Pašalinkite pernykščius stiebus

Nutirpus sniegui daugiamečiuose gėlynuose lieka pernykščių augalų stiebų, kuriuos reikėtų pašalinti, kol nepradėjo kaltis nauji stiebeliai. Gėlių augintoja, ūkio „Gėlių upė“ įkūrėja Angelina Kurauskienė pataria sudžiūvusius stiebus pašalinti iš gėlyno, kad atsikratytumėte kenkėjų.

„Stiebus galima pašalinti ir rudenį, bet aš daugiamečių gėlynų prieš žiemą nepjaunu, tuo pasirūpinu atėjus pavasariui. Jei gėlyne vyrauja varpiniai arba gražūs struktūriniai augalai, kaip gumbenės, monardos, ežiuolės, reikėtų nudžiūvusią dalį nupjauti iki pat žemės, tuomet stiebai gražiai atželia. Tada reikėtų mulčiuoti ar tręšti ir to ankstyvą pavasarį užtenka“, – dalijasi A. Kurauskienė.

Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė primena, kad susidariusių žaliųjų atliekų negalima mesti bet kur, reikėtų kompostuoti arba išmesti į specialius žaliųjų atliekų konteinerius.

„Nukarpyti nudžiūvę augalų stiebai, įvairios šakelės, lapai turėtų keliauti į žaliųjų atliekų konteinerį. Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, nes jos greičiau užpildo konteinerius, pradeda pūti ir skleisti nemalonų kvapą“, – įspėja specialistė.

Pasirūpinkite turtinga dirva

Kad augalai klestėtų, svarbu jiems parinkti tinkamą vietą ir įsitikinti, kad dirva būtų pakankamai drėgna arba priešingai – sausa, jei augalai mėgsta sausrą.

„Jei sodelis yra nedideliame kieme, kur nėra galimybės turėti komposto, reikėtų pasirūpinti trąšomis. Trūkstant drėgmės, veiksmingai padeda molio milteliai. Būna, kad šalia neseniai pastatytų namų po žeme yra statybinė skalda, tokia žemė greitai išdžiūna, todėl čia reikėtų sodinti sausrai atsparius augalus – šalavijus, zundas, šilokus, astrus, bandrenius, vidutiniškai atsparias sausrai ežiuoles, levandas, dekoratyvinius kiečius“, – rekomenduoja A. Kurauskienė.

Kai kurie daugiamečiai augalai po žiemos pašalo iškyla į paviršių, matosi jų šaknys, tuomet reikėtų užpilti papildomos žemės arba komposto. Tokios pagalbos prireikia kroksams, ežiuolėms, pentiniams. Jei gėlynas samanoja, samanas reikėtų pašalinti, jos trukdo prasikalti stiebeliams.

D. Skrupskelienė atkreipia dėmesį, kad žemės derlingumą pagerina ne tik sintetinės trąšos, tačiau ir pačių pasigamintas kompostas.

„Kompostuoti galima visas žaliąsias atliekas – lapus, nedideles šakeles, gėles, žolę, pelenus, augalinio maisto likučius, laikraštinį popierių, pjuvenas. Kompostas tampa puikia dirva įvairiems augalams. Žaliųjų atliekų konteinerių turinys taip pat yra kompostuojamas specialiose kompostavimo aikštelėse, o pagamintas kompostas keliauja į ūkius, naudojamas dirvožemiui papildyti“, – paaiškina specialistė.

Tinkamai patręškite

Jaukumo gėlynams vasarą suteikia ir medžiai, tačiau rudenį prikritę lapai sukelia papildomų rūpesčių. A. Kurauskienė teigia, kad po medžiais dirva yra kitokia, tamsesnė, turtingesnė, nes ją patręšia nukritę lapai. Natūraliai yrantys lapai užtikrina bioįvairovę gėlyne – veisiasi sliekai, žiemoja vabzdžiai.

„Pernykščius lapus aš paprastai palieku gėlyne, nes tai puikus, lengvai suyrantis mulčias, tačiau reikia turėti omenyje, kad po lapais slepiasi sraigės ir šliužai, pavasarį reikėtų tikrinti, ar jų nėra. Šliužus galima naikinti ir moliuskocidais, bet paprasčiau tokiu atveju lapus nugrėbti ir pašalinti“, – komentuoja A. Kurauskienė.

