„Lenkijos URM gavo informaciją apie Baltarusijos lenkų sąjungos vadovės A. Borys sulaikymą. Lenkijos konsulas Gardine skubiai išvyko į arešto vietą ir stengiasi užmegzti kontaktą su vietos valdžios atstovais, kad išsiaiškintų sulaikymo aplinkybes“, - parašė jis, pridurdamas, kad konsulas taip pat mėgina susisiekti su pačia A. Borys.

„Tai yra nuostabu. Pradedant nuo krovinių ir baigiant keleiviais. Jeigu dar realu laisvoj Lietuvoj tokį dalyką padaryti, tai nežinau, kam melsčiausi“, – BNS sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad Vilnių ir Druskininkus jungiantis geležinkelis padėtų sumažinti automobilių srautus į vieną populiariausių Lietuvos kurortų.

„Jeigu iš Vilniaus būtų galima per valandą atvažiuoti į Druskininkus ir tuo pačiu panaršant internetą, išgeriant kavos ir nerizikuojanti nelaimingais eismo atsitikimais, tai būtų mūsų svajonė“, – teigė Druskininkų vadovas.

Jam pritarė ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta, taip pat teigęs, kad tai padėtų ir jo savivaldybėje gyvenantiems žmonėms nuvykti pas Baltarusijoje gyvenančius giminaičius.

Jeigu dar realu laisvoj Lietuvoj tokį dalyką padaryti, tai nežinau, kam melsčiausi.

„Būtų labai sveikintina, nes tai suteiktų galimybę mums ne tik susisiekti lengviau su Baltarusijos miestais ir gyvenvietėm, kur daug artimųjų turi rajono žmonės, bet ir verslo plėtra pagyvėtų. Manau, kad nacionaliniu mastu tai būtų irgi be galo vertina, nes Gardinas yra stambus pramonės centras“, – BNS tvirtino A. Kašėta.

Pasak jo, tai prisidėtų ne tik prie pasienyje esančių kaimų atsigavimo, bet ir prie Pietų Lietuvos regiono patrauklumo verslui.

„Kad tie kaimai būtų gyvybingesni, tai vienareikšmiškai, kai susisiekimas patogus, bet esmė, kad šitam regionui geležinkelis būtų didelis impulsas atsigauti. Dėl žmonių ir prekių judėjimo jis taptų patrauklesnis verslui“, – sakė Varėnos rajono meras.

Ministras: mes labai rimtai analizuojame

Apie idėją atkurti geležinkelio ruožą Vilnius–Druskininkai–Gardinas praėjusią savaitę rengtoje spaudos konferencijoje užsiminė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Mes labai rimtai analizuojame, jau antras analizavimo etapas, ryšio kelių, traukinio atstatymas tarp Gardino ir Druskininkų, pritraukiant Vilnių“, – teigė J. Narkevičius.

„Ten nėra vėžių, nėra geležinkelio, apie 20 kilometrų senos vagos, tačiau ties tuo dirbame, kad netrukus būtų galima ir ta kryptimi su Vilniumi susisiekti“, – pridūrė jis.

J. Narkevičius taip pat pridūrė, kad tai būtų naudinga tiek turistine, tiek verslo prasme, nes paskatintu didesnius turistų srautus ir krovinių vežimą.

Svarstomi trys variantai

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Gintaras Liubinas BNS informavo, kad šiuo metu svarstomos trys krypčių iš šalia Vilniaus esančio Lentvario į Gardiną atkūrimo galimybės.

Viena iš jų galėtų jungti Marcinkonis, Baltarusijoje esančią Pariečę ir pasiekti Gardiną, kita galimybė – tiesti vėžę nuo Marcinkonių iki Druskininkų ir taip pasiekti Gardiną, trečia perspektyva būtų Marcinkonis geležinkeliu sujungti su Parieče ir nutiesti atkarpą į Druskininkus.

Tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas, tai turėtų būti valstybinės reikšmės projektas.

