Pasaulio čempione tapo 2020 ir 2021 m. pasaulio pirmenybių prizininkė amerikietė Jennifer Valente – 11 min. 51 sek. (vid. greitis – 50,633 km/h). Sidabro medalį trečius metus iš eilės pelnė olandė Maike van der Duin, o bronzos – Naujosios Zelandijos atstovė Michaela Drummond.

O. Baleišytė likus trims ratams važiavo penkta, o netrukus išsiveržė į pirmą poziciją, kurioje buvo ir likus dviem ratams. Likus ratui, Lietuvos dviratininkė atsidūrė 10-oje pozicijoje, kurioje ir pasiekė finišą.

Skrečo rungtyje dalyvavo 24 dviratininkės iš tiek pat šalių. Šeštą kartą pasaulio čempionate dalyvaujanti O. Baleišytė 2019 ir 2020 m. pasaulio pirmenybių skrečo rungtyje buvo šešta. Olivija šioje rungtyje pasaulio čempionatuose dar yra užėmusi 13-ą (2018 m.), 14-ą (2018 m.) ir 23-ią (2022 m.) vietas.

Šis priekaištas nuskambėjo besibaigiančios konferencijos dalyvėms sunkiai sekantis susitarti dėl priemonių, turinčių apsaugoti mūsų planetą nuo katastrofinio atšilimo.

Beveik 200 šalių atstovai susirinko į Škotijos mieste Glazge vykstančias įtemptas derybas, per kurias siekiama užtikrinti, jog būtų įgyvendintas 2015 metų Paryžiaus sutartimi nustatytas tikslas – neleisti pasaulio klimatui atšilti daugiau kaip 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Tačiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis toliau kasmet didėja, o jeigu būtų įvykdyti iki šiol pateikti įsipareigojimai, atšilimas tikriausiai vis tiek smarkiai viršytų nustatytą ribą. Derybininkai nesutaria dėl daugelio klausimų – pradedant pastangomis sumažinti ŠESD išlakas, baigiant užmojais užtikrinti deramą finansavimą neturtingoms šalims, jau dabar kenčiančioms nuo klimato kaitos padarinių, tokių kaip galingos audros potvyniai ir sausros.

„Pranešimai čia, Glazge, teigia vilčių, bet jie toli gražu nepakankami“, – A. Guterresas sakė priešpaskutinę COP26 dieną ir paragino derybininkus „paspartinti tempą“.

„Pažadai skambės tuščiai, kai iškastinio kuro pramonė tebegauna trilijonus subsidijomis“, – pabrėžė jis“

COP26 prezidentas Alokas Sharma (Alokas Šarma) perspėjo, kad lieka vis mažiau laiko susitarti iki konferencijos pabaigos penktadienį vakare.

„Mums tebėra iškilęs monumentalus iššūkis“, – sakė jis ir paragino delegatus būti ambicingesnius.

„Nemažai buvo pasiekta. Tačiau vis dar esame tolokai nuo pačių kritiškiausių dar neišspręstų problemų sprendinio“, – pabrėžė A. Sharma.

Jis sveikino Kinijos ir JAV bendrą planą šį dešimtmetį paspartinti veiksmus, turinčius lėtinti klimato pokyčius. Pasak ekspertų, šis susitarimas turėtų išsklaidyti nuogąstavimus, kad COP26 pradžioje tvyrojusi įtampa gali sužlugdyti derybas.

JAV pasiuntinys Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Kinijos šalies vyriausiasis klimato derybininkas Xie Zhenhua (Sie Dženhua) netikėtai paskelbtame pranešime pareiškė, kad daugiausiai ŠESD išleidžiančios šalys „pripažįsta klimato krizės rimtumą ir primygtinumą“, taip pat būtinybę sumažinti metano išlakas, nors išsamesnių detalių apie kitus veiksmus nebuvo pateikta.

Mokslininkų perspėjimas

Paryžiaus sutartį pasirašiusios šalys pasižadėjo imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų „gerokai mažiau“ negu 2 °C, taip pat, jeigu tai įmanoma, siekti, kad nebūtų viršyta saugesnė 1,5 °C riba, smarkiai mažindamos savo ŠESD išlakas.

