Jo metu buvo aptarti besibaigiančio 88-ojo sezono įvykiai, kitą savaitę vyksianti vieno spektaklio premjera ir artėjantis veikiausiai vienas laukiamiausių įvykių teatre – tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“.

Žiūrovai sugalvojo pavadinimą

Aktorių susitikimai su žiūrovais inicijuoti praėjusių metų rudenį, o po kelių susitikimų žiūrovų dėka šioms pokalbių serijoms nuspręsta duoti ir pavadinimą. Tad į susitikimus „Teatras be uždangos“ visą sezoną būrėsi bendruomenė, lankanti spektaklius, ieškanti prasmės ir atvira įvairioms idėjoms bei nuomonėms.

Ketvirtadienio vakarą saujelė susirinkusiųjų su aktoriais Digna Kulionyte, Karoliu Maiskiu ir Samanta Pinaityte, teatro vadovu Tomu Juočiu bei meno vadovu Gintaru Grajausku dalijosi savo nuomonėmis bei įspūdžiais apie matytus spektaklius.

Kai kuriems ypač įsiminė Adomo Juškos režisuota „Vakarų krantinė“, tapusi nemenku iššūkiu tiek spektaklio kūrėjams, tiek ir scenografei Laurynai Liepaitei. Ji už šio spektaklio scenografiją gavo „Auksinį scenos kryžių“.

Iki premjeros – savaitė

Gegužės 11-ąją teatre vyks Dmitry Krymov spektaklio „Requiem“ premjera. Pasak T. Juočio, spektaklyje apstu jautrių momentų, o viena ryškesnių temų – vaikai ir jų sąlytis su žiauriu, kartais negailestingu pasauliu. Spektaklis kurtas XX–XXI a. japonų rašytojo Haruki Murakami romano „Kafka pakrantėje“ motyvais.

Susitikimo metu taip pat aptarta ir kovo pabaigoje vykusi „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija. Pasidžiaugta, kad net keturi Klaipėdos dramos teatro kūrėjai buvo įvertinti.

O pats procesas įgyvendinant planus, kad ceremonija įvyktų, anot G. Grajausko, buvo keblus, jame dalyvavo beveik 20 režisieriaus asistentų.

„Tai buvo pragarėlis, pačioje pradžioje mes dar nelabai supratome į ką įsivėlėme. Galų gale, režisierius pradėjo aiškinti sumanymą, kuris buvo grandiozinis ir su beveik 20 režisieriaus asistentų. Televiziniuose projektuose viskas turi vykti praktiškai sekundė į sekundę. Kiekvienas žmogus turi praeiti tuo tarpeliu, o ne metras į šalį. Viskas buvo suvaldyta per dvi sales“, – pasakojo G. Grajauskas.

„Mes esame matomi“

„Auksinių scenos kryžių“ komisijai, kuri sudaroma dvejiems metams, teko peržiūrėti per 90 spektaklių ir iš jų atrinkti vertus nugalėtojo vardo.

„Nėra tokios statistikos, kaip pamatuoti, bet bent kolegos sako, kad mes esame matomi Vilniuje, Kaune, apskritai Lietuvoje. Tas labai glosto širdį. Ne pripažinimas, bet įvertinimas, kad nieko čia nėra panašaus į provinciją, mes turime normalų teatrą. Visada žiūrėjome į repertuarą, kuris galėtų konkuruoti su bet kuriuo teatru“, – sakė T. Juočys.

Aktoriai taip pat džiaugėsi, kad 88-asis sezonas buvo kupinas darbo su skirtingais režisieriais, tad aktoriai gavo neeilinių patirčių.

„Skaitymai su žiūrovais, „Esminiai mazgai“, darbas vaikų teatro studijoje, visi šitie dalykai man labiausiai suteikė papildomo džiaugsmo“, – įspūdžiais dalijosi K. Maiskis.

Aktoriai žiūrovams taip pat pristatė gegužės 15-ąją startuosiančio tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ programą ir pakvietė tris žiūrovus pažaisti žaidimą. Kiekvienam iš trijų dalyvių teko per minutę iš nurodytos raidės pasakyti režisierių, aktorių ir pjesę. Laimėtojas gavo du kvietimus į D. Krymov spektaklio „Requiem“ premjerą.

Įvairių uostamiesčio erdvei būdingų nuorodų kupiname Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje vystomas pasakojimas apie Poetą ankstyvaisiais nepriklausomos šalies metais nepritampantį naujame, godžiame kapitalistiniame pasaulyje.

Prieš pat naujus metus, sausio 28–29 dienomis, „Pašaliniams draudžiama“ Klaipėdos dramos teatre bus rodomas paskutinį kartą.

Gyvenimo etapas

„Tai buvo vienas iš pirmųjų vaidmenų Klaipėdos dramos teatre ir dar didžiojoje scenoje. Pirmas darbas su Oskaru Koršunovu“, – pasakojo Poeto vaidmenį atliekantis aktorius Jonas Baranauskas. Jam šis vaidmuo, kaip pats apibūdina, gyvenimo etapo vaidmuo, „spektaklyje vaizduojamas laikas, kai Lietuva išlaisvėjo, tai ir kultūrinio virsmo laikas. Kai buvo statomas „Pašaliniams draudžiama“, mane domino užribis, subkultūros, prieš sistemą einančio žmogaus idėja, tad Poetas buvo artimas. Apibūdinčiau jį kaip gyvenimo etapo vaidmenį, keistas jausmas, kad jis baigiasi“. Aktorius prisiminė, kad iš pradžių, nors personažas ir imponavo, buvo sunku jį perteikti, „režisierius prašė būti scenoje, stebėti aplinką, sugerti ją. Dar sakydavo, kad jei bus pagrindinis personažas – bus ir spektaklis“.

