Graikinių riešutų prekybos centre nusipirkęs klaipėdietis nė neįtarė, kokių dar "skanėstų" įsigijo kartu su šiuo baltymų šaltiniu. Namuose praplėšus pakuotę paaiškėjo, kad ji pilna ne tik riešutų, bet ir baltų, judančių kirmėlaičių. Versijų, kaip šios "gyventojos" atsirado pakuotėje, apstu, tačiau kuri tikra, pečiais šiandien gūžčioja ir pardavėjai, ir tiekėjai.

Pirko sportuojančiam sūnui

Klaipėdietis Mindaugas (pavardė redakcijai žinoma) į viename didžiųjų uostamiesčio prekybos ir pramogų centrų esančią parduotuvę "Maxima" nukulniavo lapkričio 13-osios vidurdienį.

Tądien jis pirko įprastas, kasdien naudojamas prekes, maisto produktų. Apie tai liudija ir klaipėdiečio turimas kasos čekis.

Apžiūrinėdamas prekes bei vis pildydamas jomis pirkinių krepšį uostamiesčio gyventojas stabtelėjo ir prie lentynų, kur išrikiuoti įvairiausių rūšių riešutai bei džiovinti vaisiai pakuotėse.

Įvertinęs asortimentą Mindaugas išsirinko 100 gramų gliaudytų graikinių riešutų pakuotę. Ant jos nurodyta, kad riešutai geriausi iki kitų metų rugpjūčio 30 dienos.

Šis skanėstas turėjo būti skirtas sportuojančiam klaipėdiečio sūnui.

"Buvau skaitęs, kad graikiniuose riešutuose yra daug baltymų. Pamaniau, jog sportuojančiam sūnui būtų naudinga, jam ir pirkau", – dėstė pašnekovas.

Vis dėlto klaipėdiečio sūnui šiais riešutais taip ir neteko pasimėgauti. Vos tik pirkinius parsivežęs namo ir ištraukęs juos iš krepšio, Mindaugas apstulbo pamatęs, kad sūnui skirtoje pakuotėje – ne vien riešutai.

Akyliau į riešutus joje įsižiūrėjęs gyventojas išvydo, kad ten knibždėta knibžda kirmėlių. Pakuotėje jau šliaužiojo keliolika baltų kirmėlaičių, o patys riešutai buvo tarsi įsukti į voratinklį.

Pašnekovas pripažino nesikreipęs nei į prekybos centro atstovus, nei į riešutų tiekėjus.

Dėl incidento apgailestauja

Kaip kirmėlės galėjo atsirasti riešutų pakuotėje ir kodėl apie tai nieko nežinojo pardavėjai – klausimas, į kurį atsakymas glūdi kažkur "anapus".

Prekybos centras ir riešutų pakuotojai negalėjo tiksliai pasakyti nei kada riešutuose atsirado minėtų "gyventojų" kolonija, nei kaip tokia prekė galėjo atsirasti prekybos centro lentynoje.

Neaišku ir tai, kiek pirkėjų galėjo įsigyti tokių pakuočių.

Bendrovės "Maxima LT" Komunikacijos skyriaus vadovės Renatos Saulytės teigimu, sunku įvardyti ir tai, kuriame riešutų kelio etape buvo užkrėstos šios prekės.

Kenkėjai graikiniuose riešutuose, anot jos, galėjo atsirasti prekei patekus į kenkėjams daugintis palankias sąlygas, kai vyrauja teigiama temperatūra ar yra daugiau drėgmės. Taigi, nepageidaujami gyviai įsiveisti galėjo bet kuriame prekės gaminimo, laikymo ar transportavimo etape.

"Apgailestaujame dėl šios nemalonios situacijos. Stengiamės užtikrinti, kad "Maxima" parduotuvėje būtų parduodamos tik kokybiškos prekės", – pažadėjo R.Saulytė.

Tikrino visas parduotuves

Pašnekovės teigimu, apie šį nemalonų incidentą "Maxima" sužinojo tik iš dienraščio.

Prekybos centro informacinėje linijoje nebūta nė vieno pranešimo apie kirmėles riešutuose.