Palyginus su laikotarpio iki pramonės revoliucijos pasaulio klimatas jau yra atšilęs 1,1 laipsnio, ir tai jau dabar lemia dažnesnius ekstremalius orų reiškinius. Bendruomenės visame pasaulyje kenčia nuo dažnesnių ir smarkesnių gaisrų ir sausrų, liūčių ir potvynių, verčiančių gyventojus palikti savo namus ir skatinančių didžiulius ekonominius nepriteklius.

Vis dėlto JT pažymėjo, kad įgyvendinus iki šiol valstybių pateiktus naujausius įsipareigojimus mažinti ŠESD išlakas pasaulio klimatas per šį šimtmetį veikiausiai atšiltų 2,7 laipsnio.

Ketvirtadienį daugiau kaip 200 mokslininkų pasiuntė COP26 dalyviams atvirą laišką, ragindami šalis imtis „nedelsiamų, tvirtų, sparčių, tvarių ir didelio masto veiksmų“ pasaulio šiltėjimui stabdyti.

Keletas šalių jau yra pateikusios įsipareigojimų palaipsniui atsisakyti naftos ir dujų gavybos. Kreipimosi organizatorės Danija ir Kosta Rika viliasi, kad tai įkvėps pasaulinį judėjimą už iškastinio kuro atsisakymą.

„Iškastinio kuro era turi pasibaigti“, – sakė Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministras Danas Jorgensenas.

„Tačiau kaip akmens amžius baigėsi ne dėl akmens stygiaus, iškastinio kuro era nesibaigs dėl to, kad žemėje nebeliko naftos. Ji pasibaigs, nes vyriausybės nusprendė pasielgti teisingai“, – pridūrė jis.

Vis dėlto didžiausios teršėjos prie šios iniciatyvos neprisidėjo.

„Patikimumo testas“

Trečiadienį buvo paskelbtas COP26 baigiamojo dokumento juodraštis, kuriame minimi sprendimai pateikė pirmųjų užuominų, ką konferencijos dalyviams pavyko pasiekti per 10 dienų trukusias itin techniškas diskusijas.

Per dvi paskutines COP26 dienas vykstant ministrų debatams šis tekstas neabejotinai bus keičiamas, bet dabartinės redakcijos dokumente šalys raginamos „persvarstyti ir sustiprinti“ savo planus dėl išlakų mažinimo, žinomus kaip nacionaliniu lygiu nustatyti įpareigojimai (angl. Nationally Determined Contributions, NDC), per ateinančius metus, o ne iki 2025-ųjų, kaip buvo anksčiau sutarta.

Tačiau iki šiol neišspręsta, kaip pažeidžiamos šalys bus remiamos finansiškai, kad jų ekonomikos taptų labiau tausojančios aplinką ir kad būtų pasiruošta ateities sukrėtimams.

Taip pat tebediskutuojama dėl skaidrumo, bendrų taisyklių ataskaitoms apie priemones klimato kaitai stabdyti ir prekybos taršos leidimais sistemų.

Į baigiamojo dokumento juodraštį taip pat įtraukta ginčijama frazė, kad reikia „spartinti laipsnišką anglių ir subsidijų iškastiniam kurui atsisakymą“. Pasak deryboms artimų šaltinių, didžiosios teršėjos yra nusistačiusios prieš tokį reikalavimą.

Šiuo metu nuo klimato kaitos jau kenčiančios šalys taip pat reikalauja, kad turtingosios teršėjos kompensuotų jų patiriamus „nuostolius ir žalą“.

Vis dėlto daugiausiai rūpesčių kelia ambicijų stygius, ypač kalbant apie būtinybę mažinti išmetamų ŠESD kiekį pakankamai sparčiai, kad būtų išvengta pavojingo atšilimo.

„Mums reikia veiksmų, kad įsipareigojimai atlaikytų patikimumo testą“, – sakė A. Guterresas ir paragino derybininkus nepasitenkinti mažiausiu bendru vardikliu.

„Mes žinome, kas privalo būti padaryta“, – pabrėžė JT vadovas.

Šis dokumentas buvo pirmoji užuomina, dėl ko pavyko sutarti Glazge vykstančios konferencijos COP26 dalyvėms. Anksčiau paskelbti duomenys parodė, kad iki šiol šalių prisiimti įsipareigojimai toli gražu nepakankami, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos..

Derybininkams pavesta spartinti nacionalinius ŠESD išlakų mažinimo arba jas atsveriančių priemonių didinimo planus. Taip pat siekiama susitarti, kad būtų išpildyti seni pažadai užtikrinti pakankamą finansavimą pažeidžiamoms šalims ir galutinai suderinti 2015 metų Paryžiaus sutartimi numatytas taisykles dėl prekybos taršos leidimais sistemų ir jų skaidrumo.

