Rusija ne kartą neigė bandžiusi paveikti 2016 metų lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus, tačiau JAV žvalgybos agentūros padarė priešingą išvadą. Nors G. W. Bushas nė karto nepaminėjo D. Trumpo, akivaizdu, kad šie žodžiai susiję su juo.

G. W. Busho teigimu, neaišku, ar Rusijos „kišimasis“ tiesiogiai paveikė rinkimus, ar ne, tačiau akivaizdu, kad ji bandė paveikti ir tai - „pavojinga demokratijai“.

„Yra gana aiškių įrodymų, kad rusai kišosi. Ar tai turėjo įtakos rinkimų rezultatams, tai jau kitas klausimas (...). Problemiška, kad užsienio tauta yra susijusi su mūsų rinkimais. Mūsų demokratija yra gera tik tada, kai žmonės pasitiki rezultatais“, - per konferenciją Abu Dabyje sakė buvęs JAV prezidentas.

G. W. Bushas tai sakė per ketvirtadienio susitikimą Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje.

Nors savo kalboje nė karto tiesiogiai nepaminėjo dabartinio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), G. W. Bushas atrodė kritikuojantis jo sprendimus dėl imigracijos, taip pat pastangas pagerinti santykius su Rusija.

„Esama gana aiškių įrodymų, kad rusai kišosi, – sakė eksprezidentas. – Ar jie paveikė rezultatą – kitas klausimas.“

G. W. Bushas pabrėžė, kad „problemiška, jog užsienio valstybė kišosi į mūsų rinkimų sistemą. Mūsų demokratija gera tik tol, kol žmonės pasitiki rezultatais“.

JAV žvalgyba padarė išvadą, kad Rusija kišosi į 2016 metų rinkimus, siekdama padėti laimėti D. Trumpui. Šiuo metu vykdoma keletas tyrimų aiškinantis, ar D. Trumpo kampanijos nariai talkino šioms Kremliaus pastangoms.

Pats D. Trumpas ne kartą neigė, kad buvo koks nors „susimokymas“ su Rusija.

G. W. Bushas taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „negali galvoti „Kaip išlošti mums abiems?“.

„Jis galvoja tik „Kaip man laimėti, o tau pralaimėti?“ – pridūrė G. W. Bushas.

„Priežastis, kodėl jis taip elgiasi – nes jam kelia nerimą Sovietų Sąjungos galas. Dėl to daugelis jo veiksmų yra skirti atkurti sovietinei (Maskvos) hegemonijai“, – teigė buvęs JAV lyderis.

G. W. Bushas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos privalo stiprinti NATO ir kitus savo aljansus visame pasaulyje.

V. Putinas „spaudžia, nuolat spaudžia, ieško silpnųjų vietų“, aiškino jis ir pridūrė: „Štai kodėl NATO – labai svarbi.“

G. W. Bushas 2008 metais tapo pirmuoju savo pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu JAE.

Jis kalbėjo per viršūnių susitikimą Abu Dabyje, kurį inicijavo Milkeno institutas, Kalifornijoje įsikūręs ekonominių studijų centras.

„Vieną šaltą lapkričio dieną prieš aštuonerius metus mes pasveikinome jus ant Baltųjų rūmų laiptų. Jums žiūrint į savo naujuosius namus, matėme jūsų akyse ir šviesą, ir atsargumą“, – vėlų ketvirtadienį žurnalo „Time“ tinklapyje paskelbtame straipsnyje rašė 35 metų dvynės Jenna ir Barbara Bush (Džena ir Barbara Buš).

„Per aštuonerius metus jūs labai daug nuveikėt. Labai daug pamatėt“, – rašė jos.

„Stebėjome, kaip jūs iš mergaičių išaugote į nuostabias gracingas ir laisvas jaunas moteris... Dabar jūs prisijungsite prie kito siauro rato – eksprezidentų vaikų“, – sakoma straipsnyje.

18-metė Malia baigusi vidurinę mokyklą pasiims metus atostogų, o kitąmet pradės mokytis Harvardo koledže.

Tuo tarpu jos jaunesniajai seseriai 15-metei Sashai dar liko keleri metai mokykloje, todėl Obamų šeima nusprendė kol kas likti gyventi Vašingtone.

