Keturkojai pripranta

Anot idėjos autorių, pradinis inovacijos kūrimo etapas – galimybių studija, atskleidusi, kokios priemonės taikomos pasaulyje ir Lietuvoje.

„Šiuo metu apsaugai nuo gyvūnų tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje plačiausiai taikomos priemonės – tinklo tvoros prie kelių, derinamos su nušokimo rampomis ir vienvėriais varteliais. Draugiškiausia aplinkai, gana efektyvi, tačiau pati brangiausia priemonė – žalieji tiltai, plačiai paplitę ES šalyse, taip pat planuojami ir Lietuvoje – kelyje „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės. Yra ir alternatyvių apie gyvūnus įspėjančių priemonių, kurios būtų pigesnės ir veiksmingos, poreikis, – sakė aplinkosaugos ekspertas D.Pratašius. – Gyvūnų visiškai izoliuoti neįmanoma ir negalima, prie atbaidymo sistemų jie pripranta ir priemonės tampa neefektyvios, todėl geriausia informuoti vairuotojus apie prie kelio priartėjusius gyvūnus, kad pasirinktų mažesnį greitį, saugiau ir atidžiau važiuotų pavojingu kelio ruožu.“

Suomiai išbandė aerozolį

Dr. K.Pratašienės teigimu, yra sukurta įvairių vairuotojų perspėjimo apie laukinius gyvūnus priemonių.

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje naudojami mirksintys kelio ženklai, žybčiojantys ištisai, nepriklausomai, ar gyvūnas priartėjęs prie kelio, ar ne, todėl kai kurie vairuotojai tai netgi ignoruoja.

„Lietuvoje taip pat naudojamos sistemos, perspėjančios apie prie kelio priartėjusį gyvūną, šių priemonių efektyvumas – didelis. Jutikliai užfiksuoja judesius ir signalas davikliais siunčiamas į švieslentę. Vairuotojams įsižiebia įspėjamieji signalai, bet pravažiavę švieslentę jie nebeinformuojami apie laukinius gyvūnus“, – įžvalgomis apie perspėjimo sistemų pranašumus ir trūkumus dalijosi dr. K.Pratašienė.

Kai kuriose šalyse bandyta dėti gyvūnams apykakles, kurios siųstų radijo bangas, bet ši idėja nepasiteisino. Suomijoje elnių ragai buvo purškiami aerozoliniu, šviesą atspindinčiu skysčiu, tačiau aerozolis išblunka, nusiplauna, gyvūnai ragus periodiškai numeta ar nusilaužia.

Jau testavo keliuose

D.Pratašiaus ir dr. K.Pratašienės projekte – ant kiekvieno kelio signalinio stulpelio kas 50 m montuojamos autonominės, saulės energija įkraunamos išmaniosios kepurės, kurios infraraudonaisiais spinduliais fiksuoja šiltus organizmus ir juos aptikusios pradeda mirksėti.

Vairuotojai tamsiuoju paros metu informuojami, kad reikėtų būti ypač budriems – mažinti greitį ir atsargiau važiuoti pavojingu ruožu.

„Visiškai savarankiškas išmaniųjų technologijų įrenginys montuojamas nekeičiant kelio ženklinimo stulpelių matmenų, tiksliai ir efektyviai veikiantis pavojingiausiu laiku – esant prieblandai ir tamsiuoju paros metu“, – akcentavo D.Pratašius.

Įrenginys jau testuotas realiomis sąlygomis – specialiai numatytuose ir su Lietuvos kelių direkcija suderintuose kelių ruožuose normaliomis ir ekstremaliomis sąlygomis.

Tyrimo metu buvo sumontuoti aštuoni davikliai, dalis jų – ant stacionarių stulpelių, nes numatytame ruože jie buvo išdėstyti kas 100 m, kiti – kas 50 m ant papildomų stulpelių su jau integruotais jutikliais. Gyvūnai buvo užfiksuojami visada, kai tik priartėdavo prie kelio.