„Kai kurie reikšmingi klausimai lieka neišspręsti, ir manau, kad žinome, jog laikas nėra mūsų pusėje“, – delegatams sakė COP26 pirmininkas Alokas Sharma (Alokas Šarma).

„Visi žinome, kas pastatyta ant kortos per šias derybas – ir kokia neatidėliotina mūsų užduotis“, – pridūrė jis.

Per dvi paskutines COP26 dienas vykstant ministrų debatams šis tekstas neabejotinai bus keičiamas, bet dabartinės redakcijos dokumente šalys raginamos „persvarstyti ir sustiprinti“ savo planus dėl išlakų mažinimo per ateinančius metus, o ne iki 2025-ųjų, kaip buvo anksčiau sutarta.

Dokumento projekte sakoma, kad siekiant apriboti pasaulio atšilimą 1,5 laipsnio, kaip numato ambicingiausias Paryžiaus sutarties uždavinys, „per šį kritiškai svarbų dešimtmetį reikalingi reikšmingi ir efektyvūs visų šalių veiksmai“.

Kad būtų išvengta pragaištingiausių klimato kaitos padarinių, reikia „staigiai, dideliu mastu ir tvariai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas“, nes jau dabar visoje planetoje siaučia didesni potvyniai, sausros ir audros.

2015 metų sutartyje numatyta, kad šalys savo planus dėl ŠESD išlakų mažinimo turi atnaujinti kas penkerius metus.

Kelios didžiausios teršėjos iki 2020 metų nepateikė atnaujintų planų, žinomų kaip nacionaliniu lygiu nustatyti įpareigojimai (angl. Nationally Determined Contributions, NDC).

Pažeidžiamos šalys sako, kad kitas terminas – 2025-ieji – yra per tolimas, kad būtų įgyvendinti artimiausio laikotarpio planai mažinti išmetamų ŠESD kiekį, kurie yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išvengti katastrofinio atšilimo.

Pasak apžvalgininkų, dokumento juodraštyje „pirmąkart buvo reikšmingai paminėtas“ klimato šiltėjimą skatinančios iškastinio kuro rūšys – šalys raginamos „sparčiau atsisakyti anglių ir subsidijų iškastiniam kurui“.

Ankstesnių Jungtinių Tautų klimato konferencijų ir Paryžiaus sutartyje iškastinis kuras neminimas – jų dokumentuose dėmesys buvo sutelktas į ŠESD.

Tačiau raginimas dėl iškastinio kuro nėra susietas su kokiu nors galutiniu terminu, taip pat neaišku, ar ši dalis pateks į galutinės redakcijos tekstą.

Kaip rodo Jungtinių Tautų vertinimai, jeigu būtų įgyvendinti iki šiol pateikti NDC, pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų 2,7 laipsnio ir būtų reikšmingai viršyta Paryžiaus sutartimi numatyta didžiausia leistina riba – 2 Celsijaus laipsniai.

Ankstesnę dieną švedų paauglė aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) Glazgo gatves užplūdusiems protestuotojams pareiškė, kad Jungtinių Tautų klimato konferencija tapo dar viena „nesėkme“.

Planuojama, kad šeštadienį daugelyje pasaulio miesto, pradedant Paryžiumi ir Sidnėjumi, baigiant Nairobiu ir Seulu, vyks daugiau kaip 200 renginių, per kuriuos bus reikalaujama nedelsiant imtis veiksmų ir suteikti jau dabar klimato kaitos smarkiausiai veikiamoms bendruomenėms, ypač neturtingesnėse Pietų šalyse.

Glazge organizatoriai ir policija nurodė, kad šeštadienio demonstracijose gali dalyvauti iki 50 tūkst. žmonių. Eitynės vyks netoli miesto centre esančio budriai saugomo suvažiavimų centro, kur vyksta COP26.

Demonstrantai pradėjo rinktis šeštadienio rytą parke, esančiame netoli COP26 viršūnių susitikimo vietos, skanduodami: „Mūsų pasaulis puolamas, imkimės jį ginti!“

„Manau, kad daugelis politikų bijo šio judėjimo galios“, – sakė 22 metų protestuotoja iš Norvegijos, prisistačiusi kaip Jenny (Dženi).