Dvynės Bush savo straipsnyje taip pat išreiškė paramos žodžius ir davė keletą patarimų Obamoms, ką veikti palikus Baltuosius rūmus.

„Mėgaukitės koledžu. Kaip žino didžioji dalis pasaulio, mes taip ir darėme“, – rašė moterys, juokais užsimindamos apie žiniasklaidos pranešimus, kaip jas studijų metais dėl alkoholio vartojimo lydėdavo nedideli skandalai.

„Atraskite savo aistras. Atraskite, kas jūs esate. Klyskite – tai jums leidžiama. Ir toliau būkite ištikimų draugų, kurie jus pažįsta, myli ir nuožmiai gina, apsuptyje“, – rašė jos.

„Tie, kurie jus teisia, nemyli jūsų, ir jų nuomonė neturėtų jums rūpėti. Daug svarbiau yra jūsų širdžių balsai“, – pabrėžė seserys Bush.

G.W.Busho dukterys užaugo Teksase, o vidurinę mokyklą baigė 2000 metais, kai jų tėvas buvo išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu.

Respublikonas prezidentas dirbo dvi kadencijas, o vėliau jį pakeitė B.Obama.

Šiuo metu B.Bush dirba žmogaus teisių gynėja sveikatos apsaugos srityje ir gyvena Niujorke. Tuo tarpu jos sesuo Jenna yra ištekėjusi, turi du vaikus ir dirba televizijos korespondente.

Kairiųjų pažiūrų Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas), įvardijamas kaip realiausias kandidatas tapti naujuoju Didžiosios Britanijos pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos vadovu, penktadienį pareiškė, jog atsiprašys dėl karo Irake, jei laimės kitą mėnesį vyksiančius partijos lyderio rinkimus.

Didžioji Britanija 2003 metais prisijungė prie prezidento George'o W.Busho vadovaujamų Jungtinių Valstijų invazijos į Iraką, premjero pareigas einant leiboristų lyderiui Tony Blairui (Toniu Blerui), o britų kariai toje šalyje buvo iki 2011-ųjų.

Tas sprendimas dabar visuomenės vertinamas itin nepalankiai ir vis dar persekioja leiboristus.

„Seniai laikas leiboristams atsiprašyti Britanijos žmonių už tai, kad įtraukė juos į karą Irake remiantis apgaule, o Irako žmonių - už kančias, prie kurių mes prisidėjome“, - sakoma J.Corbyno pareiškime, kurį jis perdavė laikraščiui „The Guardian“.

„Vadovaujant mūsų leiboristams, mes paskelbsime šį atsiprašymą“, - sakė jis.

J.Corbynas, griežtai pasisakęs prieš karą Irake, turėtų laimėti partijos lyderio rinkimus, kurių rezultatai bus paskelbti rugsėjo 12 dieną.

Griežto taupymo politikai nepritariančio J.Corbyno pažiūros yra kur kas labiau kairuoliškos už dabartinį leiboristų kursą, todėl kai kurie įtakingi veikėjai, tarp jų ir T.Bleras, įspėja, kad šiam socialistui stojus prie partijos vairo, leiboristai neturės šansų laimėti visuotinius rinkimus.

T.Blairas sprendimą prisijungti prie invazijos į Iraką motyvavo tuo, kad Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) turi masinio naikinimo ginklų, tačiau jų taip ir nebuvo aptikta.

Buvęs premjeras tvirtina, kad sprendimas pašalinti S.Husseiną vis tiek buvo teisingas, nes Irako diktatorius kėlė grėsmę visam regionui.

Birželį „YouGov“ atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. britų dabar mano, jog sprendimas imtis karinių veiksmų Irake buvo neteisingas. Priešingą nuomonę išsakė 26 proc. respondentų.

J.Corbynas šį pareiškimą paskelbė augant spaudimui po šešerių metų paviešinti tyrimo dėl Britanijos vaidmens Irako kare rezultatus.

Tyrimo, kuriam vadovavo seras Johnas Chilcotas (Džonas Čilkotas), ataskaitos paskelbimas atidėtas dėl teisinio reikalavimo suteikti visiems joje minimiems asmenims galimybę atsakyti į kritiką jų atžvilgiu.