„Linijos statybos ar atstatymo pasirinkimui įtaką daro ne tik keleivių, keliaujančių turizmo srityje, bet ir krovinių gabenimo poreikiai Baltarusijos kryptimi“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu kroviniai į Baltarusiją gabenami dviem maršrutais – iš Vilniaus į Lydą ir iš Vilniaus į Maladečną, todėl peržiūrima ir trečia perspektyva, taip pat tai padėtų ir turizmo plėtrai.

„Tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas“

Druskininkų ir Varėnos rajono merai įsitikinę, kad geležinkelio ruožo atstatymas į Gardiną kainuotų šimtus milijonų eurų, todėl savivaldybės galėtų prisidėti simboliškai.

„Jeigu dokumentų tvarkymu, tai ištisą parą, jeigu lėšomis, tai mes galvojam, kaip mokytojams atlyginimus išmokėti, o ne geležinkelius tiesti už tokio dydžio savivaldybės kaip Druskininkai biudžetas. Tai – nerealu“, – sakė R. Malinauskas

„Tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas, tai turėtų būti valstybinės reikšmės projektas“, – teigė A. Kašėta.

Tiek Druskininkų, tiek Varėnos rajono merai teigė gavę Gardino srities atstovų patikinimą, kad ir jie yra suinteresuoti ruožo į Gardiną atstatymu bei yra atlikę infrastruktūros atnaujinimo darbus iki pasienio.

Geležinkelio ruožas Vilnius–Marcinkonys–Gardinas buvo dar Carinės Rusijos laikais statyto geležinkelio maršruto Sankt Peterburgas–Varšuva dalis, taip pat buvo atšaka nuo Pariečės Baltarusijoje į Druskininkus.

Šis geležinkelio ruožas išardytas prieš daugiau nei porą dešimtmečių.

Startinėje vilniečių sudėtyje netrūko pasikeitimų. Vietą atakos smaigalyje nuo pirmųjų minučių užėmė Osvaldas Čipkus, o atraminių saugų duetą šį kartą sudarė Modestas Vorobjovas ir Victoras Perezas. Kiek aukščiau žaidė Timuras Pukhovas, tuo tarpu kairiojo saugo vietą užėmė peržiūroje dalyvaujantis Pau Morera. Simonas Urbys šį kartą buvo pastumtas į dešinę pusę.

Nuo pat pirmųjų minučių žalgiriečiai užtikrintai perėmė iniciatyvą į savo rankas ir praktiškai visą pirmąjį kėlinį žaidimas vyko „Lida“ aikštės pusėje. Žalgiriečiai atliko nemažai aštrių perdavimų į baudos aikštelę, tačiau jų „uždaryti“ niekaip nepavyko.

Kartą iš baudos aikštelės prieigų į vartų plotą smūgiavo Victoras Perezas, o bene daugiausiai galvos skausmo baltarusiams kėlė Pau Morero reidai kraštu į baudos aikštelę ir itin pavojingi perdavimai. Per pirmas 45 minutes savojo meistriškumo Laurentiu Branescu taip ir neteko pademonstruoti – smūgių į vartus nebuvo, o su vieninteliu kampiniu vartininkas susitvarkė be problemų.

Iš karto po pertraukos „Žalgiris“ atliko aibę keitimų. Į vartus stojo Armantas Vitkauskas, taip pat į aikštę žengė: Filippo Bonaperti, Sigitas Olberkis, Venelinas Filipovas, Cristianas Portilla ir Domantas Šimkus.

Po keitimų kiek išsiderino „Žalgirio“ žaidimas gynyboje ir varžovai keletą kartų patikrino Armanto Vitkausko budrumą. Tiesa, puolime vilniečiai pradėjo ne tik kurti progas, bet ir jas išnaudoti.

55-ąją minutę Rolandas Baravykas iš dešiniojo atakos krašto atliko perdavimą į baudos aikštelę, kur įkirtęs F. Bonaperti vienu lietimu išvedė „Žalgirį“ į priekį – 1:0.

Įpusėjus kėliniui M. Zubas į aikštę metė ir Georgą Freidgeimą bei Matą Vareiką.

