Paklaustas apie daugeliu netikėtą amplua socialiniame tinkle „Threads“, Šveicarijoje viešintis operos solistas iš pradžių nedaugžodžiavo.

„Kad nėra ką pasakoti – blevyzgos, laisva mintis ir stilius „atlaikyk“, – sakė Merūnas.

Savo paskyroje jis nevengia pasišaipyti ir pats iš savęs. Anot M. Vitulskio, „Threads“ tam puikiai tinka, nes socialinio tinklo auditorija neieško rimtų diskusijų, tiesiog linksminasi, nepaisydama įvaizdžio suformuotų rėmų.

M. Vitulskio „Threads“ ekrano nuotrauka.

„Turbūt ieškojau laisvesnės kalbos, raiškos ir vietos, kur visi supranta žaidimo taisykles“, – sakė Merūnas.

Atlikėjas minėjo kolegos dainininko Vaido Baumilos žodžius. Jis „Threads“ prilygino terapeutui – čia niekas neįžeis, nesumenkins.

„Man tai patinka, nes čia įgauni laisvę. Be to, tai lavina mintį ir sąmojį, reakciją, įžvalgą ir vidinį humoro jausmą be ribų“, – kalbėjo Merūnas.

M. Vitulskio „Threads“ ekrano nuotrauka.

Anot jo, aktyvus įsijungimas į „Threads“ įvyko be išankstinių planų.

„Ranką prie širdies pridėjus – atradimas įvyko netyčia, kaip ir ten esančios bendruomenės palankumas“, – atviravo tenoras.

M. Vitulskis džiaugėsi, kad naujoje platformoje gali atskleisti visas savo asmenybės spalvas.

„Kažkokiu būdu prisiminiau, kad aš visai nenuobodus“, – juokėsi solistas.

Įrodymas, kad Merūnas niekada nebuvo nuobodus – trylikos metų senumo LNK archyviniai kadrai iš laidos „Žvaigždžių duetai“.

Kalbėdamas apie humorą jis teigia, kad ši savybė vystosi kovojant su didžiule neteisybe – nors Lietuvos istorijoje to yra buvę, galimybių išlavinti humorą nepasitaikė.

– Esate rašto žmogus. Kas jus labiau įkvepia – garsas ar tyla?

– Taip, esu rašto žmogus. Pagal holivudinę klasifikaciją, visus žmones galima suskirstyti į tris pogrupius. Vieni yra vaizdo žmonės – gerai atrodantys scenoje ar ekrane. Kiti – garso žmonės, turintys gerą balsą. Dar kiti – rašto, kurie gal neatrodo taip gerai, jų dikcija nėra ideali, bet jie gerai valdo žodį.

Aš – viena retų idealių kombinacijų, į kurią telpa visi pogrupiai. Tačiau labiausiai esu rašto žmogus. Atsakant į klausimą – taip, kartais įkvepia muzika, kartais tik tyla. Tačiau kuriant tyloje, dažnai atsiranda dėmesį blaškančių dirgiklių. Juk tyla niekada nebūna ideali, joje visuomet atsiranda triukšmo. Taigi kam atsiduoti ir būti valdomam nekontroliuojamos garsų kakofonijos, jei galima pačiam susikurti foną.

Kažkada muzika man buvo tarsi kultas, stengiausi joje įžvelgti kažkokias prasmes. Dabar muzika tik fonas. Manau, kad tai brandaus žmogaus nuomonė, kai imama į muziką žiūrėti kaip į foną, o ne gyvenime prasmės paieškos mechanizmą.

– Patarkite tiems, kurie nori rašyti. Pavyzdžiui, kai kurie sako, kad reikia rašyti viską, kas šauna į galvą, pakoreguoti ir bus tekstas.

– Taip, kai kurie naudoja šį metodą. Bet aš nepatariu to daryti. Visi klasikiniai kūriniai parašyti kruopščiu darbu. Pavyzdžiui, mano mėgstamas rašytojas Aleksandras Solženicynas prie vieno sakinio dirbdavo visą dieną.