J.Corbynas savo pareiškime taip pat pabrėžė, kad itin atsargiai žiūrėtų į karines intervencijas kitose šalyse.

„Niekuomet daugiau bereikalingai nestatysime į priešo atakos pavojų mūsų karių ir nerizikuosime mūsų šalies reputacija pasaulyje“, - sakė jis.

Premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) vyriausybė svarsto galimybę kreiptis į parlamentą su prašymu pritarti oro smūgiams prieš džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ taikinius Sirijoje.

Tačiau premjeras neužsitikrins parlamento pritarimo be leiboristų palaikymo, o J.Corbyno pozicija rodo, kad to D.Cameronui tikriausiai nepavyks pasiekti, jei šis taps naujuoju partijos lyderiu.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį karštai gynė vienu iš svarbiausių jo užsienio politikos pasiekimų turinčią tapti sutartį dėl Irano branduolinės programos, sakydamas neapsisprendusiems įstatymų leidėjams, kad diplomatijos atsisakymas veikiausiai nuvestų į karą ir nusmukdytų Jungtinių Valstijų patikimumą.

Gindamas „pačius svarbiausius užsienio politikos debatus“ nuo Irako karo, B.Obama sakė, kad Kongresas neturėtų svyruoti spaudžiamas kritikų, kurie, kaip jau esą įrodė istorija, buvo neteisūs.

„Kongresui atmetus šią sutartį JAV administracijai, kuri yra absoliučiai pasiryžusi neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo, būtų palikta vienintelė išeitis: dar vienas karas Artimuosiuose Rytuose“, – perspėjo jis.

„Daugelis tų pačių žmonių, kurie pasisakė už karą Irake, dabar ragina atmesti Irano branduolinę sutartį“, – pridūrė prezidentas, ragindamas įstatymų leidėjus verčiau pasirinkti jau gerokai apleistą Amerikos stiprios diplomatijos tradiciją.

B.Obamai iškilti į valdžią padėjo pykčio banga dėl ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) sprendimo pradėti invaziją į Iraką.

Priminimas apie Irako karą gali būti jautriai priimtas Kongrese, ypač tarp Senato demokratų, kurių 2002 metais atiduoti balsai už tą invaziją padėjo pradėti aštuonerius metus trukusį konfliktą, aptemdžiusį jų reputaciją.

Vis dėlto B.Obama pažymėjo, kad šįkart balsavimas bus svarbesnis negu bet kurio politiko karjera.

„Jeigu Kongresas pražudys šį susitarimą, prarasime ne vien Irano branduolinės programos suvaržymus arba sankcijas, kurias kruopščiai kūrėme, – perspėjo jis. – Prarasime kai ką dar brangesnio: pasitikėjimą Amerika kaip diplomatijos lydere. Pasitikėjimas Amerika yra tarptautinės sistemos inkaras.“

Pateikdamas dabar nepopuliarų Irako karą kaip perspėjantį pavyzdį, B.Obama taip pat priminė JAV prezidento Johno F. Kennedy (Džono F.Kenedžio) diplomatines pastangas susitarti su branduolinį ginklą turinčia Sovietų Sąjunga.

Šiuos komentarus B.Obama išsakė Vašingtone įsikūrusiame Amerikos universitete – toje pačioje institucijoje, kurioje J.F.Kennedy 1963 metais, sakydamas kalbą mokslo metų pradžios proga, tvirtai pasisakė už taiką, nors šalyje buvo raginama smarkiai sustiprinti karinės pajėgas, kad būtų sukurta atsvara Sovietų Sąjungai.

Kalbėdamas praėjus metams nuo Kubos raketų krizės ir likus keliems mėnesiams iki jo nužudymo, J.Kennedy perspėjo, kad perdėtas JAV galios demonstravimas gali suteikti „kapo ramybę arba vergo saugumą“.

Kaip atsvarą JAV lyderis pasiūlė diplomatinėmis pastangomis suvaldyti „vieną iš didžiausių grėsmių, iškilusių žmonijai 1963 metais – tolesnį branduolinių ginklų platinimą“.