Žaliosios atliekos susidaro ir rūpinantis rožynais, pašalinant eglišakius, po kuriais augalai žiemojo. A. Kurauskienė pataria rožes atidengti palaipsniui – nusistovėjus 5 laipsniams šilumos, reikėtų atidengti plėvelę, po keleto dienų nuimti ir eglišakius, kad nesusidarytų pumpurų, kurie užėjus pavasarinėms šalnoms gali nušalti.

„Pernykščius lapus, nuo peržiemojusių augalų nuimtus eglišakius galima mesti į žaliųjų atliekų konteinerį. Jei žaliųjų atliekų susidaro itin daug, verta pasirūpinti didmaišiais – į juos telpa iki 800 kg žaliųjų atliekų. Svarbu nepamiršti, kad didmaišiuose atliekos turėtų būti homogeniškos, negalima žaliųjų atliekų maišyti su statybinėmis ar kitomis atliekomis“, – rekomenduoja D. Skrupskelienė.

Keičiasi sezonas, keisis ir puošmenos gėlyne prie įėjimo į Kauno savivaldybę. Ašaromis apsipylė jautrių kauniečių širdys užmačius, kad dar gražiai atrodantys augalai tiesiog raunami lauk ir keliaus į kompostą.

„Skinkite drąsiai“, – šūktelėjo automobilyje prie gėlyno sėdintys ir pastiprino laukiantys gėlyną prižiūrinčios įmonės darbuotojai.

„Tikrai galima?“ – pradžioje nedrąsiai klausė viena po kitos prie klombų priėjusios Kauno moterys, o padrąsintos leidimo įsisuko kaip į laukinių gėlių pievą.

Kelios studentės tuoj pat nusprendė priskinti puokštę dėstytojai ir taip be jokios progos nudžiuginti violetiniais ir geltonais žiedais. Tiesa, žadėjo pasisakyti, kad gėles puokštei rinko savivaldybės gėlyne. Nevogė juk, o gelbėjo dar gražius žiedus nuo pražūties.

„Kauno dienos“ nuotr.

„Ėjau nuo sustojimo ir žiūriu – glėbiais nešasi vienodas puokštes. Tik čia atėjusi supratau kodėl, o kad jau leidžia tai ir aš nusinešiu į darbą“, – šypsojosi po žiedelį skindama moteris.

Jau mes tai neleisime tokiam grožiui pražūti.

Moteris vienijanti meilė gėlėms tuoj padiktavo temą pokalbiui. Ėmė svarstyti, kad gal dar galėjo atsižvelgti į ne itin šaltus orus ir nė kiek rudens darganos nežeistus, puikiai atrodančius augalus ir leisti pasidžiaugti išties gražiai atrodančiu gėlynu.

Kita vertus, pačios pripažino, kad ir jos ne visada laukia kol sodo ar gėlynų augalai visiškai nunyksta – iškasa arba nuskina tada kada gali. „Ne bulviakasis, o gėliakasis“, – juokavo laikydamos vis didėjančias puokštes.

„Kauno dienos“ nuotr.

Ne taip dažnai pasitaiko, kad gali be jokio draudimo šienauti žiedus po Kauno mero kabineto langais. „Jau mes tai neleisime tokiam grožiui pražūti“, – krizeno dvi draugės.

Taip ir pažiro po Laivės alėją, kitas gatves moterys nešinos glėbeliais miesto gėlyno.

„Mes – kasdieniai šių gėlių uostytojai, – šyptelėjo prie savivaldybės klombos su mažu sūneliu priėjusi kaunietė. – Gal ir mums į namus reiktų gėlyčių?“

Bet mažasis jau tiesė rankelę į jam per vasarą gerai įsiminusius žiedus.

Praėjusiais metais vasarinį gėlyną pakeitė eglutės. Lieka luktelėti, kol pamatysime kaip savivaldybės prieigos pasipuoš šį rudens-žiemos sezoną.

Daug metų "Klaipėdos želdinių" darbuotojai stengėsi, kad šiame gėlyne žydėtų melsvės, viendienės, šilokai, vilkdalgiai, hortenzijos, astilbės, rykštenės ir astrai.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai nusprendė, kad naikinant gėlyną augalai neturėtų pražūti. Jiems rasta kitų vietų.

Kaip pasakojo bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadybininkas Arvydas Kveselis, dalis augalų iš Taikos prospekto perkelta į Šaulių gatvės gėlynus, prie Herkaus Manto g. 8-ojo namo, į dvi klombas prie buvusio projektavimo instituto, nemažas gėlynas iš šių augalų suformuotas ir Sąjūdžio parke.

