Pasišlykštėjo atviru maistu

Pirkėjai pastebi, kad tikrai ne kiekvienas atėjęs į didžiuosius prekybos centrus laikosi elementarių higienos reikalavimų. Žmonės nepaiso, kur čiaudi, kosėja. Kai kurie nesibodi visko imti nešvariomis rankomis, todėl, pasak į redakciją parašiusių kauniečių, taip galima pasigauti įvairių ligų.

„Beveik visuose didžiuosiuose prekybos centruose yra atvirų maisto produktų, kurių prieš vartojant neįmanoma nuplauti. Kelios parduotuvės atvirai išdėliojusios bandeles, spurgas, kitur – kviečiama prisikrauti jau supjaustytų salotų, kurios visiškai neuždengtos. Kiekvienas eina, čiaudi, skleidžia bakterijas. Nesuprantu, kodėl prekybos centrai negali normaliai uždengti maisto produktų, net ir tada, kai Kaune oficialiai paskelbta gripo epidemija“, – savo poziciją dėstė kaunietis Benas.

Jam antrino ir prekybos centre sutikta Jovita. Moteris tikino, kad nesinori net pirkti nieko, kas yra neuždengta, nes tokie produktai neatrodo higieniškai.

Nesuprantu, kodėl prekybos centrai negali normaliai uždengti maisto produktų, net ir tada, kai Kaune oficialiai paskelbta gripo epidemija.

„Įvairias daržoves, tokias kaip bulves, pomidorus, agurkus, aš perku, nes vis tiek prieš vartojimą juos nuplausiu. Bet tos atviros bandelės, prie kurių galima prisiliesti tiesiog pro šalį praeinant. Jos taip išdėliotos, kad nesunku jas užkliudyti striuke, ant kurios neseniai sėdėjau viešajame transporte, paimti rankomis, su kuriomis ką tik sveikinausi bei čiupinėjau pinigus. Buvau atkreipusi dėmesį ir į salotas išsinešimui. Gal tai kam nors geri pietūs, bet pateikimas – tragiškas. Yra uždėtas kažkoks neaiškus stogelis ant jų, bet kas iš to, jei pro šonus žmonės eina ir kosėja tiesiai ant maisto. Tiesiog šlykštu imti tokį maistą“, – kritikos negailėjo kaunietė.

Prekybininkų pozicija

„Kauno diena“ paprašė prekybos centrų atstovų pakomentuoti, kodėl parduotuvėse atvirai laikomi maisto produktai, kurie nėra papildomai apdorojami ir vartojami iš karto. Į pateiktus klausimus atsakė ne visi.

Štai „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, jog šio tinklo prekybos centruose neuždengtų produktų yra labai nedaug. Pasak jo, įvairūs sausainiai dažniausiai yra sudėti uždengtuose stalčiuose, kuriuos reikia pirmiau atidengti, o tik tada pasiimti, todėl atviri jie būna labai trumpam – kol pirkėjas pasiima sau reikiamą kiekį. Pasak D.Ryliškio, parduotuvėse dauguma produktų yra fasuoti, todėl atmeta tikimybę, kad per maistą pirkėjai užsikrėstų kokiais virusais.

„Visuose „Rimi“ prekybos centruose yra griežtai laikomasi maisto saugos reikalavimų ir higienos normų. Taip pat tvirtai laikomės taisyklės, jog paskelbus gripo epidemiją, atitinkamo miesto prekybos centruose nėra organizuojamos maisto degustacijos. „Rimi“ parduotuvėse, kuriose įrengti salotų barai, šalia yra padėtas dezinfekcinis skystis, kuriuo raginame pirkėjus aktyviai naudotis – būti sąmoningais ir rūpintis savo bei aplinkinių sveikata“, – komentavo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.

