„Pastarųjų metų patirtis parodė, kaip greitai ir stipriai lietuviai moka susitelkti, siekdami įveikti iškylančias grėsmes. Tik solidarumas suteikia mums jėgų, kurių prireikia vis naujiems iššūkiams atremti, – sako „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ sumanytojas Raimundas Daubaras. – Šiemet pasauliui ir vieni kitiems nešime žinią, kad mūsų jėga – susitelkimas, kuris padeda apginti brangiausia, ką turime – laisvę, gyvybę, lietuvių kultūrą ir tradicijas.“ 

Valstybės diena – geriausia proga parodyti sau ir pasauliui lietuvių solidarumo galią

Prezidento Gitano Nausėdos įsitikinimu, pastarųjų metų krizių ir iššūkių akivaizdoje susitelkimas ir solidarumas svarbūs kaip niekada. Prieš kelerius metus pasaulyje prasidėjusi pandemija atskleidė ir pilietiškumo bei bendruomeninio veikimo galią, kuomet medikai, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos ir valstybės institucijos veikė išvien, siekdami vieno tikslo. Pasieniečių ir karių profesionalumas, įvairių institucijų vieningas darbas leido suvaldyti hibridinę ataką Baltarusijos pasienyje. O šiemet Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą dar labiau paliudijo laisvų žmonių solidarumo ir susitelkimo svarbą.

„Veikimas išvien, išlaikant pagarbą kitam ir kito nuomonei, yra išties laisvų ir laisvę mylinčių žmonių bruožas. Šioje pasaulio dalyje laisvė nėra savaime suprantamas dalykas: ją reikia išsikovoti ir ginti. Jau daug kartų mes, lietuviai, įrodėme, kad šį laisvės egzaminą esminiais momentais esame pasirengę išlaikyti, – sakė prezidentas G. Nausėda. – Dar daugiau – esame pasiruošę šia pilietine galia ir susitelkimu dalintis. Tad tegul Valstybės dienos šventė tampa dar vienu priminimu, kad skambant didžiųjų idealų kupinai „Tautiškai giesmei“, mes vis iš naujo įsipareigojame tvirtai stovėti tiesos ir šviesos pusėje, kai šiuos idealus bandoma paminti.“

V. Landsbergis: solidarumas suteikė mums jėgų atkurti nepriklausomybę

Atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. paskelbusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje ypač gerai matoma,  kaip svarbu mokėti susitelkti ir apginti savo tautos laisvę, teisę į tapatybę ir tradicijas. 

„Turime gražiausią pasaulyje himną. Giedokime ir galvokime, ką juo sakome“, – kviečia prof. V. Landsbergis.  

Lietuvos tūkstantmečio proga gimusi tradicija sukūrė „Tautiškos giesmės“ dieną

„Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ idėja gimė 2009-aisiais, kai „Tūkstantmečio odisėja“ pakvietė viso pasaulio lietuvius vienu metu sugiedoti Lietuvos himną ir pirmąkart kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosti gyvų balsų žiedu. Taip garsiai ir išdidžiai buvo pranešta, kad Lietuvos vardui – 1000 metų. Pirmaisiais metais „Tautišką giesmę“ giedojo 26 lietuvių bendruomenės visame pasaulyje. Nuo tol ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma aktyvių bendruomenių ir pavienių žmonių, tapo gyva mūsų laikų tradicija. O nuo 2019 m. Seimo sprendimu liepos 6-oji švenčiama ne tik kaip Valstybės ar Mindaugo karūnavimo diena, bet ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena.

Šiemet pagrindinis renginys, kuris bus transliuojamas nacionalinio transliuotojo LRT televizijos, vyks Alytuje – „Lietuvos kultūros sostinėje 2022“. Šventinis koncertas šalia aukščiausio Lietuvoje Baltosios rožės tilto prasidės 20 val., o jo kulminacija taps 21 val. kartu giedama „Tautiška giesmė“.

Valstybės diena taip pat bus švenčiama ne tik visoje Lietuvoje, bet ir dešimtyse pasaulio šalių, kur gyvena lietuviai. Visą liepos 6-ąją visose laiko zonose skirtingose valstybėse gyvai skambės Lietuvos himnas.

„Stiprinant solidarumą svarbus kiekvieno žmogaus indėlis, kiekvienas balsas. Todėl kviečiame visus Lietuvos patriotus pasidžiaugti mūsų gebėjimu susitelkti ir prisijungti prie „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“. Stiprūs išliksime, jei būsime solidarūs“, – kviečia R. Daubaras.

Kaip matyti LRT „Youtube“ paskyroje transliuotoje vaizdo medžiagoje, ceremonijos vedėjas Marijus Žiedas, nesulaukęs himną turėjusio giedoti operos solisto Kosto Smorigino, ėmėsi iniciatyvos ir pats pradėjo giedoti Tautinę giesmę.

Iškart po to prasivėrė salės durys, įžengė solistas K. Smoriginas ir tęsė himno giedojimą.