Pjesės autorius G. Grajauskas minėjo, kad rašydamas „Pašaliniams draudžiama“ vaizdavo labai konkretų laikotarpį, ir nors jis praėjo, kai kurie dalykai lieka nepakitę, „viena vertus, šita pjesė yra konkretaus laikmečio aprašas – ankstyvieji Nepriklausomybės metai, pirmasis dešimtmetis. Daug atributų yra iš ten – ir personažų leksika, ir akivaizdžios, publikos puikiai atpažįstamos situacijos. Daugelis vyresnės kartos žmonių yra patyrę ką nors labai panašaus, kokį nors „darbo optimizavimą“... Šiandien tai rezonuoja dar kitaip – akivaizdu, kad visgi dar nedaug pasikeitėme per praėjusius dešimtmečius. Labai panašūs dalykai vyksta ir dabar – gal tik nebe taip masiškai, ir „burtažodžiai“, skirti akių dūmimui, pasikeitė. Manau, publika jaučia ir tai“.

Augantis spektaklis

„Auksiniam scenos kryžiui“ už Valdininkės vaidmenį šiame spektaklyje nominuota aktorė Eglė Jackaitė pasakojo, kad kurdama šį personažą atrado vieną iš esminių savo profesijos tiesų, „prisimenu, kad man buvo labai lengva, paprastai personažai gimsta sunkiai, reikia daug pastangų, o tąkart buvo lengva. Kas ten vyksta? Aš išeinu į sceną ir dainuoju „dulkėtuose kabinetuose mes senstame iš lėto“ – prieš mane mikrofonas, o aš tiesiog stoviu ir dainuoju. Viskas vyksta tarsi savaime ir žmonės klausosi nuščiuvę, žiūri į mane. Supratau, kaip svarbu būti organiškai, tarsi nesistengi, bet iš tavęs liejasi istorija. Per Valdininkės vaidmenį visiškai pagavau tą principą“.

Netikėtą susitikimą su savo kūriniu spektaklio statymo procese išgyveno ir G. Grajauskas, jis pats pasirodo scenoje, tampa savo pjesės dalimi, „jei ne Oskaras, nebūčiau grojęs scenoje. Nors pjesė ir buvo parašyta muzikiniam spektakliui, būtent jo pasiūlymas buvo groti spektaklyje ir man pačiam, „gyvai“. Repeticijų metu jo prašymu kiek išplėtojau pagrindinio personažo meilės istoriją. Smagu, kad Oskaras iš karto puikiai pajuto pjesės atmosferą – autoironišką, kiek pankišką, persmelktą gruboku humoru. Labai smagus patyrimas buvo dirbti su kompozitoriumi Antanu Jasenka. Kažkada seniai, klausydamasis Antano kūrybos, pagalvojau – būtų labai įdomu su juo kartu padirbėti. Per „Pašaliniams draudžiama“ tai ir išsipildė“.

Spektaklyje skambančios dainos susilaukė tokio auditorijos palaikymo, kad ilgainiui net buvo išleistos atskiru CD disku.

Laiko atnešta branda

„Jaučiuosi ne itin džiugiai, ką jau čia slėpti“, – klausiamas, kaip jį veikia žinojimas, kad spektaklis scenoje pasirodys paskutinį kartą, sakė G. Grajauskas. Jo nuomone, kaip besikeistų pasaulis, pašaliniai tebėra jo dalis. „Manau, realybė vis dar tebėra ne itin atlaidi bet kokiam kitoniškumui. Jautresnieji turi užsiauginti storesnę odą. Na, o gudresnieji gali paversti dvasingumą preke ir sėkmingai jį pardavinėti. Nieko naujo po saule“, – apibendrino pjesės autorius.

Kalbėdamas apie Poetu perteikiamo prie materialistinėmis vertybėmis grįstos visuomenės nepritampančio žmogaus idėją, J. Baranauskas svarstė, kad užribis nebėra toks platus, o subkultūra laikyti reiškiniai tampa priimtinais ir netenka savo kitoniško statuso, „kartais atrodo, kad viskas labai susiniveliavo, esame jautresni ir politiškesni“, bet, anot jo, pati prieš sistemą einančio žmogaus idėja lieka aktuali ir svarbi.

Aktorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad ilgas spektaklio gyvavimo laikas neišvengiamai keitė ir jo paties santykį su vaidmeniu, „pačioje pradžioje tikrai daug lengviau žiūrėjau į savo personažą, bet einant laikui, įgaudamas vis daugiau gyvenimo patirties, pastebiu vis kitas tekste atsiveriančias problemas. Gyvenimo svoris persiduoda ir personažui“.

Anot E. Jackaitės, ilgas spektaklio gyvavimas scenoje – dovana aktoriui, „tiek ilgai vaidinant atsiranda kažkas daugiau, vis labiau išlaisvėji, personažo charakteris darosi vis įdomesnis. Laisvėje gimsta kūryba. Mėgaujuosi vaidindama Valdininkę ir jaučiu, kad publika taip pat mėgaujasi“.

Sužinojusi, kad gruodį „Pašaliniams draudžiama“ rodomi paskutinį kartą, aktorė neslėpė emocijų: „tai nepaprastai brangus vaidmuo. Protu suvoki, kad viskas, kas prasidėjo, turi ir pabaigą, bet emociškai paleisti sunku. Kita vertus, net jei spektaklis nebebus rodomas – jis liks manyje. Kiekvienas vaidmuo atskleidžia kažkokį naują atspalvį mumyse, tad Valdininkė toliau gyvens manyje“.

