Be to, pasak A. Armonaitės, savivaldos pajamos nemažėtų, tik jų augimas būtų lėtesnis.

„Savivaldybių pajamos ir toliau auga, jos nemažėtų. Ir nuo dabartinės bazės, ką jos turi, savivaldybių pajamos augo ir augs. Tiesiog ir savivaldybių reikalas investuoti į gynybą, nes ir joms reikia atsakyti už slėptuves, už civilinę saugą ir taip toliau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Anot jos, Lietuvos miestai taip pat turėtų investuoti į oro gynybos sistemas.

„Jei miestuose yra oro gynyba, vadinasi, miestai yra saugesni ir į tai investuoti yra verta“, – kalbėjo ministrė.

„Jei visi, tai visi“, – pridūrė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Žinių radijui teigė, jog „atiminėti pinigus iš savivaldybių“ perskirstant joms tenkančią GPM dalį nebūtų „gera idėja“.

Liberalų frakcijos Seime lyderis Eugenijus Gentvilas trečiadienį „laisviečių“ pasiūlymą pavadino įžūliu, teigė, esą Laisvės partija sprendimą dėl GPM dalies pasiūlė, nes neturi daug atstovų savivaldoje.

Tiesiog ir savivaldybių reikalas investuoti į gynybą, nes ir joms reikia atsakyti už slėptuves, už civilinę saugą (...)

 

„Tai neliečia žmonių absoliučiai. Ką girdžiu, tai tokį valdininkišką pasipriešinimą“, – ketvirtadienį sakė A. Armonaitė, paprašyta pakomentuoti prezidento, koalicijos partnerių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos kritiką partijos pasiūlymui.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti papildomų lėšų krašto apsaugai siūlo ne tik perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį, bet ir didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

Paklausta, ar tokie partijos siūlymai buvo suderinti su Finansų ministerija ar Vyriausybe, A. Armonaitė sakė juos aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

„Neturėjau šokiruoti, be to, juk tai yra į sprendimus orientuotas pasiūlymas. Jau jei pusę metų kalbame, kad yra toks poreikis, greičiau reikalingi sprendimai, įsigijimai, (...) jau reikia spręsti“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Anot partijos lyderės, šie pasiūlymai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

A. Armonaitė taip pat tikino pasigendanti aiškios Finansų ministerijos, kitų politikų pozicijos dėl jau paviešintų papildomų gynybos finansavimo šaltinių.

„Finansų ministerija pasiūlė praktiškai visokius įmanomus mokesčių pakeitimus, bet (...) ji neužima jokios pozicijos. Man keista, kodėl to nedaro, nes finansų ministras irgi yra politikas. Tos pozicijos neturi ir kiti“, – Žinių radijui kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį nekomentavo „laisviečių“ iniciatyvos ir teigė, jog Finansų ministerija per artimiausias savaites parengs tokį pasiūlymą, kuris turėtų didžiausias galimybes būti priimtas Seime.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Liberalai pritartų akcizų didinimui gynybos reikmėms

Ieškant lėšų šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Liberalų sąjūdis sutiktų didinti akcizus, svarstytina laiko ir idėją didinti pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu, sako koalicinės partijos ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Iš to, kas jau buvo nuskambėję, ir iš diskusijų, kurias turėjome partijos viduje, manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių. Žinoma, akcizas alkoholiui, tabakui ir kiti akcizai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Svarstytume pelno mokesčio pakėlimą vienu procentu“, – kalbėjo ji.

Manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių.

 

Taip Liberalų sąjūdžio lyderė reagavo į koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą papildomas lėšas krašto apsaugai rasti didinant akcizus, perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

V. Čmilytė-Nielsen teigė siūlymą dėl 150 mln. eurų paėmimo iš savivaldos perskirstant GPM vertinanti skeptiškai.

„Savivaldai pastaraisiais metais kaip tik suteikėme daug savarankiškų funkcijų. Toks permetimas iš vienos eilutės į kitą, mūsų galva, nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas“, – sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, liberalai remia Vyriausybės ketinimus įsteigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių. Į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ieškant naujų šaltinių išlaidoms gynybai, papildomas finansavimas turėtų būti užtikrintas šešeriems metams.