Daviklius galima montuoti atvirose ir miškingose teritorijose.

Jutikliai sureaguodavo kiekvienu atveju, kai didesni gyvūnai įbėgdavo į stebimo kelkraščio zoną.

Rezultatai – iškalbingi

Anot D.Pratašiaus, norint įsitikinti, kad jutikliai veikia tiksliai, gyvūnus papildomai identifikuodavo termovizinė kamera.

„Tyrimai patvirtino, kad jutikliai sureaguodavo kiekvienąkart, kai didesni gyvūnai įbėgdavo į stebimo kelkraščio zoną. Termovizine kamera bandymai atliekami nuo 2021-ųjų spalio iki šiol. Pavasario duomenų, kai kiekvieną naktį registruota daug gyvūnų, analizė parodė, kad atvejais, kai keturkojai kelio prieigose užsibūna gana ilgai, po kelias valandas, rizika, jog jie gali bet kada išbėgti į važiuojamąją dalį – ne trumpalaikė, epizodinė, o ilgalaikė“, – sakė aplinkosaugos ekspertas.

D.Pratašius įkūrė įmonę „Dok inovacija“, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Inovatyvus produktas daug dėmesio ir palaikymo sulaukė tarptautinėje parodoje „Technorama“.

Daugiausia į eismo įvykius patenka stirnų, nereti atvejai, kai neišvengiama susidūrimų su briedžiais, elniais – jų padariniai dažniausiai sunkesni – sužeidžiami ar net žūva žmonės. Yra ir įvykių su šernais, bebrais, usūriniais šunimis, kiškiais, skrendančiais paukščiais, buvo partrenkti ir į kelią įėję (įbėgę) naminiai gyvūnai (arkliai, karvės, šunys).

Lietuvos kelių policijos tarnybos pateikiamais duomenimis, šiais metais policijos pareigūnai užregistravo jau daugiau nei 3 540 eismo įvykių, kai susidurta su gyvūnais. 29-iuose iš jų nukentėjo žmonės: žuvo du eismo dalyviai (lengvųjų automobilių vairuotojai), daugiau negu 30 buvo sužeista. Viename įvykyje sužeisti 3 žmonės (birželio 3-iosios vakare, prieš vidurnaktį, Kauno rajone, magistraliniame kelyje A1 Vilnius Kaunas–Klaipėda, automobilis „Kia Motors Ceed“, važiavęs Klaipėdos kryptimi, susidūrė su briedžiu. Nukentėjo 26 metų vairuotojas ir du keleiviai). Po du žmones nukentėjo septyniuose įvykiuose (Klaipėdos – du, Kretingos, Plungės, Raseinių, Telšių, Vilniaus rajonuose).

Policija ragina vairuotojus būti ypač dėmesingus važiuojant užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kerta miškus ar atvirus laukus, tamsiuoju paros metu, esant rūkui ar darganai.

Ruožuose, paženklintuose įspėjamuoju kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, reikėtų elgtis labai atidžiai, stebėti kelkraščius, pamačius stovintį gyvūną, važiuoti pro jį itin atsargiai ir lėtai – nemirksėti žibintų šviesomis, nenaudoti garso signalo. Nemažiau svarbu, pasak policijos pareigūnų, pasirinkti tik saugų (ne leistiną) važiavimo greitį, kad prireikus bet kuriuo momentu galima būtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus – sustoti.

Kad išvengtų susidūrimo su gyvūnu, vairuotojai turėtų neprarasti budrumo, važiuodami esant blogesniam matomumui ar tamsiu paros metu, rinktis saugų, t. y. mažesnį už maksimalų leistiną, greitį, nes pastebėti laukinį žvėrį gali būti sunku, o jam staigiai iššokus ant kelio, laiku sustabdyti automobilį gali būti neįmanoma, jei greitis yra didelis.

