Po sprogimo namas Kaštonų gatvėje sugriuvo į smulkiausius šipulius, neliko nė vienos sveikos sienos. Vidurdienį čia nugriaudėjusį sprogimą kaimynai girdėjo net už kelių kilometrų. „Švilpimas kažkoks, trenksmas didelis. Aš tik atsisuku – namas iškilęs ore ir paskui krinta ir suyra iš karto. Dabar lygu beveik su žeme, nieko neliko“, – matytą vaizdą nupasakojo kaimynas. „Labai išsigandau. Širdis va dabar tiktai pradėjo rimti. Labai“, – sakė kita ne juokais išsigandusi kaimynė.

Pirminė versija, kad namas sprogo dėl dujų baliono. „Na, jo paties versija, kad keitė dujų balioną ir galimai dėl to“, – teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus pamainos vadas Arvydas Putrimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sprogimo metu namuose buvo namo šeimininkas, kurį iš po nuolaužų gelbėjo ugniagesiai. Laimei, toks didelis sprogimas aukų nepareikalavo. „Lengvai išlaisvintas, nes rūsyje susidarė ertmė, kurioje jis buvo. Nebuvo labai smarkiai užspaustas, tai tiesiog rankomis nukrovus sugriuvusias plytas pavyko jį išlaisvinti ir perduoti medikams. Gaisras nekilo, namas sugriuvęs.

Plytos kai sugriuvo, tai perdengimas šiek tiek nukrito ir jis – tokioje ertmėje ant kažkokio baldo ir virš jo betoninis perdengimas“, – kas išgelbėjo šeimininką, bandė nupasakoti Pajėgų valdymo skyriaus vadas. Jis teigė, kad šeimininkas sąmoningas, galbūt patyrė traumų, kurias nustatys medikai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Aš tik atsisuku – namas iškilęs ore ir paskui krinta ir suyra iš karto.

Sprogimo būta tokio stipraus, kad išdužo ir aplink esančių kaimynų namų langai, nukentėjo ne vienas namas. „Aš girdėjau labai didelį smūgį ir byrančius stiklus pas save, ir viskas. Iš karto puoliau žiūrėti, dujas išjungiau, pasitikrinau, žiūriu, kad pas mane lyg ir nieko nėra baisaus. Tik paskui pamačiau, kad kaimyno namo nėra“, – pasakojo šalia gyvenantis vyras. Teigė, kad nuo sprogimo sudrebėjo net namai: „Visas namas sudrebėjo ir pilna katilinė dulkių atsirado iš karto, nes ten irgi langiukas pravertas buvo. Ir toks kvapas kaip degėsių.“

„Žmona labai išsigando. Terasa drebėjo“, – sakė ir kitas kaimynas.

Netekusiam namų vyrui padėti žada savivaldybė. Po nelaimės be priežiūros liko ir šuo, kurį pasiėmė gyvūnų prižiūrėtojai. Dėl įvykio pradėtas tyrimas.

Pranešta, kad apie 15.30 val. Garliavoje – Kaštonų gatvėje po sprogimo sugriuvo namas. Šis mūrinis vienaukštis su palėpe turėjo 27-ąjį numerį.

Įvykio vietoje dirba visos specialiosios tarnybos.

Pirminiais duomenimis, apie nelaimę Bendrajam pagalbos centrui pranešė kaimynai. Jų pranešimas skambėjo maždaug taip: „Turbūt sprogo dujų balionas – subiro kaimynų namas!“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Atskubėjus įvykio vieton, atviros liepsnos nesimatė. Tik iš po griuvėsių rūko dūmai. Namas buvo visiškai sugriuvęs, pradėti griuvėsių atkasinėjimo darbai.

Apie 16 val. iš po griuvėsių ištrauktas sąmoningas 73-ejų metų vyras. Anot Kauno policijos atstovės, išsiaiškinta, kad daugiau žmonių sprogimo metu name nebuvo.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė Eltai sakė, kad ištrauktas ne tik žmogus, bet ir šuo.

„Šunį paėmė policijos pareigūnai, gyvūnų globos tarnyba negalėjo atvažiuoti, nes neturėjo transporto, tai policijos pareigūnai paėmė gyvūną, kažkur jį nuveš“, – sakė ugniagesių atstovė. Ji teigė, kad gaisras nelaimės vietoje nebuvo kilęs.

Anot ugniagesių atstovų, spėjama, kad sprogimas įvykio dėl dujų nuotėkio.

Kiek vėliau papildyta informacija, kad namas buvo plytinis, dengtas šiferiu. Nuo sprogimo išdužo šalia esančių trijų namų langai, dar vieno namo apgadinta tvora. Išdužo šalikelėje stovėjusio automobilio langas. Vandeniu gesintas pradėjęs rūkti kartonas. Rasti du nesprogę dujų balionai.