„Jaunas prezidentas pasiūlė kitokią viziją, – aiškino B.Obama. – Jo nuomone, stiprybė apima stiprias ginkluotąsias pajėgas ir ryžtą ginti mūsų vertybes visame pasaulyje.“

B.Obama taip pat pasistengė pabrėžti nesanti silpnas ir nelinkęs nuolaidžiauti.

„Pasiunčiau į karo veiksmus dešimtis tūkstančių jaunų amerikiečių. Kai kada sėdėdavau prie jų lovų, kai jie grįždavo namo. Esu įsakęs imtis karo veiksmų septyniose šalyse“, – sakė jis.

Prezidentas pridūrė, kad „kai kada (panaudoti) jėgą yra būtina“, ir kad toks laikas gali ateiti, jeigu Iranas nesilaikys susitarimo – tačiau ne dabar.

Tikimasi, kad Kongresas balsuos dėl šio klausimo artimiausiomis savaitėmis.

Tuo tarpu kritikai piktai atmetė B.Obamos retoriką, sakydami, kad jis naudoja klaidingą dichotomija tarp karo ir taikos.

B.Obama taip pat pripažino, kad lėšos, kurias Iranas gaus, kai bus sušvelnintos jam taikomos sankcijos, gali būti Teherano panaudotos „teroristinėms organizacijoms“ finansuoti, tačiau tvirtino, kad tai yra geriau nei leisti šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.

„Tiesa ta, kad Iranas visada gali rasti būdų finansuoti šias pastangas“, - sakė B.Obama kalboje, kurioje jis Iraną pavadino „pavojingu ir represyviu“.

Tačiau „kad ir kokią naudą Iranas galėtų gauti iš sankcijų sušvelninimo, ji nublanksta lyginant su ta grėsme, kurią jis galėtų kelti su su branduoliniu ginklu“, pridūrė JAV lyderis.

JAV lyderis taip pat išskyrė Amerikos sąjungininką Izraelį kaip vienintelę šalį, kuri atvirai nepritaria pasaulio galybių ir Irano pasiektam istoriniam susitarimui, tačiau patikino, kad jis bus naudingas ir žydų valstybei.

„Šis susitarimas yra ne tik geriausias pasirinkimas tarp alternatyvų, tai stipriausias bet kada derybomis pasiektas neplatinimo susitarimas“, - tikino B.Obama.

„Ir kadangi tai yra toks stiprus susitarimas, visos šalys pasaulyje, kurios viešai jį komentavo, - išskyrus Izraelio vyriausybę - išreiškė jam pritarimą“, - pridūrė jis.

B.Obama pažymėjo, kad „niekas negali kaltinti Izraelio, kad jis su giliu skepticizmu vertina bet kokį susitarimą su tokia vyriausybe kaip Irano."

Tačiau, kaip pridūrė jis, „branduoline bomba ginkluotas Iranas yra kur kas pavojingesnis Izraeliui, Amerikai ir visam pasauliui".

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pateiks debatus su Iranu kaip labiausiai įsimintiną Amerikos užsienio politikos sprendimą nuo Irako karo, dar kartą mėgindamas užsitikrinti palaikymą sutarčiai su šiitiška respublika.

Artėjant momentui, kada respublikonų vadovaujamas Kongresas turės balsuoti dėl to susitarimo, B.Obama pasakys kalbą Vašingtone įsikūrusiame Amerikos universitete, siekdamas suteikti istorinio svorio nesutarimus kurstantiems debatams, kurių argumentai kartais smarkiai išpučiami.

Prezidentas ketina pasakyti, kad įstatymų leidėju sprendimas bus „sukeliantis daugiausiai pasekmių“ nuo 2002 metais vykusio balsavimo Kongrese, per kurį buvo pritarta tuomečio JAV lyderio George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) sprendimui pradėti karą su Iraku, nurodė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Pateikdamas nepopuliarų karą Irake kaip įsimintiną pamoką, B.Obama tikriausiai paminės prezidento Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) diplomatines pastangas apriboti branduolinius bandymus kaip sektiną pavyzdį.