Visais atvejais vairuotojai vairuodami turėtų sutelkti dėmesį į kelią, vengti pašalinių veiklų, stebėti aplinką, o pamatę įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, suprasti, kad įvažiuoja į kelio ruožą, kuriame yra didesnė tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu, ir tuose ruožuose būti dar atidesni.

Pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, reikėtų dar labiau sumažinti greitį ir vengti artėti prie žvėries. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereikėtų gąsdinti jo signalizuojant trumpomis-ilgomis šviesomis (taip apakinto gyvūno elgesys tampa visiškai neprognozuojamas) arba spausti garsinio signalo ištisai, nes tai gali gyvūną tik išgąsdinti. Garsinį signalą rekomenduojama spausti pliūpsniais. Jei automobilį tektų stabdyti, reikėtų stabdžių pedalą spausti stipriai, tačiau būtina neprarasti ratų sukibimo su kelio danga. Kai stabdyti per vėlu, reikia bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės į kurią nukreipta jo galva. Apvažiuojant gyvūną, reikia stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu – toks susidūrimas gali būti taip pat labai pavojingas.

Būna situacijų, kai susidūrimo su gyvūnu išvengti nepavyksta, tada vairuotojas turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad kliūtis nuo kelio būtų pašalinta, o kitų saugumas – užtikrintas. Vairuotojas pirmiausia turėtų įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją, apsirengti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir tik įsitikinęs, kad yra saugu, išlipti iš transporto priemonės. Taip pat reikia tinkamai apie kliūtį kelyje įspėti kitus eismo dalyvius ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą – gyvenvietėse ženklas turėtų būti statomas ne arčiau kaip 25 metrai nuo sustojusio automobilio, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 metrų.

Pranešus apie įvykį, vairuotojui patariama grįžti į automobilį ir pagalbos laukti jame, nereikėtų bandyti gyvūno patraukti į šalikelę. Jei gyvūnas gyvas, vairuotojui derėtų vengti prie jo artintis – gyvūnas gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui.

Rudenį, kai dienos pastebimai trumpėja, o tamsus paros laikas ilgėja, kai eismo sąlygos kinta beveik kasdien, visi eismo dalyviai turi būti ypač atidūs ir pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis: pėstieji – turėti pritvirtintus atšvaitus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis, prieš pradėdami kelionę vairuotojai – įvertinti eismo sąlygas ir pasirinkti saugų greitį, patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga. Ne tik nuo oro ir eismo sąlygų priklauso, ar kelionė bus saugi. Kelionės saugumą lemia eismo dalyvio veiksmai, atidumas.

Kasmet Lietuvos keliuose užregistruojama eismo įvykių, kuriuose, automobiliui susidūrus su gyvūnu, nukenčia, žūsta arba būna sužalojami, žmonės. Lietuvos kelių policijos duomenimis, per 9 šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užregistruoti 29 tokie eismo įvykiai, iš jų net 21 eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. 2020 metais užregistruota 17 tokių įvykių, iš kurių 8 eismo įvykiai fiksuoti tamsiu paros metu.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – keturi įvykiai (Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščių rajone (Troškūnuose), Kretingos rajone (Rūdaičių kaime). Vienas žmogus žuvo, penki sužeisti, tarp jų – du nepilnamečiai. Transporto priemonių susidūrimų registruota trys atvejai, nuvažiavimų nuo kelio – vienas. Esant šlapiai kelio dangai užfiksuoti du įvykiai, tamsiuoju paros metu įvyko vienas įvykis.

Po  16 val. Šakių rajone, Kaimelio kaime, kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas tiesiame ruože vairuojamo automobilio „Mazda 6“ nesuvaldė 37 metų vyras. Automobilis nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, trenkėsi į medžius ir apvirto. Vairuotojas žuvo.