Antradienį Kauno policijos suvestinėje rašoma, kad nukentėjęs namo savininkas dėl nudegimų gydomas ligoninėje.

Surinkta medžiaga dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pranešimas iš aplinkos apsaugos pareigūnų apie nuotekas Darbininkų gatvėje gautas sekmadienį, 12.02 val.

Nustatyta, kad iš Garliavos siurblinės nuotekų vamzdžio į tvenkinį bėgo naftos produktai.

Naftos produktų skaidikliu 30 m² plote vandens paviršiuje išskaidyti susikaupę teršalai.

Įrengtos keturios sorbuojančios polipropileninės bonos.

Atidėjo šventimą

„Prieš eidami į aikštę kalbėjome, kad pamirštame buvusias pergales ir kaunamės iš visų jėgų, bet vis tiek nusiteikti nepavyko. Galima sakyti, kad rungtynes pralaimėjome per pirmą pusvalandį. Vėliau jau buvo sunku ką nors pakeisti“, - pripažino Giedrius Barevičius.

Jo treniruojami „TransInvest“ futbolininkai spėjo atgauti jėgas po puikaus pasirodymo LFF taurės finale, bet emociškai jie buvo akivaizdžiai išsikvėpę. Skambios pergalės vilniečius pakylėjo į aukštumas, iš kurių jiems buvo sudėtinga grįžti į eilines „Optibet Pirmos lygos“ batalijas. Tuo 25-ajame ture pasinaudojo Panevėžio „Ekranas“. Panevėžiečiai rungtynes Širvintose pradėjo taip energingai, kad jau 16-ąją min. stojo prie 11 m žymos. Pirmojo Edgaro Baranausko baudinio arbitras neįskaitė, bet pakartotinas jo smūgis buvo ne mažiau užtikrintas. Netrukus Marius Zabarauskas persvarą padvigubino ir svečiai šventė netikėtą pergalę – 2:0.

„Žinojome, kad žaidžiame su LFF taurės laimėtojais. Papildomos motyvacijos mums nereikėjo. Planavome iškart užspausti varžovus ir kažką iš to išpešti. Pasiekėme du greitus įvarčius, o vėliau liko tik apsiginti“, - taktines kortas atskleidė „Ekrano“ kapitonas E. Baranauskas.

Klaipėdiečių spurtas

Sunku įsivaizduoti blogesnį kėlinį, nei 25-ajame ture sužaidė Plungės „Babrungas“. Plungiškiai į Klaipėdą atvyko būdami vieni lygos lyderių – nuo antrosios vietos juos skyrė vos taškas. Tačiau akistata su „Neptūnu“ svečiams prasidėjo košmariškai. Iš pradžių plungiškis Deividas Butkus nukreipė kamuolį į savo vartus, o netrukus šeimininkų legionieriai Karlas Namnganda ir Brice’as Goupy žaibiškai pasižymėjo po du kartus. 5:0 - ir 34-ąją min. rungtynes jau buvo galima baigti. Po pertraukos plungiškiai bandė kažką keisti, bet argumentų nerado.

„Babrungas“ liko 5-ojoje pozicijoje, bet nuo lyderių trejeto atsilieka jau 4 taškais, o ant kulnų žemaičiams lipa tas pats „Neptūnas“. Po vasaros nesėkmių serijos klaipėdiečiai nepralaimi jau du mėnesius ir lieka tarp pretendentų į medalius.

Solidų kėlinį, tiesa, antrąjį sužaidė ir Kretingos „Minija“. Kretingiškiai namuose ankstyvu įvarčiu pasveikino „Panevėžio“ B jaunimą, o po pertraukos atliko dar tris rezultatyvius smūgius, patys praleisdami tik sykį. Brazilo Thiago Bomfimo komanda su 45 taškais rikiuojasi ketvirta, kvėpuodama į nugarą Kauno „Be1 NFA“ ir Kėdainių „Nevėžiui“.

Kauno ir sostinės derbiai

„Be1 NFA“ 1:0 laimėjo emocingą Kauno derbį su „Kauno Žalgiriu“. Akademikams dėl pergalės teko kautis visais įmanomais būdais, nes jaunųjų žalgiriečių sudėtyje pasirodė ne vienas pagrindinės komandos žaidėjas. Rungtynių baigtį nulėmė „Kauno Žalgirio“ buvusio auklėtinio Deniso Ževžikovo tikslus spyris 66-ąją min., o abi komandos mačą baigė be pašalintų žaidėjų.

„Be1 NFA“, laimėję 9 iš 10 pastarųjų akistatų, su 46 taškais rikiuojasi treti. Tiesa, tašku daugiau sukaupęs „Nevėžis“ žaidė maču daugiau.