Todėl mano patarimas yra rašyti kuo kruopščiau. Tą patį sakinį reikia skaityti įvairiomis aplinkybėmis, nes ryte jis atrodys vienaip, vakare kitaip. Vienaip jis atrodys sėdint šalia mylimos merginos, gerame ore, esant sočiam. Jei visomis aplinkybėmis sakinys atrodys gerai, galima sakyti, kad tikslas pasiektas.

Kai manęs klausia, kokią knygą reikia perskaityti, sakau, kad verčiau ieškoti protingesnių už save žmonių. Per gyvenimą jų galima sutikti vos 2–3.

Jei žmogus neturi kažkam potraukio, aistros ir talento, nereikia to daryti. Kažkada bandžiau kurti muziką, bet supratau, kad ne tai yra mano talentas, to atsisakiau. Galima turėti ambicijų, bet kartais pats gyvenimas padiktuoja, kad tai – ne tavo sritis.

– Taigi griebėtės plunksnos. Ar yra tekę skaityti savo kūrinį ir galvoti – kaip aš tai parašiau?

– Esu skaitęs ir galvojęs – labai gerai parašyta, bet kažkur matyta. Tuomet pamatai, kad tai tavo kūrinys, parašytas prieš kokius 25 metus, gal perfrazuotas ir pan. Kartais pamatau kur nors savo tekstus ir galvoju, kad tai išties parašyta iš širdies, tarsi pats Dievas būtų vedžiojęs ranką popieriuje.

– Kodėl ir kada pradėjote rašyti?

– Tai buvo gūdūs okupacijos metai. Mano pirmas kūrinys išspausdintas 1984 m. žurnale „Moksleivis“, tuo metu man buvo 14 metų. Kažkada suvokiau vieną dalyką – žmonėms patinka klausyti mano istorijų, net tada, kai jos – absoliutus pramanas.

Visas Holivudas paremtas žmogiškuoju noru gauti emocijų, įspūdžių, išgyvenimų ir pan. nepriklausomai nuo to, kur esi fiziškai – ar tame pačiame Holivude, ar okupuotoje Lietuvoje. Taigi pradėjau tenkinti šį amžiną žmonių potraukį, geismą gauti kažkokių istorijų.

– Ar rašyti jus paskatino lietuvių kalbos mokytoja?

– Ne, tiesiog okupacijos laikais mes neturėjome daug pramogų. To meto televizija, radijas buvo labai nykūs, vakarietiška muzika – sunkiai prieinama, o vietinė muzika – perdėm ideologizuota ir nugludinta. Kartais pats turėdavai prasimanyti pramogų. Taip viskas ir prasidėjo.

– Jūsų publikacijose neretas svečias yra humoras. Visgi yra žmonių, jo nesuprantančių ar negebančių įvaldyti. Kaip manote, ar tai išlavinama?

– Klasikinis atsakymas yra paaiškinimas, kodėl žydai turi labai išlavintą humoro jausmą. Daugeliu atvejų jų tautos istorija tragiška. Humoras buvo bene vienintelis būdas kovoti su aplinkui vyraujančia neteisybe ir kitais dalykais. Mūsų tautos istorija taip pat kartais būdavo tragiška, bet turbūt ne tiek, todėl neturėjome galimybių išlavinti humoro.

Kalbant bendriau, kaip rašytojui, humoras ir tragedija yra sunkiausi žanrai. Kuriant humorą dažniausiai atsiranda tragedija, o kuriant tragediją – humoras. Tai pikta gyvenimiška taisyklė ir tenka su tuo tvarkytis.

– Kiek reikia perskaityti knygų, kad būtume dvasiškai sveiki?