Baigus giedoti K. Smoriginui, ceremonijos vedėjas M. Žiedas pasisakyti pakvietė prezidentą G. Nausėdą. „Gerbiamieji, kadangi nepavyko teisingai sugiedoti Tautinės giesmės, paprašyčiau tai padaryti dar kartą“, – prie tribūnos žengęs sakė G. Nausėda.

Tačiau ir čia neapsieita be klaidų. Prezidentas giedodamas himno stulpelį „Tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės, tegul dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei“ supainiojo žodžius.

G. Nausėda vietoje „tegul dirba tavo naudai“ giedojo „tegul dirba savo naudai“.

Po renginio K. Smoriginas situaciją pakomentavo socialinio tinklo paskyroje.

„Sveikinu visus su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Šią iškilmingą dieną buvau pakviestas sugiedoti Tautišką giesmę Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Deja, dėl renginio organizatorių kaltės nebuvau pakviestas į sceną prasidėjus giedojimui, kurį pradėjo pats prezidentas, to pasekoje išbėgau visiškam strese ir nebesupratau kuris stulpelis giedamas. Visų labai atsiprašau už nepavykusį pasirodymą. Labai apmaudu, kad Lietuvos respublikos prezidentas nesusigaudęs situacijoje paprašė sugiedoti Tautišką giesmę iš naujo, bet jau be manęs“, – feisbuke rašė operos solistas.

Dėl susiklosčiusios situacijos portalo kauno.diena.lt žurnalistai kreipėsi į Prezidentūrą. Paprašyta pakomentuoti, ar iš tiesų K. Smoriginas nebuvo pakviestas laiku dėl organizatorių kaltės ir kodėl G. Nausėda, paprašęs susirinkusiųjų himną sugiedoti dar kartą, to padaryti nepakvietė operos solisto?

Taip pat, kaip girdėti vaizdo įraše, G. Nausėda sumaišė himno žodžius ir vietoje tegul „dirba tavo naudai“, giedojo „tegul dirba savo naudai. Klausta, kokia prezidento pozicija dėl žodžių supainiojimo?

Portalo žurnalistai sulaukė trumpo G. Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko atsakymo: „Apgailestaujame, jog dėl techninės transliacijos režisierių klaidos operos solistas Kostas Smoriginas laiku nebuvo informuotas apie himno giedojimo pradžią“.

Pagrindinė V.Stukaitės-Laniauskienės mintis – karūną nusimegzti, nusinerti, nusivelti ar susirišti. Tam tikslui raginta naudoti geltonus ar aukso spalvą primenančius siūlus.

Ši idėja netruko pasklisti socialiniais tinklais. Vienas pagrindinių tikslų yra ne tik pati karūna, bet jos gamybos metu žmones susieti draugystės saitais.

Tam tikslui sukurta uždara "Facebook" grupė "Giedokim kaip gieda karaliai".

Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse V.Stukaitė-Laniauskienė džiaugėsi, kad prie kvietimo gamintis karūnas prisijungė ir lietuviai tėvynėje, ir tautiečiai užsienyje, daugiausia  lituanistinių mokyklų lankytojai bei jų tėvai, seneliai.

Tikiu, kad daugybė lietuvių giedos himną karūnuoti.

"Tikiu, kad tautiečiai už Lietuvos ribų giedos tautinę giesmę karūnuoti. Labai džiaugiamės, kad dėl šio projekto užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybė sustiprėjo. Lietuvoje, kaip matau iš "Facebook" grupės "Giedokim, kaip gieda karaliai", prie mūsų siūlymo gamintis karūnas jungėsi įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių grupių, bendruomenių nariai. Žmonės mezga ar kitaip gaminasi karūnas. Tikiu, kad daugybė lietuvių giedos himną karūnuoti", – džiaugėsi V.Stukaitė-Laniauskienė.

Prie idėjos prisijungė Kauno kartų namai, mezgimo suoleliai buvo organizuoti Drevernoje, Žadeikiuose. Įvairiais būdais karūnos gamintos Ariogalos užimtumo centre. Kai kuriuose Lietuvos regionuose prie karūnų gaminimo prisijungė neįgaliųjų klubai.

Mažeikių skrajojamasis teatras stato spektaklį apie Barborą Radvilaitę. Liepos 6-ąją jie rodys spektaklį, scenoje jie turės milžinišką karūną ir giedos Lietuvos himną. Šiame mieste karūnas nėrė ir klubo "Mano namai" narės.

Vien prie "Facebook" paskyros prisijungė apie 300 žmonių, kiekvienas jų turi artimųjų būrelį.

Daug žmonių per šią akciją mezgimą ar vėlimą atrado, kaip naują laisvalaikio leidimo formą. V.Stukaitė-Laniauskienė tikisi, kad karūnų gaminimas turės teigiamos įtakos ir žmonių psichinei sveikatai.

Giedant moteris sumaišė žodžius, tuomet nutilo ir tarė: „Susijaudinau“.