19.30 val. Jonavoje, Žemaitės gatvėje, kuri buvo apšviesta, tiesioje nuokalnėje susidūrė 50 metų moters vairuojamas automobilis „VW Beetle“ ir mopedas „Derbi“, kurį vairavo septyniolikos metų vaikinas (teisę vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę jis turi). Per eismo įvykį nukentėjo nepilnametis vairuotojas ir kartu važiavęs vienmetis keleivis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktais duomenimis, per parą registruota vienuolika atvejų, kai transporto priemonės susidūrė su į kelią įbėgusiais gyvūnais. Šie įvykiai įvyko Anykščių – du (vienas – magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis), Ignalinos (du), Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Lazdijų, Panevėžio (magistraliniame kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai), Rokiškio, Skuodo rajonuose.

Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo eismo dalyvių atkreipti dėmesį į tai, kad, pasak meteorologų, ir penktadienį, ir savaitgalį važiavimo ir eismo sąlygas daug kur gali sunkinti krituliai, susidaręs plikledis.

Dar tik spalio pradžia, Lietuvon plūstelėjo šiaurio vėjo atnešta vėsa. Ar mes jau patikėsime, kad esame arti rudens vidurio, kad pasižvalgius jau galima regėti tikrus rudeniškus pokyčius? Mūsų apsisprendimus lengvina kasdien vis ryškesnėmis spalvomis nušvintantys miškai.

Šių dienų šalnos spalvas sėja kaskart. Jei pašals dar labiau ir pūstelės stipresnis šiaurys, pradės byrėti lapai, plikti šakos ir atsivers girių tankmės. Šis procesas bus ilgas – mes būsime jo liudininkai. Tik turėkime kantrybės ir mokėkime viską matyti...

Kartais rudens atradimai būna labai nelaukti. Štai rugsėjo 23-iąją prie Juodkrantės stebėtas čiurlys tapo sensacija, o spalio 4-ąją Kuršių nerijoje mačiau nardančias dvi šelmenines kregždutes. Buvo dar labai šilta, saulėta. Paklausite – o gal paukščiai skubėjo jausdami ateinančias šalnas? Ko gero, ne. Jiems skubėti liepia trumpėjanti diena. O tie, kurie dar pasiliko, yra įvairių likimų: vieni užtruko lizduose, kiti gyveno, nes buvo radę ramias, su gausybe lesalo vietas.

Ar tokie yra gandrai, apie kuriuos mums vis praneša žmonės iš visos Lietuvos? Matyt, šie paukščiai yra kitokie. Vieni jų – luošiai, kiti dėl kažkokių elgsenos sutrikimų atsisakė skristi į pietus. Kas laukia šių paukščių?

Gamtoje toks paukščių apsisprendimas būtų lemtingas – jau lapkritį jie žūtų dėl lesalo stokos. Tačiau gandrai, pasislėpus varlėms, giliau nunirus sliekams, patraukia pas žmones. Štai tada juos bus galima įvilioti į ūkinius pastatus, sugauti ir perduoti gyvūnų globėjams. Dabar tą daryti dar anksti.

Prie kelių randame vis daugiau žuvusių gyvūnų. Tai ne stambieji žvėrys, o lapės, kiškiai, kiaunės, ežiai. Gal ne visada galima išvengti jų žūties, tačiau kruvinos dėmės ant asfalto – mūsų visų nuodėmė. Juk žuvo gyvas padaras!

Kasmet, ypač rudenį ir pavasarį, kalbame, perspėjame, prašome – būkite atidūs, būkite pastabūs, saugokite ne tik save ir savo automobilį. Kur ten! Visose situacijose kaltas būna gyvūnas... Gaila, kad mes taip lėtai keičiamės, kad jautrumas tebėra mums svetimas.

Nakties šalnos, giedros dienos – gražiausias rudens metas. Kas nori, gali jas laikyti dar viena bobų vasara. Turime gražiausią rudenį ir jis dar tęsiasi. Džiaukimės juo, vertinkime ir mylėkime.

Šiuo metu daugėja incidentų, kuomet keliuose žūsta laukiniai gyvūnai. Gamtininkas Saliamonas Paltanavičius sako, kad taip yra dėl padidėjusio gyvūnų judėjimo. Kaip reikėtų jų išvengti?

