– Turiu keletą dovanų kuponų, kuriuos norėčiau išleisti madingiems drabužiams. Tik štai klausimas – kokiems?
– Sausis, vasaris – šalti mėnesiai. Be to, mūsų krašte net ir pavasariai būna drėgni, darganoti. Todėl neprašausite, jei įsigysite gerą merino, lamos ar kašmyro vilnos megztinį su aukšta, prie kaklo prigulančia apykakle. Jis bus tarsi švelnumo, minkštumo ir meilės simbolis. Spalvos? Rekomenduočiau kakavos, kupranugario vilnos, persiko. Vyrams dar puikiai tiks tamsiai mėlyna. Labai praktiškas pirkinys – dėvint golfo tipo megztinį nereikės net šaliko! Sakote, jau vieną tokį turite? Bet gal neturite kakavos spalvos ar klasikinio juodo? Kaip sakydavo mano bobutė, megztukas aukšta apykakle visada „susigadys“ (juokiasi).
Dar vienas patarimas, kuris galbūt jus nustebins, – šilti apatiniai. Praktiškas ir labai sveikas pasirinkimas. Galite rinktis arba sintetinės medžiagos – bus pigesni, arba pasiūtus iš plonos merino vilnos. Jie ypač pravers žiemą einant pasivaikščioti.
Paruoštukas: „Visada pravartu turėti iš anksto patikrintą drabužių derinį, kuris jums tiktų ir gelbėtų bet kokiu atveju“, – teigia vyrų mados dizaineris ir siūlo savo variantą. / G. Paulausko asmeninio archyvo nuotr.
– Žalias medinis drakonas – 2024 metų simbolis. Ar tai reiškia, jog nuo šiol žalios spalvos mūsų garderobe turės būti kur kas daugiau?
– Žalias drakonas – pagal Rytų kalendorių, tuo tarpu „Pantone“ spalvų institutas Naujųjų metų spalva išrinko šiltą ir švelnią persiko arba pudros spalvą (Peach Fuzz).
Vis tik nesiūlyčiau šių spalvų priimti labai tiesiogiai. Verčiau atidžiai peržvelkime savo rūbų spintą ir nuspręskime, ką reikia iš jos pašalinti, o kuo papildyti. Atraskime bent keletą derinių, kurie būtų tarsi paruoštukai.
Kur ieškoti gerų idėjų? Aš mėgstu pasižvalgyti po socialinę platformą „Pinterest“. Ten ant konkrečių žmonių matai, kokie galimi drabužių deriniai, kokie gali būti ilgiai, modeliai, kirpimai, spalvos, raštai ir t. t. Galima net atsirinkti stilių pagal savo amžiaus grupę. Tad siūlau ten surasti jums patinkančią nuotrauką – kitaip sakant, atrasti, kaip jūs norėtumėte atrodyti. Tuomet peržvelgti savo rūbų spintą ir paieškoti, ką turite ir ko dar trūksta iki gražaus derinio. Tarkim, radote stilingus marškinius, bet neturite prie jų tinkamų džinsų. Tuomet jūsų tikslas – juos įsigyti. Ieškoti galima ir tarp sendaikčių, parduotuvėse „iš antrų rankų“, blusturgiuose. Bet čia tik tiems, kam įdomūs tokie savo stiliaus ieškojimai.
– Minėjote, kad savo spintoje turite vadinamąją „pirmosios pagalbos vaistinėlę“. Kalbate apie konkrečius drabužius?
– Būtent. Tai komplektas „nuo–iki“. Jis labai gelbsti, kai neturiu daug laiko. Tiesiog žinau, kad apsirengęs tais drabužiais visada gerai atrodysiu. Vienas iš tokių variantų – juodos spalvos eilutė. Džinsai, megztukas, golfas, marškiniai, švarkas – viskas juoda. Nes spalvų derinimas užima daug laiko. Jei jo neturi – trauki iš spintos patikrintą eilutę, su kuria visada atrodai stilingai. Beje, pamiršau paminėti, kad eilutės komponentai turi būti klasikiniai. Su klasika niekada neprašausite. Kitu atveju tai bus darbas, kuriam reikės ir laiko, ir patyrimo, ir, galų gale, pajautimo. Ne kiekvienas gali būti pats sau stilistas. Kartais pagalvoju, kaip gaila, kad mokyklose nemoko aprangos etiketo pagrindų.
Svarbu: „Vienas iš gero stiliaus požymių – kokybiškas, klasikinis vilnonis paltas. Gali būti vintažinis, iš antrųjų rankų parduotuvės“, – sako G. Paulauskas, pats dažnai ieškantis įdomesnių drabužių blusturgiuose. / G. Paulausko asmeninio archyvo nuotr.