„Liberalų prioritetas, kad būtų realiai nubalsuota už sprendimus, kurie ir būtų logiški, racionalūs, ir (...) kad jie nebūtų atšaukti po kažkiek mėnesių, ar pusmečio, ar pasikoregavus valdančiajai daugumai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalai gegužės 18 dieną surengs gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. Trečiadienį partijos valdyba aptarė galimo papildomo gynybos finansavimo šaltinius, tarp kurių – valstybės įmonių akcijų pardavimas, skolinimasis, papildomas taršos apmokestinimas.

Pasak partijos vadovės, liberalai ragina aiškiai apibrėžti, kam konkrečiai būtų skirtos iš naujų šaltinių pritrauktos papildomos lėšos gynybai.

„Nematau didelės prasmės iššokti su pasiūlymais, kurie tampa tik komunikaciniu veiksmu, tačiau neturi jokių galimybių tapti bendru sprendimu. Liberalai vertina tai, kas buvo pateikta ypatingai pastarajame susitikime Vyriausybėje – ten buvo ir naujojo krašto apsaugos ministro labai konkretūs pasiūlymai, paskaičiavimai, kam konkrečiai turėtų eiti padidinimas gynybos biudžetui“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Padėka Klaipėdos verslui

„Ne kartą teko dirbti sargu, vakare uždarant šio pastato duris“, – pajuokavo A. Vaitkus, pridūręs, kad per pastaruosius metus iš darbo neretai išeidavo paskutinis.

Vis dėlto esą ne viskas buvo taip blogai, kaip tikėjosi eidamas į šį postą.

„Visi girdėjome ir padėkas, ir kritiką. Visko čia buvo. Dar pernai rugsėjį buvo nuogąstaujama, kad nepanaudoti 68 mln. eurų. Tik nereikėtų painioti nepanaudotų pinigų su apyvartinėmis lėšomis. Be to, pernai buvo surinkta rekordinė biudžeto pajamų suma – 292 mln. eurų. Šiais metais nusiteikę surinkti virš 329 mln. eurų, tai būtų didžiausia suma, kada nors surinkta Klaipėdos savivaldybėje“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Maždaug apie 160 mln. eurų į miesto biudžetą yra surenkama per Gyventojų pajamų mokestį.

Tad meras išreiškė padėką verslui, kuris steigia darbo vietas ir moka atlyginimus, iš to miestas ir gauna tokias pajamas.

O per praėjusius metus, vykdant įvairius projektus, buvo panaudota 96 proc. biudžeto lėšų – rekordinis pasiekimas per visą savivaldybės veiklos istoriją.

Siekis: anot Klaipėdos vadovo A. Vaitkaus, sprendžiant miestui svarbius klausimus, siekiama atsižvelgti tiek į valdančiųjų, tiek ir į opozicijos teikiamus siūlymus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Svarbūs infrastruktūros projektai

A. Vaitkus pasidžiaugė, kad kartu su savivaldybės darbuotojais per nepilnus tris mėnesius pavyko pabaigti rengti artimiausių trejų metų strateginį miesto planą.

Kalbėdamas apie reikšmingesnius infrastruktūros projektus pastaraisiais metais, meras išskyrė Mėmelio miesto projektą.

Verslininkams buvo svarbu, ar miestas įrengs sankryžą į šią teritoriją, ir, anot A. Vaitkaus, reikalai jau pajudėjo.

„Svarbus klausimas buvo ir dėl promenados nuo Pilies tilto iki Šiaurinio rago. Yra užsakytas projektas, kuris liepos mėnesį turėtų būti baigtas. Pradėtos derybos dėl Žiemos uosto įrengimo. Pernai sudaryta darbo grupė dėl geoterminių gręžinių daugiafunkcinio panaudojimo. Pajudėjo ir „Klaipėdos energijos“ konversijos reikalai, vykdoma studija dėl sporto infrastruktūros plėtros mieste“, – vardijo meras.

Dar vienas svarbių projektų – vadinamojo Auksinio trikampio vystymas – 110 hektarų plotas tarp Jakų žiedinės sankryžos ir Tilžės gatvės.

Anot mero, perspektyviniuose planuose per 10 metų čia planuojama investuoti iki pusės milijardo eurų.

Miestas pasiryžęs sutvarkyti šios teritorijos lietaus nuotekų sistemas, o verslininkai nusiteikę čia kurti nemažus prekybinius plotus, biurų ir pramogų centrus.

Ženklūs eismo pokyčiai

Šiemet galiausiai baigtas žiedinės sankryžos arba estakados projektas, artimiausiu metu turėtų būti parengtas šio projekto perdavimo–priėmimo aktas.

