„Visais šiais atvejais pradėtas patikrinimas. Tyrimas prasideda patikrinimu, o toliau priklausys nuo to, kokia bus surinkta medžiaga“, – BNS sekmadienį sakė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Jo teigimu, iš galimai nelegalių gyvūnų veisyklų Kretingos ir Tauragės rajonuose globos įstaigoms perduotos kelios dešimtys šuniukų.

„Iš Kretingos rajono 25 šuniukai perduoti į „Nuarą“, o Tauragės rajone 10 šuniukų globą perėmė kita globos organizacija“, – teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.

Jis taip pat pridūrė, kad sekmadienio pavakarę kolegos dirba Širvintų rajone.

„Vyksta patikrinimas, kolegos vietoje vertina aplinkybes. Ten yra didelis ūkis, kur laikomi ne tik šunys“, – kalbėjo G. Blekaitis.

„Žmonės nepirktų, nebūtų ir nelegalių veisyklų“

Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausiais žmonių sąmoningumas – jeigu nebūtų paklausos nelegaliai auginamiems gyvūnams, nebūtų ir nelegalių veisyklų.

„Žmonės nepirktų, tai nebūtų ir nelegalių veisyklų, – teigė G. Blekaitis.

Blogiausia, kad atsiranda žmonių, kurie nori įsigyti tokius gyvūnus.

„Blogiausia, kad atsiranda žmonių, kurie nori įsigyti tokius gyvūnus. Veislinis gyvūnas yra brangus, bet kam tada pirkti gyvūną iš tokių sąlygų? Juk yra globos namai, kur tikrai yra nereikalingų gyvūnų, kurių kažkas atsisakė“, – pridūrė jis.

Jis stebėjosi, kodėl anksčiau tarnybai nebuvo pranešta apie tokius atvejus, nes veikla greičiausiai buvo vykdoma ne vienerius metus.

„Žmonės gyvena visiškai šalia. Gal kaimynai ir įtarė kokią veiklą, nes vis tiek šunų laikymas – juk ten ne vienas ir ne dešimt šunų buvo, bet mūsų institucija anksčiau nebuvo gavusi jokio pranešimo“, – sakė tarnybos atstovas.

Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis taip pat priminė, kad už pažeidimus, administracine tvarka, numatytas įspėjimas, galima piniginė bauda, gyvūnų konfiskavimas.

Baudžiamasis kodeksas už žiaurų elgesį su gyvūnais numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Suvaržymų jau nebėra?

Prieš kurį laiką plačiai nuskambėjus istorijai apie Melnragėje nelegaliai vištyną laikiusią ir už tai nubaustą senolę, naminių paukščių puoselėtojai sukluso.

Pagal anksčiau galiojusią tvarką ūkinius gyvulius, tarp jų ir naminius paukščius, galėjo laikyti tik Tauralaukio, Šaulių, Paupių, Rimkų, Žardės, Labrenciškių ir Kalotės gyventojai.

Tačiau dabar, pasirodo, minėti apribojimai dėl ūkinių gyvūnų laikymo šeimininkų nevaržo jau kurį laiką.

Negali laikyti tik bičių

Anot miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, nuosavuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai už vištų, žąsų, ančių ir kitų ūkinės paskirties gyvūnų laikymą baudžiami nebus, tačiau gyvūnų gerovės reikalavimų laikytis vis tiek privalo.

"Visus ūkinius gyvūnus, išskyrus bites, leidžiama laikyti privačių namų teritorijose, nors aplink ir yra gyvenamųjų namų ar daugiabučių pastatų. Tačiau vištų, paukščių, žąsų ir kitų gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje yra laikomi", – kalbėjo Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas.

Kaimynams pasiskundus dėl jų kieme laisvai vaikštančių ir dergiančių plunksnuočių, galima tikėtis Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų vizito.

Pasipylė gyventojų skundai

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Baužos teigimu, skundai dėl netinkamų ūkinės ir ne ūkinės paskirties gyvūnų gerovės, laikymo, ženklinimo ir sveikatinimo sąlygų skaičiuojami šimtais.