Antrasis įvartis buvo pelnytas 80-ąją minutę. Šį kartą Matas Vareika sulaukęs tolimo perdavimo dešiniajame krašte puikiai susistabdė kamuolį, įsiveržė į baudos aikštelę ir smūgiavo į vartus. Vartininkas kamuolį atrėmė, tačiau pirmasis prie jo suskubęs F. Bonaperti rezultatą padvigubino – 2:0.

Ir tai dar nebuvo viskas. Paskutinę mačo minutę R. Baravykas atliko dar vieną puikų perdavimą į baudos aikštelę, kur galva greičiausias buvo P. Morera – 3:0.

Kitas rungtynes „Žalgiris“ žais sekmadienį, vasario 24 d., kai Marijampolėje su „Sūduva“ sezono premjeroje kovos dėl LFF Supertaurės.

„Žalgirio“ startinė sudėtis: L. Branescu, D. Slijngardas, M. Tomičius, M. Adili, R. Baravykas, M. Vorobjovas, V. Perezas, T. Pukhovas, P. Morer, S. Urbys, O. Čipkus.

Kertant sieną privaloma turėti pasą ir leidimą, suteikiantį teisę lankytis numatytose vietose. Pernai su specialiais leidimais tris dienas viešėti buvo galima Belovežo girios teritorijoje ir penkias, jeigu lankytasi Augustavo kanalo parko teritorijoje.

Skaičiuojama, kad Lietuvos–Baltarusijos ir Lenkijos–Baltarusijos pasienių beviziu režimu pasinaudojo apie 50 tūkst. užsienio turistų. Be vizos galima aplankyti ir Minską, tačiau jį būtina pasiekti lėktuvu.

Užsienio reikalų ministerija aiškina, kad projekto Gardine neatsisakoma.

„Lietuvos planai statyti naują Lietuvos generalinio konsulato pastatą Gardine, Baltarusijos Respublikoje, nesikeičia. (...) Tikimės, kad artimiausiu metu su Baltarusijos Respublika bus baigtas derinti naujo generalinio konsulato Gardine techninis projektas ir bus pradėti rangos darbai“, – BNS nurodė ministerija.

URM aiškina, kad projektas stringa būtent dėl to, kad nepavyksta gauti leidimo statyboms.

Vyriausybės priimtu nutarimu 478 tūkst. eurų, kurie buvo numatyti konsulato Gardine pastatui projektuoti ir statyti, skirti ambasadai Maskvoje remontuoti. Ambasados Maskvoje remontui permestos ir ambasados Rygoje remontui nepanaudotos lėšos – 471 tūkst. eurų, jos nepanaudotos pratęsus techninių projektų parengimo sutarčių vykdymo terminus. Taip pat ambasadai Rusijoje atiteks 51 tūkst. eurų, nepanaudotų rekonstruojant Užsienio reikalų ministeriją (dėl užtrukusio techninio projekto sprendinių derinimo su Kultūros paveldo departamentu).

Beveik prieš metus Lietuvos kaimynystėje įsikūręs Gardino miestas turistams iš Europos Sąjungos valstybių svetingai atvėrė savo sienas, įvesdamas bevizį režimą. Panašu, jog Baltarusijos sprendimas pasiteisino - pasak vežėjų, aplankyti egzotiško miesto plūsta minios turistų, o kelionės į šį kraštą išperkamos vos pasirodžiusios. Turistus iš atokesnių kraštų vilioja miesto architektūra, istorija bei paveldas, o dažną šį kraštą aplankyti paskatina ir galimybės pigiau apsipirkti.

Apie kelionių į Gardiną ypatumus pasakoja „Eurolines“ agentūros vadovas ir patyręs keliautojas Edmundas Pavlovas.

Turistus vilioja egzotika

Praėjusių metų spalio mėnesį Baltarusija paskelbė atverianti sienas į savo šalies perlą – Gardiną. Į turtinga istorija ir architektūra pasižymintį miestą supaprastinta tvarka piliečiai iš ES šalių gali patekti ne ilgiau nei penkioms dienoms. Pasak E. Pavlovo, tiek laiko pilnai pakanka pamatyti lankytinas vietas, susipažinti su kultūra bei pajusti Gardino dvasią.