Net aštuoniais mėnesiais anksčiau užbaigta Klemiškės gatvės rekonstrukcija.

„Tiesa, kai kurie iššūkiai nemaloniai nustebino. Pavyzdžiui, sureguliuoti išmaniuosius šviesoforus Liepų gatvėje prireikė net pusės metų. Tokie dalykai mūsų netenkina, jeigu yra įgytos brangios sistemos, jos turi veikti puikiai. Automobilių spūstys čia dar susidaro, bet mašinų srautai piko valandomis juda kelis kartus greičiau“, – kalbėjo meras.

Dalis anksčiau panaikintų žaliųjų rodyklių mieste jau atstatyta, dėl kitų laukiama nurodymų iš atsakingų institucijų.

„Buvo pokalbis su susisiekimo ministru, ir nusprendėme, kad kol kas reikia neskubėti rekonstruoti Baltijos prospekto ir didesnį dėmesį sutelkti į pietinį išvažiavimą iš miesto“, – teigė A. Vaitkus, pridūręs, kad šis projektas stalčiuose guli jau 10 metų.

Kalbėdamas apie naujų automobilių stovėjimo vietų įrengimą, meras pabrėžė turįs ambiciją per šią kadenciją įrengti 10 tūkst. vietų mašinoms mieste.

Daug kur automobilių aikštelių darbai pradėti, šiemet tai startavo Kauno gatvėje, baigti projektai Statybininkų prospekte, taip pat – Sportininkų gatvės mikrorajone.

Be to, miestas sutarė su kai kuriais didžiaisiais prekybos centrais, kad nedarbo metu būtų leidžiama žmonėms statyti automobilius prekybos centrų aikštelėse.

Permainos švietimo srityje

A. Vaitkus priminė, kad pernai mokytojams skirta po 70 eurų kanceliarinėms išlaidoms.

Esą šių papildomų pinigų pedagogai laukė gana seniai, nes visas kanceliarines priemones anksčiau pirkdavo savo lėšomis.

„Vykstant pedagogų streikui, ne kartą kalbėjomės su mokytojais, ir svarbiausias klausimas buvo net ne algos, o darbo sąlygos. Būtent todėl, rengiantis įtraukiojo ugdymo startui, Klaipėdoje įsteigta per 100 mokytojų padėjėjų etatų“, – teigė meras.

A. Vaitkus prasitarė, kad Klaipėdos „Medeinės“ mokykla gali tapti regiono specialiojo ugdymo centru.

Kalbant apie mokyklas, miesto vadovą ypač jaudina grėsminga statistika dėl narkotikų vartojimo tarp moksleivių.

„Gauta duomenų, kad per pastaruosius metus švietimo įstaigose rasta sunkiųjų narkotikų pėdsakų. Su pareigūnais organizavome konferencijas, išgryninome problematiką. Kai kuriose mokyklose jau išbandome narkotinių medžiagų detektorius. Jie rodo, kad tokių medžiagų vartojimas yra. Pasiteisinus šių detektorių efektyvumui, diegsime juos visose mokyklose“, – kalbėjo meras.

Klaipėdoje startavo ir „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas, kuriam skirta 12,5 mln. eurų. Pinigai bus naudojami pedagogų mokymui, interaktyvių klasių įrengimui, mokyklų infrastruktūros tvarkymui.

Vis dėlto iki šių mokslo metų pabaigos mokiniai ir mokytojai veikiausiai neįsikels į jau baigiamas įrengti naujas Tauralaukio progimnazijos patalpas.

Anot mero, įkurtuvės planuojamos rugsėjį. Kalbėdamas apie senojo progimnazijos pastato panaudojimą, A. Vaitkus prasitarė, kad jame galbūt bus įrengtas vaikų darželis.

Kai kurie iššūkiai nemaloniai nustebino.

Iššūkiai sveikatos sistemai

„Sveikatos apsaugos sritis – iš tų, kur tikrai buvo ką veikti“, – teigė meras, vardijęs ir didžiųjų ligoninių sujungimo problemas, ir dalies politikų pasipriešinimą atsisakius naujos Jūrininkų poliklinikos statybų.

Nuspręsta visas jėgas ir išteklius sutelkti į Klaipėdos miesto poliklinikos pertvarką.

