Legalūs piešiniai
Kauno pastatų sienos nuolat pasipildo vienu kitu nauju piešiniu. Vieni matyti iš gana toli, kiti nustebina priešais akis iškildami labai netikėtai, tarsi užklupdami praeivius. Ar kada susimąstėte, kiek tokių kūrinių yra mieste? Gal ir jūsų namo siena – ne tiesiog vienspalvė, o pulsuoja istorija ar žaismingumu?
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pamena, kad 1992 m. būtent Kaune atsirado tikriausiai net pirmasis Lietuvoje vakarietiško tipo grafitis. Tuomet Karaliaus Mindaugo prospekte „Respublikos“ viešbučio-pastato vaiduoklio gelžbetoninė tvora pasipuošė žinomo menininko JAV lietuvio Jono Kimo Arbo darbu su šūkiu „Būk laisva!“.
Vėliau Kaune pradėjo daugėti grafičių ir užrašų, neretai tiesiog kaip vandalizmas. Situacija pasikeitė, kai atsirado legalių grafičių sienų ir vietų. „Vienos tokių buvo sienelės M. K. Čiurlionio ir Kęstučio gatvėse. Ėmė rastis įvairių tam skirtų festivalių, pavyzdžiui, „Nykoka“. Iki tol šie dalykai daugelį metų vyko stichiškai“, – pasakojo S. Rimas.
2017 m. pradėta iniciatyva „Kauno akcentai“. Per šią programą finansuojamas įvairių meno kūrinių įgyvendinimas miesto viešosiose erdvėse. Greta tūrinių, dizaino objektų per tuos metus finansuojamas ir neofreskų atsiradimas.
Procesą paspartino platforma „Gyvos sienos“, skirta piešinių norinčių pastatų savininkams ir idėjų turintiems gatvės menininkams suvesti. Šiuo metu yra daugybė įregistruotų sienų, ant kurių galima kurti grafičius. Menininkai jas rinktis gali ir pagal sudarytą specialų žemėlapį.
Beje, įgyvendinus pirmuosius darbus susigriebta, kas laukia meno kūrinio, jeigu daugiabutį bus nuspręsta atnaujinti. Tad, teikiant paraišką programai „Kauno akcentai“ piešiniui perkelti ant sienos, siūloma įtraukti ir jos apšiltinimą.
Netikėtumas: Sąjungos a. 14 namą puošia „Skliautas“ – piešinys, kokio nesitikėtum ant pavargusio daugiabučio. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Kūrinių įvairovė
Ryškiausi Kauno gatvės menininkai žinomi ne tik visoje Lietuvoje. „Tenka stebėti, kad daug kūrinių atsirado ir kituose miestuose ar rajonuose. Mūsų kūrėjai kviečiami į užsienio festivalius. Kartu auga menininkų meistriškumas ir piešinių kokybė Kaune“, – sakė S. Rimas.
Jis atkreipė dėmesį, kad mieste daugėja kūrinių įvairiais tautiniais motyvais: su baltų raštais, istorinėmis temomis, ne vien dekoratyvinių, bet ir gilesnės prasmės.
Kaip išskirtinį, S. Rimas paminėjo ir Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, esantį darbą ant senučiuko daugiabučio. Timotiejus Norvila-Morfai su gyventojų palaiminimu vieną sienų pavertė kontrastingu realybei vaizdu – ištapė renesansinės architektūros motyvais. „Sukonstruota daugiaprasmė žinutė. Nagrinėjama estetikos problematika, kas yra gražu, o kas bjauru“, – svarstė S. Rimas.
Jis neslėpė, kad jam asmeniškai ne visi piešiniai ant sienų yra prie širdies. Yra ir tokių, kurių nei estetika, nei idėja nepatinka, bet meno kūriniai ir neprivalo visiems patikti.
Susidomėjimas: užklausų dėl L. Goldberg portreto ant Kęstučio g. 16B pastato sienos gauta ir iš daugybės užsienio leidinių. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Iš geriausių idėjų
Būtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek Kaune yra gatvės meno darbų. Vieni kuklesni ir itin mažo formato, kiti – per visą sieną. 2017 m. buvo išleistas Kauno gatvės meno gidas. Jame – keli šimtai piešinių.