Skundų nesulaukė ir Taikos pr. esančiame prekybos ir pramogų centre "Akropolis" įsikūrusios parduotuvės atstovai.

Vos tik gavus šią žinią, imtasi prevencinių patikros veiksmų ne tik toje parduotuvėje, kurioje Mindaugas įsigijo riešutų su kenkėjais, bet ir kitose to paties tinklo parduotuvėse.

"Patikrinome visą partiją tiek toje parduotuvėje, tiek ir perspėjome kitas parduotuves, kad šie riešutai būtų patikrinti kitur. Nieko panašaus neradome, taip pat daugiau jokių skundų dėl šios rūšies galbūt nekokybiškų riešutų nesame gavę", – po atliktų tikrinimų teigė R.Saulytė.

Pašnekovė priminė, kad įsigijęs nekokybišką prekę klientas ją visada gali grąžinti ir jam bus sugrąžinti sumokėti pinigai. Svarbu tik turėti pirkimo kvitą.

Visko pasitaiko

Prekybos tinklo atstovė patikino, kad tokie atvejai nėra dažni, tačiau pavienių vis dėlto pasitaiko.

"Dirbame laikydamiesi visų higienos normų ir taisyklių", – teigė R.Saulytė.

Gyviai į maisto produktus, anot pašnekovės, gali patekti laikant produktus netinkamai arba neužkrėstus produktus laikant greta produktų, kurie jau turi užkratą. Vyraujant palankioms sąlygoms, šie gyviai dauginasi ir užkrečia kitus maisto produktus.

"Mes savo ruožtu nuolatos valome ir dezinfekuojame patalpas, o pasitaikius panašiems atvejams informuojame visas savo parduotuves bei tiekėjus, kad ši problema kaip įmanoma greičiau būtų išspręsta", – dėstė "Maximos" atstovė.

Prekė iki atsiduria ant pirkėjo stalo patenka ne į vienas rankas. Anot R.Saulytės, jų patikra vykdoma periodiškai "Maxima" sandėliuose ir parduotuvių lentynose.

Patikros esą vykdomos ir kraunant, papildant prekes, valant lentynas bei vykdant kitus prevencinius veiksmus.

"Mūsų įmonėje sudaryta kenkėjų priežiūros programa, pagal kurią nuolatos atliekama patikra, o kontrolę ir naikinimą padeda vykdyti įmonė, su kuria esame sudarę sutartį", – apie kovą su šliaužiojančiais gyviais pasakojo pašnekovė.

Skundų bendrovei nebuvo

Ant riešutų pakuotės nurodyta, kad juos pakuoja bendrovė "Baltic Supply", įsikūrusi Vilniaus rajone. Ji veiklą vykdo nuo 2007-ųjų ir tiekia džiovintus vaisius, riešutus bei valgomąsias sėklas.

Kaip teigiama oficialiame bendrovės tinklalapyje, šiuo metu įmonė yra viena didžiausių šios kategorijos tiekėjų Lietuvoje.

Produkcija tiekiama mažmeninės prekybos tinklams, konditerijos produkcijos gamintojams ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse, Šiaurės, Rytų Europoje.

Bendrovės vadovas Rimantas Kaminskas patikino, jog kirmėlės riešutuose galėjo atsirasti įvairiais būdais.

"Sunku pasakyti, kaip šie gyviai galėjo įsiveisti. Produktas vežtas vasarą, gali būti pažeistos laikymo sąlygos. Galbūt pervežant, galbūt dar kitur. Šis produktas yra jautrus, ir vabzdys, nutūpęs bet kur, gali pernešti tokį užkratą", – paaiškino pašnekovas.

Vis dėlto R.Kaminskas abejojo, kad gyviai riešutuose atsirado jau šiems pasiekus prekybos centrą. Anksčiau panašių skundų bendrovė nėra sulaukusi.

Pašnekovo teigimu, tokių bėdų tikimybė išauga vasarą, mat oro temperatūra tampa palanki organizmams veistis.

"Čia – kaip lietuviškuose obuoliuose", – palygino R.Kaminskas.

Bendrovės direktorius pasakojo, kad prieš supakuojant visi produktai yra specialiai apdorojami. Šios procedūros metu žūsta visi kenkėjai ir užkratai.

