Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse jau nuo Velykų antrosios dienos bus leidžiama važiuoti maksimaliu 130 km/val. greičiu, o greitkeliuose – 120 km/val. greičiu.

Keliuose su asfalto danga maksimalus leistinas greitis išlieka toks pat – 90 km/val., o kituose keliuose – 70 km/val.

Taip pat primenama, kad mažesnę nei 2 metų vairavimo patirtį turintys vairuotojai magistralėse gali važiuoti 100 km/val., greitkeliuose – 90 km/val., o keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/val. greičiu.

Artėjant balandžiui, turėtų suklusti ir vairuotojai, šaltąjį sezoną savo automobiliams rinkęsi dygliuotas padangas, mat jas pasikeisti vasarinėmis privaloma iki balandžio 10 d. To nepadariusiems grės baudos nuo 50 iki 100 eurų.

Šis reikalavimas galios iki kovo 31 dienos – vasaros sezonu leidžiamas 130 kilometrų per valandą greitis.

110 kilometrų per valandą greičio ribojimas nuo pirmadienio įsigalioja ir greitkeliuose. Nuo balandžio iki lapkričio čia leidžiamas 120 kilometrų per valandą greitis.

Kituose keliuose maksimalus leistinas greitis nekinta, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija, esant sudėtingesnėms eismo sąlygoms, vairuotojus ragina važiuoti lėčiau, laikytis didesnio atstumo, neskubėti kelyje.

„Kelionės sėkmė apie 90 proc. priklauso nuo žmogaus veiksmų, todėl labai svarbu dalyvaujant eisme daryti teisingus sprendimus. Nepasirinktas saugus greitis, leistino greičio viršijimas yra dažniausia eismo įvykių priežastis, todėl vairuotojams nuolat primename visada atsakingai rinktis greitį“, – sako Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Nuo lapkričio 1 dienos taip pat leidžiama naudoti dygliuotas padangas. Naudojant tokias padangas būtina prisiklijuoti skiriamąjį ženklą.

Nuo lapkričio 10-osios bus draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis.

Be kitų kelių, demonstrantai blokavo automagistralę AP7 La Chonkeroje, netoli Cheronos miesto Ispanijos rytuose.

Ši akcija buvo surengta kitą dieną po visuotinių rinkimų, per kuriuos premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistai išliko stipriausia grupė parlamente, bet jų pozicijos susilpnėjo. Tuo metu į trečią vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“, griežtai pasisakanti prieš separatizmą.

Automagistralę netoli sienos su Prancūzija blokavo dešimtys automobilių, o apie 300 žmonių ėmėsi statyti barikadą, pranešė ten esantis naujienų agentūros AFP fotografas.

Dalis demonstrantų stato sceną ir garsiakalbius, atvežtus į protesto vietą furgonais.

Katalonijos regiono kelių departamentas patvirtino, kad Chonkeroje blokuojamas abiejų krypčių eismas automagistrale AP7.

Šį protestą organizuoja nauja mįslinga grupė „Demokratijos cunamis“. Praeitą mėnesį ji pasiuntė tūkstančius žmonių blokuoti Barselonos oro uosto; tąsyk kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų.

„Ši mobilizacija yra šauksmas tarptautinei bendruomenei, kad ji priverstų Ispanijos valstybę suprasti, jog vienintelis įmanomas kelias – atsisėsti ir kalbėtis“, – sakoma šios grupės pranešime jos sekėjams, išplatintame per susirašinėjimo programėlę „Telegram“.

Radikali separatistų grupė CDR taip pat paragino savo šalininkus vykti į La Chonkerą blokuoti magistralės.

Kataloniją jau kelias savaites krečia dideli ir kai kada smurtiniai regiono nepriklausomybės protestai, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui paskelbus iki 13 metų įkalinimo bausmes devyniems katalonų politikams ir aktyvistams už jų vaidmenį nesėkmingai mėginant 2017 metais paskelbti suverenitetą.

Demonstrantai dažnai ragindavo nutraukti susisiekimą tarp Ispanijos ir Prancūzijos keliais ir geležinkeliais. Daug parduotuvių Barselonoje per demonstracijas taip pat užsidarė, tad vis labiau nerimaujama dėl neramumų poveikio verslui Ispanijos antrajame pagal dydį mieste.

Remiantis policijos statistika, praėjusiais metais iš viso buvo užfiksuota daugiau nei 200 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Vien magistraliniuose šalies keliuose Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Panevėžys fiksuoti 2 682 greičio viršijimo atvejai. Šiemet situacija išlieka panaši – minėtose kelių ruožuose per pirmąjį pusmetį pareigūnai užfiksavo beveik 2 tūkst. greičio viršijimo atvejų.

Šiurkščių pažeidimų netrūksta

Nors lietuviai nevengia stipriau spustelėti akceleratoriaus pedalą, pareigūnų teigimu, situacija šalies keliuose pamažu gerėja. Vis tik šiurkščių KET pažeidimų, policijos teigimu, vis dar neišvengiama ne tik magistraliniuose, bet ir kituose Lietuvos keliuose. Dažniausi pažeidimai – vairuotojai viršija nustatytą važiavimo greitį, nesilaiko lenkimo, manevravimo taisyklių, vairuoja chuliganiškai ar būdami neblaivūs, elgiasi nepagarbiai su kitais eismo dalyviais.