„Pagrindinis siekis – didinti medicinos paslaugų prieinamumą žmonėms. Tikiuosi, kad užsibrėžti tikslai bus pasiekti. Klaipėdos miesto poliklinikos atnaujinimo projektas startavo praeitą savaitę, vyks projektavimo darbai, paskui pradėsime pastato tvarkymą“, – dėstė meras.

Prieš rekonstrukciją iš poliklinikos patalpų bus iškeltos ir atgal negrįš dabar ten veikiančios dvi įstaigos – Socialinių paslaugų centras ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras.

Apie medžius ir fasadus

A. Vaitkus pasidžiaugė, kad pernai pabaigti ankstesnės kadencijos pradėti darbai – atnaujintas Skulptūrų parkas, įrengtas Sakurų parkas.

Pernai pabaigti ir du nauji skverai.

Savivaldybės administracijos užsakymu Klaipėdos valstybinės kolegijos darbuotojai ėmėsi registruoti miesto medžius, naudodami išmaniąsias technologijas.

„Užbaigus šią registraciją, kiekvienas medis bus apskaitytas, turės medžio pasą. Kiekvienas jų turi savo gyvavimo amžių, kaip ir viskas šiame pasaulyje. Medžiai, kurie yra pasenę ir pavojingi, remiantis šia apskaitos sistema, bus įvertinti, esant reikalui, nupjauti, vietoj jo pasodintas naujas medis“, – teigė meras.

Bene labiausiai A. Vaitkų pradžiugino klaipėdiečių, nusiteikusių prisidėti prie senamiesčio fasadų atnaujinimo, iniciatyva.

Savivaldybė, paskelbusi, kad parems tokių žmonių siekį atnaujinti senamiesčio pastatų fasadus, tikėjosi sulaukti bent 5–8 pasiūlymų, tačiau sulaukė net 27 iniciatyvų.

Fasadų atnaujinimui savivaldybė savo ruožtu skirs 650 tūkst. eurų.

„Labai džiaugiuosi dėl buvusio kino teatro „Baltija“, kuris įgijo teisingus savininkus, ir darbai pajudėjo. Tomo gatvėje, kur 7 metus telkšojo varlių baseinas, netrukus prasidės statybos, tas pats planuojama ir Daržų gatvės kampe“, – teigė A. Vaitkus.

Sustabdė pinigų taškymą

Meras neišvengė ir žurnalistų klausimų apie kai kurių projektų nutraukimą ar sustabdymą per pirmuosius kadencijos metus.

Dėl to esą jam netgi prilipo pravardė Stabdys, nes neva sustabdė Šviesų festivalį, Jūrininkų poliklinikos ir dengto futbolo maniežo projektus.

„Tęskime toliau. Esu stabdys pinigų taškymui ir kreivų projektų darymui. Čia tikrai esu stabdys. Nes dėl visų tų projektų, kurie dabar yra sustabdyti, negirdėjau nė vieno konstruktyvaus paaiškinimo, kaip tai galima padaryti racionaliau“, – apibendrindamas pirmųjų kadencijos metų veiklą pabrėžė A. Vaitkus.

Kaip skelbia VMI, praėjusiais metais 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų – sumą. Parama pasiekė 22,5 tūkst. paramos gavėjų, įskaitant ir meno kūrėjus, 24 politines partijas, 740 profesinių sąjungų bei susivienijimų.

„Paramos skyrimo principas šiemet nesikeičia, prašymai skirti dalį GPM paramai teikiami tik e. būdu, specialiai tam skirto vedlio pagalba elektroninio deklaravimo sistemoje EDS — svarbiausia tai padaryti iki nustatyto termino. Vienintelis pakeitimas, kad nuo šių metų iki 0,6 proc. gyventojai gali skirti politinėms organizacijoms, t. y. ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams“, — pranešime cituojamas VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI primena, kad paramos gavėjams ir meno kūrėjams galima skirti iki 1,2 proc. GPM, politinėms organizacijoms — iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams — iki 0,6 proc.