Kauno rajono „Garliava“ pasidalino po tašką (3:3) su „Šiaulių“ dubleriais, o Vilniaus derbyje pirmadienį „Riteriai“ B išsiskyrė taikiai 1:1 su Vilniaus „Žalgirio“ dubleriais. Kita sostinės atstovė BFA išvykoje 3:0 nenuolaidžiavo autsaiderei „Jonavai“. Jonaviečiai lieka su varganais 11 taškų ir absoliučiai blogiausiu įmuštų bei praleistų įvarčių skirtumu (-40). Per likusią sezono dalį tik stebuklas galėtų išgelbėti juos nuo paskutinės vietos.

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė Valė Urbelienė susirinkusiems priminė, kad mokykla kūrėsi sudėtingu laikotarpiu. Po tremties ir represijų į Garliavą kėlėsi gyventi tremtiniai ir rezistencijos dalyviai. Tuo metu atsargiai, bet aktyviai buvo platinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, prie Garliavos bažnyčios kūrėsi pogrindinės jaunimo organizacijos. Mokykloje veikė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, iš kurios delegatai buvo palydėti į Sąjūdžio suvažiavimą. 2013 m. mokyklai suteiktas pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio Garliavos pradžios mokyklos vedėjo, pedagogo ir tremtinio Adomo Mitkaus vardas.

Pasveikinti mokyklos bendruomenės atvykęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad nors šiandien švenčiamas įstaigos 70-asis jubiliejus, Garliavos mokykla skaičiuoja dar senesnius laikus. Meras prisiminė per šiuos dešimtmečius čia dirbusius mokytojus, direktorius ir žymius mokinius.

„Šiandien mokykla spindi naujomis spalvomis. Džiaugiausi, kad ugdymo procese jūs efektyviai diegiate informacines technologijas, kuriate laboratorijas, daug dėmesio skiriate įtraukiajam ugdymui. Noriu padėkoti, kad rūpinatės ta baze, kuri šiandien atliepia vaikų ir visos bendruomenės lūkesčius. Jūs diktuojate vaikų lavinimo galimybes ne tik sau, bet ir visam mūsų kraštui ir Lietuvai“, – kalbėjo V. Makūnas.

Jubiliejaus proga Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklai savivaldybė padovanojo 1 000 eurų kelionei, o ilgamečiams mokyklos mokytojams ir darbuotojams įteiktos padėkos.

Iki 2014 m. mokykla vykdė vidurinio ugdymo programą ir išleido 61 abiturientų laidą, o nuo 2014 m. – devynias dešimtokų laidas.

2020 m. šalia pagrindinės mokyklos atidarytas tarptautinius reikalavimus atitinkantis futbolo stadionas.

Kasmet auklėtiniai sėkmingai dalyvauja olimpiadose ir konkursuose. 5–7 klasių mokiniai džiugina pasiekimais šalies ir tarptautinėse futbolo, karatė ir rankinio varžybose. Daug metų mokyklos vardą įvairiuose savivaldybės ir respublikiniuose renginiuose garsina mokytojos Auksės Smilgytės dainavimo mokomi moksleiviai.

Šiandien mokykloje mokosi 762 mokiniai, dirba 70 priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir pagalbos pedagogų.

„Kova dėl sidabro dar nebaigta. Mums tai yra aukščiausia pozicija, kurią dar galime užimti šiemet. Neabejoju, jog mano žaidėjai padarys viską, kad toje kovoje liktume iki pat pabaigos“, - pažadėjo Thiago Bomfimas.

Specialisto iš Brazilijos treniruojama Kretingos „Minija“, kaip ir kretingiškių kaimynas iš Plungės – „Babrungas“, turą pradėjo lyderių trejete, o baigė jau už jo ribų.

Garliaviečių pareiškimas

Kretingiškiai Kauno rajone paliko visus tris taškus akistatoje su „Garliava“. Permainingų rungtynių eiga ne svečių naudai pakrypo įpusėjus antrajam kėliniui. 65 min. „Garliavos“ legionierius iš Benino Smithas Vignonas Dohemeto techniškai sustabdė aukštą perdavimą, o kitu lietimu paleido neatremiamą šūvį – 1:0. Kretingiškiai metėsi lyginti rezultato, kuo pasinaudoję šeimininkai padvigubino pranašumą. 

„Mūsų komandos potencialas didesnis negu rodo sezono rezultatai. Ir šiandien užtrukome, kol apsipratome su neįprastomis žaidybinėmis pozicijomis. Kai įsivažiavome, ėmėme kurti progas“, - aiškino „Garliavos“ vairininkas Gintautas Vaičiūnas.