Ji teigė, jog taip pat svarbu kovoti už žmones iš mažesnių šalių, kurie negali atvykti į konferenciją.

Delegatai iš beveik 200 šalių susirinko Glazge nutarti dėl konkrečių priemonių, kaip bus įgyvendinami 2015 metų Paryžiaus sutarties tikslai – neleisti pasaulio klimatui iki šio šimtmečio pabaigos atšilti daugiau kaip 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

COP26 deryboms įpusėjus kai kurios šalys pasižadėjo mažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius. Taip pat buvo paskelbta atskirų susitarimų palaipsniui atsisakyti anglių deginimo, liautis finansuoti iškastinio kuro projektus užsienyje ir mažinti metano išlakas.

Tačiau šią savaitę paskelbtoje naujoje studijoje nurodoma, kad pasaulyje išmetamo anglies dvideginio kiekis šiemet vėl padidės iki lygio, buvusio prieš koronaviruso pandemiją, paralyžiavusią ekonomiką.

Didelės demonstracijos

Aktyvistams ligšioliniai COP26 pasiekimai didelio įspūdžio nepadarė.

„Jie negali ignoruoti mokslo konsensuso ir negali ignoruoti mūsų, – sakė G. Thunberg. – Tai jau nebėra klimato konferencija. Dabar tai jau pasaulinis žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) festivalis.“

Australijos didmiesčiuose Sidnėjuje ir Melburne tarp į gatves išėjusių protestuotojų buvo vilkinčių kostiumus, vaizduojančių anglių gabalus arba ministrą pirmininką Scottą Morrisoną, uolų kasybos pramonės rėmėją. Aktyvistai derybas Glazge vadino „apgaule“, o savo šalies lyderį – „absoliučia gėda“.

„Pakaks tuščiažodžiauti. Realių veiksmų dėl klimato – dabar“, – skelbė vieno transparanto, nešto per demonstraciją Sidnėjuje, užrašas.

Pietų Korėjos sostinėje Seule apie 500 protestuotojų irgi reikalavo nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų suteikta pagalba bendruomenėms, jau dabar kenčiančioms dėl planetos atšilimo.

Pietų Korėja turi mažai energijos išteklių ir yra priklausoma nuo importuojamų anglių – pigaus, bet labai taršaus kuro, kurį deginant 12-oje pagal dydį pasaulio ekonomikoje pagaminama apie 40 proc. suvartojamos elektros energijos, kaip rodo Tarptautinės energijos agentūros (TEA) duomenys.

Pietų Korėja siekia tapti klimatui neutrali iki 2050 metų, bet vietos aktyvistai perspėja, kad šis tikslas negali būti pasiektas, jeigu nebus imtasi fundamentalių pokyčių.

„Per COP26 vyksta „bla bla bla“, kaip ir tikėtasi“, – sakoma grupės „Climate Strike“, vienos iš šeštadienio demonstracijos Seule organizatorių, pranešime.

Glazgo centre taip pat buvo sustiprintos saugumo priemonės, ruošiantis planuojamoms demonstracijoms, organizuojamoms įvairių grupių, įskaitant radikaliąją „Extinction Rebellion“.

„Daug tūkstančių mūsiškių šiandien žygiuoja visame pasaulyje, reikalaudami nedelsiamų ir rimtų veiksmų“, – sakė škotų aktyvistė Mikaela Loach (Mikaela Louč).

„Siunčiame aiškią žinią, kad šiltų žodžių nepakanka – ir kad kitą savaitę per derybas privalome pamatyti rimtą konkrečių planų sustiprinimą“, – pridūrė ji.

Apie tūkstantį žmonių susirinko Londone prie Anglijos banko su plakatais: „Mažiau kalbų, daugiau veiksmų“ ir „Nebevenkite atsakomybės“.

Tačiau kiti ragino kritikus neskubėti daryti išankstinių išvadų.

„COP26 vos tik prasidėjo“, – tviteryje rašė Pensilvanijos universiteto Žemės sistemos mokslo centro vadovas Michaelas Mannas (Maiklas Manas).

„Aktyvistai, paskelbę jį mirusiu vos tik prasidėjus, priverčia iškastinio kuro įmonių vadovus šokinėti iš džiaugsmo“, – pridūrė jis.

„Tai negali tęstis“

COP26 derybos tęsis šeštadienį, o sekmadienį bus pristabdytos. Vėliau laukia įtempta „šaudyklinės diplomatijos“ savaitė, ministrams atvykstant galutinai susitarti dėl sunkiai pasiektų kompromisų.