Prašymus elektroniniu būdu vis dar galima teikti iki gegužės 2 dienos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2023 m. už 2022 m. mokestinį laikotarpį 1,2 proc. paramą skyrė 455 479 žmonės – tai maždaug trečdalis Lietuvos dirbančiųjų. Paskirta suma yra 29 mln. eurų, o dar 35,4 mln. eurų liko nepaskirti. Šie skaičiai sufleruoja, kad visuomenės įsitraukimas galėtų būti didesnis – tai puiki proga nemokamai prisidėti prie pagalbos vargstantiems. Maltiečiai skatina kuo didesnį gyventojų skaičių pateikti deklaraciją ir skirti 1,2 proc., pateikusiajam prašymą tai nieko nekainuoja, o maltiečiams šios paramos vertė – milžiniška: surinktos lėšos leidžia maltiečiams vykdyti savo įsipareigojimus visus metus.

Šiemet maltiečiai kalba apie jautriausią veiklos sritį – pagalbą vienišiems skurstantiems senoliams. Jų žodžiais ir žvilgsniais maltiečiai kreipiasi į visuomenę ir kviečia kartu įveikti senų žmonių skurdą ir atskirtį.

Močiutei Verutei iš Utenos 90 metų, pakalbinta ji graudinasi: „Viena gyvenu. Sriuba – didžiausia pagalba. Kai buvome dviese, geriau buvo.“ Tai žodžiai apie neseniai palaidotą mylimą dukrą. Ji turėjo sunkią negalią, nesikėlė iš lovos, Verutė ją kaip kūdikį slaugė 50 metų. Lengva nebuvo, bet buvo dviese. Ir maltiečiai padėjo – šilta sriuba į jų namus atkeliauja jau septinti metai. Kol duktė buvo gyva, veždavo dvigubas porcijas, kad abiem užtektų. Dabar, po netekties, senolei kaip duonos kasdienės reikia palaikymo ir paguodos – juk ne kiekvienas gali išklausyti skaudžias motinos, palaidojusios savo vaiką, emocijas.

Kitas maltiečių veišinimo kampanijos herojus – Pranciškus. Maltiečių globojamam senoliui 85-eri, jo gyvenimo istorija – liūdna, net tragiška. Žmona jau mirusi, o vienintelis sūnus dar visiškai jaunas prieš beveik 30 metų žuvo. Pranukas, taip jį meiliai vadina Viduklės maltiečiai, vengia kalbėti apie gyvenimą. Savų namų neturi, gyvena vienas pas svetimus, iš Lietuvos emigravusius žmones. Du kartus per savaitę, pasipuošęs kostiumu, jis ateina pas maltietes, kurios verda sriubą, su termosu. Kartais čia pat vietoje ir pavalgo – vis ne vienas... „Man daug nereikia, – tikina Pranas. – To termoso maltiečių sriubos man dviem dienoms užteks. Žmonių pasiilgstu.“

„Kasdien susiduriame su mūsų globojamų senolių žvilgsniais, bendraudami išgirstame daug skaudžių išgyvenimų. Kiekvieną kartą sunku tą senelį palikti vieną. Todėl ir mūsų pasirinkta šių metų 1,2 proc. idėja skirta susimąstyti apie tai, kiek kartais maži mūsų žingsniai gali turėti įtakos”, – sako Edvinas Regelskis, maltiečių generalinis sekretorius.

Šiomis istorijomis organizacija siekia parodyti, kokia gyvybiškai reikalinga pagalba Lietuvos senoliams. „Jums – tai tik 1,2 proc., o seneliams – net 1,2 proc. Jie kantriai laukia visų dirbančiųjų užpildytos deklaracijos ir paraiškos skirti 1,2 proc. Maltos ordino pagalbos tarnybai“, – skelbiama organizacijos pranešime.

Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 190740859. Paramos gavėjo pavadinimas – Maltos ordino pagalbos tarnyba. „Nepalikime mūsų senelių ir kurkime jų gyvenimo pokytį kartu“, – sako maltiečiai.

Daugiau informacijos, kaip skirti 1,2 proc., galima rasti čia: maltieciai.lt/12-proc-parama.

Pasak VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Jurgos Rukšėnaitės, daugiau lėšų iš GPM šiemet valstybė galėtų surinkti prognozuojant spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

„Dėl spartesnio užimtųjų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimo aukštyn peržiūrėtos darbo užmokesčio fondo projekcijos. Jos susijusios su GPM (surinkimu – BNS). Mūsų vertinimu, tokia peržiūra galėtų lemti, kad didesnės pajamos iš GPM atsvertų galimą mažesnį pajamų iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių surinkimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Rukšėnaitė.