1963 metais sakydamas mokslo metų atidarymo kalbą tame pačiame universitete, J.F.Kennedy aistringai pasisakė už taiką su Sovietų Sąjunga, tvyrant panikai dėl abiejų branduolinių valstybių padidėjusios priešpriešos.

Kalbėdamas likus tik keliems mėnesiams iki nužudymo J.F.Kennedy perspėjo, kad perdėtas JAV galios demonstravimas gali suteikti „kapo ramybę arba vergo saugumą“.

Kaip atsvarą JAV lyderis pasiūlė diplomatinėmis pastangomis suvaldyti „vieną iš didžiausių grėsmių, iškilusių žmonijai 1963 metais – tolesnį branduolinių ginklų platinimą“.

Buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V.Bušas) dabar yra populiaresnis už savo įpėdinį Baracką Obamą (Baraką Obamą), rodo trečiadienį paskelbti CNN/ORC apklausos rezultatai.

Buvusį prezidentą respublikoną, šias pareigas ėjusį nuo 2001 iki 2009 metų, palankiai vertina 52 procentai apklaustųjų, o apie dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką taip pat atsiliepia 49 procentai.

Prireikė beveik dešimtmečio, kad amerikiečiai pradėtų šilčiau prisiminti G.W.Bushą, kuris buvo Jungtinių Valstijų vadovas per 2001 metų rugsėjo 11 išpuolius ir po jų pradėjo du karus užjūriuose.

Iš buvusių prezidentų George'as Bushas ir Billas Clintonas (Bilas Klintonas) yra tarp palankiausiai visuomenės vertinamų prezidentų – jų darbą teigiamai vertina 64 procentai apklaustųjų.
Buvusių prezidentų reitingai Amerikoje darosi ypač svarbūs, artėjant 2016 metų prezidento rinkimams, kuriuose varžysis dviejų politikų dinastijų atstovai.

Hillary Clinton (Hilari Klinton), B.Clintono sutuoktinė, yra demokratų favoritė varžytis dėl prezidento posto, o Jebas Bushas (Džebas Bušas), dviejų buvusių prezidentų brolis ir sūnus, gali rinkimuose atstovauti respublikonų stovyklai.

Telefoninė apklausa, kurios rezultatai paskelbti trečiadienį, buvo atliekama gegužės 29-31 dienomis, joje dalyvavo 1 025 amerikiečiai.

amerikiečiai, JAV prezidentas, gyventojų apklausa, CNN, ORC, George Bushas, Billas Clintonas, Jebas Bushas, George W. Bushas, Barackas Obama, 

JAV respublikonų senatorius Tedas Cruzas (Tedas Krusas), paskelbęs apie planus dalyvauti kovoje dėl Baltųjų rūmų, gali kandidatuoti į prezidento postą, nors yra gimęs Kanadoje, mano Amerikos teisės ekspertai.

JAV Konstitucijoje įvardijami trys kriterijai, kuriuos turi atitikti asmuo, kad galėtų užimti prezidento postą: jis turi būti ne jaunesnis nei 35 metų, turi būti pastaruosius 14 metų nuolat gyvenęs Jungtinėse Valstijose ir turi būti „gimęs Jungtinių Valstijų piliečiu“ (natural-born citizen).

Dėl paskutinio kriterijaus, pasak kai kurių apžvalgininkų, esama erdvės interpretacijoms. Jei visi Jungtinių Valstijų teritorijoje gimę vaikai automatiškai tampa JAV piliečiais, kaip yra su amerikiečiams tėvams užsienyje gimusiais vaikais?

Harvardo teisės mokyklos studentų leidžiamame mėnesiniame žurnale „Harvard Law Review“ kovą publikuotame straipsnyje teisininkai Nealas Katyalas (Nilas Katjalas) ir Paulas Clementas (Polas Klementas), atstovavę George'o W. Busho (Džordžo V.Bušo) ir Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoms JAV Aukščiausiame teisme, teigia, kad vaikai, gimę užsienyje JAV pilietybę turintiems tėvams, neabejotinai automatiškai tampa JAV piliečiais.