Minėtas veiksmas atliekamas prekės kilmės šalyje, todėl pakuotojus produktai pasiekia jau be užkratų ar papildomų "gyventojų".

Gyvių negali būti

Maisto produktus bei jais prekiaujančius verslininkus uostamiestyje kontroliuojančios Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Baužos teigimu, maisto produktuose aptikus panašius gyvius ar tai, ko neturėtų būti, pirmiausia vertėtų kreiptis į pardavėją bei informuoti minėtą tarnybą.

Tiesa, kreiptis geriau nepažeidus gaminio pakuotės.

Tarnyba įvertina visą prekės, dėl kurios skundžiamasi, partiją ir, jeigu įtarimai pasitvirtina, stabdoma prekyba tuo produktu.

"Nesvarbu, ar tų kirmėliukų ten buvo daug, ar ne. Maisto produktuose ar pašaruose jokių kirmėlyčių negali būti. Prekybos tinklai tai žino, tačiau per maisto grandinę, sandėlius – visko būna", – pastebėjo A.Bauža.

Skundžiasi ir dėl vandens

Pašnekovo teigimu, nuo šių metų pradžios Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 272 vartotojų skundus dėl nekokybiškų maisto produktų ar su maistu susijusių paslaugų teikimo.

Iš visų šių skundų 80 atvejų įtarimai pasitvirtino, tai atitinka 29,4 proc.

Klaipėdiečiai skundžiasi dėl įvairių dalykų – kliūva prekybininkai, geriamojo vandens kokybė, maisto produktus pakuojančiųjų darbas.

Tarnybos atstovai nenorėjo atskleisti, kuriais prekybos tinklais skundžiamasi, tačiau pastebėjo, kad kritikos strėlių sulaukia dauguma.

Skelbė netikrą pavojų

Per šiuos metus tarnyba dar nesulaukė nė vieno skundo dėl nekokybiškų riešutų ar pranešimų apie maisto produktuose apsigyvenusius gyvius.

Praėjusiais metais vienas gyventojų skundėsi grikiuose atradęs gausybę kirmėlių, tačiau patikrinus prekybos vietą jo skundas nepasitvirtino.

2013-aisiais skųstasi dėl kruopose šliaužiojusių gyvių, tačiau ši informacija taip pat buvo netikras pavojus, o po kurio laiko besiskundęs gyventojas informavo savo spintelėje radęs panašių gyvių, todėl tikėtina, kad taip jie ir pateko į įsigytas kruopas.

"Kirmėlės nėra dažnas skundas. Klaipėdoje dabar tokios problemos nėra", – patikino A.Bauža.

Sunku patikėti, tačiau daug kam egzotiški augalai – graikiniai riešutmedžiai puikiai auga Lietuvos žemėje ir duoda nemažai derliaus.

Į Grynas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Kamilė, kuri stebėjosi, jog medis net neprižiūrimas auga ir duoda riešutų.

„Pas mus kaime auga senas graikinis riešutmedis ir visuomet prikrenta riešutų. Medžiui kažkur septini metai, kažkas seniai jį ten pasodino, tačiau jis nereikalauja jokios priežiūros. Riešutų ragavome. Jų kevalas yra minkštesnis nei įprasta, tačiau skonis visiškai identiškas, kaip graikinių riešutų, kurių galima nusipirkti ir parduotuvėje“, - sakė skaitytoja.

Tinginių medis

Ūkininkas Algirdas Jušinskas, graikinius riešutmedžius auginantis jau nemažai metų teigė, kad tai – neišrankūs medžiai tinginiams.

„Lietuvoje graikiniai riešutai auginami jau 100 metų, jie buvo atvežti į dvarus, kiekviename dvare buvo pasodintų graikinių riešutmedžių. Tie dvarininkai, matyt, buvo ne žiopli žmonės, kad sugebėjo iš kažkur atsivežti tokių augalų ir juos pasodinti. Jeigu jie būtų buvę žiopli, nebūtų sukūrę ir dvarų“, - šių medžių istoriją Lietuvoje pasakojo A. Jušinskas.