„Žinojome, kad varžovas mus gerai išanalizavo, todėl bandėme primesti savo planą. Šįkart nepavyko“, - pripažino jo oponentas Thiago Bomfimas.

Proga įsitvirtinti antrojoje pozicijoje nepasinaudojo ir Plungės „Babrungas“. Tiesa, plungiškiai buvo arti taško mūšyje namuose su Kėdainių „Nevėžiu“. Svečiai antrojo kėlinio pradžioje išsiveržė į priekį dėka į sezono pabaigą atsibudusio puolėjo Jevgenijaus Mohilo. 90-ąją min. Vilius Butkus atstatė pusiausvyrą (1:1), bet jau 5-ąją kompensuotą min. Christianas Bella išplėšė svarbią pergalę „Nevėžiui“.

Klaipėda tęsia kovą

Kėdainių komanda su 43 taškais aplenkė ir „Miniją, ir „Babrungą“ (po 42 taškus). Į antrąją vietą grįžę Dariaus Gvildžio auklėtiniai jau trečiadienį laikys vieną kertinių egzaminų kovoje dėl sidabro. Kėdainiečius atidėtame 26 turo susitikime savo tvirtovėje priima Kauno „Be1 NFA“ jaunimas.

Kauniečiai svarbų mūšį pasitinka kupini jėgų, nes savaitgalį praleido ne aikštėje, o sirgalių tribūnoje palaikydami savo jaunių (U15) komandą, tapusia Baltijos lygos čempione. Pagrindinei vyrų ekipai „Optibet Pirmoje lygoje“ trys taškai atiteko be kovos - už techninę pergalę prieš išmestą „MML City“. „Be1 NFA“ kol kas tapo lenktynių dėl antrojo kelialapio į A lygą favoritais, nes turi 42 taškus ir mačą atsargoje.

Pretendentų į prizininkų pakylą sąraše lieka ir Klaipėdos „Neptūnas“ bei Vilniaus „Riteriai“ B. Tiesa, 24-ajame ture abu šie kolektyvai buvo dosnūs žemiau esantiems varžovams. Klaipėdiečiai 2:2 išvykoje pasidalino po tašką su Vilniaus BFA futbolininkais.

Jonaviečių sugrįžimas

„Riteriai“ svečiuose neišlaikė turėtos persvaros prieš „Panevėžio“ dublerius – 1:1. „Neptūnas“ su 38 taškais rikiuojasi šeštas, „Riteriai“ B su 36 taškais – septinti, bet turi mačą atsargoje.

Taip pat taikiai baigėsi ir „Šiaulių“ B bei „Kauno Žalgirio“ jaunimo susitikimas, kuriame šiauliečiai išsigelbėjo įmušę 95 min. - 2:2. Dar daugiau įvarčių sukrito Panevėžio „Ekrano“ ir „Jonavos“ kaktomušoje.

Panevėžiečiai įpusėjus antrajam kėliniui totaliai dominavo savo tvirtovėje pirmaudami triuškinamai 4:0. Hettriką spėjo susirinkti nigerietis Abdulgafaras Obalola (6, 11 ir 49 min.). Tačiau per paskutines 15 min. komandas tarsi kas sukeitė. Tado Eliošiaus vedami svečiai vieną po kito sumušė tris įvarčius ir ne juokais išgąsdino šeimininkus. Pastariesiems teko jau visais įmanomais būdais saugoti pergalę ir vien per pridėtą laiką susirinkti tris geltonąsias korteles.

Pasiekė revanšą

„Vaikinams pasakiau, jog šiemet vilniečiams pralaimėjome užtektinai. Ilgiau tai tęstis nebegali. Turbūt šie žodžiai užgavo jų ambicijas“, - svarstė Darius Maciulevičius.

Buvusio Lietuvos rinktinės saugo diriguojami Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai 18-ajame ture priėmė jiems puikiai pažįstamą priešininką – Vilniaus BFA. Jaunieji vilniečiai šiemet „ekraniečius“ skriaudė ir Pirmoje lygoje, ir LFF taurės turnyre. Tačiau tai buvo sezono pradžioje. Nuo to laiko Aukštaitijos komanda pagavo sėkmingą bangą ir nepralaimi jau beveik tris mėnesius. Atkaklių rungtynių su BFA baigtį nulėmė vienintelė kontrataka antrojo kėlinio pradžioje, kurios smaigalyje atsidūręs Danielis Omokhoa meistriškai suklaidino svečių gynėją ir vartininką. Tai buvo trečiasis nigeriečio įvartis per tiek pat pastarųjų turų. Jo dėka panevėžiečiai trumpam buvo šoktelėję net į 4-ąją poziciją.

