševska.

Kitas svarbus tikslas yra baltarusių kultūros puoselėjimas, kadangi ji yra pakankamai artima Lietuvai. „Tai paskatino pradėti žiūrėti į kultūrą iš istorinės perspektyvos, stengtis vengti padėties politizavimo ir imtis identiteto klausimų. Norime suvokti, kur ji yra europinė, ir skatinti baltarusišką tapatybę tarp diasporos žmonių, primenant jiems jų kultūros svarbą ir grožį, bei suburiant juos į vieną vietą. Norime priminti, kas yra tas baltarusis ir Baltarusija“, - apie reikšmingus tikslus pasakoja A.Januševska.

RESC atstovė teigia, kad šio projekto metu bus konsultuojamasi su baltarusių studentų sąskrydžiu. Surinkta 20 baltarusių studentų – pusė jų atvyks iš Baltarusijos, o kita pusė – iš Europos ir Amerikos. „Kalbėsimės su jais tapatybės ir istorijos klausimais. Stengiamės juos šviesti, supažindinti su įvairiais žmonėmis, kurie užsiima įvairiomis veiklomis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Norime įkvėpti jaunimą, supažindinti ir su ekspertais“, - teigia ji.

Menas ir konsensusas

Liepos 1 dieną vyks diskusija, kurioje bus kalbama apie istoriją ir Baltarusijos tapatybę bei sąsajas su Europa. „Norime įtraukti jaunąją kartą į diskusiją su ekspertais. Į šią diskusiją kviečiami Lietuvos istorikai, Baltarusijos istorikai iš šalies ir dirbantys Lenkijoje bei kitose Europos valstybėse“, - sako A.Januševska.

Pasaulio baltarusių susitikimo metu visi bus kviečiami į parodas, kurios atkeliaus iš Minsko. „Tai stipri kai kurių dalininkų, skulptorių, fotografų ir kitų sričių menininkų paroda. Atvyks ir muzikinė grupė, kuri groja ir tautiškus, ir šiuolaikinius motyvus“, - apie kultūra alsuojančius planus pasakoja A.Januševska pridurdama, kad tomis dienomis bus organizuojama ir ekskursija Baltarusijos pėdsakais Vilniuje.

„Tai yra atviras renginys, galimybė pamatyti Baltarusiją per Lietuvą. Taip pat bus rodomi filmai, kuriais siekiame paskatinti kūrėjus, o dalyviams baltarusiams parodyti, ką jie turi, kadangi ne visi domisi savo tautiečių darbais. Šie filmai yra gavę įvairių apdovanojimų“, - unikaliomis susitikimo galimybėmis dalinasi viena pagrindinių projekto vykdytojų.

Kitas svarbus faktorius, kuris vienu metu ir sujungia, ir skiria Lietuvą nuo Baltarusija, yra svarbios istorinės sąsajos. „Norime pamiršti nesutarimus, pavyzdžiui, dėl Baltarusijos istorikų teiginių, kad LDK priskiriama Baltarusijai ir mūsų istorija priklauso būtent jai. Mes norime to išvengti, kalbėti apie tai, kas yra bendra, kas yra gera, stengtis eiti į dialogą, o ne peštis dėl istorijos“, – ketinimų neslepia A.Januševska.

Pirmiausia – suprasti

Vilniaus universiteto (VU) istorikas prof. A. Bumblauskas pripažįsta, kad tarp Baltarusijos istorikų yra tokia linija kaip LDK, kuri priklausė Baltarusijai, o dabar, lyg ir netikėtai, Vilnius tapo valdomas lietuvių. A. Bumblauskas įsitikinęs, kad Lietuvai pačiai reikia dar daug ką suprasti ir įvertinti iš naujo. „Lietuvai labai trūksta normalios baltarusistikos, kadangi jos praktiškai net ir nėra. O kiek turime lituanistų? Daug. Tai reikia suvokti, analizuojant Baltarusijai svarbius aspektus“, – sako prof. A. Bumblauskas.