Tuomet moteris vėl bandė giedoti, tačiau jai tai padaryti nepavyko. Susirinkę žmonės pradėjo šaukti: „Nuo pradžių“.

„Nuo pradžių. Susijaudinau labai“, – sutiko ir atlikėja.

Himną ji pabaigė giedoti tik tuomet, kai jai buvo paduoti jo žodžiai.

„Didysis talentas – Vaidilė. Ir ji jums tikrai nepasivaideno, ji tik pasityčiojo iš mūsų Tautinės giesmės. Noriu viską atgirdėt atgal. P.S. Lietuvoje gerai dainuoja tik homoseksualūs dainininkai, būtent tai ir parodė šis maršas“, – socialiniame tinkle rėžė atlikėjas Ruslanas Kirilkinas.

Parmuferis ir aktorius Aistis Mickevičius į šią situaciją pasižiūrėjo su humoru.

„Buvo tokia linksma muzikinė komedija su Meryl Streep – „Florence Foster Jenkins“, kur savimi pasitikinti Niujorko poniutė plėšė pro šalį operos arijas Carnegie Hall salėje. Svarbu tikėjimas! Ten dar daugiau vaizdelių padavė, pvz., vyras su ragu! Bet po šito išstojimo, ar tik nereiks tautinės giesmės gynimo maršo?“ Realiai, neturit, ką veikt“, – rašė aktorius. 

„Užkalnio“ žurnalo redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė taip pat pasidalijo savo nuomone:  „Tai ką – čia ir vėl kažkaip ne taip buvo, tik žiniasklaida, Landsbergis ir ateiviai ne taip parodė? O man, žinokite, atrodo, kad nei vienas žmogus su nors kiek labiau išlavinta klausa ir geresne atmintimi bei gebėjimu pasiruošti, niekada neis į jokius panašius protestus ir maršus. Kai minime trėmimų metines, jie trokšta „geresnės“ Lietuvos, bet net žinodami, kad reikės giedoti himną, nesugeba išmokti. Arklį greičiau išmokysi.“

Kiti žinomi žmonės apie šį įvykį pasisakė trumpai. „Juokingiausias savaitės dalykas ką tik įvyko. Galit nebesistengt“, – trumpai parašė „influencerė“ Agnė Kulitaitė.

„Šeimos gynėjai“, – trumpai pakomentavo žinomas keliautojas Mantas Bertulis.

Kaip jau buvo skelbta, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad toks himno giedojimas neva pažeidžia įstatymą. „Toks valstybės simbolio išniekinimas neturėtų likti nepastebėtas teisėsaugos, juolab, kad Tautišką giesmę saugo valstybės himno įstatymas“, – teigė politikas.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad žodžių sumaišymas nėra pasityčiojimas iš valstybės himno.

„Mes nevertiname politikų pasisakymų, – portalui kauno.diena.lt sakė R. Matonis. – Manau, kad tai nėra įstatymo pažeidimas. Turi būti pasityčiojimas iš Lietuvos himno, o jeigu žmogus susijaudinęs sumaišė žodžius ir suklydo, tai nemanau, kad tai yra pasityčiojimas.“

Anot R. Matonio, kiek jam žinoma, policija negavo pasipiktinusių tautiečių pranešimų dėl šios situacijos.

Tokį pasiūlymą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui įregistravęs  politikas nurodo ir lėšų šaltinį – iš papildomo akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.

Pasak R. Karbauskio, nuo pat pradžių „Tautiškos giesmės“ giedojimo iniciatyva buvo vystoma kūrėjų privačiomis lėšomis ir ištekliais.

„Iš viso per „Tautiškos giesmės“ giedojimo visame pasaulyje organizavimui ir vystymui investuota 860 tūkst. Eur. Valstybės finansavimas šiai iniciatyvai prasidėjo 2015 m. ir iki šiol siekė 240,5 tūkst. Eur. Siekiant, kad šie rezultatai išliktų ir Tautos sukurtas nematerialus turtas toliau augtų ir vystytųsi, yra būtina valstybės parama tiek komunikacijai su užsienio lietuviais vykdyti, reklaminei kampanijai (kuria neatlygintinai dalinasi visi Lietuvos interneto portalai ir televizijos) sukurti ir vykdyti, taip pat centriniam iniciatyvos renginiui surengti“, – savo pasiūlymą argumentuoja R. Karbauskis.

Jis primena, kad „Tautiškos giesmės“ giedojimo iniciatyva gimė 2009 m. ir tapo jau nenuginčijamai nauja Lietuvos tradicija. 2020 m. liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ jau vienuoliktą kartą apskriejo visą pasaulį. 

„Prie „Tautiškos giesmės“ giedojimo kasmet prisijungia vis daugiau pasaulio lietuvių organizacijų, lietuviai pasaulyje asmeniškai skleidžia žinią ir kviečia drauge giedoti himną. Liepos 6-ąją miestų aikštėse, ant piliakalnių, istorinėse vietose giedamas himnas vienija visus pasaulio lietuvius“, – sako R. Karbauskis.