„Nėra ribos, kada miestas bus pasisotinęs gatvės meno, – mano S. Rimas. – Norėtųsi proveržio platformoje „Gyvos sienos“ ir programoje „Kauno akcentai“, kad menininkai nepamirštų jų, naudotųsi galimybėmis. Miestas galėtų rinktis iš pačių geriausių idėjų, daugėtų aukštos kokybės meno.“
Pernai per programą „Kaunas akcentai“ buvo įgyvendinta 20 projektų, iš jų trys – neofreskos. Tai Morfai išpiešta „Knygų siena“ M. K. Čiurlionio gatvėje, „Tautų draugystės medis“ ant Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ir „Žilvičio žvėrynas“ ant „Žilvičio“ vaikų darželio. Yra piešinių, kurie finansuojami privačiomis, asmeninėmis ar įmonių lėšomis.
Mėgstamiausias S. Rimo ir daugybės kauniečių per „Kauno akcentus“ įgyvendintų darbų yra atgimęs „Sėjėjas“ – unikalus klasikinio ir gatvės meno sintezės objektas.
Skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūrą „Sėjėjas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Morfai papildė idėja sieną, esančią už jos, nusagstyti žvaigždėmis. Tamsiuoju paros metu įjungus apšvietimą, skulptūros šešėlis ir žvaigždės susilieja, sukurdamos naują vaizdinį, – žvaigždes sėjantį valstietį.
„Tai originalus, su mintimi, subtilus darbas. Nepretenzingas. Apskritai galvočiau, kad dažnai menas neturėtų transformuoti erdvės, urbanistinės architektūrinės aplinkos, neturėtų tapti dominante. Pagrindinėse miesto erdvėse jau gausu ypač tūrinių kūrinių, bet dar yra laisvų aikščių, parkų skverų, kuriuose kokių nors meno objektų galėtų atsirasti. Dar daugiau erdvės, kur galima būtų plėstis, – daugiabučių rajonai“, – kalbėjo S. Rimas.
Ar suderinama paveldinis pastatas ir gatvės menas? „Sudėtinga, bet įmanoma. Turime gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Lietuvos švietimo istorijos muziejus. Piešinys pastatą pagyvina, jo architektūros nelaužo, neiškreipia architektūrinės idėjos. Vis dėlto daug įvairių prašymų, pasiūlymų, pateiktų per „Kauno akcentų“ programą, esame ir atmetę“, – sakė S. Rimas ir vylėsi, kad mažės nelegalių užrašų, piešinių ypač ant istorinių pastatų.
Pamenate: Kauno paveikslų galerijos siena mena garsius grafičių meistrus „Os Gemeos“. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Kas domina turistus?
„Gatvės menas yra labai vertinga priemonė kalbėti apie tai, kas mums įdomu, pasakoti apie dabarties aktualijas ir praeities istorijas“, – sakė „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Poderytė.
Piešiniai sulaukia didelio ne tik vietinių, bet ir svečių dėmesio, tad labai praverčia Kauno gatvės meno žemėlapis, kuris neseniai atnaujintas. „Piešinių ant sienų visuma yra tarsi gyvas organizmas. Jie keičiasi, kai kurių jau ir nebelikę. Tokios neofreskos yra dar vienas būdas žmonėms reflektuoti savo kasdienybę, kas dabar vyksta, ir praeities įvykius“, – vertino A. Poderytė.
Nėra ribos, kada miestas bus pasisotinęs gatvės meno.
Ji išskyrė programos „Kaunas 2022“ Istorijų festivalio dalį – freską, kurioje įamžinta viena žymiausių Izraelio kultūros kūrėjų Lėja Goldberg. Portretas nupieštas ant Kęstučio g. 16B pastato sienos.
„Buvo didelis užsienio žurnalistų susidomėjimas, sulaukėme prašymų atsiųsti nuotraukų, daugiau informacijos. Taigi sudomina kai kurie atskiri piešiniai. Paminėtina ir Kiemo galerija su savo įdomiais dalykais“, – kalbėjo A. Poderytė.
Anot jos, vienas labiausiai turistų ir vietinių akį traukiančių piešinių – viena pirmųjų neofreskų Kaune – išminčius su pypke prie Kauno pilies, ant buvusios gamyklos „Lituanica“ pastato sienos (autoriai Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus).
„Mūsų Turizmo skyriaus vienas skiriamųjų ženklų – katinukas – atėjęs iš gatvės meno. Jis figūruoja ir mūsų parduodamoje atributikoje“, – pastebėjo A. Poderytė.
Dešimtmetis: V. Jako idėja puoselėti kiemą ir istorinę atmintį išsirutuliojo iki Kiemo galerijos. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Įaugę į aplinką
Vienas seniausių gatvės meno kūrinių, pašnekovės žiniomis, yra ant Kauno paveikslų galerijos pastato. Ant jo yra dviejų brazilų brolių menininkų Gustavo ir Otavio Pandolfo, prisistatančių kaip „Os Gemeos“, darbas.