Po mačo BFA ekipos vairininkas Haroldas Šidlauskas neslėpė, jog jo auklėtiniai mintys jau kurį laiką sukosi apie trečiadienį vyksiantį vieną svarbiausių egzaminų klubo istorijoje. Vilniečiai LFF taurės ketvirtfinalyje priima Lietuvos vicečempioną „Kauno Žalgirį“.

Priekaištai dėl aikštės

Panevėžiečiai savo šuoliu džiaugėsi neilgai. Netrukus juos į 6-ąją poziciją nustūmė Kretingos „Minija“ ir Marijampolės „MML City“ klubai. Pirmieji 2:0 pranoko kaimynus iš Klaipėdos „Neptūno“, o suvalkiečiai su „Panevėžio“ dubleriais pagaliau nutraukė savo pralaimėjimų seriją. Į Aukštaitiją atvykę svečiai kardus su šeimininkais sukryžiavo dar prieš mačą. Iš pradžių rungtynių arbitrai turėjo priekaištų panevėžiečių aikštės kokybei, o vėliau jau marijampoliečiai atsisakė šeimininkų pasiūlymo persikelti į rezervinį natūralios žolės stadioną. Panevėžiečiams teko skubiai šalinti dirbtinės dangos trūkumus, o pusvalandžiu vėliau prasidėjusį mūšį 1:0 laimėjo „MML City“.

Po 18-ojo turo Marijampolės futbolininkai su 31 tašku vėl priartėjo prie lyderių trejeto bei turi rungtynes atsargoje. Tiesa, jiems ant kulnų mina vos tašku atsiliekanti „Minija“ bei dviem – „Ekranas“. Šią draugiją jau artimiausiu metu gali papildyti Vilniaus „Riteriai“ B, tapę savotišku turnyro tamsiuoju arkliuku. Vilniečiai tarsi ir tūno labai toli nuo podiumo, bet jų užimama kukli pozicija (8 – 10 vietos) neturėtų klaidinti. Vis labiau įsibėgėjantys „Riterių“ dubleriai pirmadienį 3:0 nupūtė „Jonavą“ ir turi 24 taškus. Jie yra žaidę net dviem susitikimais mažiau nei aukščiau esantys konkurentai, tad potencialiai gali šokti net į lyderių penketą.

Žaidė devyniese

Sostinės jaunimui neakivaizdinę paslaugą padarė ir du iš trijų pirmaujančio trejeto atstovų. Vilniaus „TransInvest“ 3:0 nepaliko šansų „Kauno Žalgirio“ dubleriams ir artimiausius konkurentus jau lenkia net 13 taškų. Gi Kėdainių „Nevėžis“ bei Plungės „Babrungas“ savaitgalį netikėtai liko tuščiomis. Kėdainiečiai rezultatyvioje kaktomušoje 2:3 nusileido Gabrieliaus Micevičiaus vedamam „Šiaulių“ jaunimui. Žemaičiai iš Plungės 1:2 nesulaikė Gusto Jarusevičiaus akistatoje su Vilniaus „Žalgirio“ dubleriais.

Esant tokiai situacijai, vilčių vytis prizininkus neprarado ir Kauno „Be1 NFA“ talentai. Pastarieji karštame Kauno derbyje 3:0 nušlavė „Garliavą“ ir prie 24 taškų gali pridėti dar tris teorinius, nes žaidė rungtynėmis mažiau.

„Turėjome gerą taktinį planą, bet jį sujaukė raudonos kortelės. Ypač skaudi buvo pirmoji“, - pripažino „Garliavos“ ekipos treneris Gintautas Vaičiūnas.

Jam teko net kelissyk koreguoti savo strategiją. Iš pradžių 15-ąją min., kai iš aikštės buvo pašalintas komandos kapitonas Tomas Rakašius, o varžovai realizavo 11 m baudinį. Antrajame kėlinyje garliaviečiai liko devyniese, kai antrąją geltoną kortelę išvydo Nojus Akinis.

Šiemet į Garliavą atvyko vienuolika kolektyvų iš Kauno miesto, Kauno rajono, Prienų, Elektrėnų, Raseinių, Jonavos, Ukmergės, Kėdainių, Telšių, Varėnos. Daugiausia tai vokaliniai ansambliai, tik Kėdainių rajono neįgaliųjų draugija delegavo dainuojamosios poezijos grupę „Likimo palėpė“ (vadovė Celestina Rimavičienė). Kauno rajonui atstovavo du vokaliniai ansambliai: „Šarma“ ir „Ežiuolė“(vadovė Violeta Traškevičienė).

Renginyje, kurį vedė Zita Butiškytė, skambėjo liaudies dainos, romansai, lietuvių kompozitorių kūriniai. Kiekvieno kolektyvo pasirodymą garsiais plojimais ir šūksniais vertino žiūrovai.