Visai neseniai Sportininkų gatvės gale, netoli treniruoklių aikštelės, "Klaipėdos želdinių" darbininkai įrengė naują gėlyną. Čia jau prigijo dalis iš panaikintos pakylos Taikos prospekte iškastų daugiamečių gėlių.

Šis Vitės kvartalo kampas tapo mėgstama šeimų vieta, kur tėvai mankštinasi, o vaikai bėginėja po pievelę.

Miesto tvarkymo skyriaus sprendimu, "Klaipėdos želdiniai" šį pavasarį netoliese pasodino ir medžių.

Šioje vietoje jau prigijo trys eglės, aštuonios liepos, trys šermukšniai, atvežti iš Genaičių medelyno.

Medelius ketinta sodinti prie Švyturio gatvės, kuri labiausiai kenčia nuo uosto kaimynystės, tačiau paaiškėjo, kad gausybė komunikacijų trukdo tai padaryti. Galiausiai nuspręsta formuoti žaliąją poilsio zoną netoli treniruoklių aikštelės.

Rėmėjų pinigais Vitės bendruomenė ketina įsigyti minkštą dangą, kuri saugos besinaudojančiuosius treniruokliais.

Tačiau ne visus darbus sode, darže ir gėlyne būtina atlikti nedelsiant. „Senukų“ „Sodo centro“ specialistė Vitalija Rylienė atskleidžia, kokius darbus svarbu nudirbti šiemet, o ką galima atidėti pavasariui ir dalijasi patarimais, padėsiančiais išvengti augalus puolančių ligų.

Gėlininkų pasiruošimas žiemai

Išpuoselėto gėlyno vaizdas džiugina, tačiau jis reikalauja ne tik kruopštaus darbo, bet ir žinių. V. Rylienės teigimu, tiek pradedantys, tiek profesionalai gėlininkai susiduria su ta pačia problema – augalus neretai apninka ligos ir kenkėjai. Bene dažniausiai gėlių svogūnėlius pažeidžia pelėsis, o šaknyse įsiveisia erkutės. 

Rugsėjo pabaigoje patartina sodinti tulpių, hiacintų bei narcizų svogūnėlius. Tad specialistė siūlo atidžiai juos apžiūrėti ir įsitikinti, jog gėlių svogūnėliai nepažeisti.

Jei vis tik susidūrėte su šia problema, V. Rylienė dalijasi sprendimu: „Pažeistus gėlių svogūnėlius reikėtų pamirkyti karštame, 50° C vandenyje arba kambario temperatūros kalio permanganato tirpale. Jam paruošti pakaks 100 ml vandens bei 3 g kalio permanganato granulių. Kalio permanganatas pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir nuo seno naudojamas kovojant su grybelinėmis augalų ligomis: miltlige, verticilioze bei fuzarioze, tad puikiai tinka tiek daugiamečių gėlių svogūnėliams rudenį, tiek daržovių sėkloms pavasarį dezinfekuoti“.

Sėkmingam gėlynų vešėjimui užtikrinti reikalinga maistinga dirva. Augalai per vasarą iš dirvos „išsiurbia“ naudingas medžiagas, tad prieš sodinant gėlių svogūnėlius ar dalinant daugiamečių gėlių kerus, tinkamas sprendimas ją patręšti organinėmis ar mineralinėmis trąšomis.

„Trąšas rekomenduojama pasirinkti atsižvelgiant ne tik į tai, kaip stipriai per vasarą dirva nualinta, bet ir į sodinamų augalų rūšį – skirtingiems augalams gali prireikti skirtingų trąšų. Ieškantys paprasto sprendimo gali rinktis universalias trąšas, tinkančias tiek sodo, tiek daržo augalams“, – pataria „Senukų“ specialistė.

Patarimai sodininkams

Sodininkams rudenį darbų taip pat netrūksta –  rugsėjį pats metas nurinkti derlių, pildyti sodo kolekciją naujais augalais.

Pasak V. Rylienės, rugsėjo pabaigoje tinkamas metas sodinti braškes, serbentus, kriaušes, obelis. „Kuo ruduo šiltesnis, tuo didesnė tikimybė, jog sodinukai sėkmingai prigis ir suformuos tvirtą šaknų sistemą. Tai augalams padės lengviau ištverti žiemos šalčius, greičiau atsigauti pavasarį“, – atskleidžia specialistė.  

Jeigu iki rugsėjo vidurio dar neatlikote pirmojo vejos tręšimo, galite tai padaryti dabar. Rudenį patręšta veja greičiau sužaliuos.