– Mano patarimas jauniems žmonėms toks – atsakymai nebūtinai yra knygose, dainose ar balete. Atsakymai visada yra protingesniuose žmonėse, kuriuos ne dažnai pavyksta sutikti ir identifikuoti. Taigi kai manęs klausia, kokią knygą reikia perskaityti, sakau, kad verčiau ieškoti protingesnių už save žmonių. Per gyvenimą jų galima sutikti vos 2–3.

– Jūs asocijuojatės su etiketu, prisegamomis vyriškomis kojinėmis ir pan. Ar taip tik linksminatės, ar tai rūpi iš tiesų?

– Rūpi. Sakau tokią tiesą – lagaminas su raudonu mygtuku, finansai, visi Holivudo ar Brodvėjaus svertais ir pan. priklauso tiems, kurie ryši kaklaraiščius, segi kojines, vilki jiems pasiūtus kostiumus, gražiai kalba. Dabar jaunimas seka tokiais žmonėmis kaip Markas Zuckerbergas ar Billas Gates`as, kurie mūvi džinsus, avi sportinius batelius ir pan.

Tačiau kai jų verslas išeina už garažo ar rūsio ribų, jie kreipiasi į tuos žmones su kaklaraiščiais ir kostiumais. Visi šie aprangos atributai pasauliui siunčia žinią – tai padorus žmogus, kuriuo galima pasitikėti. 50–60 metų žmogus, demonstruojantis dredus ar tatuiruotes visada atrodys keistai. Taip, jis gali atrodyti kūrybiškai, bet niekada neatrodys patikimai. O patikimumas šiame gyvenime – bene pati didžiausia vertybė

– O kaip tokie žmonės kaip, pavyzdžiui, grupės „Aerosmith“ lyderis Stevenas Tyleris, nešiojantis keistus drabužius, besilakuojantis nagus?

– Taip, viskas gerai, bet kas tvarko jo finansus? Tikrai ne žmonės lakuotais nagais ar išsitatuiravę ant kaktos kažkokį užrašą. Pinigus tvarko kažkas iš kitos industrijos pusės, mums tai nematoma. Tai padorūs žmonės, sėdintys dangoraižiuose.

Reikia pasirinkti, su kuo jūs – ar tais, kurių pusėje padorumas, finansai ir galybė, ar tais, kurie maištauja, yra nepatenkinti gyvenimu, bando kovoti dėl savo vietos pasaulyje. Mūsų pusėje, kur laikomasi etiketo ir padorumo normų, yra šilta ir saugu, čia skaniai kvepia, čia daromos karjeros, žmogus gali tapti tokiu, kokį jį sukūrė Dievas – padoriu, patikimu, sąžiningu, mylinčiu ir mylimu, nuoširdžiu.

1. Juokui skirta visa atskira mokslo šaka. Juoko tyrimai visada domino mokslininkus jau vien dėl šio reiškinio keistumo. Jiems skirta mokslo šaka vadinama gelotologija ir ji juoką tyrinėja tiek iš psichologinės, tiek iš fiziologinės perspektyvos.

2. Per dieną vidutiniškai žmonės juokiasi bent 13 kartų. Tiesa, skirtingi tyrimai šį skaičių tai padidina, tai sumažina. Beje, dažniausiai žmonės juokiasi ne iš anekdotų, juokingų vaizdo įrašų ar pokštų, o netikėtų nutikimų ar įvairių dalykų, kurie neturėjo būti juokingi. Vaikai juokiasi daugiau nei dvigubai dažniau nei suaugusieji – augdami juokiamės vis mažiau. Galiausiai, moterys juokiasi šiek tiek dažniau nei vyrai

3. Juokas yra naudingas mūsų sveikatai. Dažnas nuoširdus juokas padeda apsisaugoti nuo ligų ir, kaip manoma, ilgina gyvenimą. Norvegijoje ir Japonijoje buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad juokdamiesi savo gyvenimą galime pailginti bent porą metų, tačiau mokslininkai šio mechanizmo paaiškinti kol kas negali. Beje, juokas taip pat suteikia žvalumo – ryte nuoširdžiai pasijuokus išsisklaido mieguistumas.