– Bet jei žmogus apsirengė ir jam gražu? Jei su ta apranga jis gerai jaučiasi – argi to neužtenka?
– Žinoma. Jei žmogus veidrodyje neatrodo pats sau juokingai – vadinasi, ir gerai. Kartais tas mūsų aprangos eklektiškumas yra tarsi mados įvaizdžio dalis. Tokius kadrus gatvėje gaudo mados fotografai. Vėliau tas nuotraukas socialinėje erdvėje pastebi stilistai, mados ekspertai ir panaudoja savo reikmėms. Tad noriu pasakyti, kad tie nukrypimai nuo normos kartais gali tapti net mados tendencijomis.
Bet atsitinka ir taip, kad žmogus visiškai nepataiko į toną. Kad gražu būna tik jam vienam. Seniau būdavo lengviau pataikyti, nes XX a. pirmoje pusėje vyravo tam tikros spalvos, tam tikri kirpimai. Iš čia kilo klasika. Jei ja vadovautumėmės – atrodytumėme gražiai ir stilingai. Tik vėliau ėmė rastis tam tikros transformacijos. Su jomis susitvarkyti žmogui pasidarė kur kas sunkiau.
– Keletą šaltųjų sezonų skrybėlės buvo vienos iš pagrindinių galvos apdangalų, ypač moterų. O dabar?
– Su skrybėlėmis siūlyčiau elgtis atsargiau, nes jos, matote, yra toks aksesuaras, kuris užduoda toną visam įvaizdžiui. Tada reikia galvoti, kas toliau – koks paltas, kokia po juo suknelė, kelnės ar sijonas, kokie bateliai.
Gatvėje išvysite įvairių variantų. Mačiau, kad skrybėles dėvi net prie treningų... Jei klausiate mano nuomonės, esu už tai, kad vyrai ir moterys dėvėtų skrybėles, tik norėčiau, kad skrybėlių tipas derėtų prie aprangos visumos.
Kitas populiarus galvos apdangalas – beretės tipo kepurė su snapeliu iš aštuonių dalių. Ją labai mėgsta garsus anglų futbolininkas Deividas Bekhemas. Vilniuje, mačiau, nešioja ir aktorius Audrius Bružas. XX a. pradžioje jos buvo vadinamos „newsboy caps“, išvertus iš anglų kalbos tai reiškia – naujienų berniukų kepurės. Vaikinukai su panašiomis kepurėmis pardavinėdavo laikraščius.
Šiuo metu ant bangos ir dar viena kepurių rūšis – sportinio tipo su įvairių spalvų Pom Pon’ais viršugalvyje. Tie bumbulai atrodo tarsi uogos – šilauogė, spanguolė, mėlynė, slyva, vynuogė... Siūlau jų nebijoti ir vyresnio amžiaus žmonėms.
– Pandemijos metais žmonės į madą įvedė daug jiems patogių korekcijų. Viena iš jų – treningai, iš naminių tapę net išeiginiais. Kita – pūkiniai paltai. Ką apie juos manote?
– Geras pastebėjimas. Bet sutikite, kad tie vadinamieji „puchovikai“ – labai patogūs, praktiški ir lengvi. Prie jų tinka visokia avalynė. Žmogus, į jį įsisukęs, jaučiasi tarsi kokiame kokone – jame gera, šilta, jauku. Be to, pūkiniai paltai nėra labai brangūs. Nepalyginsi su kokybišku geros vilnos paltu, kurį, jei nori, kad gerai atrodytų, dažniausiai reikia siūdintis pas siuvėją.
G. Paulausko asmeninio archyvo nuotr.
– Atėjo laikai, kai retą moterį išvysi su suknele ar sijonu. Gatvės madoje dažniausiai karaliauja kelnės. Kokios jos turėtų būti šiais metais?
– Norite taisyklės? Bet jos nėra. Kelnės gali būti visokios – nuo kliošinių, plačių iki siaurų. Jų modelis iš esmės priklauso nuo žmogaus anatomijos, jo figūros, kitų jo rūbų.
Jei žmogus dėvi ilgesnę striukę – gali mūvėti kliošo tipo kelnes su kantu. Megztos kelnės – irgi puiku. Jei žmogus su kelnių kostiumu eina į darbą – vėlgi reikia žiūrėti, kokie ten reikalavimai.
Ar atkreipėte dėmesį, kad tarp jaunimo dabar labai populiarios trumpos „The North Face“ pūkinės striukės? Iš po jų dažnai (ypač kalbant apie merginas) kyšo labai pačios kelnės. Ir sportinė avalynė. Šiuo metu toks derinys – tarsi gatvės mados uniforma. Todėl mano atsakymas jums – iš pradžių žiūrėkite, kas dedasi gatvėje ir „Pinterest“ platformoje, o paskui eksperimentuokite, kas tinka konkrečiai jums.