V. Rylienė primena, jog ant žemės nukritusiuose lapuose, užsilikusiuose ir pūti pradėjusiuose vaisiuose kaupiasi bakterijos, žiemoja įvairūs grybeliai ir kiti kenkėjai. Todėl, norint palengvinti sau darbą pavasarį, derlių nuo dirvos nurinkti reikia laiku ir rudenį palikti ją „švarią“.

Tvarkinga veja – neatsiejama sodo dalis, kuriai rugsėjo mėnesį dėmesio reikia skirti taip pat. Specialistės teigimu, paskutinį kartą šį sezoną veją nupjauti rekomenduotina paliekant bent 10 cm aukščio žolę. Tai padeda vejai apsisaugoti nuo šalčio.

Svarbu išrauti ir nepageidaujamas piktžoles, sugrėbti kenkėjų „saugykla“ tapusius medžių lapus. „Jeigu iki rugsėjo vidurio dar neatlikote pirmojo vejos tręšimo, galite tai padaryti dabar. Rudenį patręšta veja greičiau sužaliuos“, – sako specialistė.

Nepamirškite paruošti daržo

Dirvožemio perkasimas – bene daugiausiai jėgų pareikalaujantis darbas.  Tačiau V. Rylienė siūlo neskubėti ir atskleidžia, kad ne visų rūšių dirvožemį rudenį būtina perkasti.

„Rudenį perkasti būtina sunkų, molingą dirvožemį. Perkasimas gerina jo struktūrą – suformuoja oro ertmes ir dirvą prisotina deguonimi. Trūkstant deguonies, augalai nesugeba pasisavinti maistingų medžiagų – jos įgauna neprieinamą formą – daržovės pradeda „skursti“. Rekomenduojama nešvaistyti jėgų ir nejudinti ir taip smėlingos, birios dirvos. Kasant tokio tipo dirvožemį ir smėliui užpildžius oro ertmes, deguonies dirva vis tiek neįsisavins. Tad smėlingą dirvožemį patariama perkasti prieš pat sėją, pavasarį“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Žemę ėmus merkti lietui, geriau nejudinti ir labai drėgnos dirvos. Anot ekspertės, kasant iki 10 cm permirkusią žemę, ji sutrypiama, pažeidžiama jos struktūra. O tai atneša daugiau žalos nei naudos. Todėl, jei oro sąlygos nepalankios, patariama palaukti pavasario.

Akis badantis vaizdas vietinių gyventojų ir miesto svečių pamėgtoje promenadoje varo į neviltį praeivius. Pasak kauniečių, jei artimiausioje ateityje nebus priimti situacijai įsisenėti neleisiantys sprendimai, pasekmės gali ženkliai pabloginti naujojo grindinio būklę.

„Nežinau, kada tiksliai pradėjo ryškėti problema prie savivaldybės teritorijoje esančio gėlyno, bet praeitą savaitę eidamas pro šalį mačiau, kad naujai išklotos plytelės – gerokai apneštos rūdimis. Nesu statybininkas, tačiau kalbėjausi su bičiuliu, gaminančiu iš metalo. Jis užsiminė, jog klombų paviršių reikėjo nulakuoti ir, tikėtina, būtų pavykę išvengti tokių pasekmių“, – sakė su portalo kauno.diena.lt redakcija susisiekęs kaunietis.

Vyras teigia bijantis net pagalvoti, kaip rekonstruota Laisvės alėjos dalis minėtoje vietoje atrodys po metų ar dvejų, nes išvalyti į granitinį grindinį įsigėrusias rūdžių dėmes – jau dabar atrodo esant misija neįmanoma.

„Kai rūdys nutekės ir pradės plisti po kur kas didesnį plotą, bus tragedija. Juk gėlynas – prie miesto valdžios buveinės. Praeidami pro šalį klombas fotografuoja ir užsieniečiai. Juk jie taip pat gali pamatyti trūkumus. Jei būčiau darbų užsakovas, būtų gėda dėl tokio nekokybiškumo. Džiaugiuosi, kad Kaunas keičiasi, bet miesto centre galėtų pasistengti labiau“, – kritikos strėlių nestokojo pašnekovas.

Kai rūdys nutekės ir pradės plisti po kur kas didesnį plotą, bus tragedija.

Susisiekus su Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autoriumi Šarūnu Kiaune, architektas į ilgas diskusijas nesileido sakydamas, kad darbai, susiję su gėlynu, dar nėra baigti. O bandant akcentuoti kauniečių pastebėtą problemą dėl rūdžių dėmių grindinyje, architektas nepataisomos žalos neįžvelgė.