Šalys vis dar turi patikslinti, kaip Paryžiaus susitarimu numatyti įsipareigojimai bus praktiškai įgyvendinti, įskaitant taršos leidimų rinkas reglamentuojančias taisykles, bendrus ataskaitų teikimo terminus ir skaidrumą.

Vis dėlto JT perspėjo, kad įgyvendinus iki šiol per konferenciją pateiktus nacionalinius klimato planus pasaulio klimatas per šį šimtmetį įšils net maždaug 2,7 laipsnio, o tai, anot mokslininkų, gali sukelti katastrofinių padarinių.

Nuo pramonės revoliucijos pasaulio klimato vidutinė temperatūra yra padidėjusi 1,1 laipsnio, bet bendruomenės visame pasaulyje susiduria su vis intensyvesniais gaisrais, sausra, gyventojų perkėlimu į kitas vietas ir ekonominiais padariniais, kuriuos sukelia visuotinis atšilimas.

„Ramiojo vandenyno klimato karių“ narė iš Samoa Brianna Fruean (Briana Fruijan), kalbėjusi pasaulio lyderių viršūnių susitikimo pradžioje, sakė, kad atėjo laikas lyderiams atsižvelgti į protestuotojų reikalavimus.

„Tai negali tęstis, – sakė ji. – Mes atsisakome būti tik šios krizės aukomis. Mes neskęstame – mes kovojame, ir šeštadienį pasaulis mus išgirs.“

Konferencijoje neformaliai su Britanijos premjeru bendravęs šalies vadovas, pakvietė B. Johnsoną atvykti į Kaune kitąmet vyksiančius Europos kultūros sostinės renginius.

„Kaip tik sėdėjome autobuse šalia ir kalbėjomės, kada gi pagaliau jis atvyks į Lietuvą. Pasirodo jis turi šaknų su Lietuva, su Kaunu konkrečiai, tiesa iš gerokai ankstesnių kartų. Ir aš jam priminiau, kad yra labai puiki proga tai padaryti, kadangi Kaunas 2022-aisiais tampa Europos kultūros sostine“, – žurnalistams Glazge pasakojo Prezidentas.

Anot G. Nausėdos, gavęs kvietimą Britanijos vyriausybės vadovas pažadėjo kitąmet apsilankyti Kaune.

„Jis tikrai labai įdėmiai išklausė ir sako: „Aš būtinai turiu tai padaryti“, – sakė šalies vadovas.

Britanijos premjeras turi litvakiškų šaknų. Kaip rašė „Lietuvos rytas“, B. Johnsono genealogijos medyje nurodyta, kad jo prosenelis, žydų rabinas Elias Avery Loewas (Elijas Averis Levas) gimė 1879 metais Kalvarijoje, kai Lietuva dar priklausė carinei Rusijai.

Vėliau jis pasikeitė pavardę į Low (Lou) ir tapo B. Johnsono senelės tėvu. E. A. Loewo tėvai taip pat buvo gimę Lietuvoje – Kalvarijoje ir Kaune, o vėliau visa šeima emigravo į Jungtines Valstijas. Dabartinis Britanijos vyriausybės vadovas gimė 1964 metais Niujorke.  

Europos kultūros sostinė yra Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama per kultūrą sukurti tvarų, ilgalaikį pokytį miesto, regiono ir šalies gyvenime, socialinėje ir ekonominėje srityse.

Įgyvendinant projektą, Kaune 2022-aisiais planuojama organizuoti apie pusšimtį masinių tarptautinių renginių.

Pasak Prezidentūros pranešimo, Lietuvos vadovo ir Islandijos ministrės pirmininkės susitikime daugiausiai dėmesio skirta dvišaliams santykiams, regioninio saugumo klausimams, bendradarbiavimui NATO ir Šiaurės ir Baltijos valstybių „aštuonete“ aptarti. Šalies vadovas pažymėjo, kad lietuviai puoselėja itin šiltus jausmus Islandijai ir prisimena, kad tai buvo pirmoji šalis, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.

Šalies vadovas akcentavo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Islandija, ypatingą dėmesį skiriant regioninio, energetinio, kibernetinio saugumo klausimams. Prezidentas dėkojo Islandijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą ir dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų misijoje Lietuvoje.

