Kaip portalo žurnalistams trečiadienį pasakojo Ž. Pinskuvienė, išsiaiškinta, kad Širvintose, Lentpjūvės gatvėje esanti žemė ūkininkui teisiškai nepriklauso – jis ja tiesiog naudojasi. „Išsiaiškinome, kad visa žemė, kur buvo laikomi šunys, priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Į Letpjūvės gatvę kviesti specialistai patikrino šunis – jų rado devyniolika. Leonardo Šmaukštos (VMVT Vilniaus departamento Širvintų skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius, – red. past) pažymoje taip ir parašyta. Kitą dieną, kai atvažiavo šunų surinkti, vienas šuo jau buvo negyvas. O kai šunis paėminėjo ir čipavo, jų suskaičiuota jau dvidešimt. Mes spėjame, kad galbūt du šunys atvežti iš namų. Visi šunys sučipuoti, sufotografuoti“, – situaciją komentavo moteris.

Atleiskite, bet parodykite man įstatyme eilutę, kur savivaldybės specialistai gali ateiti pas žmogų į kiemą ir pradėti tikrinti jo ūkį, šunis, šaldytuvą... Gal jau pradėsim mes ir patalus tikrinti?

Kaip minėta, šunų rasta ne tik Lentpjūvės gatvėje, bet ir ūkininko namų teritorijoje – Pergalės gatvėje. „Pažymoje buvo parašyta, kad šunų Pergalės gatvėje yra 30. Atvažiavus veterinarams, administracijos direktoriams, dalyvaujant šeimininko dukrai, paimti 23 šunys. Kai vyko šunų poėmis, prie kiekvieno šuns dalyvavo organizacijų atstovai. Jie naktį, 2.30 val., kai buvo paimtas paskutinis šuo, matė, kad daugiau šunų namuose tikrai nėra“, – įvykių eigą dėstė Širvintų rajono merė. 

Sudėjus abiejose vietose turėjusių būti šunų skaičių, prieglaudose turėjo atsidurti 48 šunys. Tačiau tai – tik teorinis skaičius, kuris parašytas VMVT pažymoje. Iš tikrųjų rasti ir prieglaudų globon nuvežti 43 šunys. „Penkių šunų nerandama. Mes kreipėmės į VMVT, kad jie pateiktų aprašus, kada vyko pirminis šunų patikrinimas. Jie sako, kad galbūt apsiskaičiavo. Bet dingti jie niekaip negalėjo, nes žmonių buvo daug, išvežti jų niekas niekur negalėjo“, – situaciją komentavo Ž. Pinskuvienė.

Negana to, Letpjūvės gatvėje esančiame sklype rasti ir negyvi šuniukai. „Taip, rasti. Dar rasta arklių galvų kaulų, pusė šerno nuvalgyto supuvusio, skūrų, švirkštų. Viską pasiėmė VMVT tyrimui“, – sakė Širvintų rajono merė.

Živilės Pinskuvienės feisbuko nuotr.

Kaip veterinarai informavo savivaldybės atstovus, švirkštais šunims galimai buvo leisti vaistai. „Gal skatinamieji, ar hormonai, kad ištisai kalės gimdytų. Nes matėsi, kad jos ten nuolat gimdo, viskas nutįsę“, – siaubą keliančius vaizdus prisiminė moteris.

Širvintų rajono merė paatviravo, kad paimtų 43 šunų išlaikymas savivaldybei kainuos po 430 eurų per dieną. „Tvarka tokia – VMVT įpareigojo savivaldybę paimti šiuos šunis ir pristatyti į globos organizacijas. Su trimis pasirašėme sutartis ir šunis atidavėme į tris prieglaudas. Dabar laukiame teismo sprendimo. Teismas spręs, ar tuos šunis grąžinti ūkininkui, ar juos nusavinti. Jeigu teismo sprendimas bus kitoks, jie ir spręs, ar šunims ieškoti naujų globėjų. Mes vykdysim teismo sprendimą. Šiai dienai, iki kol nėra teismo sprendimo, šunys priklauso ūkininkui. Lygiai taip pat, kaip iš tėvų paima vaikus – vaikai priklauso tėvams, o pas globėjus būna iki tol, kol įvyksta teismo sprendimas“, – kalbėjo moteris.

Taip, kaip Lentpjūvės gatvėje buvo laikomi šunys – to negali būti. Jie buvo utėlėti, žaizdos, kirmėlės ant tų žaizdų vaikščiojo.