„Pašaliniams draudžiama“ rodomi gruodžio 28–29 d. Klaipėdos dramos teatre.

Bilietai www.kdt.lt

Kultūros ministerija paskelbė, kad Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai iš viso pateikti 47 kandidatai, pateiktas ir jų sąrašas abėcėlės tvarka.

Primenama, kad Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija – aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus. Ne daugiau kaip dvi premijos gali būti skiriamos už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

G. Grajauskas – rašytojas, poetas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas. Klaipėdos dramos teatre nuo 2018 m. dirba teatro meno vadovu.

2004 m. jis tapo Klaipėdos miesto kultūros magistru. 2008 m. gavo „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią nacionalinės dramaturgijos kūrinį („Mergaitė, kurios bijojo Dievas“), 2013-aisiais tapo Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu, o 2020 m. G. Grajauskas gavo Kultūros ministerijos apdovanojimą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Ir ankstesniais metais jis pelnė ne vieną apdovanojimą, įvairiai prisidėjo prie Klaipėdos kultūrinės ir meninės veiklos puoselėjimo.

N. Sabulytė – profesionali aktorė, suvaidinusi dešimtis vaidmenų, pelniusi ne vieną svarbų apdovanojimą.

2013 m. pelnė „Padėkos kaukę“ už nuopelnus teatrui. 2017 m. teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ buvo pripažinta geriausia antro plano aktore už Auklės vaidmenį spektaklyje „Tėvas“ (rež. M. Ķimele). 2018 m. buvo apdovanota „Mūzos“ apdovanojimu ir premija.

Festivalį vienijantis šūkis

Nuo 2017 m. Klaipėdos dramos teatro rengiamas festivalis „TheATRIUM“ sudarytas iš dviejų stambių segmentų: Lietuvos teatro vitrinos, koncentruotai apžvelgiančios įvairių šalies teatrų kūrinius, bei tarptautinės programos – joje išskirtiniai scenos meno kūriniai iš įvairių pasaulio šalių.

Festivalį taip pat papildo satelitiniai renginiai – nuo muzikos koncertų iki susitikimų su teatro kūrėjais.

„TheATRIUM“ kūrėjai jau žengė pirmuosius žingsnius pristatydami šiųmetį festivalį – atskleista Lietuvos teatro vitrinos programa ir į prekybą išleisti jos bilietai, taip pat pasidalinta paaiškinimu, ką slepia festivalio simbolio Apolono įvaizdis ir visą „TheATRIUM“ apglėbiantis šūkis „Šviesioji tamsos pusė“.

„Tamsos pastaraisiais metais tiek daug, kad būtų labai nesunku surezignuoti, nebesipriešinti ir į ją nugrimzti. Karo brutalumas verčia suabejoti ir meno vaidmeniu. Gal menas nieko nebegelbsti ir nieko nekeičia, gal menininko misija tėra tik išsigalvota graži iliuzija?“ – apie šiais metais „TheATRIUM“ žinios išgryninimą kalbėjo festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas.

Rasti šviesos properšą

Anot G. Grajausko, po praeitų metų vasario 24-osios ne vienas pradėjo svarstyti savo buvimo šioje žemėje, savo darbų prasme, pajuto savo gyvenimo trapumą.

„Taip, teatras svarbus, gal net turintis galių keisti žmonių gyvenimus, bet tik tiems, kurie į jį ateina. Knygos irgi, jei ir keičia gyvenimus, tai tik tiems, kurie jas skaito. O ką daryti su tais, kuriems tai nesvarbu? Kurie tiki propaganda, sąmokslo teorijomis ir neturi užuojautos jausmo? Atslinkus tamsiems laikams, staiga pasirodo, kokia daugybė tamsių žmonių gyvena pasaulyje“, – klausė G. Grajauskas.

Jo teigimu, kai slegia vis tamsesnės ir niūresnės mintys, kaip niekad svarbu rasti joms atsvarą, savotišką rezistencijos erdvę, ir ta erdvė, jo nuomone, – menas ir kultūra plačiąja prasme.

„Tai yra vienintelis civilizacijos prieglobstis. Reikia tuo tikėti. Nes tai paskutinis žmonijos šansas – ta šviesioji tamsos pusė, teberusenanti dieviškoji kibirkštis, kurią nešiojame savyje. Šis nusiteikimas, tikėjimas, kad kuriantis, savo siela gyvas žmogus išsiplėš šviesos properšą net giliausioje tamsoje, ir tapo šių metų „TheATRIUM“ nešama žinia“, – tvirtino G. Grajauskas.

Antikos dievas – gelmėje

Šių metų festivalio nešamą žinią papildo ir renginio simboliu tapusio meno globėjo Apolono įvaizdis.

Jį kūręs Gediminas Pranckevičius Antikos dievą šįkart pavaizdavo vandens gelmėje.

Apoloną gaubia tamsa, į plaukus veliasi vandenyje siūruojantys tinklai, bet jo veidas ramus, tvieskiamas vandenį perveriančios šviesos.

„Gal tamsa nėra visiškai aklina? Gal kažkur tamsoje, kažkieno galvoje, jau gimsta šviesa, gimsta patys stipriausi kūriniai, turintys tokią galią, kokios dar neregėjome? Ar kuriantis žmogus gali įveikti tamsą? Ar gali tamsą įveikti teatro prožektoriai?“ – rašoma 2023 m. festivalio aprašyme.

Ir iš tiesų, ši vandens šydą perplėšianti šviesa savotiškai primena mitą apie Apolono gimimą audrų blaškomoje Delo saloje.