S. Paltanavičius tikina, kad keliuose šiuo metu gyvūnų žūsta daugiau, nes jie pakeitė gyvenimo įpročius. Šernai, stirnos, netgi didesni raguočiai iš miškų patraukia į krūmynus, pievas, kur mažiau uodų bei erkių. Jie taip pat keliauja atvesti jauniklių į saugesnes vietas.

Todėl vakare ir anksti ryte reikėtų saugotis keliaujančių gyvūnų ir atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus kelyje. Gyvūnui išbėgus į kelią reakcijai laiko lieka labai mažai. Kadangi gyvūnai, išbėgę į kelią, retai atsigręžia atgal, gamtininkas pataria stebėti bet kokį judėjimą pakelėse ir atsargiai sumažinti greitį.

Kėdainių rajone sekmadienio naktį vyro vairuojamas automobilis susidūrė su į kelią iššokusiu briedžiu.

Avarijos metu automobilio vairuotojas žuvo.

Kaip pranešė Policijos departamentas, po vidurnakčio kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda automobilis „Audi A6“, kurį vairavo V.D. gimęs 1979 metais, susidūrė su į kelio važiuojamąją dalį išbėgusiu briedžiu.

Rugsėjo ir spalio mėnesiais dauguma žvėrių migruoja, todėl didėja rizika partrenkti stambų laukinį gyvūną. Statistika ir gamtininkų atlikti tyrimai atskleidė, kuriuo metų laiku ir kokiomis valandomis didžiausia tikimybė papulti į tokią avariją.

Kada daugiausia žūva elnių, briedžių, stirnų ir šernų?

Daugiausia laukinių gyvūnų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, žūva gegužę ir spalį. Labiausiai ši tendencija jaučiama magistraliniuose keliuose, kur eismo intensyvumas ir automobilių greitis yra didžiausias.

Detalizuodama Kelių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Šarpytė – Vaičiulionienė atskleidė, kad nuo 18 val. vakaro iki pirmos valandos nakties žūva daugiau kaip pusė visų gyvūnų. Kitas pikas pasiekiamas septintą valandą ryto. Vakarinio piko metu visais metų sezonais žūva daugiau kaip 50 proc. gyvūnų, rytinio piko metu – 14-16 proc.

Apibendrinant galima sakyti, kad rytiniu piku laikomas tas paros metas, kuomet švinta, o vakaro pikas – nuo prieblandos iki visiško sutemimo. Nustatyta, kad tamsiuoju ir šviesiuoju paros metu gyvūnų žūsta mažiau.

Kasdien vis trumpėjant dienoms reikia atkreipti dėmesį, kad rudeninis rytinis pikas trunka nuo šeštos iki septintos ryto, o vakarinis – nuo 17 iki 23 val.nakties. Žiemą didžiausia rizika susidurti su kanopiniu žvėrimi yra 7-8 val. ryto, arba 16-21 val.vakare.

Taip pat tiksliai nustatyta, kuriuo metų laiku daugiausia žūva konkrečių rūšių gyvūnų. Žvelgiant į statistiką ir specialistų vertinimus, galima teigti, kad didžiausias pavojus kelyje susidurti su briedžiu – nuo gegužės iki spalio. Tuo metu žūva maždaug 24-44 šios rūšies gyvūnai.

Tauriųjų elnių daugiausia žūva rugsėjo – spalio mėnesiais, kuomet vyksta jų ruja. Šernai taip pat dažniausiai žūva rudenį (rugsėjo – lapkričio mėnesiais). Kiek kitokia stirnų tendencija. Jų daugiausia netenkama gegužės ir birželio mėnesiais.

Taip pat galima tiksliai pasakyti, kokiomis valandomis keliuose žūsta daugiausia konkrečios rūšies gyvūnų. Briedžių daugiausia suvažinėjama 20-23 val., šernų – 18-24 val., stirnų – 21-23 val., tauriųjų elnių – 19-20 val.