"Pernai užfiksuota per 100, o šiemet sulaukta 88 pranešimų apie galimus pažeidimus", – neslėpė A.Bauža.

Pasak pašnekovo, šiemet pagrįstai skųstasi buvo 29 kartus.

Anot specialistų, gyvūnai turi būti tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir graužikų, šeriami, lesinami saugiais pašarais ir lesalais, girdomi tinkamu vandeniu.

Jų išmatos taip pat turi būti tvarkomos vadovaujantis aplinkosaugos reikalavimais.

Trečiadienį posėdyje Ministrų kabinetas patvirtino teigiamą savo išvadą tokiam Seime svarstomam projektui, kurį inicijavo liberalai – dabar jau buvęs parlamentaras Eligijus Masiulis ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė Vyriausybės posėdyje sakė, kad atsisakius rinkliavos, be kita ko, gyventojai bus paskatinti savo augintinius ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.

Pasak Vyriausybės, reikėtų numatyti vėlesnę siūlymo įsigaliojimo datą – ne 2016 metų rugsėjo 1-ąją, o 2017 metų sausio 1-ąją, kad savivaldybių tarybos spėtų pakeisti įstatymą įgyvendinančius teisės akus.

Viena projekto iniciatorių V. Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu gyventojai atsiduria nelygioje padėtyje, nes didelė dalis miestų ir rajonų savivaldybių renka rinkliavą už namuose laikomus keturkojus, o individualių namų savininkai tokio mokesčio nemoka.

„Rinkliavos už gyvūnų laikymą daugiabučiuose reikia atsisakyti, nes šis mokestis niekaip negerina sąlygų katėms ir šunims, taip švaistomos lėšos brangiam rinkliavos administravimui, o svarbiausia – rinkliavą šiuo metu yra įpareigoti mokėti tik daugiabučių namų gyventojai. Tokie įsipareigojimai prasilenkia su sveiku protu, nes, pavyzdžiui, privačių namų gyventojai jokio mokesčio nemoka“, – yra sakiusi parlamentarė.

Anot jos, rinkliavos dėl brangiai kainuojančio administravimo ir kitų priežasčių jau atsisakė Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno, kai kurių mažesnių miestų bei rajonų savivaldybės, bet kai kuriose mėnesinė rinkliava už daugiabučiuose auginamas kates ir šunis siekia nuo 30 centų iki 2 eurų.

Gyvūnų teises ginančių organizacijų duomenimis, per dešimtmetį nuo rinkliavos įsigaliojimo savivaldybėse įregistruota tik apie 5–10 proc. visos laikomų šunų ir kačių populiacijos.

Šiuo metu galiojančio Rinkliavų įstatymo 11 straipsnis numato, kad savivaldybių tarybos turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose.

Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje D. V. buvo kaltinama dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Moteris buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, kad savo bute Vilniuje laiko tiksliai nenustatytą kačių skaičių.

Gyvūnų nesterilizuodama ir nekastruodama, leisdama jiems tarpusavyje daugintis, jų negydydama bei nesirūpindama reikalingos veterinaro pagalbos suteikimu, tinkamai nemaitindama gyvūnų, nesirūpindama jų priežiūra, neužtikrindama tinkamų sanitarinių ir zoohigienos sąlygų, sukėlė gyvūnams kančias, dėl ko gyvūnai tapo nenatūralios, pakitusios elgsenos, buvo negrįžtamai sužaloti ar suluošinti, 4 gyvūnai nugaišo.

D. V. kalta neprisipažino ir teisme paaiškino, kad namo kieme buvo katinų, kurių jai pagailo ir  parsinešė namo. Katės tarpusavyje dauginosi, todėl ir išaugo iki tokio kiekio. Netiesa, kad jie buvo nepamaitinti ir negydyti, kadangi ji visą pensiją išleisdavo gyvūnų pašarams. Parnešus į namus vieną katinėlį ligotomis akimis, jis užkrėtė kitus.