Turistus vilioja egzotika. Ilgą laiką po Sovietų Sąjungos griūties uždara likusi valstybė saugojo šį kraštą ir tik neseniai pamažu pradėjo atverti sienas. Pasiteisinus pirmajam eksperimentui - supaprastintam patekimui į Baltarusiją oro keliais, vėliau suteikta ir galimybė paprastesne tvarka į šalį patekti ir sausumos keliais.

Iniciatyva pasiteisino

Gardino turizmo centro teigimu, nuo bevizio režimo pradžios čia apsilankė virš 35 tūkst. turistų ir du trečdaliai jų atvyko būtent iš Lietuvos. Remiantis beviziam režimui populiarinti sukurtos svetainės duomenimis, norą apsilankyti šiame mieste išreiškė dar apie 20 tūkst. žmonių.

„Galime tik spėlioti, ar besibaigiant šios iniciatyvos terminui Baltarusijos valdžia pratęs supaprastintas įvažiavimo galimybes, tačiau skaičiuojant vykstančių turistų srautus, neabejojame, jog ši iniciatyva tikrai pasiteisino“, - pasakojo E. Pavlovas.

Ką reikia žinoti prieš keliaujant

Pasak patyrusio keliautojo, nors vizų norintiems patekti į Gardiną ir nereikia, tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos keliaujantiems reikėtų atkreipti dėmesį.

„Norint patekti į Gardiną, reikia gauti leidimą, kuris kainuoja 10 eurų bei pagal bendras taisykles kiekvienai kelionės dienai su savimi turėti bent 20 eurų“, - pasakojo E. Pavlovas. Tiesa, besidžiaugiant galimybe patekti į šį istorine dvasia pulsuojantį miestą, negalima pamiršti, jog išvykti už bevizio režimo zonos nevalia. Už pažeidimus gresia administracinė atsakomybė bei draudimas dar kartą atvykti į šalį.

Traukia savo istorija ir architektūra

Pasakodamas apie lankytinus miesto objektus, E. Pavlovas pirmiausiai išskyrė senamiestį, kuriame yra daugiausiai dėmesio vertų vietų.

Kiek atokiau nuo senamiesčio turistus pasitinka naujoji ir senoji Gardino pilys. Pastaroji pilis turi daug sąsajų su Lietuva, nes būtent joje dažnai vizituodavo ir poilsiaudavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai pažymi ir šalia senosios pilies esančio seniausio akmeninio tilto prieigose lankytojus pasitinkantis kunigaikščiui skirtas medinis paminklas.

Kaip vieną iš įdomiausių faktų apie Gardino miesto svarbą Lietuvos valstybei E. Pavlovas išskiria okupacijos metu vykusias diskusijas, kur steigti laikinąją sostinę - perkelti į Kauną ar tuo metu Lietuvai priklausiusį Gardiną.

Šiandieniniame Gardine gyvena daugiau nei 350 tūkstančių gyventojų. „Nors mieste ir verda aktyvus gyvenimas, jis puikiai prižiūrėtas - namai restauruoti, gatvės švarios, o turistų saugumą prižiūri milicija. Šis miestas puikiai tinka šeimos kelionėms su vaikais, tačiau veiklos čia ras ir naktinių pramogų mėgėjai. Sutemus dienos bruzdesys persikelia į miesto barus ir naktinius klubus, kuriuose tiesiog verda gyvenimas“, – pasakojo E. Pavlovas.

Dalindamasis patarimais apie kitas lankytinas vietas, „Eurolines“ vadovas išskyrė Šv. Boriso ir Glebo cerkvę, Gaisrinės bokštą, Stepono Batoro namą, Tyzenhauzų rūmus. Pabaigai patyręs keliautojas patarė, jog norint iš Gardino išsivežti geriausius įspūdžius, maršrutą verta susidaryti patiems. Pasak E. Pavlovo, būtent tuomet aplankysite miestą savu tempu, atrasdami ypatingą jo žavesį net ir smulkiausiose detalėse.