Anot jo, nors mums tai egzotinis augalas, oro sąlygos čia jam yra tinkamos: „Tų žiemų buvo įvairiausių, tačiau jeigu oro sąlygos būtų nepalankios, šių medžių dvaruose nebūtų, tačiau jie atsilaikė ir išliko iki šių dienų. Be to, šiuo metu oras šyla, todėl sąlygos yra palankios. Klimato atšilimas tikrai pagerina šių medžių augimą, kadangi jie yra šiltesnių kraštų augalai.“

„Dėl derliaus svarbu žmogaus operatyvumas. Jeigu esate dvidešimt keturių metų ir šiandien pasodinsite riešutmedį, kai būsite 30 metų jau valgysite riešutus. Bet kitas žmogus būdamas 60 metų abejoja ar sodint šį augalą, yra keista. Reikia sodinti ir kuo greičiau, tada sulauksi derliaus. Derlius būna tikrai didelis“, - teigė A. Jušinskas.

Anot ūkininko, norint auginti šiuos medžius per daug nieko nereikia žinoti, kadangi tai yra tinginio medžiai: „Jis auga ten, kur niekas kitas neauga, jo prigimtis: kalnai, uolos, dykinės, todėl jie nereiklūs dirvos sąlygoms, be to, jiems nereikia jokios agrotechnikos, nereikia jų genėti, nereikia purkšti. Gali pasodinti medį ir pamiršti. Žinoma, reikia šiek tiek meilės skirti.“

Riešutai gydo

Delfi.lt jau rašė, kad ūkininkės iš Kauno Ritos Bulaukienės ūkyje taip pat auga graikiniai riešutai, jai laukti derliaus teko apie 10 metų.

Moteris pasakojo, kad per tą laiką augalai buvo nukentėję ir nuo šalnų, ir nuo gyvūnų. Taip pat ji pasakojo, kad auginant riešutmedžius, tenka padirbėti. O graikiniai riešutai turi ir gydomųjų savybių.

„Graikiškus riešutus galima gliaudyti ir valgyti vienus, galima naudoti konditerijos gaminiams – pyragams, sausainiams. Žinau, kad kai kurie žmonės, suvalgę riešutus, neišmeta ir jų pertvarėlių, jas naudoja arbatoms, prieš vartojimą užpila spiritiniu gėrimu. Sakoma, kad šios riešutų pertvarėlės yra vaistas nuo įvairių ligų. Taigi riešutus perka ir liaudies medicina besidomintys žmonės“, – pasakoja ji.

Yra nemaža rizika

Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė teigė, kad auginant tokius augalas vis gi yra rizika.

„Tai yra ne mūsų krašto augalas, bet jis yra auginamas Lietuvoje. Žinau, kad Žvėryno kieme žmonės turi didžiulį medį ir kelis maišus riešutų kasmet susirenka. Žinoma, visuomet yra rizika. Jeigu nebus šalnų žydėjimo metu, bus riešutų, jeigu žiedai nušals, riešutų nebus. Rizika yra kol kas, bet klimatas gali ir šiltėti“, - sakė T. Jokšienė.

Anot jos, šiltas pavasaris, dar nereiškia, kad sąlygos šiems augalams yra geros: „Dabartinė šiluma nieko nereiškia, jeigu bus minusinė temperatūra, kai prasiskleis žiedai, jie nušals ir derliaus nebus. Čia kalbama apie tas vėlyvąsias šalnas, gegužės mėnesį, kai pradeda žydėti visi sodai.“

Botanikės teigimu, svarbiausia, sodinant tokį medį Lietuvoje būtų ieškoti užuovėjos.

„Jis yra savotiškas medis, Lietuvoje jam tikrai reikėtų ieškoti užuovėjos, kad šalti vėjai nepūstų, apsaugoti nuo jų, jeigu auginame pavienius medžius, tiktų uždari kiemai. Uždengti jų, kad apsaugotume žiedus, tikrai neįmanoma, nes tai yra didžiuliai medžiai“, - pasakojo T. Jokšienė.

Keli patarimai

- Patartina sodinti ne jaunesnius kaip 2-4 metų sodinukus, nes riešutmedžių šaknys labai trapios ir jei iškasant nutraukiamos, augalas neprigis.