4. Juokas atlieka svarbią socialinę funkciją. Galbūt tam jis ir yra skirtas – padeda mums atpažinti į save panašius individus. Juokas padeda pajusti bendrumą su kitais žmonėmis. Tai yra, jei įsimaišėte į neįprastą žmonių ratą, įsilieti padės bendras juokas. Ne paslaptis ir tai, kad juokas yra užkrečiamas – girdimas kitų žmonių juokas verčia juoktis ir mus. Tačiau įdomu ir tai, kad žmonėms lengviau juoktis tuomet, kai yra ne vieni. Tai tikriausiai pastebėjote ir jūs – žiūrėdami juokingą filmą su draugais juokiatės gerokai daugiau nei žiūrėdami vieni.

5. Nėra tokio dalyko, kuris prajuokintų visus, bet mokslininkai žino tokį, kuris prajuokina daugelį. Kiekvieno žmogaus humoro jausmas yra unikalus, tačiau yra dalykų, kurie atrodo juokingi daugeliui. Štai profesorė Sophie Scott, kuri ilgą laiką tyrinėja juoką ir pati yra komikė, pastebėjo, kad daugelį žmonių prajuokina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti žmonės, kurie stengiasi nesijuokti.

6. Juokiasi ne tik žmonės. Beždžionės taip pat garsiai juokiasi – tikriausiai apie šį gyvūną pirmiausia ir pagalvojote. Bet ar žinojote, kad žiurkės taip pat moka juoktis? Pokštų jos nesupranta, tačiau pakutentos pradeda juoktis.

7. Juokas degina kalorijas. Prie to prisideda padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas. 10–15 minučių juoko sudegina maždaug 40 kalorijų – nedaug, todėl juoktis reikia dar dažniau ir stipriau.

8. Netikrą šypseną išspausti galima, netikrą juoką – ne. Tikriausiai iš karto pagalvojote, kad tai nesąmonė – daugybė žmonių juokiasi priverstinai. Kaip filmavimo aikštelėse juoktųsi aktoriai? Nors nevalingą kvėpavimą ir į juoką panašų garsą galima pamėgdžioti, dirbtinis juokas nieko neapkvailina. Tyrimai parodė, kad žmonėms nesunku atskirti nuoširdų ir netikrą juoką. Aktoriai dažniausiai stengiasi juoktis natūraliai – įsijausti į vaidmenį ir juoktis taip, kaip jiems tuo metu norisi. Todėl filmavimo aikštelėse stengiamasi palaikyti laisvą atmosferą.

9. Juokas ir humoro jausmas gali padėti susirasti antrąją pusę. Net keli tyrimai parodė, kad žmonės, ieškantys partnerių, humoro jausmą vertina labiau nei išvaizdą, profesiją ir intelektą. Dar daugiau – žmones traukia tie, kurie juokiasi iš jų pokštų.

10. Mes juokiamės tik tam skirtu metu. Juokas retai kada pertraukia mūsų pačių žodžius. Žmonės kalbėdami juokiasi tik per pauzes, kurios skirtos atsikvėpti. Tačiau tada, kai prasideda rimti juoko priepuoliai ir žmogus vis dar bando kalbėti, tai labai sunku dėl oro stygiaus – nuoširdaus juoko metu kvėpavimas pasidaro toks neritmiškas, kad darosi sunku kalbėti.

„Sudėtinga apie tai smarkiai juokauti, nes visi jaučiame, kad galime mirti“, – pasakė žurnalistams J. Apatow, kalbėdamas apie kartu su komiku Pete'u Holmesu (Pitu Holmsu) sukurtą naująjį HBO serialą „Crashing“.