Jis ateina į pasaulį ir nutvieskia jį šviesa, o aplink viskas atgyja ir sužydi. Tamsą permainanti kūrybos šviesa yra ir „TheATRIUM“ viltis.

Išskirtinė meno fiesta

Formuodami vitrinos programą, organizatoriai stengėsi pateikti kuo platesnį žanrinį spektrą ir aprėpti kuo platesnę šalies geografiją.

Lietuvos teatro vitrina šiais metais vyks gegužės 24–28 d., joje bus pristatyta 11 naujausių Lietuvos kūrėjų spektaklių.

Pagrindinė vitrinos auditorija – svečiai iš užsienio, įvairių sričių teatro profesionalai: tarptautinių festivalių prodiuseriai, teatro kritikai, teatrų atstovai.

Šiais metais laukiama apie 40 svečių, planuojama ne tik jiems rodyti spektaklius, bet ir sudaryti sąlygas bendrauti, susipažinti su Lietuvos teatrų atstovais.

Tokia tinklaveika yra puiki proga lietuviams megzti ir gilinti tarptautinius ryšius. Pavyzdžiui, „Meno ir mokslo laboratorijos“ (MMLAB) spektaklis „Šokis objektui ir vaikui“ kovą vyko į Pakistaną, buvo kviečiamas net į tris didžiuosius miestus – Karačį, Islamabadą bei Lahorą.

MMLAB atstovai su teatro agentu iš Pakistano susipažino pernai „TheATRIUM“ Lietuvos teatro vitrinoje.

„Kaip ir kasmet, formuodami vitrinos programą, stengėmės pateikti kuo platesnį žanrinį spektrą ir aprėpti kuo platesnę šalies geografiją. Spektaklius atrenka festivalio rengėjų komanda, o vienas svarbiausių kriterijų jai – kad spektaklis galėtų sudominti ne tik Lietuvos žiūrovus, bet ir užsienio teatro festivalių organizatorius“, – apibendrino festivalio meno vadovas G. Grajauskas.

Na, o klaipėdiečiams ir miesto svečiams Lietuvos teatro vitrina – puiki proga koncentruotai ir vienoje vietoje pamatyti daug puikių Lietuvos teatro kūrėjų spektaklių.

Žygiavo sukilėlių keliais

Pasitelkus istorikus, aktorius, muzikos atlikėjus siekiama prisiliesti prie istoriškai svarbių įvykių ir juos tinkamai paminėti – bus giedamos giesmės, rengiami koncertai, parodos, vyks daug kitų proginių renginių.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Skiotytės-Radienės, per šiuos metus Klaipėdos savivaldybės įstaigos ir partneriai įgyvendins 48 projektus.

Prie šios programos pareiškė norą prisijungti dar 22 organizacijos, pateikusios paraišką Kultūros ir meno projektų konkursui.

"Verta pažymėti pačius įdomiausius, didžiausio miestiečių dėmesio sulauksiančius projektus. Sausio 13-ąją vyko tradicinis pėsčiųjų žygis Klaipėdos sukilėlių keliais, organizuojamas Vakarų (jūros) šaulių Klaipėdos apskrities 3-iosios rinktinės ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus. Žygyje dalyvavo apie trys tūkstančiai žygeivių. Žygis prasidėjo sausio 13-ąją Kretingos rotušėje ir truko apie penkias valandas. Buvo žygiuojama į Klaipėdą", – pasakojo K. Skiotytė-Radienė.

Koncertuos žinomi atlikėjai

Sausio 14 d., šeštadienį, 19 val. "Švyturio" arenoje klaipėdiečių ir visos Lietuvos lauks koncertas "Mūsų vienas vardas – Lietuva", kuriame pasirodys garsiausi Klaipėdos kūrėjai: Steponas Januška ir Kristina Jatautaitė, Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė bei daugelis kitų.

Šiame koncerte bus atliekamos sentimentalios, su Klaipėda susijusios dainos. Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas per LRT televiziją.

Sekmadienį renginių bus gausu nuo pat ryto. Kaip ir kasmet, sausio 15-ąją 10 val. Joniškės ir Lėbartų kapinėse Klaipėdos savivaldybės atstovai pagerbs Tilžės akto signatarų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto atminimą.

10 val. miestiečiai bus kviečiami dalyvauti mišiose Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) ir Evangelikų liuteronų parapijos namuose (Pylimo g. 2).

"12 val. Klaipėdos skulptūrų parke vyks tradicinis, nuo tarpukario organizuojamas minėjimas prie paminklo "Už laisvę žuvusiems". Šiemet šis minėjimas bus tikrai išskirtinis, jame dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, diplomatinio korpuso nariai, užsienio svečiai, ministerijų atstovai. Minėjime dalyvaus Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos nariai, Krašto apsaugos savanoriai, kiti Lietuvos kariuomenės atstovai", – teigė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Prisieks 50 šaulių

Ceremonija išsiskirs ir tuo, kad joje Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai duos priesaiką – prisieks 20 vyresnio amžiaus ir 30 jaunųjų šaulių.

"Džiaugiamės, kad savaitgalio programa bus kupina Prancūzijos ambasados iniciatyvų. 13 val. Skulptūrų parke vyks kryžių, skirtų Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871-aisiais Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti, atidengimo ceremonija. Prancūzijos ambasada kartu su Klaipėdos universitetu (KU) organizuoja dar du projektus – 16.30 val. KU (Herkaus Manto g. 84) bus atidengtos atminimo lentelės, skirtos Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių batalionui, kuris 1920–1923 m. buvo įsikūręs kareivinėse, dabartiniuose KU pastatuose. O 17 val. taip pat KU bus atidaroma paroda "Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.", – pasakojo K. Skiotytė-Radienė.