Seimui nusprendus, nuo 2019 m. liepos 6-ąją švenčiame ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ dieną.

Patriotiniai jausmai buvo apėmę tik keturis iš dešimties (40 proc.) suaugusių šalies gyventojų - 21 val. jie giedojo Lietuvos valstybės himną („Tautišką giesmę“) kartu su kitais lietuviais pasaulyje, o kiek daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jie to nedarė. 3 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 16-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos himną kiek daugiau giedojo moterys (44 proc.), nei vyrai (34 proc.), 18-29 metų jaunimas (-49 proc.), rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai (49 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (53 proc.) bei didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - per 1000 eurų (47 proc.), besimokantis jaunimas (63 proc.), vadovai (59 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (51 proc.).

Aktyviausiai Lietuvos himno giedojimo akcijoje per Mindaugo karūnavimo šventę dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (67 proc. iš ketinančių balsuoti už šią partiją), Lietuvos centro partijos (55 proc.) bei LR liberalų sąjūdžio (53 proc.) rėmėjai, o pasyviausi buvo Darbo partijos (33 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (36 proc.) rinkėjai.

Rinkosi ir vaikai, ir senjorai

Valandą prieš Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ giedojimą prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ prasidėjo šventinis dviejų dalių Kauno bigbendo koncertas.

Renginys priviliojo būrį puikiai nusiteikusių miestiečių ir svečių. Valstybės dieną šventė ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės, ir šeimos su vaikais.

Šventinės nuotaikos netemdė net apniukęs oras. Dalis buvo pasipuošę Lietuvos vėliavos spalvų rūbais ar kitais aksesuarais.

Pirmoje koncerto dalyje naujai suskambėjo nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpio estrados klasika. Danieliaus Dolskio repertuaro dainas atliko operos solistas ir aktorius Rafailas Karpis.

21 val., sugiedojus tautišką giesmę su viso pasaulio lietuviais, klaipėdiečiai iš aikštės skirstytis neskubėjo. Po himno tęsėsi šventinis koncertas.

Antroje koncerto dalyje skambėjo šviesaus atminimo Stasio Povilaičio repertuaro dainos, kurias kartu su orkestru atliko populiarus džiazo ir pop muzikos atlikėjas Jurgis Brūzga.

Prisijungė prie iniciatorių

Klaipėdiečiai 21 val. giedoti šalies himno susirinko Kruizinių laivų terminale, kur vidurdienį buvo pasitikta legendinė jachta „Ambersail“, grįžusi iš kelionės po pasaulio vandenynus.

Ji dalyvavo „Volvo Ocean Race“ legendų regatoje, kur užėmė ketvirtą vietą.

Kruizinių laivų terminale buvo iškelta nuo jachtos „Ambersail“ stiebo nukabinta Lietuvos trispalvė. Būtent šio laivo įgula inicijavo tradiciją Valstybės dieną 21 val. giedoti „Tautišką giesmę“.

Birželio 24-ąją sukako 10 metų, kai trispalve pasipuošusi jachta „Ambersail“ pirmą kartą įplaukė į Lietuvos vandenis ir Klaipėdos uostą.

Po metų, apsukusi pasaulį „Tūkstantmečio odisėjos“ metu, ji Lietuvos vardo tūkstantmečio proga pirmą kartą pakvietė visus lietuvius pasaulyje liepos 6 dieną vienu metu drauge giedoti „Tautišką giesmę“.

Ši iniciatyva tapo tradicija. Šiandien Lietuvos himnas vieningai visame pasaulyje giedotas 10-ąjį kartą. Kruizinių laivų terminale prie jachtos „Ambersail“ įgulos prisijungė būrys žmonių.

Skambėjo ir Gdanske

Klaipėdiečiai himną giedojo ne tik prie paminklo „Arka“, Kruizinių laivų terminale, bet ir kitose miesto vietose. Prie iniciatyvos prisijungė ir eiliniai miestiečiai, ir miesto valdžios atstovais, ir pareigūnai.

Uostamiesčio policijos pareigūnai išsirikiavo ir himną giedojo Herkaus Manto gatvėje, prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro.

„Tautiška giesmė“ 21 val. skambėjo Kultūros fabrike, kur vyksta festivalis „Memel Tattoo Convention“. Čia susirinko talentingiausi Lietuvos ir pasaulio tatuiruočių meistrai, žmonės, besidomintys jomis.

Himnas giedotas ir Klaipėdos koncertų salėje. Čia vyko Klaipėdos tarptautinės violončelės akademijos baigiamasis koncertas, skirtas Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai.

Šimtmečio „Tautišką giesmę“ klaipėdiečiai giedojo ir savose kompanijose.

Himnas skambėjo ir Lenkijos mieste Gdanske, kur dabar yra į „Šimtmečio odisėją“ iškeliavusios jachtos „Lietuva“ įgula. Prie jos prisijungė ir vietos lietuvių bendruomenė.