Tvoros padeda ne visada

J. Šarpytė – Vaičiulionienė portalą.lt tikino, kad siekiant užtikrinti eismo saugumą valstybinės reikšmės automobilių keliuose ir norint apsaugoti laukinius gyvūnus, Lietuvoje įrengta daugiau nei 600 km tinklo tvorų ir 12 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams.

Tačiau, anot jos, nereikia tikėtis, kad tinklo tvoros – neįveikiama apsauga. „Laukinių gyvūnų elgesys yra nenuspėjamas, ypatingai pavasarį ir rudenį, rujos metu, todėl ne visais atvejais nuo susidūrimo su laukiniu gyvūnu išgelbėja ir tinklo tvora“, - teigė moteris.

Jos teigimu, daugiausia eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, užfiksuojama automagistralėse ir magistraliniuose keliuose, kadangi juose didžiausias eismo intensyvumas ir leistinas greitis. Kita vertus, specialistė atkreipė dėmesį į įdomią tendenciją: nors kaip tik šiuose keliuose taikoma daugiausia saugos priemonių, vis tiek neišvengiama mašinų ir gyvūnų susidūrimo.

„Nors šiuose keliuose daugiausia yra nuo laukinių gyvūnų aptvertų kelio ruožų, įrengtos požeminės perėjos, nušokimo rampos, horizontalūs barjerai, vartai, įrengti įspėjamieji kelio ženklai „Laukiniai žvėrys“. t.y. sudarytos didelės kliūtys gyvūnui patekti ant kelio, tačiau vis tiek šiuose keliuose užregistruota daugiausia susidūrimų su gyvūnais“, - teigė Kelių direkcijos darbuotoja, pridūrusi, kad pavojinguose ruožuose vairuotojai turi būti itin atidūs.

Perėjoms virš kelio trūksta lėšų

Vakarų šalyse dažniausiai vietoj požeminių laukinių gyvūnų perėjų, kurios įrenginėjamos Lietuvoje, pasirenkami praėjimai virš kelio, kitaip dar vadinami žaliaisiais tiltais. J. Šarpytės – Vaičiulionienės pasiteiravus, ar tokių neplanuojama įrengti ir pas mus, ji teigė, kad tai stabdo iš esmės dvi priežastys.

„Apie praėjimus virš kelio, t.y. žaliuosius tiltus, Kelių direkcija, žino, domisi ir galėtų įrengti, bet yra du stabdantys dalykai: labai didelė žaliojo tilto kaina ir jo pastatymui (įrengimui) reikia didelio žemės ploto. Neužtenka tik kelio juostos, todėl žaliojo tilto įrengimui reikėtų paimti žemės visuomenės poreikiams, o tai iššaukia visuomenės pasipriešinimą“, - dėstė specialistė.

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys taip pat teigė, kad perėjos, esančios virš kelio, kur kas efektyvesnės už požemines. Tačiau jis, kaip ir Kelių direkcijos atstovė, aiškino, kad tokių inžinerinių sprendimų kaina tikrai nemaža.

„Ši priemonė pasaulyje laikoma pačia geriausia. Pasirinkus tokį variantą formuojami viadukai virš kelio. Tokios perėjos negali būti siauros, prilygstančios pėsčiųjų tiltui. Į tokias žvėries nė su botagu neįprašysi. Jos būna plačios, apželdinamos augmenija. Žvėris, eidamas jomis, neturi jausti, kad tai yra dirbtinė perėja. Tai – tarsi natūrali aplinka, kuria, jis be streso pereina į kitą pusę. Tačiau tokios perėjos brangiai kainuoja“, - sakė pašnekovas.

Tuo tarpu požeminėmis perėjomis, pasak jo, naudojasi tik smulkūs gyvūnai, pavyzdžiui, mangutai, lapės, ežiai ar kiškiai. Didesni žvėrys, L. Budrio manymu, yra atsargesni, todėl požeminėmis perėjomis kelio jie beveik niekada nekerta.