Gintaras Grajauskas./ Vytauto Liaudanskio nuotr.

Parodys sukilėlio ginklą

Šią savaitę KU knygyną pasiekė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtas išskirtinis leidinys "1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai". Jame pirmą kartą publikuojami keli šimtai dokumentų, atsiminimų, taip pat sukilimo dalyvių sąrašas – apie 2 tūkst. pavardžių.

"Tęsiant apie programą, labai džiaugiamės, kad MLIM miestiečiams Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) pristatys išskirtinę su Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Nacionaliniu muziejumi, Šiaulių "Aušros" muziejumi parengtą parodą "1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija", – sakė pašnekovė.

Šios parodos tikslas – pateikti visus atsakymus apie sukilimo priešistorę, geopolitinį kontekstą po Pirmojo pasaulinio karo, sukilimo eigą ir rezultatus.

Parodoje bus pristatomi išskirtiniai eksponatai, tokie kaip Tilžės akto originalas, originali vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vėliava su 1923 m. sausio 9-osios data. Taip pat miestiečiai galės išvysti sukilimo vado Jono Budrio-Polovinsko asmeninį ginklą ir iki šiol nepublikuotus jo atsiminimus.

Stebins masiškumu

Sausio 15-ąją 15 val. Teatro aikštėje miestiečių lauks vienas ryškiausių Klaipėdos krašto metus reprezentuojančių renginių – "Prefektūros šturmas".

Organizatoriai žada įspūdingą reginį, kuris žiūrovus nukels šimtmečiu atgal ir atskleis to meto autentiką, kovos reikšmę ir Klaipėdos susigrąžinimo svarbą.

Taip bus pagerbti žuvę savanoriai ir įprasminti 1923-iųjų sausio 10–15 d. įvykiai.

Pasak režisieriaus Mariaus Tumšio, tokio masto teatralizuota Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija Lietuvoje vyks pirmą kartą.

"Išsiskirs masiškumu, dalyvaus virš šimto karo istorijos mėgėjų, aktorių, dalyvių. Turėsime svečių iš Lenkijos, kurie taip pat dalyvaus rekonstrukcijoje. Apskritai tai bus vienas masiškiausių tokio tipo renginių, kurie yra įvykę pastaruoju metu", – teigė "Prefektūros šturmą" režisavęs M. Tumšys.

Bus nemažai šūvių

Anot režisieriaus, ruošiantis šiai teatralizuotai rekonstrukcijai buvo jaučiama vienybė – prie kūrybos proceso prisijungė daugybė žmonių, tarp jų ir Klaipėdos technologijų mokymo centro mokiniai, siuvę raiščius sukilimo savanoriams. Taip pat geranoriškai bendradarbiavo Krašto apsaugos savanoriai, Šaulių sąjunga, Sukilėlių g. 2 pastato savininkai ir daug kitų žmonių.

"Dalyvaus Klaipėdos dramos teatro (KDT) aktoriai, bus senovinių automobilių, motociklų, ginklų. Norisi sukurti autentišką aplinką. Primename klaipėdiečiams, jog perspėtų ukrainiečių bendruomenes, kad renginio metu bus šaudoma ir kad tądien 15–16 val. būtų budrūs, nes, siekdami atkurti autentišką mūšį, Klaipėdos atvadavimo sceną, turėsime nemažai sprogimų, šūvių", – pažymėjo režisierius.

Remontas renginiui – ne kliūtis

Dėl Teatro aikštėje vyksiančio remonto teks šiek tiek koreguoti miestiečių stovėjimo vietas, bus stengiamasi, kad visiems būtų gerai matomas vyksiantis veiksmas.

Taip pat akcentuojama, kad ši teatralizuota rekonstrukcija išsiplės ir į Turgaus gatvę.

"Kadangi Tomo g. remontuojama, viena pagrindinių puolimo krypčių bus Turgaus g., ir istoriškai taip buvo. Dalyvaus ir Karinių jūrų pajėgų orkestras, nes būtent Teatro aikštėje Nepriklausomos Lietuvos metu buvo dažni Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro koncertai", – akcentavo režisierius.

"Prefektūros šturmas" bus transliuojamas internetu įvairiais kanalais, taip pat per socialinius tinklus.

Koncertas – didžiausias istorijoje

Sausio 15-osios vakarą nuo 18.30 val. iš KDT bus tiesiogiai transliuojamas garsiausių Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjų sukurtas įspūdingas meninis pasakojimas "Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923".

Renginį ves KDT aktorius Darius Meškauskas. Šis koncertas, anot M. Tumšio, bus didžiausias, koks tik yra vykęs KDT per visą istoriją.

"Renginyje didelį dėmesį skirsime kokybiškos muzikos atlikimui ir Mažajai Lietuvai, akcentuodami, ką Mažosios Lietuvos kultūra davė Lietuvai. Stengėmės surinkti pačius profesionaliausius atlikėjus, muzikantus, šiuolaikinio šokio atstovus, pačius geriausius mūsų kūrėjus. O KDT pasirinktas neatsitiktinai, nes tai pastatas, kuris visą laiką dalyvavo visuose įvykiuose. Labai džiaugiamės tokia jungtimi", – pabrėžė M. Tumšys.

Dar vienas svarbus akcentas – kompozitorius Giedrius Kuprevičius sukūrė specialų kūrinį, skirtą 1923 m. sukilimui. Šį kūrinį koncerte atliks orkestras, chorai ir pripažintas pasaulyje klaipėdietis solistas Tadas Girininkas.

Renginyje taip pat dalyvaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, choras "Cantare", pučiamųjų orkestras ir daug kitų klaipėdiečių kūrėjų.