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pastebi, kad kasmet dėl greičio viršijimo įkliūva tūkstančiai pažeidėjų, taip pat neretai įvyksta skaudžios avarijos, nusinešančios žmonių gyvybes ar rimtai sutrikdančios sveikatą.

Vasarą įvykių pagausėja dėl intensyvesnio eismo, ypač kelionių į gamtą ar pajūrį.

„Vasarą įvykių pagausėja dėl intensyvesnio eismo, ypač kelionių į gamtą ar pajūrį. Vis tik važiuodami atostogauti, greitkeliuose vairuotojai į savo saugumą turėtų žiūrėti atsakingai ir vairuoti susikaupę. Juk avarinė situacija greitkelyje gali susidaryti labai staigiai ir tik nuo vairuotojo reakcijos priklausys, kaip sėkmingai ji pasibaigs. Šiame kelio ruože automobiliai važiuoja skirtingais greičiais, be to, greitis, reaguojant į kitus eismo dalyvius, gali staigiai pasikeisti, dėl ko ir susidaro avarinės situacijos ar net masinės avarijos“, – pasakoja R. Pocius.

Trečdalis nelaimių – dėl viršyto greičio

Draudimo eksperto teigimu, šiuolaikinių automobilių galimybės leidžia važiuoti dideliu greičiu ir būtent tai tampa pagrindine priežastimi nepaisyti nustatytų greičio apribojimų.

„Žmonės prie vairo jaučiasi kontroliuojantys padėtį. Be to, puikiai vertina savo gebėjimus ir galvoja, kad nieko blogo nenutiks, tačiau toks mąstymas gali būti pražūtingas. Maždaug trečdalio eismo įvykių priežastis – viršytas greitis. Tokio argumento turėtų pakakti, kad tolerancijos greičio viršijimui, ypač šalies magistraliniuose keliuose, nebūtų. Juose vairuotojai taip pat turi ypatingą dėmesį kreipti ir į kitų eismo dalyvių elgseną ir prognozuoti jų veiksmus, kad galėtų nedelsiant reaguoti į pasikeitusią situaciją kelyje“, – sako R. Pocius.

Draudimo ekspertas taip pat pabrėžia, kad ne tik pats automobilis bei vairuotojo gebėjimai yra esminiai faktoriai, lemiantys, kaip greitai galima važiuoti. Eismo sąlygos, kelio dangos kokybė, transporto priemonių srautas, apšvietimas tamsiuoju paros metu – tik dalis elementų, kurie taip pat gali nulemti vairavimo kokybę.

„Pagrindiniai patarimai vairuotojams – pasirinkti saugų važiavimo greitį ir neviršyti leistino, būti atidiems, rodyti posūkio signalus persirikiuojant, esant dideliam eismo intensyvumui neatlikti labai staigių manevrų, kai jie nėra būtini. Taip pat kelyje reikėtų elgtis kultūringai ir gerbti visus eismo dalyvius, nesukeliant pavojaus nei sau, nei jiems“, – sako R. Pocius.

Lengviesiems automobiliams automagistralėse nuo balandžio 1 d. bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, žiemos sezonu čia vairuotojai negalėjo viršyti 110 km/h.

Greitkeliuose leistinas greitis nuo balandžio 1-osios didėja dešimčia kilometrų – nuo 110 iki 120 kilometrų per valandą.

Susisiekimo ministerija primena, kad maksimalus leistinas važiavimo greitis keičiasi tik automagistralėse ir greitkeliuose. Kituose šalies keliuose važiavimo greitis išlieka toks pat ištisus metus: gyvenvietėse – ne didesnis kaip 50 km/h, keliuose su asfalto ar betono danga – 90 km/h, kituose keliuose – 70 km/h, nebent kelio ženklai nurodo kitaip.

Vis dėlto pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad prireikus galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę.

Pavasarį greičio pažeidimų užfiksuojama vidutiniškai 20 proc. daugiau, lyginant su šaltuoju metų periodu. Ženkliai greičio viršijimo atvejų padaugėja būtent balandžio mėnesį. Lyginant su kovo mėnesiu, greičio pažeidimų skaičius balandį išauga vidutiniškai 38 proc.

Tinkamiausias metas vasarinių padangų montavimui nebūtinai yra balandžio 1 diena – atsižvelgiant į oro sąlygas, tai gali būti ir mėnesio vidurys, ir antroji jo pusė. Ši taisyklė negalioja vairuotojams, ant savo automobilių žiemos sezonu montuojantiems dygliuotas padangas, šias padangas privaloma pakeisti iki balandžio 10 d.

Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad nereikalingas padangas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, jas galima nemokamai palikti didelių gabaritų atliekų aikštelėse, autoservisuose, kuriuose keičia padangas, taip pat įsigyjant naujas padangas senas galima atiduoti pardavėjui.