- Venkite juos sodinti lygioje vietoje – žiemą riešutmedžiai čia labiausiai nukenčia, o geriausia parinkti vakarinį kalvos šlaitą.

- Dirvožemyje būtinai turi pakakti kalcio ir magnio, nes tai reikalinga riešutų kevalų susidarymui.

- Būtų gerai sodinti ne vieną, o 3-4 riešutmedžius, nes jiems reikalinga kryžmadulka.

200 tonų. Tokį kiekį graikinių riešutų per metus suvartoja lietuviai. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, vitaminai, antioksidantai, gaunami valgant šiuos riešutus, yra svarbūs imuninei organizmo funkcijai, smegenų veiklai, kovai su laisvaisiais deguonies radikalais ir uždegiminiais organizmo procesais.

Graikiniai riešutai nuo senų laikų buvo labiausiai paplitę aplink Kaspijos jūrą, kur buvo vadinami persiškais riešutais. IV a. romėnai atvežė šiuos riešutmedžius į Europą ir nuo to laiko jie čia auginami.

Grakiniai riešutmedžiai šiuo metu auga daugelyje Europos, Amerikos, Australijos vietų, jų aptikti galima ir Lietuvoje. Į Lietuvą graikiniai riešutai dažniausiai ateliauja iš Moldovos ir  Ukrainos.

Šių riešutų auginimas reikalauja atsidavimo ir kantrybės – pasodinus riešutmedį, tenka laukti nuo penkerių iki septynerių metų, kol medis išaugs ir duos derlių.

Graikinių riešutų derliaus nuėmimas pradedamas rugpjūčio pabaigoje, o parduotuvių lentynas šviežias riešutų derlius pasiekia lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. Šiuo metų laiku riešutai būna patys šviežiausi – tuo įsitikinti galima įvertinus jų skonį ir spalvą. Švieži graikiniai riešutai būna nekartūs, charakteringo skonio, o perlaužto branduolio spalva – balta, ne gelsva.

Gydytoja dietologė E.Cikanavičiūtė pasakoja, kad  "British Journal of Nutrition" buvo publikuotas tyrimas, kurio metu aštuonias savaites tirti 64 studentai. Pusei jų papildomai buvo duodama graikinių riešutų, kitai pusei – placebo. Nustatyta, kad studentai, gavę papildomą kiekį graikinių riešutų, pasižymėjo geresniu gebėjimu kritiškai mąstyti ir pateikti motyvuotas išvadas.

"Graikiniai riešutai pasižymi vienu didžiausių baltymų kiekių iš visų riešutų. Baltymai yra pagrindinė statybinė audinių ir organų medžiaga", – sako E.Cikanavičiūtė.
Anot gydytojos, šie riešutai taip pat pasižymi ir dideliu polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiu. Vieno riešutų užkandžio porcija (30 g) turi net 10 g polinesočiųjų riebalų rūgščių, o iš jų – net 500 mg organizmui labai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių.

Gydytoja dietologė pasakoja, kad graikiniais riešutais galima keisti mažiau sveikus, dažnai vartojamus produktus, tokius kaip saldumynai, įvairūs kepiniai ar kiti maža maistine verte pasižymintys užkandžiai.

"Svarbu atkreipti dėmesį, kad 30 g riešutų turi apie 200 kalorijų, kurių ir pakanka vienam užkandžiui per dieną. Be to, reikėtų žinoti, kad šie riešutai neturi būti sūdyti, karamelizuoti ar su kitais priedais", – pataria gydytoja.

Pasak gydytojos, reikia pažymėti, kad daugiausia antioksidantų yra graikinio riešuto luobelėje, kuri, nors ir kartoka, bet labai naudinga sveikatai, todėl prieš valgant riešutą jos nulupti nereikėtų.

Reikės

2 valgomųjų šaukštų smulkintų graikinių riešutų,

trečdalio vienos citrinos,

0,3 arbatinio šaukštelio maltos kalendros,

0,3 arbatinio šaukštelio kmynų,

4 pomidorų,

0,3 stiklinės alyvuogių aliejaus,

500 g fetos,

žiupsnelio svogūnų laiškų,

2 valgomųjų šaukštų sezamų sėklų.

