„Dama su vėduokle“ (Dame mit Facher) po 10 minučių trukusio varžymosi atiteko salėje buvusiai pirkėjai už 74 mln. svarų. Galutinė didesnė suma apima mokestį, vadinamą pirkėjo priemoka.

Prieš aukcioną paveikslas buvo vertinamas 65 mln. svarų.

Galiausiai sumokėta suma viršija ankstesnį, 2010 metų Europos aukcionų rekordą – tuo metu 65 mln. svarų, sumokėtus „Sotheby’s“ už Alberto Giacometti (Alberto Džakomečio) skulptūrą „Einantis žmogus I“ (L’Homme qui marche I). Anksčiau brangiausiai aukcionuose Europoje nupirktas paveikslas buvo Claude'o Monet (Klodo Monė) „Vandens lelijų tvenkinys“ (Le bassin aux nympheas) – už jį 2008-aisiais „Christie’s“ aukcione buvo paklota 80,4 mln. dolerių (73,4 mln. eurų).

Antradienį parduotas paveikslas yra paskutinis G. Klimto prieš mirtį 1918-aisiais užbaigtas portretas. Jame vaizduojama nežinoma moteris prašmatniame kiniško stiliaus drakonų ir lotosų fone.

Praėjusį kartą jis buvo parduotas 1994-aisiais, už 11,6 mln. dolerių aukcione Niujorke.

Kaip pranešė „Sotheby's“, pirkėja yra meno konsultantė Patti Wong (Pati Vong), veikianti vieno kolekcininko Honkonge vardu.

Drąsiais art nouveau paveikslais garsėjantis G. Klimtas XX amžiaus pradžioje buvo svarbi modernizmo figūra.

G. Klimto „Adele Bloch-Bauer portretas II“, (Adele Bloch-Bauer II) 2006-aisiais aukcione Niujorke buvo parduotas už 87,9 mln. dolerių, o jo peizažas „Beržynas“ (Birkenwald) pernai „Christie's“ aukcione Niujorke – už 104,6 mln. dolerių.

Dar du jo portretai, kaip pranešama, buvo privačiai parduoti už daugiau kaip 100 mln. dolerių.

Pasaulinis meno kūrinio, parduoto aukcionuose, rekordas yra 450,3 mln. dolerių, 2017 metais sumokėtų už Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio) „Pasaulio Išganytoją“ (Salvator Mundi), nors kai kurie ekspertai ginčijasi, ar paveikslas yra vien šio Renesanso meistro darbas.

„Restauratoriai aiškinasi, ar paveikslas, kuris buvo apsaugotas stiklu, nukentėjo“, – sakė Klausas Pokorny (Klausas Pokornis).

Atsakomybę už šią protesto akciją pareiškimu socialiniame tinkle „Twitter“ prisiėmė aktyvistai, pasivadinę grupe „Last generation“.

Nuotraukose, kuriomis grupė pasidalijo socialiniuose tinkluose, matyti, kaip du vyrai apipila garsųjį Klimto paveikslą juodu riebiu skysčiu, o paskui juos sulaiko muziejaus darbuotojas.

„Sustabdykite iškastinį naikinimą. Žygiuojame į klimato pragarą“, – šaukė vienas iš protestuotojų.

Šį antradienį, Austrijos naftos ir dujų koncerno OMV remiamą dieną, į Leopoldo muziejų buvo galima įeiti nemokamai.

Šis protestas buvo vienas iš daugelio pastaruoju metu, kai aktyvistai nusitaiko į garsiausius meno kūrinius, kad atkreiptų dėmesį į savo keliamus tikslus dėl klimato kaitos.

Anksčiau šį mėnesį aktyvistai Australijos nacionalinėje galerijoje Kanberoje prisiklijavo prie Andy Warholo (Endžio Vorholo) „Campbell“ sriubų skardinių koliažą saugančios permatomos dangos. Prado muziejuje Madride aktyvistai prisiklijavo rankas prie dviejų garsaus ispanų dailininko Francisco Goya (Fransisko Gojos) paveikslų rėmų.

Praėjusį mėnesį Vokietijoje protestuotojai bulvių koše ištepė Claude'o Monet (Klodo Monė) paveikslą Potsdame, Italijos sostinėje – apipylė Vincento van Gogho (Vinsento van Gogo) šedevrą žirnių sriuba, o Londono nacionalinėje galerijoje apipylė V. van Gogho paveikslą „Saulėgrąžos“ pomidorų sriuba. Melburno meno galerijoje du klimato aktyvistai prisiklijavo rankas prie Pablo Picasso (Pablo Pikaso) antikarinį paveikslą „Žudynės Korėjoje“ saugančios permatomos dangos.

Po šių protestų dešimtys garsiausių pasaulio muziejų praėjusią savaitę paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje teigiama, kad aplinkosaugos aktyvistai, kurie puola paveikslus, „labai nuvertina“ galimą žalą.

Pareiškimą inicijavo Prado muziejus Madride, jį pasirašė daugiau kaip 90 visame pasaulyje žinomų muziejų, įskaitant Guggenheimo (Gugenheimo) muziejų Niujorke, Luvrą Paryžiuje ir Uficių galerją Florencijoje, direktoriai.

Maiše paslėptą paveikslą sodininkas rado praėjusį mėnesį karpydamas gebenes Šiuolaikinio meno galerijoje „Ricci Oddi“ šiauriniame Pjačencos mieste. Šis paveikslas iš galerijos dingo 1997 metais, kai buvo atliekamas jos remontas.

„Su džiaugsmu galiu pranešti, kad darbas yra autentiškas“, – sakė Pjačencos prokurorė Ornella Chicca (Ornela Čika) žurnalistams per spaudos konferenciją.

Tuo metu jaunos moters portretas žaliame fone, kuriame ji jausmingai žiūri per petį, buvo eksponuojamas ant stovo, o šalia jį saugojo du pareigūnai.

Šis paveikslas yra Vienos secesijos meistro G. Klimto vėlyvojo kūrybos periodo darbas, sukurtas 1916–1917 metais. Jo dingimas buvo viena paslaptingiausių meno kūrinių vagysčių.

Italijos meno mylėtojai neslėpė optimizmo, kad sodininko rastas paveikslas veikiausiai bus dingęs G. Klimto portretas. Italijos laikraštis „Piacenza Sera“, remdamasis galerijos darbuotojais, pranešė, jog kitoje drobės pusėje buvo antspaudai, uždėti tuomet, kai paveikslas buvo paskolintas.

Surastas paveikslas buvo laikomas Italijos centrinio banko vietos padalinio saugykloje.

Ekspertai, pasinaudoję infraraudonųjų spindulių ir kitais neinvaziniais tyrimų metodais, patvirtino, kad tai yra „Ponios portreto“ originalas.

Pasak jų, paveikslas yra nepaprastai gerai išsilaikęs. Viena iš vos kelių pažeidimų žymių yra įbrėžimas šalia paveikslo krašto, veikiausiai atsiradęs bandant išimti paveikslą iš jo rėmų.

Prieš paveikslo dingimą, ruošiant ekspoziciją meno galerijoje, vienas ten dirbęs meną studijuojantis italas pastebėjo, kad šis paveikslas jam primena kitą darbą. Ekspertai nustatė, kad G. Klimto „Ponios portretas“ yra nutapytas ant kito moters portreto.

Tyrimas rentgenu patvirtino, kad po dažais yra kitas paveikslas ir kad kūrinys autentiškas.

Pasak O. Chiccos, policijos pareigūnai tiria ant darbo rastus organinius pėdsakus, tikėdamiesi išaiškinti jo vagis.