– Gatvėje dažnai galime išvysti jaunų žmonių, dėvinčių plėšytus džinsus. Ar jie vis dar madingi?
– Jei atvirai, greitos mados plėšyti džinsai man labai nepatinka. Bet jei kalbame apie vintažinius džinsus – su kokia nors užlopyta detale, mini skylute ar žaviu kišenės nutrynimu, kur kažkada buvo nešiojama piniginė – tuomet visai kas kita. Atrasti tokį daiktą – tolygu laimėti loterijoje! Tokie vintažiniai džinsai – kaip žmogus su patirtimi, kurio gyvenime būta ir randų, ir žaizdų. Tokios kelnės, kurioms po šimtą ir daugiau metų, užsienio aukcionuose parduodamos už milžiniškas sumas. Dėvėdamas tokius džinsus būsite labai madingi. Beje, dabar kai kurie garsūs prekės ženklai tyčia gamina plėšytus, neva nudėvėtus rūbus, bet čia jau kalbame apie nišinius dalykus.
– Šiuo metu nemažai mados dizainerių jungiasi prie populiaraus tvarumo judėjimo ir siūlo antram gyvenimui prikelti kokybiškus rūbus iš blusturgių, dėvėtų drabužių parduotuvių.
– Iš seno daryti nauja? Puiku, tik reikia žiūrėti, kaip tas rūbas perdaromas. Jei skoningai – viskas tvarkoje, bet jei ne – jau geriau senas, klasikinis rūbas. Aš ir pats dažnai lankausi sendaikčių, prekių iš antrų rankų parduotuvėse (dabar jų būna su vintažo pakraipa), kur ieškau gerų medžiagų, gero kirpimo rūbų. Šiandien atrasti gero storo ir stambaus velveto drabužį greitos mados parduotuvėse beveik neįmanoma. Kaip ir kokybiškų, geros vilnos paltų, apsiaustų, švarkų. Bet jei eini tokių medžioti pas prekiaujančius sendaikčiais – gali pasisekti. Tarkim, aš visada ieškau LEVI'S 501 džinsų modelio ir perku, net jei džinsai būna gerokai nudėvėti.
– Vyrai nebenešioja rankinių, o pinigines ir telefonus kiša į kelnių kišenes. Bet juk tai nesaugu ir netgi nelabai estetiška?
– Gerai pastebėjote. Aš pats labiau mėgstu nešioti kuprinę arba stilingą medžiaginį maišelį. Jau keletą metų madoje figūruoja „kengūros“ krepšys. Vieni vyrai jį nešioja ant pilvo, kiti – persimeta per petį ar dedasi įstrižai krūtinės. Populiarūs ir odiniai kompiuteriniai krepšiai. Dar yra vyrų, kurie nešioja mažas rankines, bet tai labiau nišinis dalykas.
G. Paulausko asmeninio archyvo nuotr.
– Grįžkime prie moterų ir pasidairykime po avalynės parduotuves. Šiuo metu vitrinos vilioja išpardavimais, o batų lentynose akivaizdžiai karaliauja storapadžiai. Ar verta į tokius investuoti ir pasidėti kitam rudeniui, žiemai?
– Mano galva, tie grubiapadžiai – vienas blogiausių dalykų, galėjusių atsirasti madoje. Juose jokios elegancijos. Geriau jau kaubojiški batai! Tačiau, kaip taisyklė, labiau išplinta tie dalykai, kurie nėra geriausi pavyzdžiai. Galbūt tie storapadžiai yra labai patogūs? Jei norite būtent tokių, rinkitės Dr. Martens „kerzus“, kurie ir patogūs, ir nėra labai grubūs. Ar tokie batai bus madingi ir kitą rudens/žiemos sezoną? Viską diktuoja patys žmonės. Jei grubiapadžiai bus perkami, vadinasi, juos ir toliau matysime parduotuvių vitrinose, kol galiausiai ateis dar kažkas naujo ir juos išstums.
Aš per žiemos išpardavimus siūlyčiau investuoti į kedus. Kedų modelių yra pačių įvairiausių – nuo grubių iki klasikinių. Be to, jie tinka prie visko ir aprangai suteikia tam tikrą stilių.
Ne kiekvienas gali būti pats sau stilistas. Kartais pagalvoju, kaip gaila, kad mokyklose nemoko aprangos etiketo pagrindų.
– Ką tik kalbėjome apie vyrų rankines ir visai pamiršome moteris. Dauguma jų tiesiog įsimylėjusios įvairiausių dydžių, modelių, medžiagų kuprines. Ar laimintumėt tokį jų pasirinkimą?