Trečiadienį patvirtindama Finansų ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų VK pabrėžė, kad šiemet numatant mažesnę infliaciją ir ekonomikos plėtrą kyla rizika surinkti mažiau pajamų iš pelno mokesčio ir PVM, tačiau daugiau GPM galėtų būti surinkta daugėjant užimtųjų skaičiui ir sparčiau augant atlyginimams.

VK skelbė, jog mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais.

VK taip pat numato, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,7 proc., užimtumas didės 0,2 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc.

Anksčiau skelbta, kad valstybė sausį gavo 10,6 proc. mažiau pajamų iš PVM nei pirmąjį 2023 metų mėnesį – 722,3 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad preliminarūs vasario rezultatai yra „šiek tiek optimistiškesni“.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad LB mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

„Mažinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį skiriant ją gynybai būtų pavojinga ir neatsakinga, nes savivaldybės turi pareigą ne tik užtikrinti dabartines viešąsias paslaugas, bet ir jau dabar ruoštis jas teikti pasikeitus saugumo situacijai“, – komentare BNS teigė Savivaldybių asociacija.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas. Viena jų siūlo savivaldybėmis sumažinti joms tenkančią GPM dalį, tačiau konkrečiai nenurodoma, kiek.

Šiemet savivaldybėms skiriama 51,62 proc. visų GPM įplaukų – ši dalis pernai siekė 50,88 proc.  

Turint galvoje, kad GPM dalis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, jos sumažinimas ne tik atsilieptų visų pirma pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

 

„Turint galvoje, kad GPM dalis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, jos sumažinimas ne tik atsilieptų visų pirma pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, bet ir vėl imtų gilinti socialinę atskirtį bei stabdytų šiuo metu kuriamą kokybiškų viešųjų paslaugų plėtrą. Visa tai geopolitiniame kontekste gali turėti skaudžių pasekmių“, – teigė LSA.

Pasak asociacijos, didelė augančių savivaldybių pajamų dalį per pastaruosius metus „suvalgė“ infliacija, be to, auga viešųjų paslaugų, ypač socialinių, švietimo bei sveikatos apsaugos, poreikis, brangsta viešųjų pastatų statybos.

„Lėšų poreikis auga ir toliau augs tokioms valstybės gynybai svarbioms sritims kaip civilinė sauga. Netrukus įsigalios reikalavimas viešosios paskirties pastatuose įrengti priedangas, arba slėptuves. Vadinasi, jei savivaldybėje statoma mokykla ar darželis, jo statyba nuo šiol kainuos daug brangiau“, – teigė LSA.

Anot LSA, savivaldybių teikiamos viešosios paslaugos susijusios su gynybos poreikiais.

„Savivaldybės puikiai suvokia, kad iškilus poreikiui gintis vietos valdžia bus viena pagrindinių valstybės gynybos grandžių ir darys viską siekiant apsaugoti gyventojus ir padėti kariuomenei“, – teigė LSA.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė nepritariantis siūlymui sumažinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

Pateikti pasiūlymai svarstytini, tik galėčiau dabar iškart pasakyti, kad tokie pasiūlymai, kaip mėginimas finansinę antklodę paimti ir nutraukti nuo savivaldybių ir perkelti į saugumo klausimus, tikrai yra nepriimtinas. Manau, kad savivaldybės ir bendrai stokoja lėšų daugeliui savo funkcijų įgyvendinti“, – žurnalistams Zarasuose pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Mes, socialdemokratai, tikrai negalim pritarti pridėtinės vertės mokesčiui todėl, kad mūsų žmonės (...) Tie žmonės, kurie gyvena nuo pensijos iki pensijos ir nuo atlyginimo iki atlyginimo, tik varškę gali valgyti (...) Toks tegul būna retorinis klausimas, man susidarė įspūdis, kad mes jiems tik varškę pasiūlėm valgyti“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Vilija Blinkevičiūtė.

„Lietuvos banko vadovo pasiūlymai, kurie yra, turėjo būti išspręsti dabartinės valdančiosios daugumos (...) Deja, mokesčių reforma nepajudėjo iš mirties taško, patyrė visišką fiasko (...) Tiesiog pralaimėjo šitą mūšį, reikia pripažinti, kadangi, matyt, neatsakingai dirbo darbą“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, valdančiųjų delsimas pateikti siūlymus gynybos finansavimui rodo lyderystės stoką, o sprendimai turėjo būti priimti prieš patvirtinant šių metų valstybės biudžetą.