Komandoje – naujas narys

Prie kūrybinės komandos neseniai prisijungė ir scenografas iš Ukrainos Petro Bogomazovas, gyvenantis Klaipėdoje.

"Labai džiaugiuosi, kad visiškai netikėtai atsirado scenografas iš Ukrainos P. Bogomazovas – nuostabus kūrėjas, puikus darbuotojas. Ieškojome įvairiausių sprendimų. Jis jau visą mėnesį gyvena Klaipėdoje, kuria, bendrauja su KTD darbuotojais. Tikrai nuostabus teatro žmogus. Jo tėtis – vienas garsiausių teatro režisierių Ukrainoje, tad turi gilias tradicijas, puikiai įsilieja į komandą", – tikino M. Tumšys.

Tema – ne svetima

Scenarijaus autoriaus rašytojo Gintaro Grajausko teigimu, koncerto metu klausytojai galės prisiliesti prie istorijos per muziką, pasirodymą, tekstą.

Rašytojas šiek tiek prisidėjo ir prie "Prefektūros šturmo" teksto.

Pati karinė operacija – bene sėkmingiausia Lietuvos Respublikos atlikta akcija.

"Esu gana toli nuo kariškų reikalų. Mano indėlis – gana nedidelis – keli dialogai mūšio eigoje, visa batalija užsiima kiti žmonės. Pernai parašiau tekstą būsimai komikso knygai apie 1923 m. įvykius. Prieš tai porą metų domėjausi šia tema. Mano tėvo senelio brolis Kleopas irgi dalyvavo šiuose įvykiuose. Labai gaila, kad nesugebėjau atrasti detalių. Tėvai pasakojo jo istoriją, aš pats jo gyvo nesutikau. Tema man tikrai nėra svetima ir ji yra įdomi. Pati karinė operacija – bene sėkmingiausia Lietuvos Respublikos atlikta akcija. Manau, kad koncentruotai pavyks parodyti, kas ten iš tiesų vyko ir kaip tai buvo svarbu Lietuvai", – pabrėžė G. Grajauskas.

Viskas tik prasideda

Nors sausio 15-osios vakarą koncertas "Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923" bus paskutinis tądien, primenama, kad būtent ši diena duos startą šiemet vyksiantiems minėjimo renginiams.

"Noriu pabrėžti, kad sausio 15-ąją niekas nepasibaigia, o tik prasideda. Klaipėdos krašto minėjimų programa tęsis ištisus metus, yra suplanuota įvairių iniciatyvų. Viena tokių – tarptautinė mokslinė konferencija, kuri bus pagrindinė Lietuvoje, vyks Klaipėdoje ir Vilniuje. Visa programa ir renginiai bus skelbiami ir nuolat atnaujinami kulturosuostas.lt", – akcentavo Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Skiotytė-Radienė.

Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Kornelijus Platelis, Vanda Juknaitė ir kt.

Vertinimo komisijoje dirbo ankstesni šios premijos laureatai – Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Kmita, Mindaugas Kvietkauskas, Mindaugas Nastaravičius ir Undinė Radzevičiūtė.

Anot literatūros kritikės Neringos Butnoriūtės, po trylikos metų pasirodžiusi naujų eilėraščių knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ siūlo pažįstamai ironišką savo stilistiką išgryninusio poeto kūrybą.

Anot paties poeto, nykstamai menku dydžiu šiandien galime pavadinti labai daug ką. Tai tinka ir pačiai poezijai, ir poetui, ir apskritai bet kuriam žmogui, gyvenančiam savo gyvenimą.

„Juk žvelgiant kiek plačiau, kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra labai menkas ir trumputis. Nykstamai menkas. O šios dramos pabaigoje herojus žus. Ir to niekas negali pakeisti. Ir ne taip svarbu, kokia aplinkui scenografija, kokie kostiumai, kokias eiles herojus ką tik deklamavo. Pabaiga yra neišvengiama. Todėl visi esame herojai, net jei mūsų gyvenimai – ištisa komedija“, – teigė G. Grajauskas.

Poeto kūryba versta į anglų, vokiečių, švedų, olandų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, estų, rusų ir kitas kalbas.

Knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ buvo įrašyta į 2021 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šiemet poetas apdovanotas Jotvingių premija.

Tiek ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro dirigentas S.Domarkas, tiek ir rašytojas G.Grajauskas tarp pretendentų gauti Nacionalinę kultūros ir meno premiją sąraše buvo ir pernai, tačiau 2021 m. ją gavo vienintelis klaipėdietis fotomenininkas Remigijus Treigys, kurio kūryba jau seniai garsina Lietuvą toli už mūsų šalies ribų.

Praeitą savaitę G.Grajauskas buvo įvertintas Jotvingių premija.

Tačiau bene labiausiai prestižinė tarp šalies kūrėjų yra Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Tai – aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą.

Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ir ne daugiau kaip 2 premijos gali būti skiriamos už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Nacionalinė kultūros ir meno premija Lietuvoje teikiama nuo 1989 m.

Per 32 metus ji įteikta 230 Lietuvos menininkų.

Šį apdovanojimą yra gavę tik 7 klaipėdiečiai: 1994 m. dailininkas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2007 m. aktorius Vytautas Paukštė, 2010 m. poetas, eseistas Rolandas Rastauskas, 2014 m. aktorė Nelė Savičenko, 2016 m. aktorius Vytautas Anužis, 2020 m. aktorė Regina Šaltenytė, pernai – fotomenininkas R.Treigys, kuris iki tol šiai premijai buvo nominuotas net penkis kartus.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija, įvertinusi pretendentų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrinks laureatus ir skirs iki 6 premijų.