Kadangi jos pačios rega nusilpusi, todėl ji ne viską galėjo matyti, galimai dėl to negalėjo matyti susirgimų požymių. Pas veterinarą kačių nenešė, bet jie masiškai negaišo, todėl niekaip nesupranta kodėl ji kaltinama žiauriu elgesiu.

Nors D. V. neigia padariusi nusikalstamą veiką, akcentuodama, kad ji žiauriai su gyvūnais nesielgė, o juos globojo ir jais rūpinosi, tačiau jos kaltę dėl gyvūnų nepriežiūros patvirtino ne tik liudytojų, vykdžiusių gyvūnų gelbėjimo operaciją parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga.

Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamosios kaltę teismas taip pat pripažino UAB „Ex toto“ 2012-05-24 pranešimą apie gydomus gyvūnus. Iš pranešimo teksto buvo matyti, kad apžiūrai ir gydymui buvo priimta 18 kačių, paimtų iš kaltinamosios. Šiems gyvūnams nustatyti susirgimai, keturi gyvūnai krito.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nusprendė D. V. pripažinti kalta ir nubausti ją 3 MGL dydžio (390 litų) bauda.

Lietuvos Gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys buvo atmestas. Nors teismas ir konstatavo, kad moteris tinkamai nesirūpino gyvūnų sveikata, netinkamai juos maitino, dėl ko sutriko normali gyvūnų organizmo veikla, tačiau D. V. savo įvykdyta nusikalstama veika  tiesioginės turtinės žalos Gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriui nepadarė. 

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.

Parlamento nariams aiškinantis santykius Seime, rajonuose, regis, įvedama nauja teisinė sistema. Leidžiami įstatymai, galiojantys tik rajono teritorijose, kurie vargu ar atitinka Europos Sąjungos ar Lietuvos įstatymus.

Pasak vieno Širvintų rajono ūkininko, Širvintų rajone buvo įkurta institucija, pavadinta „Administracine komisija prie Širvintų rajono Savivaldybės tarybos“. Taryboje dirba trys pareigūnai.

Taryba, anot ūkininko, organizuoja teismus prasikaltusiems vietos ūkininkams, kurie, pasak Tarybos, prasikalsta vietos seniūnams ir šiaip įvairaus plauko asmenims. 

„Baudžiama pagal Širvintų rajono tarybos priimtus įstatymus, ypač pagal niekur nereglamentuojamus priedus prie įstatymų“, - pasakojo vietos ūkininkas. Pasak jo, ypač populiarus „įstatymas“ – „Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės“. Pagal jį įstatymą baudžiamas gali būti beveik kiekvienas kaimo gyventojas, nes kiekvienas augina gyvūnus.

Ūkininkui įgriso, kad policijos įgaliotiniai, užuot prižiūrėję tvarką, kartu su Savivaldybės Tarybos nariais posėdžiauja vadinamuosiuose rajono „teismuose“ ir tik vykdo jų valią. Mainais gauna politikų „stogą“. Pasak ūkininko, reaguojama į skundus, tačiau nevyksta jokie tyrimai, kurių metu būtų nustatyta kas kaltas.

„Skundų verslas – klesti“, - sakė ūkininkas. Surinktus parodymus vertina Savivaldybės „teismas“, kuris kaip nori interpretuoja protokolus.

Ūkininkas pasakojo, kad buvo apkaltintas, jog jo šunys bėgioja palaidi po kaimą. Už tai gavo 600 litų bausmę, neva šunys užpuolė už kilometro nuo vienkiemio besiganančias karves. Pabandęs aiškintis ar taip nutiko ūkininkas sužinojo, kad tokiam „nuosprendžiui“ nebuvo surinkti nei liudininkų parodymai, nei atliktas tyrimas.

Juokingiausia, pasak ūkininko, kad jam pačiam reikia ieškoti liudininkų, kurie patvirtintų, kad kaltinimai – melas.

„Man buvo pasiūlyta bylinėtis teisme, samdytis advokatus. Nors „Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės“ nereikalauja besąlygiškai laikyti šunų pririštų.