Pasak V. Blinkevičiūtės, socialdemokratai jau pateikė savo siūlymus gynybai finansuoti, tarp jų buvo ir bankų solidarumo mokestis.

„Mūsų siūlymai dėl gynybos obligacijų ar skolinimosi lakštų, ką mes jau sakėm, iš mūsų žmonių pasiskolinti (...) Tikrai atsiras žmonių, kurie laisva valia tas obligacijas pirks“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Pasižiūrėkime į juridinių asmenų pelno mokestį, tų, kurie gauna didelius pelnus (...) Kodėl mes bijome pajudinti šitą mokestį (...)

 

„Pasižiūrėkime į juridinių asmenų pelno mokestį, tų, kurie gauna didelius pelnus (...) Kodėl mes bijome pajudinti šitą mokestį, natūralu yra, kad verslas tikrai yra atsakingas ir verslas tikrai supras. Ir mes nekalbam apie tuos smulkius verslininkus, vidutinius, kur tikrai maži pelnai, mes kalbam apie didžiausius pelnus gaunančius“, – aiškino ji.

„Dar reikėtų išnaudoti visas galimybes dirbant su Europos Komisija dėl galimybės turėti atitinkamus europinius fondus. Nes mes suprantame, kokia yra situacija, kokios egzistencinės grėsmės, kad mes esame pafrontės valstybė (...) Reikia šitą darbą atlikti, kad siekiant turėti papildomus fondus gynybos pramonei vystyti“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

„Jei 2019 metais neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir minimalios algos santykis sudarė vos 54 proc., tai 2024 metais neapmokestinamosios pajamos sieks jau 81 proc. nuo minimalios algos. Tai de facto reikšmingas progresas, kuris turi neišsikvėpti ir ateityje“, – Prezidentūros pranešime cituojamas prezidentas.

Minimalią mėnesio algą (MMA) uždirbantieji kitais metais dėl MMA ir NPD pokyčių per mėnesį „į rankas“ gaus 75,2 euro daugiau, o per metus – 902,4 euro daugiau.

Prezidentas taip pat pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis suvienodinamos sąlygos visiems pensininkams nustatyti negalią, o sunkią negalią turintiems – gauti specialią senatvės pensiją.

Pokyčius pajus senatvės pensijos amžiaus sukakę, sunkiausią negalią turintys asmenys (netekę 70 proc. ir daugiau dalyvumo). Šiai pensininkų grupei bus mokama didesnė senatvės pensija asmeniui su negalia, nepriklausomai kada negalia įgyta – ar iki, ar sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

Senatvės pensija asmeniui su negalia, netekusiam 70 proc. ir daugiau dalyvumo, bus apskaičiuojama gaunamą senatvės pensijos dydį padauginant iš daugiklio, kurį įstatymas susieja su atitinkamu netekto dalyvumo lygiu.

NPD galėtų siekti 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką, pranešė Prezidentūra.

Teigiama, jog taip siekiama padėti vaikus auginančioms šeimoms, taip pat spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms trūkumą.

Papildomą NPD už vaiką prisitaikytų ne tik turintys darbo sutartis, bet ir tėvai, dirbantys pagal individualią veiklą. Paramą tėvai galėtų gauti kartą per metus, teikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas.

GPM įstatymo pataisas prezidentas pasirašė po pirmadienį vykusio susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos nariais, kuriame aptartos šeimų stiprinimo priemonės bei tai, kaip reikėtų stiprinti ekonominį šeimų saugumą, skatinti įsipareigojimus šeimai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad toks siūlymas yra populizmas, ji siejo tai su artėjančiais rinkimais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad tai būtų „gręžiojimasis atgal“ ir tai nebūtų prasminga, be to, brangiai kainuotų. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, kad norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

Bendrai prezidento siūloma lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Jei Seimas pritars, NPD nuo kitų metų augs nuo 625 eurų iki 747 eurų.  

„Drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu 10 proc. padidėtų pajamos į rankas dirbančiam asmeniui, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą, – 75,22 eurų, iš jų dėl NPD didinimo – 24,4 euro“, – pristatydama pataisas sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, NPD didinimą pajustų 811 tūkst. žmonių, kurių atlyginimas yra iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU): „Jų pajamos į rankas būtų didesnės ir taip būtų padidinamos paskatos dirbti“.

Toliau pakeitimus Seimas svarstys lapkričio 14-ąją.