Kasmet Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijos komisijai pateikiami kandidatai, už savo kūrybinę veiklą pretenduojantys į šį garbingą įvertinimą.

G. Grajauskas įvertintas už netikėtus minties viražus ir juntamą metaforos poveikį poezijos knygoje „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“.

R. Liutkevičiui premija skirta už atvirumo blyksnius ir poetinį salto mortale knygoje „Šokis įsuka šviesą“.

Laureatai bus apdovanoti spalio 1-ąją Druskininkuose, baigiamajame 33-ojo tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ vakare.

Jotvingių premija skiriama kasmet už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą, Jaunojo jotvingio premija – už geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų amžiaus) originaliosios poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

Pagrindinį festivalio prizą – Jotvingių premiją – 1985 metais įsteigė Sigitas Geda. Tais metais jo įsteigtą premiją gavo poetas Kornelijus Platelis už eilėraštį „Jotvingių malda šuoliuojant į priešą“.

Prasidėjus „Poetiniams Druskininkų rudenims“ 1990 metais, S. Geda sutiko premiją susieti su festivaliu.

Šiuo metu premijoms pateiktas kandidatūras apsvarsto premijos komitetas ir pagal jo pateiktus siūlymus skiria kultūros ministras.

Pernai Jotvingių premiją pelnė Dainius Gintalas, Jaunojo jotvingio – Nojus Saulytis.

Anot jo, Rusijos karą prieš Ukrainą galima apibūdinti kaip barbariškumo karą prieš civilizaciją. „Mes esame civilizacijos pusėje, o vienas iš jos atributų – kultūra. Labai džiaugiuosi mūsų teatro žmonėmis, jie fantastiškai palaiko Ukrainą ir viską supranta. Niekam nereikia kažkokių paaiškinimų ar, kaip Rusijoje, politzaniatijų – visi mąsto kaip civilizuoti žmonės.“

Savaitės gale prasidėjęs aktyvus Rusijos karas prieš Ukrainą sukrėtė visus. Lietuvoje vos per kelias dienas surinkti milijonai eurų paramos, žmonės atveria savo namų duris, renka paramą ir kt. Pasak Klaipėdos dramos teatro vadovo Tomo Juočio, nuo pat savaitgalio netilo ir jo telefonas – žmonės domėjosi, kur mieste galima rengti palaikymo Ukrainai renginius, „nėra galinčių laikytis nuošalyje, mes visi esame paveikti ir įtraukti. Net nereikia svarstyti, ar renginiai pakankamai didingi, reikšmingi – jų nebus per mažai ir viskas po truputį sukurs reikšmę“. Teatro vadovas pastebėjo, kad ir teatralų bendruomenę apėmęs gilus noras padėti ukrainiečiams, daryti kažką reikšmingo – žmonių nereikia tam kviesti ar skatinti, jie nuo pirmų karo dienų asmeniškai prisideda taip, kaip gali. Tuo tarpu teatras, kaip kultūros institucija, anot T. Juočio, turi svarbią misiją – nesustoti, „negalime iškristi iš savo nusimatytų veiklų. Mūsų funkcija – kurti spektaklius, tai nesikeičia ir negali keistis kas benutiktų. Jei teatras nustos daryti, ką privalo daryti, nes skauda širdį – tai bus egoistiška. Mes negalime sustoti, turime dirbti ir gerai suprasti, kodėl tai darome. Mūsų darbas kuria mūsų laisvę“.

Kaip ir kitos Lietuvos kultūros institucijos Klaipėdos dramos teatras atsiliepė į LR kultūros ministerijos kvietimą padėti bėgantiems nuo karo Ukrainoje – tam bus skirti teatre esantys svečiams skirti kambariai. O Klaipėdoje esantys ukrainiečiai – atvykę tik dabar ar gyvenantys čia jau seniai – kviečiami nemokamai lankytis teatro spektakliuose (dėl vietų į spektaklius reikia kreiptis el. p.  ruta@kldt.lt arba telefonu 8 659 07931).

„Yra intuityvus svarstymas, kuo dar kaip teatras galime padėti – būtų neįtikėtina, jei pavyktų atvežti ir publikai pristatyti nors nedidelį spektaklį iš Ukrainos, nors ir be dekoracijų ir tik su keliais aktoriais – tokiu būdu užtikrinti galimybę jiems tęsti savo veiklą, taip suteikti vilties parodant, kad jie mums svarbūs ir savi. Manau, kad emocinis ryšys yra labai svarbus ir jį reikia rodyti“, – apie norą Ukrainos teatralams padėti neprarasti galimybės kalbėti meno kalba užsiminė T. Juočys.

Į visoje Lietuvoje vykstantį atsiribojimą nuo Rusijos sureaguota ir teatre. Šių metų tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“ nebebus rodomas žymaus rusų režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklis „Kostik“ (pagal A. Čechovo „Žuvėdrą“). „Turime suprasti, kad palaikyti opozicijoje režimui esančius menininkus yra gerai, bet atsiveždami Rusijos teatro spektaklį mes mokėtume pinigus, ir juos mokėtume ne kam kitam, o Rusijos karo mašinai. Apmokėtume granatas ir šovinius, kurie vėliau būtų paleisti į Ukrainos žmones. Su visa simpatija Rusijos menininkams, mes to tiesiog negalime daryti, – aiškią teatro poziciją išreiškė G. Grajauskas. – D. Krymovas yra genialus režisierius, ypatingai aštrų garbės ir sąžinės jausmą turintis žmogus, jis, beje, buvo vienas iš nedaugelio Rusijos menininkų, 2014 m. pasirašiusių prieš Krymo okupaciją. Jam nuoširdžiai norisi padėti, bet šiuo metu negalime priimti teatro iš Rusijos.“