„Vaistai ir alkoholis ten net dar pigesni nei Lenkijoje“, – tarpusavyje šnabždasi turistai. Šį ketvirtadienio vakarą LNK laidoje „Valanda su Rūta“ išvys, dėl ko verta važiuoti ne tik į lietuvių taip pamėgtus Suvalkus, bet ir į neatrastą Gardiną Baltarusijoje.

Čia apsilankiusios laidos žurnalistės liko nustebintos neįtikėtinai žemų vaistų kainų. Kol pensininkai Lietuvoje už paskutinius centus perka vaistus, gudresnieji lekia į Gardiną, kur vaistai kainuoja net iki keliolikos kartų pigiau. Lapelis lietuvių taip pamėgto validolio kainuoja apie 0,17 eur, citramono – 0,55 eur, 10 tablečių aspirino – 0,17 eur, 20 tablečių paracetamolio – 0,58 eur, 50 „angliuko“ tablečių – 0,60 eur.

Labai populiari tarp lietuvių trauktinė su ženšeniu, ji kelia potenciją. Lietuviai sako, kad jiems čia pigu, todėl alkoholio veža tiek, kiek leidžiama, berods 16 litrų alaus ir dar keletą litrų stipriųjų gėrimų.

Iki Gardino nuo Vilniaus – viso labo 160 km. Jeigu ne ilgas laukimas pasienyje, kelionė autobusu užtruktų tik apie dvi valandas, tačiau dar tiek pat ar net daugiau tenka pralaukti Baltarusijos pasienio poste. Neseniai lietuviams, norintiems aplankyti Gardiną ir jo apylinkes, atsivėrė bevizio režimo galimybė. Turistai čia aplanko vietos įžymybes: kadaise Vytauto Didžiojo valdytą pilį, seniausią mieste veikiančią, dar Kijevo Rusios kunigaikščių laikus menančią stačiatikių Šv. Boriso ir Glebo cerkvę, Šv. Pranciškaus Ksavero Gardino katedrą ir įspūdingus Augustavo vandens kanalus.

Daugelyje lankomų objektų turistus pasitinka lietuviški užrašai ir lietuviškai besisveikinantys prekeiviai. Ponia Natalija prekiauja sidabro dirbiniais ir be jokio akcento beria lietuviškus pasisveikinimus. „Čia turistų iš Lietuvos labai daug, ypač savaitgaliais atvažiuoja, nemažai perka, mėgsta sidabrinius kryželius“, – pasakoja prekeivė. Šalia Vytauto Didžiojo pastatytos pilies prekiauja šiek tiek lietuviškai kalbantis kalvis. Jis tikina, kad patys turtingiausi ir išlaidžiausi žmonės atvažiuoja iš Vilniaus.

Labiausiai nustebina gastronomo pardavėja, kuri, nors ir nekalba lietuviškai, tačiau iškart atpažįsta lietuvius. „Jie perka alkoholį, labai populiari tarp lietuvių trauktinė su ženšeniu, ji kelia potenciją. Lietuviai sako, kad jiems čia pigu, todėl alkoholio veža tiek, kiek leidžiama, berods 16 litrų alaus ir dar keletą litrų stipriųjų gėrimų“, – pasakoja pardavėja. Litras degtinės čia kainuoja vos 1 eurą.

Ketvirtadienio vakarą, 19 val. 30 min. LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ bus keliaujama sutaupyti ne tik į Baltarusiją ar Lenkiją, bet ir į Tailandą. Kodėl lietuviai nepatenkinti gyvenimu savo šalyje, kodėl jie emigruoja, kodėl kelia kaimyninių valstybių biudžetą?

Laidoje dalyvavusi Tarptautinės migracijos organizacijos biuro vadovė Lietuvoje Audra Sipavičienė tikina, kad emigracijos srautams įtakos nebeturi šalies ekonominiai rodikliai, žmonės nepajunta, kad padidėjo atlyginimas, kad padidėjo BVP ar mažėja nedarbas. „Lietuvoje jie jaučiasi nesaugūs, todėl ir išvažiuoja“, – liūdną tiesą rėš migracijos ekspertė.