Teisininkai, išanalizavę JAV tėvų įkūrėjų veikalus, Kongreso dokumentus ir norminius teisės aktus, priėjo prie išvados, kad vaikai, gimę amerikiečiams tėvams, kuriems nereikia atlikti natūralizacijos procedūros, yra „gimę Jungtinių Valstijų piliečiais“.

Kai gimdoma užsienyje, rezidavimo sąlygos numato, kad JAV pilietis perduoda pilietybę savo gimusiam vaikui - tai tinka ir T.Cruzo situacijai.

N.Katyalas ir P.Clementas sakė, kad Konstitucija aiškiai apibrėžia reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, kad jis būtų „gimęs Jungtinių Valstijų piliečiu“, ir jie parašė šį straipsnį, kad visuomenė nešvaistytų laiko diskusijoms apie „netikras kliūtis kandidato tinkamumui“.

„Taigi asmuo, kurio vienas iš tėvų yra JAV pilietis, nuo savo gimimo, nepriklausomai nuo to, ar tai įvyko Kalifornijoje, Kanadoje ar Panamos kanalo zonoje, yra JAV pilietis, visiškai tinkamas eiti prezidento pareigas, jei jį išrinktų  žmonės“, - rašoma straipsnyje.

T.Cruzas gimė 1970 metais Kanadoje amerikietės ir kubiečio šeimoje, kuri praėjus keleriems metams po jo gimimo sugrįžo gyventi į Jungtines Valstijas. Pernai T.Cruzas atsisakė Kanados pilietybės.

Baracko Obamos (Barako Obamos) oponentai konservatoriai anksčiau kaltino prezidentą demokratą, esą jis iš tikrųjų gimė Kenijoje, savo tėvo gimtinėje. Kai buvo išrinktas valstybės vadovu, B.Obama pateikė visuomenei savo oficialų gimimo liudijimą, išduotą Havajų valstijoje.

T.Cruzas apie savo atitikimą pilietybės reikalavimui pasisakė vasario pabaigoje.

„Gimiau Kalgaryje, mano mama nuo gimimo buvo Amerikos pilietė. Pagal federalinį įstatymą gimęs automatiškai tapau Amerikos piliečiu. Konstitucija reikalauja būti gimusiu Jungtinių Valstijų piliečiu“, - sakė jis.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį kovos už pilietines laisves dvasia telkė naują amerikiečių kartą ir perspėjo, kad žygis už laisvę „dar nebaigtas“.

Įtaigioje kalboje, kurią pasakė Selmoje, Alabamoje, per 50-ąsias brutalių represijų prieš taikius protestus metines, Amerikos pirmasis juodaodis prezidentas pasmerkė naujus bandymus apriboti balsavimo teises.

Prezidentas taip pat jaudinamai pagerbė auką tos aktyvistų kartos, kuri žygiavo už juodųjų amerikiečių pilietines laisves ir atvėrė kelią, galiausiai nuvedusį jį į Baltuosius rūmus.

„Susirenkame čia jų pagerbti“, – sakė jis, stovėdamas toje vietoje, kur Alabamos policijos pajėgos puolė demonstrantus. Tuometės scenos šokiravo Ameriką.

„Susirenkame čia pagerbti drąsos paprastų amerikiečių, norinčių iškęsti policininkų lazdą ir baudžiančią rykštę, ašarines dujas ir trypiančią koją, vyrų ir moterų, kurie nepaisydami kraujo pliūpsnio ir sutrupintų kaulų lieka ištikimi savo Šiaurinei žvaigždei ir toliau žygiuoja teisingumo link“, – sakė B.Obama.

Po žygio Selmoje ir panašių demonstracijų kitose vietose tuometinis JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas (Lindonas Džonsonas) priėmė Balsavimo teisių aktą, kuriuo buvo siekiama sutrukdyti pareigūnams rasistams neleisti afroamerikiečiams balsuoti.

Tam įstatymui, pasak B.Obamos, vėl iškilo pavojus, kurį kelia valstijų vyriausybės, siekiančios sugriežtinti rinkėjų registracijos taisykles.

„Kaip taip gali būti?“ – klausė jis ir pažymėjo, kad ankstesni prezidentai respublikonai Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), kuris dalyvavo minimame renginyje, Balsavimo teisių aktą atnaujino.