LRT televizija šią dieną taipogi paminės ypatingai. Pabūti kartu iki himno giedojimo žiūrovus kvies tiesiogiai šventinį renginį „Tegul šventei Lietuvos himnas pradžią duos“ vesiantis Andrius Tapinas, o vėliau tautinio kostiumo metų renginio „Išausta tapatybė“ tiesioginę transliaciją perims Eglė Daugėlaitė. Apie lietuvybę ir Lietuvos gyvenimo drobę su ja kalbėjo „TV diena“.

– Ką jums reiškia būti lietuve?

– Man atrodo, mes, nepriklausomos Lietuvos vaikai, jau nebeuždavinėjame tokio klausimo. Taip, kartais pavydime vienai ar kitai šaliai geografinės padėties ar kultūrinių dalykų, bet man būti lietuve reiškia būti savimi – čia mano šaknys, čia mano Tėvynė, čia mano šeimos istorija.

– Vis iššoka vieno kito žmogaus frazė – gėda prisipažinti, kad esu lietuvis. Ar jums yra tekę atsidurti tokioje situacijoje?

Man būti lietuve reiškia būti savimi – čia mano šaknys, čia mano Tėvynė, čia mano šeimos istorija.

– Vienintelė pateisinama gėda, kai gėda už kitus. Dėl savęs esu rami, stengiuosi nediskredituoti Lietuvos vardo, bet būna situacijų, kuomet gėda dėl tautiečių elgsenos, kalbėsenos, požiūrio – kad ir, pvz., oro uostuose. Pajunti, kad yra dar nemažai kur tobulėti. Visad sakau – išvažiavimas iš Lietuvos nereiškia, kad tavo akiratis prasiplės. Manau, reikia būti atviram, imliam ir žingeidžiam, jei nori iš tiesų susiurbti tos šalies gerąją patirtį, kultūrinius dalykus. Nesmerkiu emigruojančių, bet visada pasidžiaugiu tais, kurie mato prasmę sugrįžti, kurie net gal uždirbdami mažiau, bet grįš ir dirbs Lietuvai ir Lietuvoje. Tokios istorijos labai džiugina.

Sutinku, kad turime nemažai sričių, kuriose dirbant ir stengiantis garbingo ir motyvuojančio atlygio vargu ar galima sulaukti, todėl sutinku, kad emigruoti kartais tolygu išgyventi. Bet net gyvenant užsienyje svarbu matyti prasmę sugrįžti, kad ir kada nors. O gi galima domėtis savo šalies aktualijomis, žiūrėti laidas internetu, nesakyti „niekada“, „ką ten toj Lietuvoj“.

– Ar esate pagalvojusi apie emigraciją?

– Kai Lietuvoje būna tamsu, dargana, šaltis, pajuokauju, kad kaip būtų gerai emigruot į šiltus kraštus. Nemanau, kad emigruočiau dėl ekonominių priežasčių, greičiau dėl klimato. Pagalvoji – kaip būtų gerai, jei Lietuvoje būtų kad ir kokios Ispanijos klimatas, Viduržemio jūra. O kai nuvažiuoji prie mūsų Baltijos jūros, medžioti saulę ir šilumą tenka. Šaltąjį sezoną lauki, kol vasara ateis, o vasarai atėjus brauki kalendorinės vasaros dienas ir supranti, kad paplūdimyje buvai gal tik kartą. Mes turime visko – puikią gamtą, gerą aptarnavimą, darbščius žmones, bet va, su klimatu tenka kantriai kovoti.

– Kokius matote privalumus gyventi Lietuvoje?

– Tuos pačius, kaip ir užsienyje, su, kaip minėjau, klimato išimtimi. Šiandien, kai vis daugiau profesijų neturi sienų, nėra skirtumo, kur gyveni, ar važinėji tarp dviejų šalių – ir ačiū Dievui, tampame viena europine šeima. O gyvenant Lietuvoje yra daugybė privalumų: ir saviraiška, ir galimybė užsidirbti, keliauti, turto įsigyti ir kt. Aš sakau, kad reikia Lietuvos mažumą priimti kaip privalumą. Net jauname amžiuje galima kopti karjeros laiptais, kas retai nutiktų užsienyje.  Taip, žinoma, yra taisytinų dalykų ir visada gali būti geriau, bet nemanau, kad esu kažkuo prastesnė už tuos, kurie emigravo.

– Ką taisytumėte turėdama galimybę perausti Lietuvos gyvenimo drobę? 