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno padėkas ir dovanas artistams perdavė vicemerė Raminta Popovienė, o seniūnė Nijolė Tarvydienė atvyko su šakočiu.

Nors retkarčiais iš dangaus pliūptelėdavo lietus, bet renginio dalyvių nuotaika buvo pakili.

Idėja surengti festivalį prieš keletą metų kilo Garliavos neįgaliųjų draugijos pirmininkui Eugenijui Senovaičiui. Padedant Kauno rajono savivaldybei, Garliavos kultūros ir sporto centrui, Garliavos seniūnijai ir rėmėjams svajonę pavyko įgyvendinti. Šiemet festivalį parėmė ir Raudondvario dvaras, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, bendrovė „Bijola“.

Atstumo svarba

Garliavoje gyvenanti ir kurianti menininkė rengia personalines parodas Lietuvoje, dalyvauja tarptautinėse kolektyvinėse dailės parodose užsienyje: Turkijoje, Italijoje, įvairiuose projektuose. Susidomėjimas menu ir tapyba atėjo iš šeimos: menininkės tėtis – dailininkas Benediktas Vytautas Pranckūnas (1934–1998).

A. Urbikienės kūryba pristatoma šiuo metu galerijoje „Remis Tattoo“ (M. Daukšos g. 16) ir Kauno rajono savivaldybės švietimo ir kultūros skyriuje (Savanorių pr. 192) veikiančiose parodose „Gamtos ritmu“ ir „Arti-toli / Mamai“.

Parodos „Arti/toli“ meninės koncepcijos idėja siejama su autorės buvimu ir tapyboje, ir šalia jos, periodišku atsitraukimu nuo kūrybos. Itin jautri dailininkės tapybos tema – dedikacija mamai, kurioje – pagarba, padėka, meilė, viltis ir tikėjimas.

„Kartais gyvenime reikia nueiti toli, kad atrastum, tai, kas galbūt ir yra, ir buvo labai arti. Kartais maži dalykai geriau pajaučiami iš tolesnės perspektyvos. Arba dideli dalykai pastebimi pažvelgus pro mažą akutę, kampelį. Atsitraukus nuo esmės, reikia daug nukeliauti, kad atsigręžtum, galėtum atrasti, tai, kas visada neišvengiamai yra tavyje-savyje. Priartėjus artyn ir mažas rasos lašelis tampa visu pasauliu“, – sako A. Urbikienė.

„Seno sodo istorija''. Aliejus, kartonas, 40x60, 2023. Parodos nuotr.

Įkvėpta gamtos

Menininkė pabrėžia: jai kūryboje svarbu mintis, meninė-plastinė vizuali žinutė, kuri kalba savita ženklų, spalvų, formų raiška. Įkvėpimo ji randa gamtoje, kur susitinka dabartis ir dalis laiko.

„Gamtoje gali ištirpti akimirkos reginiuose, nejausti laiko, būti joje ir su ja taip, kaip gali ar gebi, – kūrėja sako esanti dėkinga gyvenimui, sugrąžinusiam jai šiuos pojūčius. – Vaikystėje patirtos gamtos dovanos – sniego pilys ar senas kaimo sodas, upelis ar bičių aviliai, miškas, pievos ar nuolatinė šeimos aplinka – paskatino eiti dailės mokytojos keliu.“

Nors parodoje eksponuoti tapybos darbai sukurti 2021–2023 m., tačiau kūrybinis darbas, pasiruošimas parodoms ir kūrybos procesas vyko atskirais etapais ir visą gyvenimą.

Drobėse akcentuojama besikeičiančių ciklų gamtos jungtis, pusiausvyra: metų laikų kaita suponuoja aliuziją su nuolatiniais žmogaus emocijų, būsenų virsmais.

„Jeigu tam tikrą laiką neskyriau dėmesio tapybai, kūrybiniai sumanymai virsdavo mano darbais mokykloje, dailės pamokose, kai mokiniai su dideliu užsidegimu ir iniciatyva atrasdavo įvairių meno paslapčių. Vertinu ir esu laiminga, kad esu dailės mokytoja: kai stebi, regi, mokinių darbus ir matai jų rezultatus, akyse atsiranda džiaugsmo ir nuostabos ugnelių. Tikiu, kad įvairios dailės raiškos užduotys jaunimui padeda bendrauti, kalbėti, išmoko eiti savo svajonių keliu“, – kūrybos ir pedagogikos sintezę akcentuoja A. Urbikienė.

„Ir išskrido paukščiai''. Akrilas, drobė, 50x60, 2022. Parodos nuotr.