Paruošimo būdas

Sūris ir pomidorai supjaustomi kubeliais ir atskiruose dubenėliuose sumaišomi su alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis ir kapotais svogūnų laiškais.

Dubenėliai su sūriu bei pomidorais uždengiami ir įdedami mažiausiai valandai į šaldytuvą.

Išėmus iš šaldytuvo, į lėkštę sudedami fetos kubeliai, ant viršaus – pomidorai ir viskas apibarstoma graikiniais riešutais, sezamų bei kalendros sėklomis ir kmynais.

Bulvių patiekalai lietuvio meniu yra gana įprasti. Keptos, virtos bulvės, bulvių košė, cepelinai, kugelis... o ar teko gaminti bulvių apkepą su graikiniais riešutais?

Reikės

4 bulvių,

2 česnako skiltelių,

200 g graikinių riešutų,

1 svogūno,

1 kiaušinio,

4 valgomųjų šaukštų miltų,

100 g maltų džiūvėsėlių,

200 g pieno,

druskos,

2 valgomųjų šaukštų sviesto,

1 žiedinio kopūsto,

kario.

Paruošimo būdas

Žiedinius kopūstus apverdame, kad kiek suminkštėtų. Išverdame bulves ir sutriname bulvių košę, į ją įdėdami 2 valgomuosius šaukštus sviesto, pildami pieną, suberdami smulkintą apkeptą svogūną ir česnaką.

Išklojame kepimo indą popieriumi ir patepame aliejumi, pabarstome džiūvėsėliais. Tada dedame sukapotus graikinius riešutus ir juos pabarstome sūriu, dedame bulvių košę ir susmeigiame žiedinius kopūstus. Užpilame tešla iš 1 kiaušinio, 4 valgomųjų šaukštų miltų, druskos ir kario prieskonių. Pabarstome sūriu ir džiūvėsėliais, šauname į orkaitę (200 C) ir kepame apie 15 min.

200 tonų. Tokį kiekį graikinių riešutų per metus suvartoja lietuviai. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, vitaminai, antioksidantai gaunami su šiais riešutais yra svarbūs imuninei organizmo funkcijai, smegenų veiklai, kovai su laisvaisiais deguonies radikalais bei uždegiminiais organizmo procesais.

Kuo dar žmogaus organizmui naudingi graikiniai riešutai, kuriuo metų laiku geriausia juos valgyti, ir kaip atskirti šviežius bei sveikus riešutus, kalbamės su specialistais.

Atkeliauja iš Ukrainos ir Moldavijos

Graikiniai riešutai nuo seno buvo labiausiai paplitę aplink Kaspijos jūrą, kur buvo vadinami persiškais riešutais. IV amžiuje romėnai atvežė šiuos riešutmedžius į Europą ir nuo to laiko jie čia auginami.

Grakiniai riešutmedžiai šiuo metu auga daugelyje Europos, Amerikos, Australijos vietų, jų aptikti galima ir Lietuvoje. Pasak riešutų ir džiovintų vaisių importuojančios, bendrovės vadovo Audriaus Janiūno, į Lietuvą šie riešutai atkeliauja iš Moldavijos ir Ukrainos.

Šviežiausi gruodį

Graikiniai riešutai – graikinio riešutmedžio vaisiai. Šių riešutų auginimas reikalauja atsidavimo ir kantrybės – pasodinus riešutmedį, tenka laukti nuo penkerių iki septynerių metų, kol medis išaugs ir duos derlių.

„Graikinių riešutų derliaus nuėmimas pradedamas rugpjūčio pabaigoje, kai žali džiūstantys apyvaisiai pradeda skilinėti ir viduje esantys riešutai gali būti lengvai išimami. Parduotuvių lentynas šviežias riešutų derlius pasiekia lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje“, – pasakoja A. Janiūnas.

Jo teigimu, šiuo metų laiku riešutai būna patys šviežiausi – tuo įsitikinti galima įvertinus jų skonį ir spalvą. Švieži graikiniai riešutai būna nekartūs, charakteringo skonio, o perlaužto branduolio spalva – balta, ne gelsva.