Susitikime su Australijos ministru pirmininku G. Nausėda akcentavo Lietuvos norą gilinti santykius su Australija, kuri yra Lietuvos bendramintė ir NATO partnerė. Lietuvos prezidentas ir Australijos ministras pirmininkas aptarė ekonominio bendradarbiavimo galimybes aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, ypač lazerių, gyvybės mokslų, fintech srityse.

„Tokiam bendradarbiavimui svarbu turėti palankią teisinę bazę, todėl siekiame sudaryti dvišalį dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą, taip pat laukiame ES-Australijos derybų dėl laisvos prekybos susitarimo rezultatų“, – sakė prezidentas.

Lietuvos vadovas su Australijos ministru pirmininku taip pat aptarė santykius su Kinija, AUKUS susitarimą. Šalies vadovas pokalbio metu pabrėžė poreikį telkti transatlantinės bendruomenės vienybę su visomis bendramintėmis, ginti tarptautinę tvarka ir demokratijos vertybes.

Šalies prezidento teigimu, iki 2030 metų Lietuva žymiai sumažins taršą ir per 30 metų taps klimatui neutralia šalimi.

„Lietuva yra pasiryžusi būti globalaus sprendimo dalimi. Gamta nyksta neregėtu greičiu, tad atėjo metas mums, kaip žmonijai, susivienyti. Dideli ir maži, šiaurė ir pietūs, turtingi ir skurstantys – visi turime keisti savo elgesį ir sustabdyti klimato krizę, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė ir kyla grėsmė visuomenės sveikatai.

Lietuva žino, kad krizės suteikia naujų galimybių. Mes žinome pokyčių galią. Prieš dešimt metų pertvarkėme savo šildymo sektorių ir nuo gamtinių dujų perėjome prie tvarios vietinės biomasės. Žmonių kišenėse liko daugiau pinigų, taip pat sumažinome išmetamą teršalų kiekį ir kartu išlikome konkurencingi“, – Glazge vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijoje COP26 kalbėjo Lietuvos vadovas.

Pasaulio valstybių atstovams G. Nausėda pristatė Lietuvos planus iki 2030 metų daugiau nei dviem trečdaliais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir iki 2050 metų nebeteršti visai.

„Šiandien Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir ES klimato kaitos tikslus. Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc. Mūsų planas, kuriam pritarė parlamentas, – siekti dar daugiau: iki 2030 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, ir bent 50 proc. mūsų elektros energijos poreikių patenkinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Iki 2050 metų visa Lietuvos ekonomika bus klimatui neutrali“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas pasaulio lyderius skatino aktyviau rūpintis aplinkosauga.

„Iškastinio kuro kainoms pasiekus naujas aukštumas, matau naujų galimybių. Paryžiaus susitarimas ir skaitmeninimo plėtra formuoja aiškias veiksmų gaires. Norint pasiekti ambicingų tikslų, reikia kurti naujas partnerystes tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu.

Todėl paraginau Lietuvos savivaldybes, įmones, pramonės įmones, nevyriausybines organizacijas ir kiekvieną lietuvį prisijungti prie „Žaliosios Lietuvos“ deklaracijos. Mano šalis taip pat skatina glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir bendrus Baltijos šalių veiksmus, siekiant spręsti klimato kaitos ir Baltijos jūros būklės blogėjimo problemas bei labiau apsaugoti mūsų gamtą.

Kaip pasaulio bendruomenė turėtume permąstyti gamybos ir vartojimo būdus. Kad pramonės gamyba nepaliktų anglies dioksido pėdsako, ji turi būti arčiau vartotojų rinkos. Daugiau dėmesio taip pat turėtume skirti aukščiausių aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymuisi. Mūsų technologiniai pokyčiai turėtų būti tvarūs ir nekenkti aplinkai“, – savo kalboje pabrėžė Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda lapkričio 1–2 dienomis dalyvauja 26-osios JT klimato konferencijos (COP26) pasaulio vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Glazge.

Jame, pasak Prezidentūros atstovų, sprendžiama, kaip šalys, pasirašiusios JT bendrąją klimato kaitos konvenciją, gali paspartinti kovą su klimato kaita, kokių bendrų veiksmų gali imtis pasaulinei klimato krizei įveikti.