Istoriškai susiklostė, kad, po Antrojo pasaulinio karo atsigaunančiai Vokietijai kaupiant aukso atsargas, jos visgi nebuvo gabenamos į šalį ir iki šiol net du trečdaliai iš 3 381 tonos Vokietijos aukso buvo saugoma užsienyje. Vokietijos valdomos aukso atsargos šiuo metu yra antros pagal dydį pasaulyje po JAV.

Pastaraisiais metais nuspręsta, kad vis dėlto bus saugiau, jei didesnė dalis to aukso nusės Vokietijos saugyklose. Šia akcija jau pasiekta, kad pernai Frankfurtas tapo didžiausiu pasaulyje aukso atsargas turinčiu miestu ir aplenkė Niujorką, Londoną ir Paryžių. Vokietijos aukso atsargų grąžinimo planas sudarytas iki 2020 m. ir jį įvykdžius daugiau kaip pusė atsargų bus šalies viduje.

Eiliniai piliečiai nenusiteikę optimistiškai

Kaip ekonominė situacija ir politinės nuotaikos vis prieštaringesnės, neseniai nagrinėjo įtakingiausio Vokietijos naujienų savaitraščio „Der Spiegel“ apžvalgininkai. Jie perspėjo, kad šis neatitikimas gali turėti labai skaudžių pasekmių ne vien Vokietijai.

Ekonomiškai 2016 m. Vokietijai nebuvo blogi. Sukurta daugiau naujų darbo vietų ir nedarbas siekia tik 5,8 proc., atlyginimai realiai pakilo 2,5 proc., kainų lygis išliko stabilus, o ekonomikos tyrimų institutų duomenimis verslo klimatas, jo padėtis ir lūkesčiai yra geri, produktyvumas auga, valstybės skolą pavyko dar sumažinti.

Viskas gerai toje Vokietijoje, pasakytų bet kas iš šalies. Tačiau eiliniai Vokietijos piliečiai nusiteikę toli gražu ne taip optimistiškai. „Eurobarometro“ apklausos rezultatai sako, kad tik ketvirtadalis eilinių vokiečių tiki, jog ekonominis šalies vystymasis vyksta teigiamai, o 46 proc. ši kryptis atrodo nepatikima. Vis dėlto toje pačioje apklausoje net daugiau kaip 4 penktadaliai respondentų patvirtino, kad dabartinė Vokietijos ekonominė padėtis yra gera ir jie patenkinti ir savo pačių asmenine pinigine situacija.

Tad iš kur tas eilinio žmogaus pesimizmas, kuris, kaip parodė visiems žinomi praėjusių metų politiniai pokyčiai, nėra išskirtinis šių dienų vokiečių bruožas? „Der Spiegel“ apžvalgininkai priežasčių bando ieškoti demografiniuose pokyčiuose, vis labiau visuomenę poliarizuojančioje gėrybių perskirstymo praktikoje bei aplinkos suvokimo iškraipymuose. Taip pat ekspertai perspėja, kad šios pesimizmo bangos į politiką atnešti populistai ne tik kad nepakels esamų nuotaikų, bet greičiausiai dar ir pakenks ekonominei padėčiai.

Eksportas mažės

Vieno didžiausių pasaulio bankų ir finansinių paslaugų instituto HSBC ir žurnalo „Oxford Economics“ metinėje pasaulinės prekybos apžvalgoje prognozuojama, kad griežtas „Brexito“ procedūros įgyvendinimas ir galima protekcionistinė naujosios JAV vyriausybės ekonominė politika labiausiai gali pakenkti Vokietijos eksportui.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. išvežimai iš Vokietijos dėl to gali sumažėti 260 mlrd. dolerių. Palyginti su kitomis pagrindinėmis prognozėmis, kuriose šie politiniai faktoriai nebuvo įtraukti, tai žada eksporto susitraukimą 5 proc.

Prognozės kitoms Didžiojo septyneto (G-7) valstybėms kur kas palankesnės, o Japonijos ir Kanados eksportas turėtų netgi išvis nepajusti jokios neigiamos „Brexito“ bei politinių permainų JAV įtakos ir toliau stipriai augti.

Perkamoji galia penktadaliu didesnė

Nors dar nepaskelbti kalėdinės prekybos Vokietijoje rezultatai, kurie šiuo metų laiku yra bene svarbiausias aktualiausių vartotojų ekonominių nuotaikų ženklas, jau galima panagrinėti „Eurostato“ pateikiamus praėjusių metų vadinamojo tikrojo individualaus vartojimo duomenis, išreiškiamus perkamosios galios standartu.

Iš jų matyti, kad vokiečiai, nors ir nėra didžiausi vartojimo meistrai Europos Sąjungoje (beje, juos pralenkia tik Liuksemburgo gyventojai), tačiau už savo uždirbamus pinigus jie gali įsigyti penktadaliu daugiau prekių negu vidutinis europietis. Vokietijos bruto vidaus produktas sudaro 124 proc. ES valstybių vidurkio.