Pagrindas – harmonija

Savo abstrakčia stilistika atliktuose darbuose autorė kalba vaizdais, spalvomis ir tam tikrais ženklais, kurie kiekvienam gali būti suprantami individualiai. Tapytoja susitelkia į gamtos tematiką, ryšį su ja matomomis ir nematomomis gijomis. Žmogus yra šalia gamtos, gamtos formos inspiruoja kūrybines galias, todėl neatsitiktinai A. Urbikienės darbuose svarbūs abstraktieji peizažai ir gamtos motyvų transformacijos.

Drobėse akcentuojama besikeičiančių ciklų gamtos jungtis, pusiausvyra: metų laikų kaita suponuoja aliuziją su nuolatiniais žmogaus emocijų, būsenų virsmais.

„Ankstyvas pavasaris''. Akrilas, drobė, 70x80, 2023. Parodos nuotr.

Autorės darbai išsiskiria ištobulinta darbo kompozicijos kalba, harmonijos akcentavimu. Harmoningą žmogaus ir gamtos, emocijų, pasaulio visumą išryškina mistiniai, paslaptingi ženklai, skatinantys interpretuoti tapytojos kūrybinį pasaulį.

Dažnai kūrybinei vizijai menininkė suteikia mėlyną atspalvį. Mėlyni peizažiniai darbai artimi jos vidiniam pasauliui. Jame tvyro švelni, lengva nuotaika, įvairuoja mėlynos faktūros, žaidžia linijos ir potėpiai, o kontrastuojantys ar vienas kitą papildantys geltonos spalvos akcentai viską jungia į darnų vienį.

Abstrakcija, harmonija, spalvų dermė A. Urbikienės darbuose nuteikia pozityviai, viltingai. Kiekviename darbe itin svarbi yra meninės kompozicijos detalių visuma. A. Urbikienės tapybos darbai kviečia žiūrovą įsiklausyti į save ir aplinką.

Jaunas specialistas taip pat darbuojasi ir Kauno miesto poliklinikos Panemunės poskyryje. Zapyškyje šeimos gydytojas palyginti dar naujokas: čia jis paskirtas vasario mėnesį, kai Garliavos PSPC atidarė naują padalinį.

Atspėjo nuo vaikystės

„Jau darželyje auklėtojos sakė, kad užaugęs būsiu arba kunigu, arba gydytoju, – prisiminimais dalijosi pašnekovas. – Mokykloje (Deividas baigė Kauno Maironio universitetinę gimnaziją – red. past.) sekėsi biologija, matematika, chemija, todėl savo ateitį siejau su tiksliaisiais mokslais. Tiesa, dabar suprantu, kad gydytojo darbas yra labai kūrybinga, o ne tik algoritmais paremta profesija.“

Pasirinkimui, kur studijuoti, pasak D. Margevičiaus, didelę įtaką darė mama, mokytojai. Pradėjęs studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), jis suprato, kad nori įgyti praktinių žinių, būti arčiau paciento, todėl nuo antro studijų kurso pradėjo dirbti kardiochirurgijos, vėliau kardiologijos reanimacijose pagalbiniu darbuotoju.

Prioritetai keitėsi

„Dirbdamas reanimacijose sutikau įvairių žmonių su skirtingomis gyvenimo istorijomis, buvo labai gera darbo aplinka, profesionalus kolektyvas, kuris mokė dirbti ir bendrauti su pacientais. Studijų metais, tikriausiai kaip ir daugelis, svajojau tapti chirurgu, kelias vasaras atlikau praktiką chirurgijos skyriuose. Paskutiniuose studijų kursuose labiau dominti pradėjo terapinės specialybės“, – apie paieškas, kaip geriausiai save realizuoti, pasakojo pašnekovas.

Dilemos, kilusios XX a. provincijoje dirbusiam gydytojui, yra aktualios nepriklausomai nuo laiko ir erdvės.

Šeštame kurse D. Margevičius atliko internatūros praktiką Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur susipažino su, jo žodžiais, nuostabia vidaus ligų skyriaus gydytojų komanda. „Tada mano prioritetai galutinai pasikeitė. 2018 m., baigęs LSMU, įstojau į vidaus ligų rezidentūrą. Ją atlikau Respublikinėje Kauno ligoninėje, ketverius metus dirbau Kardiologijos skyriuje medicinos gydytoju. Po trejų metų rezidentūros (visa jos trukmė – penkeri metai) supratau, kad noriu turėti nuolatinį atgalinį ryšį su pacientais, būti pirmas, į kurį žmonės kreipsis pagalbos, patarimo. Dėl šių priežasčių perstojau ir pabaigiau šeimos medicinos rezidentūrą“, – kelią į galutinį pasirinkimą pasakojo jaunas gydytojas.