Pasaulio lyderiai tariasi dėl priemonių keturiems prioritetiniams tikslams įgyvendinti – iki 2050 m pasiekti nulinį grynąjį išmetamo anglies dvideginio kiekį, užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, įsipareigoti iki 2025 m. kasmet sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių paramą besivystančioms šalims kovoti su neigiamu klimato kaitos poveikiu ir parengti taisykles, kuriomis remiantis būtų įgyvendinamas 2015 m. Paryžiaus susitarimas.

„Mus labai spaudžia laikas“, - pareiškė B. Johnsono atstovas, reaguodamas į kritiką dėl skrydžio. Britų premjeras bei kiti konferencijos dalyviai prieš tai primygtinai ragino pasaulį aktyviau kovoti su klimato kaita.

Aplinkos ir klimato aktyvistai reikalauja smarkiai sumažinti skrydžių, ypač privačių ir trumpojo nuotolio.  Lėktuvai išmeta gerokai daugiau klimatui kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kitos transporto priemonės.

B. Johnsonas sekmadienio vakarą iš G20 susitikimo Romoje užsakomuoju lėktuvu atskrido į Glazgą. Tas pats orlaivis jį antradienį parskraidins į Londoną, pareiškė premjero biuras. „Mes naudojame tvarų kurą, o emisijos kompensuojamos“, - sakė atstovas.

B. Johnsonas savo kalboje COP26 konferencijoje reikalavo „iš tikrųjų rimtai vertinti klimato kaitą“. Jei šalių lyderiai šią galimybę praleis, būsimos kartos jiems esą neatleis.

„Borisas Johnsonas teisus, sakydamas, kad pasauliui klimato kaitos klausimu likusi minutė iki vidurnakčio, - agentūrai AFP sakė organizacijos „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas. – Todėl būtų puiku, jei jis į Glazgą būtų atvykęs traukiniu“.

Skrydis iš Glazgo į Londoną trunka vidutiniškai 60-90minučių, kelionė traukiniu – apie penkias valandas.

„Prezidentas nesakys kalbos, nes Glazge nenumatyta galimybė dalyvauti vaizdo konferencijos būdu. Visgi klimato kaitos viršūnių susitikime Glazge įvyks konferencija miškininkystės ir žemėnaudos klausimais, ir prezidentas jau įrašė vaizdo pranešimą, skirtą konferencijos dalyviams“, – pirmadienį žurnalistams pranešė D. Peskovas.

Taip pat jis pažymėjo, kad viršūnių susitikimo Glazge temos daugeliu atžvilgių „sutaps“ su Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu praeitą savaitgalį jau aptartomis problemomis.

„Todėl dalyvaudamas G20 susitikime prezidentas jau turėjo galimybę pasisakyti ir ją realizavo, pakankamai detaliai išdėstydamas Rusijos požiūrį“, – pareiškė D. Peskovas.

„Turi būti užfiksuoti labai aiškūs įsipareigojimai ir veikimo mechanizmas, kaip Paryžiaus susitarimo tikslus mes ketiname įgyvendinti. Jeigu tokie elementai būtų, sakyčiau, kad konferencija buvo vaisinga“, – sakė Prezidentas.

Anot šalies vadovo, klimato kaitos problematikai bus skirtas ir lapkričio 15 dieną Vilniuje vyksiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas.

„Ketiname savo susitikimą pirmiausia dedikuoti klimato kaitos tikslams“, – sakė G. Nausėda.

„Mes kaip nedidelė valstybė galime padaryti labai daug, bet mes vieni pasaulio išgelbėti negalime. Turime dirbti ranka rankon su mūsų kaimynais, su bendraminčiais“, – pridūrė šalies vadovas.

COP26 konferencija Škotijoje vyksta nuo spalio 31 dienos iki lapkričio 12-osios. Tai didžiausia klimato klausimams skirta konferencija nuo 2015 metais Paryžiuje įvykusių istorinių derybų. Šis susitikimas laikomas vienu svarbiausių žingsnių nustatant pasaulinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslus, kad lėtėtų pasaulinis klimato šilimas.

Pasaulio lyderiai joje sieks susitarti dėl priemonių keturiems prioritetiniams tikslams įgyvendinti – iki 2050 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamo anglies dvideginio kiekį, užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, įsipareigoti iki 2025 metų kasmet sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių paramą besivystančioms šalims kovoti su neigiamu klimato kaitos poveikiu ir parengti taisykles, kuriomis remiantis būtų įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas.

Konferencijoje laukiama derybininkų iš 196 šalių ir Europos Sąjungos, taip pat verslo atstovų, ekspertų ir pasaulinių lyderių.