„Mūsų parduotuvių lentynose prekės yra išdėliotos laikantis visų galiojančių taisyklių. Kai kurie baldai sukonstruoti taip, kad nefasuotus maisto produktus uždengia visiškai, kai kur yra naudojami papildomi dangčiai tam, kad būtų užtikrinta, pavyzdžiui, nefasuotų sausainių kokybė ir sauga. Suprantame savo pirkėjų susirūpinimą maisto sauga, todėl atsižvelgiame į naujausias tendencijas ir nuolat ieškome sprendimų tinkamiausiam maisto produktų laikymui. Taip pat tikime savo klientų sąmoningumu, t. y., kad jie specialiai nečiaudys į nesufasuotą maistą, o tam tikrus maisto produktus ims tam skirtais įrankiais ar naudodami specialias prie lentynų esančias pirštines“, – antrino „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė.

Prekybos centro „Iki“ atstovai į pateiktus klausimus neatsakė.

Gali plisti kitos ligos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigė, kad tokią situaciją turėtų komentuoti ne jie, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pastarosios atstovai teigė, kad atsakomybė ir pareiga užtikrinti parduodamo maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui, šiuo atveju – prekybos centrui.

„Teisės aktai nenustato konkrečių būdų, tačiau nurodo, kad maisto produktai pardavimui turi būti pateikiami taip, kad būtų išvengta jų užteršimo laikant parduotuvėje ar pirkėjui renkantis. Nefasuotus maisto produktus parduodant iš savitarnos vitrinos, vitrina iš priekio ir (arba) iš viršaus turi būti apsaugota nuo užteršimo. Turi būti pakankamai pakavimo medžiagų bei įrankių maisto produktams paimti ar pasemti. Maisto produktų laikymui skirta įranga bei įrankiai turi būti tinkami bei reguliariai valomi ir, jeigu reikia, dezinfekuojami“, – apie tai, kaip turėtų būti patiekiami nefasuoti maisto produktai komentavo VMVT specialistai.

Jie nurodė, kad maisto tvarkymo įmonė turi įvertinti visus galimus rizikos veiksnius (įskaitant mikrobinę, cheminę ar fizinę taršą) kiekviename maisto tvarkymo proceso etape. Pasak VMVT, atsižvelgus į galimą riziką, būtina taikyti reikiamas prevencijos priemones ar veiksmus, kad minėtų rizikos veiksnių būtų išvengta, o vartotojui pateikiamas saugus ir kokybiškas maisto produktas.

„Pavyzdžiui, maisto produktus parduodančios įmonės ar asmenys yra atsakingi, kad savitarnos skyriuose būtų prisilaikoma higienos reikalavimų ir nekiltų rizikos užsikrėsti per maistą plintančiomis ligomis. Pažymėtina, kad gripo virusas nėra atsparus aplinkos poveikiui ir greitai žūsta, maisto terpė nėra palanki šio viruso dauginimuisi. Tačiau nesilaikant privalomų higienos reikalavimų (nešvarios rankos, nepakankamas kiekis maisto produktams paimti ar supakuoti skirtų priemonių ir jų švara, neužtikrinama reguliari paviršių dezinfekcija ir pan.), per maistą gali plisti tokios ligos kaip hepatitas A, rotavirusinė infekcija (roto virusas), norovirusinė infekcija (noro virusas), jersiniozė ir kt.“, – teigė VMVT atstovai.

„Kauno diena“ primena, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras oficialiai gripo epidemiją Kaune paskelbė vasario viduryje. Dėl siaučiančio viruso rekomenduojama dažnai plauti rankas, vengti masinių susibūrimo vietų, čiaudėti ne į delnus, o į alkūnę ir pan. Griežtesnių higienos reikalavimų patariama laikytis ir dėl Europą pasiekusio koronaviruso.

Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Kauno apskrityje siekė 108 atvejus 10 tūkst. gyventojų, Kauno mieste šis rodiklis siekė 128 atvejus.

Gripu praėjusią savaitę sirgo 317 kauniečių, iš jų – 134 vaikai.