„Palijus metalas, kuriuo dengtas gėlyno klombų paviršius, šiek tiek oksidavosi. Tam tikras kiekis rūdžių pateko ir ant Laisvės alėjos grindinio. Tačiau čia esančių granitinių plytelių atsparumas skysčiams yra kur kas didesnis nei, pavyzdžiui, betono – rūdžių dėmės nesunkiai išsiplaus“, – įsitikinęs jis.

Kaip žadėjo Š. Kiaunė, minėtas rūdinto metalo paviršius bus impregnuotas specialia stabilizuojančia medžiaga.

Tai, kad priemonės, kurių ketina imtis architektas, siekdamas ištaisyti susiklosčiusią situaciją, bus veiksmingos, tiksi ir miesto valdžia. „Viliamės, jog viskas bus gerai ir padarytos žalos netrukus neliks. Juk gėlynas plyti po savivaldybės langais – vaizdas, kasdien išnyrantis prieš akis, tikrai neguostų“, –pripažino Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pokyčiu, užfiksuotu netoli Kauno savivaldybės pastato, ketvirtadienį pasidalyta socialiniame tinkle „Facebook“. Nuotraukos autorės žodžiais tariant, prie Kauno savivaldybės išniro pabaisos – metaliniai loviai.

„Aš net neklausiu, iš kieno pinigų šitaip „puošiamas“ miestas. Bet visa tai primena plastikinių šiaudelių eglę, tik tūkstantį kartų baisiau. Atrodo siaubingai. Įtariu, kad ten bus gėlės. Nepavydžiu gėlėms“, – griežtą verdiktą rombų autoriams paskelbė vaizdu socialiniame tinkle pasidalijusi kaunietė.

Moteris plūdosi, jog priimant tokius neatsakingus architektūrinius sprendimus tik darkomas centrinės miesto dalies veidas, o gyventojai dėl to esą jaučiasi blogai. „Gal šių laikų architektams rūdintas metalas ir gražiai atrodo. Tačiau jis niekaip nedera nei su Laisvės alėja, nei su senamiesčiu ties Rotuše“, – apmaudo neslėpė ji.

Virtualioje bendruomenėje įsisiūbavusi diskusija sulaukė kone vieningo sprendimo – miesto centre rombai netinka. „Katastrofa – bjauru. Kai pakaitins saulutė, bus keptos gėlės. Kapinės, primena Petrašiūnų kolumbariumą“, – epitetų atsiradusiai naujovei negailėjo komentatoriai.

Vis dėlto miestiečių kalboms įsibėgėjus, atsirado ir tokių, kuriems rombų vaizdas akių nerėžia. „Gražu, ar ne – labai subjektyvu. Man ir įžymusis Vilniaus vamzdis patinka, ir mūsų „Zen triušis“ senamiestyje“, – teigė Gabija.

Atrodo siaubingai. Įtariu, kad ten bus gėlės. Nepavydžiu gėlėms.

„Tai jums negerai, kad medžius retina, tai vėl negerai, kad juos sodina. Jums kada gyvenime buvo taip nutikę, kad jautėtės gerai?“, – komentatorių priekabumą sukritikavo Mindaugas.

Ričardas netruko pastebėti, kad tokiu principu kaip rombai prie savivaldybės esą konstruojamos lysvės. „Gal ir čia pasodins pomidorų, agurkų, svogūnų. O gal ir kanapių?“ – šmaikštavo jis.

Lokacijoje, kurioje atsirado naujieji akcentai, iškilę iš rekonstruoto Laisvės alėjos grindinio, apsilankęs portalo kauno.diena.lt fotoreporteris iš ketvirtadienį ten plušančio darbininko lūpų išgirdo – dabar matomas rombų vaizdas nesikeis ir ateityje išliks toks pat.

Tačiau žurnalistai šiuo atveju pasidomėjo išsamiau. Kauno miesto savivaldybės atstovams pateikti su atveju susiję klausimai. Sulaukę miesto valdžios atsakymų, tekstą papildysime.

Neseniai Klaipėdos aikštėse, skveruose ir kitose viešosiose erdvėse gėlynai buvo užsodinti rudeninėmis grožybėmis – įvairių spalvų našlaitėmis.

Iš viso šiam sezonui miesto viešosioms erdvėms papuošti nupirkta 31 tūkst. našlaičių. Tai atsiėjo apie 14 tūkst. eurų.