„D. Trumpas negali atsispirti galimybei išsilieti ant Meryl Streep (Meril Strip). Jam trūksta stiprybės pamąstyti „nereaguodamas atrodau kaip vadovas“, – pridūrė serialo „Girls“ prodiuseris.

Po to, kai praėjusią savaitę Los Andžele atsiimdama „Auksinio gaublio“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus, M. Streep sukritikavo D. Trumpą dėl jo skaldančios retorikos, tačiau neištarė jo vardo, išrinktasis prezidentas garbinamą aktorę M. Streep pavadino „Hillary (Hilari) pataikautoja“ ir „viena labiausiai pervertintų Holivudo aktorių“.

„Kai kuriose gyvenimiškose situacijose jam reikia būti atidesniam ir patylėti, o apie tai juokauti nevalia“, – sakė J. Apatow.

Nerimas, kad nesijuokia

Jis kalbėjo per renginį, surengtą per kasmetinį Televizijos kritikų asociacijos spaudos turą.

„Mūsų susirūpinimą didžiąja dalimi kelia tai, kad jis nesijuokia“, – tvirtino 49-erių J. Apatow.

„Juokas rodo, kad rodai ryšį su žmonėmis, klausaisi ir supranti. Nesijuokiantis ir tokiu ryšiu nesimėgaujantis žmogus išties kelia rūpestį“.

JAV pramogų pramonė plačiai rėmė D. Trumpo oponentę demokratę H. Clinton (H. Klinton), taip pat daugybė žvaigždžių viešai parėmė jos kampaniją į Baltuosius rūmus ir jai skyrė milijonus JAV dolerių.

Buvimas JAV prezidentu susijęs ne vien su smūgiais iš bepiločių lėktuvų ir skubiais pasitarimais – kartais galima ir truputį pasilinksminti.

Ketvirtadienį paskelbtoje vaizdo medžiagoje Barackas Obama (Barakas Obama) nufilmuotas darantis kaip tik tai – pozuojantis priešais veidrodį su tamsiais aviatoriaus akiniais, sukinėjantis asmenukių lazdą ir piešiantis savo žmonos Michelle (Mišel) atvaizdą.

„BuzzFeed“ nufilmuotoje komiškoje scenoje pavadinimu „Dalykai, kuriuos visi daro, bet apie kuriuos nekalba“ B.Obama taip pat kaltina save dėl pernelyg didelių sausainių, kurių negalima pamerkti į stiklinę pieno, – jis sako: „Ačiū Obamai“.

Be to, prezidentas apsimeta pergalingai įmetantis į krepšį, o tada jį sustabdo darbuotoją vaidinančio komiko Andrew Ilnyckyj (Endriaus Ilnikio) klausiamas žvilgsnis. B.Obama atsako „Ar negaliu gyventi, žmogau?“, o paskui pareiškia: „YOLO (angl. frazės „gyveni tik kartą“ akronimas), žmogau!“.

Linksmas dviejų minučių klipas socialinėje žiniasklaidoje sulaukė įprasto pritarimo ir pasipiktinimo žinučių srauto.

„Gera matyti, kad net prezidentas turi murziną veidrodį ir puikų humoro jausmą“, – parašė „Facebook“ vartotojas „Teri Jacobs“.

„Blogiausias VISŲ LAIKŲ prezidentas“, – keiksmažodžiais „pagražintame“ komentare pareiškė „Jeff Morris“.

B.Obamos vadovaujami Baltieji rūmai dažnai stengiasi užmegzti tiesioginį ryšį su rinkėjais ir pasitelkti socialinę žiniasklaidą gerinant prezidento įvaizdį.

Ketvirtadienį paskelbtu klipu taip pat buvo siekiama paskatinti amerikiečius užsirašyti į sveikatos draudimo programą, kuri yra jo prezidentavimo kertiniu akmeniu tapusių reformų dalis.

Per trumpą laiką po filmuko paskelbimo jis buvo peržiūrėtas 1,6 mln. kartų.