„Reikia bendradarbiauti, pažinti baltarusius, kad tikrai galėtume jiems padėti. Tada tiksliai žinotume, kaip mums reikia bendrauti su jais, ir galėtume susitarti dėl kai kurių istorijos interpretacijų“, – priduria istorikas.

Paklaustas, ar šiandieninė politinė situacija Baltarusijoje gali atvesti prie vakarietiškų-europinių vertybių, A. Bumblauskas atsakė, kad vilties yra. „Jei Baltarusijos humanitarinis elitas, kuris tikrai yra ir kuris turi dialogišką šiuolaikinę laikyseną, nulems Baltarusijos orą, aš tikiu, kad scenarijus gali būti geras. Mes iš tikrųjų esame bendras civilizacinis regionas su 682 kilometrų bendra siena, kuri ilgesnė už Ispanijos ir Prancūzijos bendrą sieną ir apskritai yra ilgiausia Europoje. Neaišku, kaip taip susiraičiusi, bet ta siena kada nors, – noriu tuo tikėti, – gali tapti kažkuo panašiu į Šengeną“, – mano istorikas.

„Reikia kelti klausimą, ar bolševizmas yra toks maras, kad išdusino 500 metų patirtį. Gal. Jei išdusino, tai taip – situacija vargiai gali keistis. Bet barokinėje Baltarusijos erdvėje žmonės prisimena, kad reikia gerti kavą, o ne arbatą, ir kad moterims reikia dovanoti nelyginį gėlių skaičių. Taip atsiranda vidurio Europos idėja. Tai jau yra skirtumas. Ir Naugarduke vaikštantys senukai su skrybėlėmis taip pat suteikia optimizmo, primena Čekiją ar Vengriją. Vilčių yra, tik klausimas, ar didysis kaimynas nedarys įtakos“, – atvirauja A. Bumblauskas pridurdamas, kad kryptis, kuria keliaus šalis, yra Baltarusijos apsisprendimo reikalas.

Istorikas taip pat neabejoja, kad šiuo atveju svarbi ir Europa – kaip ji supranta, kad Baltarusija yra jos regionas. Prof. A. Bumblauskas teigia, kad tiek Baltarusija, tiek Ukraina yra Europos civilizacinė erdvė, nors ir daug praradusi, tačiau neginčijamai priklauso Europai, ir į tai reikia atkreipti dėmesį.

Lietuvoje demokratijos lygis aukštesnis nei Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, bet žemesnis nei Estijoje ir Latvijoje, teigia Jungtinių Valstijų nevyriausybinė organizacija „Freedom House“.

Antradienį paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje apie pokomunistines Europos ir Eurazijos šalis Lietuva kartu su Lenkija dalijasi penktą ir šeštą vietas tarp 29 valstybių. Aukščiausias vertinimas reitinge atiteko Estijai, žemiausiais – Uzbekistanui.

Be Estijos ir Latvijos (3), Lietuvą taip pat aplenkė Slovėnija (2) ir Čekija (4).

Ukrainai reitinge teko 18-a vieta, Rusija atsidūrė 23-ioje pozicijoje, Baltarusija liko 26-a.

Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos reitingą labiausiai smukdo korupcijos lygis. Šalies reitingas nuo 2007 metų pernelyg nepasikeitė.

Organizacijos teigimu, labiausiai demokratija sumenko Vengrijoje, kuriai dabar tenka devinta vieta.

„Freedom House“ teigimu, euro krizės ir migrantų antplūdžio problemas sprendžiančios Europos susiskaldymas atvėrė kelią populistams.

„Vadovaujantieji Vidurio Europos politikai, kartais remiami partnerių Vakarų Europoje, užsiima ksenofobija ir nacionalizmu, vaizduodamiesi savo šalių krikščioniškosios tapatybės gynėjais nuo tariamos musulmonų invazijos“, – rašoma dokumente.

Tyrimo metu vertintas rinkimų procesas, pilietinė visuomenė, nepriklausoma žiniasklaida, centrinės ir vietos valdžios demokratiškumas, teisinių institucijų veikla ir korupcija.