Pašnekovo žodžiais tariant, gyvūnai migruoja vedami instinktų. Nueidami gan didelius atstumus jie ieško poravimosi partnerio. Jo teigimu, briedžių ruja jau beveik baigiasi, tačiau šiuo metu rujoja elniai.

Vairuotojai įspėjami dėl laukinių žvėrių migracijos piko – spalio ir lapkričio mėnesiais ši migracija bus pati intensyviausia. Gamtininkai sako, kad laukinių žvėrių derėtų pasisaugoti: dabar vyksta stambiųjų kanopinių žvėrių ruja, kurios metu jie yra kur kas mažiau atsargūs ir gali elgtis neadekvačiai.

„Provokuoti, arčiau privažiuoti prie tokio gyvūno nepatartina, nes rujos metu automobilį jis gali palaikyti savo varžovu ir jį pulti – yra buvę ir tokių atvejų“ , – įspėja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Draudikai skaičiuoja, kad į kelią iššokantys laukiniai gyvūnai atneša maždaug ketvirtadaliu daugiau žalos nei vidutinis nuostolis automobiliui dėl kitų įvykių – vidutinė žala po susidūrimo su gyvūnu siekia daugiau negu 2000 Lt.

– Pone Budry, kodėl rudenį migruoja žvėrys? Ar migracijos pikas iš tiesų pasiekiamas spalį?

– Iš tikrųjų taip, migracijos pikas pasiekiamas spalio ir lapkričio mėnesiais. Visų pirma taip atsitinka dėl to, kad vyksta stambiųjų kanopinių žvėrių – briedžių, elnių – ruja. Rujos metu šie žvėrys būna kur kas aktyvesni. Jie būna aktyvūs tamsiuoju paros metu. Per parą jie gali nueiti ne vieną dešimtį kilometrų. Šiam periodui taip pat būdinga tai, kad rujos metu žvėrys būna kur kas mažiau atsargūs ir kartais elgiasi visiškai neadekvačiai.

Lapkričio ir gruodžio mėnesiais prasideda kita – žieminė žvėrių migracija. Ypač briedžiai iš savo vasaros ganyklų tokiu metu grįžta į žiemos ganyklas, į didžiuosius miškus. Jie irgi gali migruoti ne vieną dešimtį kilometrų, ir tai taip pat sukelia susidūrimo grėsmę. Ir ne tik autostradose, bet ir mažesniuose rajonų keliuose, nes, kaip minėjau, tokiu metu žvėrys būna labai neatsargūs.

– Ar tiesa, kad žvėrys turi savo nuolatinius takus ir tam tikrose vietose kelius kerta nuolat?

– Tikrai tame yra daug tiesos. Mokslininkai yra ištyrę žvėrių migracijos kelius prie didžiųjų automagistralių, ir atskiri ruožai yra pažymėti kaip žvėrių migracijos kelias.

Tveriant kelius, dažniausia žvėrims yra daromi dirbtiniai praėjimai. Didžiausia pralaida žvėrims mūsų keliuose yra padaryta Kauno autostradoje. Žinoma, būtų geriausia, jei žvėrims būtų padarytos estakados kaip Vakaruose. Tuomet, užuot klojus tunelį ar vamzdį, žvėrims padaromas kelias virš magistralės. Bet, žinoma, tai labai brangiai kainuoja.

– Ar kelininkai su Jumis tariasi, kur statyti ženklus, įspėjančius apie žvėris?