Gerina mąstymą ir stiprina organizmą

Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pasakoja, kad 2012 m. „British journal of nutrition“ buvo publikuotas tyrimas, kurio metu 8 savaites tirti 64 studentai. Pusei jų papildomai buvo duodama graikinių riešutų, kitai pusei – placebo. Nustatyta, kad studentai, gavę papildomą kiekį graikinių riešutų, pasižymėjo geresniu gebėjimu kritiškai mąstyti bei pateikti motyvuotas išvadas.

„Graikiniai riešutai pasižymi vienu didžiausiu baltymų kiekiu iš visų riešutų. Baltymai yra pagrindinė statybinė audinių ir organų medžiaga. Be to, baltymai – tai ir įvairūs hormonai, fermentai, krešėjimo faktoriai, imuninės sistemos elementai. Trumpai tariant, organizmas egzistuoja tik baltymų dėka, tad jų netekus arba gaunant nepakankamai, organizmo funkcijoms iškyla didelė rizika“, – sako E. Cikanavičiūtė.

Anot gydytojos, šie riešutai taip pat pasižymi ir dideliu polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiu. Vieno riešutų užkandžio porcija (30 g) turi net 10 g polinesočiųjų riebalų rūgščių, o iš jų – net 500 mg organizmui labai reikalingų omega – 3 riebalų rūgščių.

„Polinesočiųjų riebalų rūgščių, kitaip vadinamų nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, organizmas pats negamina ir turi gauti su maistu. Svarbiausios iš jų yra omega – 3 ir omega – 6 riebalų rūgštys. Nepakankamas šių riebalų rūgščių vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių rizika, metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, uždegiminiais ir net vėžiniais procesais organizme. Taip pat yra duomenų, kad nepakankamas polinesočių riebalų rūgščių vartojimas turi įtakos vaikų hiperaktyvumui, išsiblaškymui, emociniam ir intelekto vystymuisi, brandai, augimui“, – pasakoja E. Cikanavičiūtė.

Per dieną – iki 30 g riešutų

Gydytoja dietologė pasakoja, kad graikiniais riešutais galima keisti mažiau sveikus, dažnai vartojamus produktus, tokius kaip saldumynai, įvairūs kepiniai ar kiti maža maistine verte pasižymintys užkandžiai.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad 30 g riešutų turi apie 200 kalorijų, kurių ir pakanka vienam užkandžiui per dieną. Be to, reikėtų žinoti, kad šie riešutai neturi būti sūdyti, karamelizuoti ar įvilkti į kitus priedus“, – pataria gydytoja.

Pasak gydytojos, reikia pažymėti, kad daugiausiai antioksidantų yra graikinio riešuto luobelėje, kuri nors ir kartoka, bet yra labai naudinga sveikatai, todėl prieš valgant riešutą jos pašalinti nereikėtų.

Pakistanietis Pundžabe vykusiame jaunimo festivalyje per minutę galva perkėlė 155 graikinius riešutus, skelbia „Sky News“.

Pranešama, kad šis rezultatas yra pasaulinis rekordas ir pretenduoja būti įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą. Rekordo autorius – Mohammadas Rashidas, užsiimantis kovos menais.

Ankstenis rekordas buvo užfiksuotas 2013 m. pradžioje Niujorke. Tada Ashrita Furmanas per minutę susidorojo su 44 riešutais. Be to, jo kakta buvo apvyniota šaliku. Tuo metu M. Rashidas riešutus skaldė be jokios apsaugos.

Apie graikinių riešutų naudą sveikatai tikriausiai žino beveik visi. Tačiau, tikrai nedaug kas žino, kada šie riešutai yra patys skaniausi ir kodėl jų sunku rasti parduotuvių lentynose spalį.