„Tokio aukšto lygio kūrėjų darbų turime savo mieste, tik kai kurie kūriniai taip įaugę į aplinką, kad neretai į juos nebeatkreipiame dėmesio, o be reikalo“, – sakė A. Poderytė.
Minėtas brolių darbas atskleidžia žaismingą Kauno bruožą. Čia dera ir klausimas apie Jurgio Mačiūno aikštę. Kuo ji ypatinga? Tuo, kad galima patekti tik kartą per metus, nes yra labai judrioje vietoje.
Suderinta: Lietuvos švietimo istorijos muziejus – paveldosauginis pastatas, bet „Tautų draugystės medis“ įsikomponavo taikliai. / Regimanto Zakšensko nuotr.
„Kiemo galerija“: kas slypi už piešinių
Piešiniais ant pastatų sienų ir kitais meno kūriniais ypač garsėja Kiemo galerija E. Ožeškienės gatvėje. Šiame kieme gyvenantis galerijos po atviru dangumi įkūrėjas menininkas Vytenis Jakas pasakojo, kad smalsuolių sulaukia ir žiemą, ir vasarą.
„Vasarą gal net ir per daug“, – šyptelėjo V. Jakas, tačiau nesiskundė galerijos populiarumu. Pats to ir siekė, kad kuo daugiau žmonių norėtų susipažinti su įdomiomis, nors kartu ir skaudžiomis šio kiemo gyventojų asmeninėmis istorijomis, kad „žmonės pažintų, pajaustų šios idėjos gylį“.
„Dažnai tenka girdėti, kad informacijos norisi ne tik vaizdais, bet ir raštu. Norisi daugiau sužinoti, kas slypi už vieno ar kito piešinio, kokia to gyventojo istorija“, – apie parengtą ir iškabintą informaciją turistams sakė V. Jakas. Prireikė daugybės laiko, kol visa tai suguldė ant popieriaus, sugalvojo, kaip informaciją pateikti koncentruotai.
Sprendimas: skulptūra „Sėjėjas“, sujungta su gatvės menu, įgavo dar daugiau prasmių. / L. Mykolaičio ir Kauno miesto savivaldybės nuotr.
„Fiksavau viską. Tai vadinu socialiniu projektu. Ši patirtis galėtų būti prasmingu pavyzdžiu ir kitiems kiemams, ir nebūtinai Kauno. Idėja dalijamės su visais. Tai, ką darome, yra unikalu, padiktuota būtent šios vietos. Kitose vietose idėja galėtų transformuotis į kitus kontekstus. Mano tikslas – kad erdvę, kurioje gyvename, matytume kūrybiškai“, – aiškino menininkas.
Kas toliau? Prašys savivaldybės pagalbos. Nori tęsti portretų galeriją. Baigtinio freskų, kitų meno kūrinių skaičiaus kieme nenumatyta. „Tiesiog vyksta gyvenimas. Atsiranda naujų, seni atnaujinami ar keičiami. Ir kaimynai prisideda. Neįsivaizduoju, kad projektas galėtų būti baigtinis“, – sakė V. Jakas.
„Jeigu pastebėjote, dramblys jau sumažėjo“, – mostelėjo menininkas. Didįjį padovanojo vieno kaimo bendruomenei. Buvo etapas, kai kieme nebuvo, kur padėti šį dramblį, todėl teko atsisveikinti. Vėliau, kai buvo baigti remontai, pasidirbdino mažesnį ir kompaktiškesnį. Jį galbūt pasitelks ir kokioms nors akcijoms.
Kūrėjas svarsto interneto puslapio idėją, kur tilptų ne tik aprašymai, nuotraukos, bet ir kiemo gyvenimą, šventes atspindintys vaizdo įrašai.
„Fiksuoju, kad tie dalykai išliktų ir tada, kai jų nebebus. Tai kiemo gyvenimo atspindys. Nuotraukose – kuriantys menininkai, jų ir gyventojų darbo emocijos, įvairios idėjos, kaip jos buvo įgyvendinamos. Kūrybinės dirbtuvės“, – vardijo V. Jakas. Dėl naujų sumanymų planuoja teikti paraišką programai „Kauno akcentai“. „Taip daugiau darbų galima nuveikti“, – sakė kaunietis ir pastebėjo, kad visame mieste, visuose kiemuose pilna įvairiausių istorijų. „Jos tiesiog po kojomis mėtosi. Kad ir kur eitum, daug visko užtiktum“, – apie laukiančius atradimus užsiminė V. Jakas.
Keverzonės ant Taikos prospekto daugiabučių – ne per vieną vakarą? 1