– Visų pirma kelininkai klausia mokslininkų, specialistų, kuriuose ruožuose intensyviausiai migruoja žvėrys. Atsižvelgiant į tai, arba tveriamos tvoros, arba daromos dirbtinės žvėrių perėjos. Tačiau nėra taip, kad tos tvoros gelbsti nuo susidūrimo su žvėrimis šimtu procentų. Pavyzdžiui, Panevėžio magistralėje – nors ten ir yra aptverta tvora, didelis žvėris tokią tvorą ne taip sunkiai įveikia: arba peršoka, arba paprasčiausiai suplėšo. Be to, jei visur bus aptverta tvoromis ir nebus dirbtinių perėjų, žvėris, vadovaudamasis savo instinktu, žinodamas, kad jam toje vietoje trūks plyš reikia pereiti kelią, bandys tą padaryti visokiais būdais.

Kelininkai kiekvienais metais analizuoja avarijų, kuomet buvo susidurta su laukiniais žvėrimis, skaičius. Tuomet imamasi vienokių arba kitokių priemonių: statomi ženklai „Atsargiai – laukiniai gyvūnai“, ribojamas greitis, arba, kaip minėjau, jei labai pavojingas ruožas, kelias yra tveriamas. Aš manau, kad gal ne visur tą galima padaryti dėl lėšų stygiaus, bet labai daug intensyviausių kelių ruožų visgi yra apsaugoti tvoromis.

– Jūs minėjote, kad susidūrimo su laukiniais žvėrimis rizika kyla ne tik magistraliniuose keliuose. Draudikai perspėja, kad jų gali pasitaikyti ir miesto gatvėse. Ar ir Jums teko girdėti apie žvėris miesto gatvėse?

– Taip, teko ir girdėti, ir matyti. Prieš keletą metų dienos metu stirninas buvo atbėgęs prie mūsų ministerijos Jakšto gatvėje – pačiame Vilniaus centre. Pabaidytas jis nubėgo į Tauro kalną.

– Ar įmanoma prognozuoti, kaip elgsis automobilį pamatęs žvėris?

– Neįmanoma nieko prognozuoti, nes jis gali elgtis visaip. Be to, per kelią gali eiti ne vienas žvėris, o visas jų būrys. Pavyzdžiui, paprastai eina šernų būrys. Gali eiti ir visa kaimenė. Jei eina briedžio ar elnio patelė, sudaro klaidinantį įspūdį. Paprastai vairuotojas pamato tik pirmą žvėrį ir, jei važiuoja negreitai, dar spėja sustabdyti, tas pirmas žvėris peršoka per kelią. Tuomet vairuotojui atrodo, kad jų daugiau nebebus. Jei vairuotojas važiuos toliau, yra didelė grėsmė, kad automobilis susidurs su kitais, iš paskos bėgančiais žvėrimis. Yra buvęs ne vienas toks atvejis.

– Tai kaip elgtis, kai pamatai viduryje kelio stovintį žvėrį?

– Provokuoti, arčiau privažiuoti prie tokio gyvūno nepatartina, nes rujos metu automobilį jis gali palaikyti savo varžovu ir jį pulti – yra buvę ir tokių atvejų. Reikia elgtis atsargiai.

Pas mus buvo atvežti tokie Amerikoje populiarūs garsiniai signalai, bet jokio poveikio jie neturėjo. Tai tokie atskiro dažnio švilpukai, kurie yra įmontuojami į automobilį. Jie neva turėtų nubaidyti gyvūnus. Mokslininkai išsiaiškino, kodėl mūsų šalyje gyvūnai į juos nereaguoja. Pasirodo, tie prietaisai buvo skirti baltauodegiam elniui, kuris Lietuvoje negyvena. Tokio dažnio garsas veikia tik tos rūšies žvėrį. Kiek žinau, Skandinavijos šalyse bandoma sukurti tokį prietaisą, į kurį reaguotų mūsų briedis ir mūsų taurusis elnias.

– Jei jau vairuotojas sužeidžia žvėrį, kaip turėtų elgtis?

– Apie tokį įvykį reikėtų pranešti visų pirma Kelių policijai. Tuomet reikėtų pranešti regiono aplinkos apsaugos departamentui arba rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Paprastai policija tą tvarką žino ir adresus turi.