Įtaka: kur studijuoti, įtaką darė mama, šiandien sūnumi džiaugiasi abu tėvai./ D.  Margevičiaus asmeninio albumo nuotr.

Laikina stotele nevadina

Kol kas Zapyškyje D. Margevičius turi nedaug pacientų. Jis mano, kad tam įtakos turi tai, jog ambulatorija atidaryta palyginti neseniai, galbūt ne visi aplinkinių vietovių gyventojai spėjo išgirsti apie jos veiklą.

Paklaustas, ar kuo nors skiriasi miesto ir kaimo pacientai, gydytojas patikino: tiek miesto, tiek priemiesčio pacientai yra įvairūs: reiklūs, besidomintys savo sveikata, norintys pasitarti, išsitirti, turintys įvairiausių nusiskundimų, tačiau pasitaiko ir tokių, kuriuos reikia padrąsinti atlikti tyrimus, kreiptis konsultacijos į specialistą, paraginti nuolat vartoti paskirtus medikamentus, neignoruoti profilaktinių programų.

„Dėl to negalėčiau išskirti kokio nors vieno atvejo savo profesinėje kasdienybėje, nes kiekvienas pacientas yra skirtingas. Negali žinoti, su kokiais nusiskundimais, ar negalavimais žmogus ateis pas tave, turi būti visuomet pasiruošęs įtarti, diagnozuoti ir gydyti. Darbas įkvepia toliau tobulėti, domėtis, kelti kvalifikaciją, atnaujinti žinias“, – kalbėjo Deividas.

Paklaustas, ar šios vietovės netaps laikinomis stotelėmis karjeros kelyje, jaunas medikas patikino, kad šiuo metu nori savo žiniomis, energija, įgūdžiais padėti pacientams Zapyškyje, Garliavoje, Panemunėje.

Laisvalaikis: knygos ir kelionės

Pasmalsavus, ar, dirbant trijose gydymo įstaigose, lieka laiko sau, D. Margevičius buvo atviras: nepaisant darbų gausos, visuomet randa laiko pakeliauti, paskaityti. „Esu keliavęs tik po Europą ir supratau viena – visuomet svarbiausia yra kompanija: draugai, šeima, su kuria keliauji. Tada nesvarbu oro sąlygos, vėluojantys lėktuvai, prarastas bagažas, atšauktos viešbučių rezervacijos. Visa tai atsitraukia į antrą planą, jei šalia – linksmi, draugiški, tiesiog savi žmonės“, – patikino pašnekovas.

Jaunas gydytojas pasidalijo svajonėmis: jis nori perskristi per visą žemyną ir aplankyti Rytų šalis – Japoniją, Kiniją. „Būtų įdomu pažiūrėti, kokios jų diagnostikos ir gydymo galimybės, arba tiesiog pakeliauti, pamatyti visiškai kitokią kultūrą, tradicijas. Taip pat noriu pamatyti piramides, nes nemažai romanų, kuriose jos aprašytos, perskaičiau vaikystėje ir paauglystėje. Knygose visada žavėjo kitokia kultūra, papročiai, žmonės“, – pasakojo jaunas medikas.

Pomėgis: šeimos gydytojas mėgsta keliauti, svajoja aplankyti ir Rytų šalis – Kiniją ir Japoniją. / D. Margevičiaus asmeninio albumo nuotr.

Ar su knygomis D. Margevičius draugauja ir dabar? Labiausiai šeimos gydytojui patinka skaityti romanus, nes tada gali atitrūkti nuo realybės, persikelti į visai kitą pasaulio kampelį, o gal ir visai neegzistuojančią vietą. Paskutinė perskaityta knyga – Michailo Bulgakovo „Jaunojo gydytojo užrašai“. Tai išties simboliška, nes romane pasakojama apie ką tik pabaigusio mokslus gydytojo darbą kaime.

„Aišku, aš nepriimu gimdymų, neatlieku kitų sudėtingų intervencijų kaip knygos herojus. Nepaisant to, kiekvienas darbas ir šiandien kelia savų iššūkių. Iš autobiografinės M. Bulgakovo knygos suprantu, kad dilemos, kilusios XX a. provincijoje dirbusiam gydytojui, yra aktualios nepriklausomai nuo laiko ir erdvės. Dirbdamas suprantu, kad ambulatorijoje sprendimus gali tekti priimti vienam ir greitai. Manęs tai visiškai negąsdina, nes jaučiu, kad įvairios praktikos, darbas Kardiologijos skyriuje, vidaus ligų rezidentūra ir daugybė kitų įvairių profesinių patirčių mane formavo kaip asmenybę ir gydytoją, dovanojo intelektinių ir psichologinių galimybių atlikti šeimos gydytojo darbą drąsiai ir užtikrintai“, – tvirtino D. Margevičius.