Suma nemenka, tačiau išlaidos dar padidėja, kai tenka tvarkyti jaunų chuliganų arba vagių nuniokotas gėlių kompozicijas.

Šįkart taip nutiko Tiltų gatvėje – čia našlaičių pasigendama dažniausiai, nes dauguma gėlių vazonų stovi arti pėsčiųjų takų, todėl gėlės nelieka nepastebėtos praeivių.

Gėlės iš vazonų ima sparčiai tuštėti ir prieš lapkričio 1-ąją, mat ilgapirščiai jas iš senamiesčio neša į kapines.

Štai pernai panašiu metu viena senamiesčio gyventoja savo akimis matė, kaip dvi pusamžės ir tvarkingai atrodančios moterys su šaknimis rovė našlaites ir kišosi jas į savo rankines.

Tąkart klaipėdietę šis vaizdas tiesiog pritrenkė – esą vieni puošia senamiestį, kiti piktybiškai jį darko.

Neretai toje pačioje Tiltų gatvėje našlaitės išdraskomos ir naktimis įsiaudrinusių jaunuolių.

Šalia vienos grožio studijos durų anksčiau augusias gyvas gėles galiausiai teko pakeisti dirbtinėmis. Studijos savininkai nespėdavo jų sodinti, nes pramogų ieškantys jaunuoliai, eidami pro šalį, visas puošmenas išraudavo. Negelbėjo net vaizdo kameros ir viešumas.

Apie šią situaciją žinantiems Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams belieka skėsčioti rankomis – prie visų miesto gėlynų kamerų neįtaisysi.

"Gal vakare kas nors įsilinksminę išrauna arba į kapines prieš lapkričio 1-ąją išsiveža. Ką čia ir daryti, neaišku", – tarstelėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė.

Miško kvartale gyvuojanti tradicija baigiantis vasarai įvertinti gražiausius kvartalo daugiabučių kiemų gėlynus neliko pamiršta ir šiemet.

Po šią savaitę įvykusios gėlynų apžiūros, Dviračių treko seniūnaitis Antanas Gimbutas pripažino, kad aplinka prie daugiabučių tampa vis patrauklesnė.

„Kiekvienais metais gėlynai – vis gražyn. Tas bendruomenes, kurios kiek aptingsta ar užmiega ant laurų, papildo vis atsirandančios naujos“, – dėstė A.Gimbutas.

Pašnekovo teigimu, labai dažnai atlikus namo renovaciją jo gyventojai suskumba tvarkyti ir aplinką – pasodina augalų, puoselėja veją.

Pastebima, kad kiemuose akis džiugina ne tik bendri gėlynai, bet ir po kai kurių butų langais suformuotos gėlių kompozicijos, kurias prižiūri atskiri namo gyventojai.

Apžiūrėjus kvartalo gėlynus, jais pasigrožėjus, nuspręsta įvertinti tris. Pirmąją vietą šiemet iškovojo Kretingos g. 55-asis namas.

Antroji vieta skirta Kretingos g. 25-ojo namo gėlynui. Trečioji atiteko Kretingos g. 33-iajam namui. Šis daugiabutis – naujokas organizuojamuose rinkimuose, čia tik pernai atlikta renovacija.

Komisijos komplimentų nusipelnė ir Liepojos g. 20-asis, Kretingos g. 59-asis namas.

A.Gimbuto teigimu, tarp kai kurių namų jaučiama net sveika konkurencija  – gyventojai stengiasi savo kieme sukurti kuo gražesnius gėlynus, ieškoma skoningų sprendimų, sodinami įdomesni, išskirtinesni augalai.

Seimo pirmininko pavaduotoja, Seimo valdybos narė Irena Degutienė aiškino, kad žmonės galvoja, jog fontano teritorija priklauso Seimui ir šis nesugeba susitvarkyti, todėl Seimo valdyba, norėdama nusikratyti tokios reputacijos, panoro, kad fontano teritorija taptų nebe Vilniaus miesto savivaldybės, o Seimo. Tokiu atveju esą parlamentarai galėtų nuspręsti, kaip fontanas turėtų atrodyti.

Pasak I. Degutienės, problema sprendžiama nuo 2007-ųjų. Iki šiol buvo atlikta ekspertizė, kuri parodė, kad norint fontaną atstatyti, tai kainuotų ne vieną milijoną.

Tiesa, pati I. Degutienė pabrėžė, kad ji asmeniškai yra prieš fontano teritorijos perdavimą Seimui.

Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, šios teritorijos priežiūra kasmet kainuoja apie 25 tūkst. eurų.