Teatro meno vadovui antrino ir T. Juočys, „kuriamos aplinkybės, kad šalis agresorė neturėtų jokio sąlyčio su pasauliu. Mes puikiai suprantame, kad teatro lauke daug protingų žmonių, žinome jų nuomonę apie V. Putino valdžią ir jos agresyvumą. Mes su jais visada tarsi kalbėjome ta pačia kalba, bet atėjo diena, kai visi turi padaryti tai, ką turi padaryti. Kol kas nebegalime turėti su Rusija jokių santykių, tai – bendras apsisprendimas. Neturi būti jokių išlygų, minkštų pozicijų. Gaila, kad nerodysime D. Krymovo spektaklio ar kad patys nevažiuosime į gastroles Sankt Peterburge, bet dabar tai neįmanoma. Rusija nebegali tylėti, tikiu, kad visuotinis jos atribojimas privers ją nebetylėti. Daug mūsų bičiulių Rusijoje pasirašinėjo įvairius laiškus, kad negalima aneksuoti Krymo, dėl to nukentėjo finansiškai ar kitaip, bet šiandien šalies netylėjimas turi būti kur kas didesnio masto“.

Į Sankt Peterburgą buvo planuojamos lenkų režisieriaus Jano Klatos kurto spektaklio „Borisas Godunovas“ (pagal A. Puškiną) gastrolės. Rugsėjo pradžioje pristatytas ir iškart politinio teatro grynuoliu tituluotas spektaklis, kuriame itin aštriai ir atvirai pasisakoma prieš Rusijos režimą, kol kas bus prieinamas tik žiūrovams Klaipėdoje. „Juk viskas prasidėjo tikrai ne šiemet ir ne pernai, o maždaug prieš 20 metų, kai buvo paskelbta vadinamoji Gerasimovo doktrina apie Rusijos kariuomenės modernizavimą. Joje buvo užsiminta ir apie tikslus – karą su Vakarų pasauliu, su civilizuotu pasauliu. Tik buvo neaišku, kokiu mastu tai vyks. Dabar jau matome – žudant civilius gyventojus. Nereikia būti ypatingu pranašu, jei matai platesnį situacijos vaizdą, ir pas mus dirbęs J. Klata yra vienas iš tų, kur puikiai viską supranta ir yra gerai informuotas“, – pranašišką, vaikus dėl politinės valdžios be jokio žmogiškumo aukojančių valdovų pasaulį vaizduojantį spektaklį apibendrino G. Grajauskas. Dar rugsėjį šokiruojantis atrodęs spektaklio kūrėjų pasirinkimas scenografija pateikti nuorodą į tragišką Beslano teroro aktą, šių dienų aplinkybėmis, kai bombarduojami civilių gyventojų pilni miestai, atrodo tiesiog kraupus priminimas, kad režimas nesiskaito su bet kokiomis civilizuoto pasaulio kertiniu pamatu laikomomis vertybėmis.

Menas jungia, padeda suprasti save ir kartais, rodos, beprasmiu tampantį pasaulį, dėl to, T. Juočio nuomone, jokiu būdu negalima sustoti kurti, „karo beprasmybė bene geriausiai atsiskleidžia per meną, menininkai visada apie tai kalba drąsiausiai. Inspiracija taikai eina per meną. Visa kūryba nuo šiandien, kai pasibaigė įprastas pasaulio gyvenimas, ji bus kitokia – apsvarstanti, kas nutiko“. Simboliška, šių metų vasario pradžioje šalia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžių salės iš naujo atidengta restauruota didžiulė Pablo Pikaso „Gernikos“ reprodukcija. Šis kūrinys laikomas vienu iš geriausiai perteikiančių karo siaubą.

Anot G. Grajausko, menas negali atsiriboti, vadintis apolitišku, „tik naivus žmogus gali patikėti, kad galima atsiriboti nuo politikos. Politika yra mūsų gyvenimas, tarpvalstybiniai santykiai ir santykiai tarp žmonių. Tokios abstrakčios frazės, kad aš už taiką visą laiką yra beprasmės. Beje, labiausiai už taiką visokiais šūkiais, plakatais ir paveikslais buvo Sovietų Sąjunga – kartu ir labiausiai militarizuota valstybė visame pasaulyje, nuolat užsiimanti įvairiausiomis karinėmis operacijomis. Ji visada kariavo, bet ir kabinėjo plakatus su balandžiais apie pasaulinę taiką“.

Išreikšdami vieningą Klaipėdos dramos teatro bendruomenės laikyseną, tiek T. Juočys, tiek G. Grajauskas akcentavo, kad atsiribojimas nuo Rusijos valstybės negali apimti išpuolių prieš rusakalbius Lietuvos gyventojus. „Daugybė jų lojalūs mūsų valstybei, jai dirbantys žmonės, jie savanoriauja, dirba mūsų karinėse struktūrose. Čia gyvena ir nemažai baltarusių, pabėgusių nuo Aleksandro Lukašenkos režimo. Visi, kas bando terorizuoti mūsų rusakalbius, nors nemanau, kad tokių daug, yra arba provokatoriai, arba emociniai idiotai. Jei jie mano, kad kovodami su civiliais – vaikais ir moterimis, bus herojiški patriotai, tegu pataupo savo patriotizmą ir heroizmą tikram okupantui. Reikia suprasti rusakalbius, šiuo metu jiems labai sunku, jiems neramu dėl savęs ir savo šeimos, jiems baisu“, – pabrėžė G. Grajauskas.