– Galbūt žmonių sąmonę, užsilikusią nuo okupacijos ir sovietizmo, bendravimo būdą šeimoje, požiūrį į moteris ir tarpusavio santykių suvokimą, kaimyniškumo ir bendruomeniškumo sąvokas. Visa tai man norėtųsi įdiegti iš naujo. Apskritai mane gąsdina žmonių susvetimėjimas, ypač didmiesčiuose, bendruomeniškumo stygius, tas jausmas – vilkas tarp vilkų. Taip pat reikėtų taisyti įvairius kultūrinius dalykus, kad ir pvz., gebėjimą būriuotis ar stovėti eilėje – atrodo, toks paprastas dalykas, o man pačiai tenka nuolat kovoti, kad žmonės jaustų ir gerbtų kito asmeninę erdvę, kad atsitrenkę atsiprašytų, kad sutikę pasisveikintų. Tai lyg turėtų ateiti iš šeimos, o kažkur ima ir pradingsta. Tikrai nebūtinai jauni žmonės to nesupranta, greičiau atvirkščiai – pagyvenę, vyresnio amžiaus. Bet, kaip minėjau, manau, tam įtakos turėjo okupacija. Ir čia tik viena maža situacija. Norėtųsi, kad lietuviai daugiau šypsotųsi, dažniau sveikintųsi su nepažįstamais. Vadinkit mane naivuole, bet aš tikiu, kad viskas pamažu keisis. Svarbu pradėt nuo savęs. Ir aš vis dar kantriai tarsiu „labas“ kaimynui.

– Į liaudies kultūrą jaunimas neretai žiūri skersai. Ar ji gali būti aktuali jaunam žmogui?

Vadinkit mane naivuole, bet aš tikiu, kad viskas pamažu keisis. Svarbu pradėt nuo savęs. Ir aš vis dar kantriai tarsiu „labas“ kaimynui.

– Tikrai gali dominti ir tikiuosi, kad taip yra. Galbūt ne visa liaudies kultūra bendrąja prasme, bet kai kurie elementai atgimsta – kad ir tautinis kostiumas dabar „atsigauna“, įgauna naują kvėpavimą. Mane tai džiugina – tikrai turime, kuo didžiuotis, tad kodėl nepasididžiavus. Kai žinoma stilistė ateina į oficialų priėmimą pasipuošusi tautiniu kostiumu, kuris puikiai tinka, atstoja vakarinę suknelę. Negi tai negražu? Liaudies darbai, rankdarbiai, drožinėjimas, audimas, siuvinėjimas nesulaukia daug dėmesio, bet kažkaip tikiu ateis laikas ir vis daugiau žmonių atsigręš į juos.

– Ar pati esate dalyvavusi kokiame nors kolektyve, chore? Galėtumėte padainuoti lietuvių liaudies dainų?

– Liaudies dainų nesu dainavusi, tik vokalizuotas, muzikos mokykloje ir taip pat chore. Ir esu šokusi tautinius šokius, tad „kepurinę“, ar „pinoklėlį“ tikrai sušokčiau.

– Kas įeitų į jūsų lietuviškų lauktuvių krepšely artimiesiems, gyvenantiems svetur?

– Lietuviškas sūris, juoda duona ir medus, dar įdėčiau mėtų ir čiobrelių arbatos. Gal dar kokios vytintos žvėrienos dešros.

– Koks jausmas jums puoštis tautiniu kostiumu?

– Tautinio kostiumo dėvėjimas, man jau tampa maloni tradicija, iškilmingai lydinti liepos 6-ąją, be to, žinau jo istoriją, regionų skirtumus, jau žinau, kaip jį dėvėti, tad ir tai ir mielas drabužis. Pati savo garderobe tautinio kostiumo dar neturiu, bet nedrąsiai pasvarstau pasisiūdinti – visgi tai gana didelė investicija, tad reiktų numanyti, kur juo puošiesi.

– Reguliariai renkami gražiausi lietuvių kalbos žodžiai. Kokius išskirtumėte jūs?

– Lietuvių kalba apskritai labai graži. O išskirčiau turbūt „ačiū“. Gražus žodis „Tėvynė“. Ir „myliu“.

„Tegul šventei Lietuvos himnas pradžią duos“ – liepos 6 d. 20 val. per LRT televiziją.

„Išausta tapatybė“ – liepos 6 d. 21.45 val. per LRT televiziją.

Valstybės šimtmečio himnas

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ gimė prieš 9 metus, kai „Tūkstantmečio odisėjos“ metu buriuotojai jachta „Ambersail“ apsuko Žemės rutulį ir, aplankę pasaulio lietuvių bendruomenes, pakvietė visus tautiečius švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį visiems vieningai vienu metu giedant Lietuvos himną. Ši unikali iniciatyva jau tapo mūsų laikų tradicija ir neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi.

Kadangi 2017 metai paskelbti ir Lietuvos piliakalnių metais, „Tautiška giesmė“ šiemet bus giedama nuo 100 mūsų valstybei svarbių piliakalnių taip kartu simboliškai pažymint ir Valstybės atkūrimo šimtmečio pradžią.

„Tautiškos giesmės“ giedojimas – liepos 6 d. 21 val. per LRT televiziją ir TV3.

Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge duos pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei.