Ne vienas gyvūnų mylėtojas tvirtina, kad įstatymai nėra keturkojų mylėtojų pusėje. Kaip Ž. Pinskuvienė ir sakė, jeigu teismas nuspręs, šunys turės būti grąžinti šeimininkui. Tačiau kaip su atgautais augintiniais elgsis šeimininkas? Galbūt, kai viskas nurims, jis vėl laikys gyvūnus siaubingomis sąlygomis? „Įstatymo spragų, žinoma, yra. Taip, kaip Lentpjūvės gatvėje buvo laikomi šunys – to negali būti. Jie buvo utėlėti, žaizdos, kirmėlės ant tų žaizdų vaikščiojo. Vienareikšmiškai – įstatymo pakeitimai turi būti. Aš irgi norėčiau, kad būtų kitaip, kad sprendimas būtų priimtas teisingai, bet viską spręs teismas, kai įvertins situaciją“, – mintimis dalijosi Ž. Pinskuvienė. 

Kaip pasakojo Ž. Pinskuvienė, širvintiškiai ūkininką žinojo kaip padorų žmogų. Gyventojai į jį kreipdavosi net tada, kai sunegaluodavo jų augintiniai. „Jūs nerasite Širvintose žmogaus, kuris jo nepažinotų. Visi žinojo, kad jis užsiima šunimis, kad pas jį auginami patys gražiausi šunys. Matydavom, kad jis dalyvauja parodose. Širvintiškiai yra sukrėsti“, – gyventojų emocijas perteikė moteris.

Visas furgonas kritikos akmenų

Ž. Pinskuvienė kritikavo ir aplaidų tarnybos darbą. „Širvintų VMVT specialistės sekmadienį atvažiavo ir sakė, kad čia nieko gal ir baisaus, pažiūrėkit kaimuose – yra ir baisiau. O Vilniaus VMVT specialistai atvažiavę susiėmė už galvų. Tarnyba prieš du metus tikrino ūkininką, rado pažeidimus, vyko rimti teisminiai procesai. Akivaizdu, kad tas ūkininkas turėtų būti ne į 1,5 metų vieną kartą tikrinamas, o bent pradžioje kartą į mėnesį, paskui rečiau. Jeigu VMVT Širvintų skyriaus specialistai tai žinojo ir nieko nedarė, tai aš traktuoju kaip visiškai aplaidų pareigų vykdymą“, – kategorišką nuomonę išsakė Širvintų rajono merė.

Živilės Pinskuvienės feisbuko nuotr.

„Žinot, VMVT direktorius sako, kad galėjo tikrinti ir savivaldybė. Atleiskite, bet parodykite man įstatyme eilutę, kur savivaldybės specialistai gali ateiti pas žmogų į kiemą ir pradėti tikrinti jo ūkį, šunis, šaldytuvą... Gal jau pradėsim mes ir patalus tikrinti? Kai žmonės nori nuo savęs nuimti atsakomybę, aš tai vertinu kaip VMVT direktoriaus aplaidų darbą ir nesuvokimą, kokiai jis įstaigai vadovauja. Ten jau ne akmenėlis į VMVT daržą turi būti suverstas, o visas furgonas akmenėlių. Ne pirma situacija, ne tik Širvintose, bet ir visoje Lietuvoje. O kiek dar jie nevažiuoja ir netikrina? Ar išvis jie pakyla nuo savo kėdžių, labai įdomu“, – klausė merė.

Kritikos strėles dėl aplaidaus specialistų darbo gyvūnų gerovės gynėjai pradėjo leisti dar savaitės pradžioje. VMVT direktorius Darius Remeika pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pasisakė ir apie sulaukiamą kritiką tarnybai dėl esą nepakankamos nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės. D. Remeika sakė, kad tarnyba reaguoja, tačiau „prie kiekvieno žmogaus kontrolieriaus nepastatysi“.

„Visur valstybė neįsikiš, mes turime 48 funkcijas, viena iš jų yra gyvūnų gerovė. Savivaldos lygiu mes dalyvaujame trise, vienodomis teisėmis ir pareigomis: VMVT, savivaldybės (...) ir policija. Reaguojame, bet nesame operatyvininkai, negalime paklausyti telefonų, sekti ar specialiųjų priemonių naudoti. Gavę visus pranešimus, nagrinėjame, bet matome galimybių griežtinti baudas“, – sakė D. Remeika.

Jo teigimu, VMVT per metus gauna virš 700 pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus. „Vykdydami planinę veiklą per praėjusius metus iki 5 nelegalių veisėjų nustatėme. Dažniausiai tai su gyventojų pagalba, kurie turbūt daugiausia mato tokią nelegalią veiklą“, – sakė VMVT vadovas.

Visi žinojo, kad jis užsiima šunimis, kad pas jį auginami patys gražiausi šunys

Galbūt – net sodinami į kalėjimą.

Gyvūnų gynėjai tvirtina, kad situacija nevaldoma – žmonės savo arba kitų augintinius žaloja, nuodija ir žudo.

Kaip praneša LNK Žinios, aktyvistai siekia, kad cirke nebeliktų laukinių gyvūnų pasirodymų ir tikisi, kad Seime užteks politinės valios apginti gyvūnus ir griežtinti įstatymus.