– Kaip čia pasakius... Man moterys – elegantiškos būtybės. Ar ta kuprinė suteikia elegancijos? Nežinau. Juokauju, kad moteris su kuprine man panaši į vėžlienę. O jei dar per petį permestas kompiuterio krepšys… Labai griozdiškai ir skaudžiai atrodo. Jei būtų mano valia, siūlyčiau moteriai verčiau rinktis rankinę. Mažą ar didelę – nesvarbu. Viskas priklauso nuo asmenybės ir jos garderobo. Ir dar nuo to, kaip ta moteris tą rankinę ar kuprinę nešasi. Bet čia jau mes nuklydome į labai subtilius dalykus (šypsosi).
– Nauji metai – nauji stiliaus ir mados lapai. Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams, kuriems ne vis vien, kuo apsirengę išeis į gatvę?
– Svarbiausia renkantis rūbus ar aksesuarus nežiūrėti į juos kaip į pavienius daiktus. Nusiperki, rodos, gražų švarką. Parsineši namo ir pamatai, kad prie jo iš turimų rūbų niekas netinka. Todėl prieš perkant siūlau labai pagalvoti arba imti ir save nufotografuoti, o dar geriau – paprašyti draugo, kad jus nufilmuotų.
Judesys suteikia drabužiui dinamiškumo, žaismingumo, tikrumo. Statiškai drabužis atrodo vienaip, o judesyje – visiškai kitaip. Labai dažnai tą daro jauni žmonės. Jie apsirengia norimą drabužį ir fotografuojasi, filmuojasi, siunčia nuotraukas, trumpus video draugams, klausia jų patarimo. Tai labai teisinga. Nuotrauka kur kas geriau nei pats žmogus parodo rūbą, atskleidžia jį tarsi iš kitos pusės, nes pirmas įspūdis gali būti kiek apgaulingas. Todėl siūlau neskubėti, grįžti namo ir apsižiūrėti, ką turite savo spintoje. Jei įsitikinote, kad naujas švarkas ar nauja rankinė derės prie turimo garderobo – grįžkite ir įsigykite. Jei ne – paklauskite savęs, ar esate pasiruošęs dėl naujo pirkinio keisti visą spintos turinį?!
– Paminėjote aksesuarus. Kokie madingiausi šiemet?
– Man labai patinka skarelės. Toks paryžietiškas ir labai moteriškas akcentas. Dar mačiau gatvėje, kad jaunimas nešioja ilgus plačius šalikus, kuriuos apsuka ne tik aplink kaklą, bet ir aplink galvą.
Diržai man irgi labai patinka. Jais sujuosiamos ne tik suknelės, bet ir oversize tipo megztiniai, paltai. Ypač gerai atrodo tiek platūs odiniai, korsetiniai, tiek ir vidutinio pločio diržai. Jie segami ilgą galą paliekant kaboti laisvai. Aš pats jaučiu didelę silpnybę vintažiniams diržams.
G. Paulausko asmeninio archyvo nuotr.
– Natūralios odos drabužiai ir natūralus kailis – Giedrius Paulauskas už ar prieš?
– Pasakysiu taip: jei jau yra sukurtas drabužis – senas, vintažinis, odinis arba kailinis – tuomet nešiokim. Faktas įvykęs. Gyvūno nebeprikelsi. Tačiau jei ketinama kurti iš naujo, tuomet balsuoju už dirbtinius pakaitalus. Šių dienų technologijos jau tiek ištobulėjusios, kad dirbtinis kailis, kaip ir dirbtinė oda, mažai kuo besiskiria nuo natūralios.
Vienas iš šios žiemos sezono topų – dirbtinės odos kelnės, kurios gali būti platėjančios, laisvos ar net kiek per didelės. Prie jų galima derinti viską – tiek megztinius, tiek „crop top“ tipo palaidines ar marškinius.
– Sakykite, ar man tik taip atrodo, ar mes iš tiesų daugiau kalbame apie žmogaus stiliaus poreikį nei apie Naujųjų madas?
– Stilius turi išliekamąją vertę. Laimingi tie, kurie jį turi. O mada? Su ja mes niekada nespėsime, nors šiais laikais ji ir darosi vis lėtesnė. Nesiūlau jos vytis. Verčiau jau pasinerkite į savo stiliaus paieškas. Be to, net ir radę savo stilių negalite užmigti ant laurų: turite jį nuolat tobulinti. Mada sukasi spirale, eina tam tikrais ciklais. Geri dalykai neišnyksta, o tiesiog sužimba kitomis spalvomis. Stilingas žmogus geba tai pastebėti ir pritaikyti savo aprangoje. To visiems ir linkiu!