„Graikinių riešutų derliaus nuėmimas prasideda vėlyvą rugpjūtį, kai sudžiūvęs žalias riešuto kevalas pradeda atsiskirti nuo branduolio ir jį jau galima lengvai išimti. Derliaus nuėmimas tęsiasi visą rugsėjį, o spalį riešutai džiovinami. Parduotuvių lentynas jie pasiekia lapkritį, – bendrovės „Arimex“ vadovas Arnas Jurskis. – Todėl spalio mėnesį šių riešutų prekybos centruose net sunkiau rasti nei žiemą, mat jų dar nebūna pasiekęs naujas, išskirtinio skonio derlius“.

Į Lietuvą dažniausiai importuojami riešutai iš Ukrainos, kur jų auginimas prekybai niekuo nesiskiria nuo paprastų riešutmedžių prie mūsų namų. Čia nėra specialių graikinių riešutmedžių giraičių ar didžiulių plantacijų: žmonės augina po kelis medelius ir patys jais rūpinasi, tad jie nėra purškiami įvairiais chemikalais. Atėjus derliaus nuėmimo metui patys žmonės nuskina riešutus ir priduoda į supirkimo punktus, prieš tai šių riešutmedžių derlius patikrinamas gamintojų kokybės specialistų. Riešutai supirkimo punktuose yra lukštenami, o branduolys išdžiovinamas oru, taip užtikrinant riešuto kokybę viso saugojimo metu.

Graikiniai riešutai lietuvių yra vieni mėgstamiausių, o per metus jų parduodama iki 250 tonų. Panašiai mėgstami yra tik migdolai ir lazdynų riešutai.

Patarimai, kaip teisingai laikyti graikinius riešutus:

• Geriausia vieta laikyti graikinius riešutus – šaldytuvas arba šaldiklis.
• Jei riešutai bus naudojami iš karto – dėkite į šaldytuvą, jei po mėnesio ar ilgiau – laikykite juos šaldiklyje.
• Patartina riešutus laikyti toliau nuo kito maisto, kad neprisigertų nepageidaujamo kvapo. Taip užtikrinsite riešutų gerą skonį visus metus.
• Kokybiški graikiniai riešutai turi būti bekvapiai ir šiek tiek saldaus skonio. Jei nuo riešutų sklinda kvapas panašus į dažų skiediklio, tai pirmas požymis, kad jie yra pažeisti šilumos ir netinkami vartoti.
• Jei perkate riešutus sandarioje (vakuumo) pakuotėje, galite juos ten ir palikti, kol nepradarote – taip supakuoti graikiniai riešutai išlaiko gerą skonį bei kokybę net ir visus metus.
• Jei jau atidarėte maišelį, reikėtų riešutus suberti į sandarų indą, kad išsilaikytų geras skonis.

Jaunasis kulinaras Paulius Strasevičius šiandien siūlo pasigaminti vištienos su graikiniais riešutais.

Reikės:

1 kg vištienos filė;

180 g rikotos sūrio;

žiupsnelio šviežio čiobrelio;

3 šaukštų alyvų aliejaus;

1 šaukšto sviesto;

3 česnako skiltelės;

2 saujos špinatų;

Saujelės graikinių riešutų;

Prieskoniai: druska, pipirai, raudonosios paprikos, karis ir universalūs prieskoniai vištienai;

Gaminimas:

1. Pasiruošiame vištieną. Apibarstome ją druska, pipirais ir marinuojame tol, kol padarysime rikotos užtepą vištienai;

2. Rikotą sudedame į indą ir sumaišome su susmulkintais čiobreliais. Dedame druskos ir pipirų. Nepamirškite paragauti, ar nieko netrūksta;

3. Nuo vištienos atsargiai nulupame odelę ( tačiau ne iki galo). Tepame ant mėsos rikotos užtepą ir uždedame odelę. Tą patį padarome su visais vištienos gabaliukais. Tuomet apibarstome priekoniais;

4. Įkaitiname orkaitę iki 200 laipsnių. Vištieną dedame į kepimo indą ir pilame aliejuje. Tuomet įdedame česnako;

5. Dedame į orkaitę ir kepame apie 30min.;

6. Kol vištiena kepa, peiliu susmulkiname riešutus ir špinatus. Po 30 min kepimo į kepimo indą ant vištienos sudedame špinatus ir riešutus.Kepame dar 5min.;

7. Traukiame iš orkaitės ir patiekiame vištieną.