„Aš gimiau okupuotoje, vėliau gyvenau nepriklausomybę atgavusioje šalyje, o dabar gyvenu Lietuvoje, kuri yra garbinga Vakarų pasaulio valstybė bei ori tarptautinių organizacijų narė. Visą mūsų šalies transformaciją išgyvenau asmeniškai ir mačiau savo akimis tuos svarbius istorinius įvykius. „Tautiška giesmė“ yra mūsų pergalės ir triumfo simbolis. Jos giedojimas yra ne tik didžiulė garbė, bet kartu ir priminimas, jog esame laisvi ir savo gyvenimą kuriame patys“, – teigė Andrius Mamontovas, vieningam himno giedojimui toną duosiantis nuo Dubingių piliakalnio, kur vyks centrinis šių metų „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ renginys.

„Tautiška giesmė“ yra mūsų pergalės ir triumfo simbolis. Jos giedojimas yra ne tik didžiulė garbė, bet kartu ir priminimas, jog esame laisvi ir savo gyvenimą kuriame patys.

„Tautiškos giesmės“ šaukliais taip pat jau tapo Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, kurie himną giedos nuo Upytės piliakalnio, Panevėžio rajone, bei Neda Malunavičiūtė, toną „Tautiškai giesmei“ užduosianti nuo Ukmergės piliakalnio viršūnės. Nuo Ukmergės piliakalnio giedos ir grupė „Bjelle ir Peru“. Prie projekto taip pat prisijungė Rosita Čivilytė, sutikdama himną giedoti nuo Utenos rajono piliakalnio, Donalda Meiželytė, giedosianti nuo Pūniavos piliakalnio Alytaus rajone bei daugelis kitų.

„Vieningai lietuvių giedama „Tautiška giesmė“ jau tikrai tapo modernia mūsų tautos tradicija ir didžiausiu mus apjungiančiu veiksmu. Džiugu, kad šiemet prie iniciatyvos taip aktyviai jungiasi ir visi Lietuvos atlikėjai. Vieni jų žinomi visoje šalyje, kiti gal labiau savo mieste ar rajone, kur visuomet yra laukiami ir mylimi. Į organizavimą aktyviai įsijungė ir savivaldybės, kurios ir išrinko 100 projekto piliakalnių. Manau, kad tik taip, į pasiruošimą šventei įsijungus visai Lietuvai – atlikėjams, savivaldybėms ir piliečiams – galime iš tiesų šventiškai pasitikti mūsų visų valstybės šimtmetį“, – teigė iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ vadovas Raimundas Daubaras.

Pasak jo, dalis projekto piliakalnių vis dar laukia savo šauklių, tad visi atlikėjai ar grupės, panorę tapti iniciatyvos dalimi ir tapti šimtmečio šventės pradžios šaukliais, mielai kviečiami kreiptis į projekto koordinatorius.

Siekiant sukurti iš tiesų išskirtinį bendrumo jausmą ir apjungti galėjusius atvykti giedoti nuo piliakalnių bei tuos, kurie giedos kitose Lietuvos ar pasaulio vietose, visi „Tautiškos giesmės“ šaukliai savo giedojimą nuo piliakalnių transliuos gyvai per „Facebook live“. Tokiu būdu prie jų himno giedojimui galės prisijungti visi norintys.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ gimė prieš devynerius metus, kai „Tūkstantmečio odisėjos“ metu buriuotojai jachta „Ambersail“ apsuko Žemės rutulį ir, aplankę pasaulio lietuvių bendruomenes, pakvietė visus tautiečius švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį visiems vieningai vienu metu giedant Lietuvos himną. Ši unikali iniciatyva, palaikoma pilietiškų žmonių, organizacijų ir aktyvių bendruomenių jau tapo mūsų laikų tradicija ir neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi.

Kadangi 2017 metai paskelbti ir Lietuvos piliakalnių metais, „Tautiška giesmė“ šiemet bus giedama nuo 100 mūsų valstybei svarbių piliakalnių taip kartu simboliškai pažymint ir Valstybės atkūrimo šimtmečio pradžią. Visus 100 piliakalnių, nuo kurių šiais metais bus giedama „Tautiška giesmė“ galima rasti sužymėtus specialiame žemėlapyje, esančiame iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ tinklapyje.

Šalies himnas tradiciškai skambės iš Vilniaus Vinco Kudirkos aikštės. Sostinės gyventojai ir jos svečiai kviečiami 20.30 val. susiburti šioje aikštėje, iš kurios vyks tiesioginė TV3 televizijos himno giedojimo transliacija. Prieš buriantis giedoti kartu, TV3 eteryje laukia speciali tiesioginė transliacija, o lygiai 21.00 val. suskambės „Tautiška giesmė“.

Sveikins Prezidentas V. Adamkus

Teletiltu bus susijungta su dar keturiais miestais: Kaunu, Klaipėda, Druskininkais ir Vilkija.