Specialistai gyventojams per gripo epidemiją rekomenduoja vengti peršalimo, kontaktų su sergančiais, dažnai plauti rankas ir vėdinti patalpas, vengti masinių susibūrimo vietų.

Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad kol kas miesto viešosios įstaigos veikia įprastai, o rekomendacijas gyventojams teikia visuomenės sveikatos ir užkrečiamųjų ligų specialistai.

NVSC atstovai BNS nurodė, kad kol kas siūlymai dėl gripo epidemijos pateikti tik Kauno miestui, arti epideminio lygio yra ir Marijampolės savivaldybė.

ULAC nuotr.

Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 127,5 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 58,3 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 12 proc., susirgimų gripu skaičius išaugo iki 534 atvejų. Vaikai sudaro 58 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Į Kauno apskrities ligonines per šių metų šeštąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi 95 asmenys, iš kurių šeši vaikai (iki 2 m.), 28 vaikai (2–17 m.) ir devyni suaugusieji buvo hospitalizuoti. Intensyvios terapijos skyriuose gydomi penki vaikai (2–17 m.).

Dėl išaugusio gripo ir ŪVKTI atvejų skaičiaus rekomenduojama skelbti gripo epidemiją Kauno mieste.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai šeštąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 184,5 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 2 431 gripo atvejai. Bendras sergančiųjų gripu ir ŪVKTI atvejų skaičius siekė 10 371. Vaikai sudarė 50 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, penktąją metų savaitę iš Kaune paimtų ėminių išskirti 9 A(H3N2), 29 A(H1)v tipo gripo virusai. Lietuvoje per savaitę iš viso išskirti 18 A(H3N2), 56 A(H1)v ir 8 B tipo gripo virusai.

Lietuvoje kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų, didžiausias sergamumas stebimas sausio–kovo mėnesiais. Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 63,4 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 31,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 10,4 proc., susirgimų gripu registruoti 2 atvejai. Vaikai sudaro 66 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Gripas sudaro 0,1 proc. visų susirgimų.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2019 m. 19 – 20-ąją metų savaitę

20-ąją metų savaitę Kauno apskrityje hospitalizuotų asmenų nebuvo.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra didesnis. Pernai 20-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis 20-ąją metų savaitę Kauno apskrityje hospitalizuotų asmenų nebuvo.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra didesnis. Pernai 20-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis.

Antradienį po svarstymo už tokį projektą balsavo 66 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 24 parlamentarai.

„Beveik pusė mokyklų ir šiemet buvo uždarytos dėl paskelbtos gripo epidemijos. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad pradinukų tėvams būtų mokamos nedarbingumo išmokos per karantiną. Komitetas atmetė ir Vyriausybės išvadą - nepritarti šiam įstatymo projektui. Bet šeimos politika ir dabar Seime tebesvarstomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reikalauja, kad tokio amžiaus vaikai - lankantys pradines klases - nebūtų paliekami be priežiūros“, - sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas tikisi, kad jau kitais metais nesikartos situacija, kai kasmet per gripo epidemiją tėvai suka galvas, kur dėti pradinukus per karantiną.

„Juk nedarbingumo išmokas tokiais atvejais gauna darželinukų tėvai, tai kuo pradinukų situacija skiriasi? Pradinukus irgi nesaugu visą dieną palikinėti namuose. Jeigu Seimas palaikys - bus pagaliau kažkokia reali pagalba jaunoms šeimoms“, - sako įstatymo pataisų iniciatorius J. Olekas.

Seimas svarstydamas palaikė socialdemokratų siūlymą, nors Vyriausybė dėl papildomų lėšų poreikių tam buvo nepritarusi. Parlamentas dar turės balsuoti dėl šios įstatymo pataisos priėmimo.

Kitos savivaldybės gripo epidemijos pabaigą paskelbė jau anksčiau.

Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 32 iš 60 šalies savivaldybių, tarp jų – visi didieji šalies miestai.

Lietuvoje šiemet nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 23 žmonės.