Laikinojoje sostinėje tiesioginiame eteryje dirbs „TV Pagalbos“ gelbėtojas, reporteris Arnas Švilpauskas. Druskininkuose – jo kolegė Rūta Lazauskienė, o iš Klaipėdos sveikinsis Sandra Žutautienė. Teletiltu žodį tars Vilkijoje viešintis Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma.

Specialiai parskrenda į Lietuvą

Ypatingą renginį scenoje ves netikėtas duetas – Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė ir Naglis Šulija. Naujagimę dukrytę auginanti, Prancūzijoje, Kanuose viešinti Indrė specialiai dėl „Tautiškos giesmės“ giedojimo renginio sugrįžta į Lietuvą.

„Tautiškos giesmės“ giedojimas liepos 6-ąją – viena mėgstamiausių tradicijų. Ar su draugais Nidoje, ar su šeima gamtoje tą dieną giedame, net ir už 3000 kilometrų nuo namų būtume giedoję. Tad ir kelioms dienoms grįžti į Lietuvą nėra sunku dėl tokios šaunios tradicijos“, – prieš lipdama į lėktuvą sakė ji.

5 miestų žvaigždės

Tiesioginiame TV3 eteryje skambės kūriniai, kuriuos atliks Gerda Stiklickienė ir Stano, iš kitų miestų dainuos Aleksandras Ivanauskas-Fara su choru, Justinas Lapatinskas, Anatolijus Oleinikas.

Sveikinimo žodžius penkiuose miestuose sakys Andrius Žiurauskas, Vitalijus Cololo, Eglė Jackaitė, Ramūnas Vyšniauskas, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė bei TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

Sambūris socialiniuose tinkluose

Belaukiant ypatingos šventės, giedoti „Tautišką giesmę“ socialiniuose tinkluose kvietė žinomi žmonės. TV3 Žinių vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva dalinosi prisiminimais savo paskyroje „Facebook“: „Dar rodos vakar štai taip stovėjom su Marijumi Mikutavičiumi ant scenos Klaipėdoje ir pirmąsyk su visa Lietuva bei viso pasaulio lietuviais giedojom „Tautišką giesmę“. (...) 7 metai prabėgo! (...) Daug kas pasikeitė, tik tradicija liepos 6-ąją visiems kartu – kad ir kur būtume – giedoti Lietuvos Himną išliko! Įaugo tiesiog į kraują.“

Giedoti kartu su TV3 televizija socialiniuose tinkluose kvietė ir Mantas Petruškevičius, Asta Valentaitė, Justinas Jankevičius, Indrė Stonkuvienė, Monika Šalčiūtė, Sandra Žutautienė, Gerda Stiklickienė, Johnatanas, Norbertas Daunoravičius, Vaidotas Gincevičius. Žinomi žmonės nuotraukose įsiamžino su specialiai jiems sukurtais rankų darbo aksesuarais, skirtais liepos 6-ajai: vyrai – peteliškėmis, o moterys – šilkinėmis apyrankėmis.

Ypatingi tautiški aksesuarai

TV3 pasiūlymas ekrano žvaigždes papuošti elegantiškais aksesuarais tapo maloniu iššūkiu Vilniuje esančių peteliškių namų „Dom Bow Ties“ įkūrėjai Mildai Paukštei: „Specialiai šiai progai sukūrėme lininį audinį su vyčiais ir trispalviu margumynu. Iš jo pasiuvome dvipuses surišamas vyriškas peteliškes. Jos puikiai derės tiek prie klasikinio, tiek prie vasariško lininio kostiumo, ar net marškinių ir džinsų – kartu suteiks iškilmingumo, kurio yra verta lietuvius visame pasaulyje suvienijanti liepos 6-oji, kai vienu balsu giedame „Tautišką giesmę.“

M. Paukštės kurtos apyrankės pasiūtos iš prabangaus gamtos motyvais išmarginto šilko, papuoštos pasidabruotu žiedu su trispalvio stiklo lašeliais. „Šią apyrankę tiesiog pamilau. Esu dėkinga TV3 už įkvėpimą, pažėrusį naujų minčių kūrybai“, – džiaugiasi pirmosios ir vienintelės Lietuvoje peteliškių parduotuvės „Dom Bow Ties“ įkūrėja.

Himno giedojimo žemėlapis 

Tęsiant gražią tradiciją šiais metais vėl kuriamas ir unikalus lietuvių Himno giedojimo žemėlapis. Tapkite jo dalimi!

Portale www.tv3.lt/himnas esančiame specialiame žemėlapyje pažymėkite, kur ketinate giedoti „Tautišką giesmę“ šiemet, kad visi kartu visam pasauliui vėl parodytume savo vienybę! Iki šiandien jau yra užregistruota beveik pusė tūkstančio giedojimo vietų Lietuvoje ir pasaulyje. Liepos 6 d. 21.00 val. Lietuvos himnas bus giedamas: http://projektai.tv3.lt/himnogiedojimas

„Tautiškos giesmės“ giedojimas – nuo 20.30 val. tiesiogiai per TV3 ir tv3.lt.