Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoms įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymo pataisomis, kuriomis siekiama labiau valdyti imigracijos į Lietuvą srautus, užtikrinti darbo rinkai svarbių užsieniečių patekimą į šalį kartu atliepiant ir nacionalinio saugumo interesus.

„Siūlomi sugriežtinimai tiek pačioms įmonėms, kurios įdarbina, tiek atvykstantiems užsieniečiams“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministerija siūlo, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi.

Pataisos taip pat numatytų įmonėms atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot ministerijos, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.

„Šitas reglamentavimas skirtas tam, kad galėtume užtikrinti geresnę kontrolę, užkardyti piktnaudžiavimus, nes iš dabartinės praktikos matome įmonių piktnaudžiavimų“, – teigė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, pakeitimai taip pat neleistų užsieniečiams dirbti daugiau nei keturiose darbovietėse, įpareigotų atvykėlius įdarbinti visam gyvenimo Lietuvoje laikui.

Šitas reglamentavimas skirtas tam, kad galėtume užtikrinti geresnę kontrolę, užkardyti piktnaudžiavimus (...)

 

Be to, į užsieniečių įdarbinimo kvotą siūloma įtraukti tik naujai atvykstančius dirbti užsieniečius. Kvota sudarytų iki 1,4 proc. ankstesnių metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų, arba apie 40 tūkst.

Pataisomis taip pat siūloma naikinti darbo rinkos testą ir trūkstamų profesijų sąrašą, nereikalauti darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.

Iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių atvykstančių užsieniečių kontrolei stiprinti VRM, be kita ko, siūlo, kad teisę dirbti  trumpą laiką turėtų tik asmenys, komandiruojami iš ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (EPLA) valstybių įmonių, įmonių vadovai ar atstovai, taip pat su Lietuvos vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų įgulos nariai.

Pritarus Ministrų kabinetui, pataisos bus teikiamos svarstyti parlamentui.

„Šiandien vyriausybiniame lygmenyje dirbama prie kvotų sistemos. Kalbu apie kvotų imigrantams įvedimą, kalbu apie legalią imigraciją“, – ketvirtadienį Seime per spaudos konferenciją, skirtą pristatyti grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, sakė politikas.

„Pasvėrus, įvertinus, kiek reikia darbo rinkai, kaip tai paveiks mūsų saugumą, kultūrinę sanklodą, manau, kad kvotos yra kelias, kuriuo turime eiti. Jis leis mums pradėti kontroliuoti imigracijos procesus“, – teigė jis.

Grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimą pateikę Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentai atkreipė dėmesį į Lietuvoje išaugusią baltarusių diasporą bei įspėjo apie galimybę radikalizuotis augančiai musulmonų bendruomenei.

Dokumente teigiama, kad didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių.

Anot dokumento, grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs.

 

„Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti“, – rašoma grėsmių vertinime.

Jame taip pat įspėjama apie galimų išpuolių, susijusių su musulmonų radikalizacija, riziką.

„Didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima, nors tarp į Lietuvą atvykusių trečiųjų šalių piliečių nustatoma pavienių radikalių pažiūrų asmenų. Jie neturi ketinimų smurtauti, bet nepripažįsta demokratijos, reiškia antivakarietiškas ar antisemitines pažiūras“, – teigiama ataskaitoje.

Žvalgyba tvirtina, kad Lietuvoje islamistinės ideologijos sklaida tiesiogiai ir organizuotai nevykdoma, šalyje nėra užsienyje veikiančių musulmonų organizacijų ir judėjimų ar jų paramos grupių.

„Vis dėlto tokios ideologijos ir propagandos prieinamumas internete kelia savarankiškos asmenų radikalizacijos riziką. Besitęsianti įtampa Vidurio Rytų regione, musulmonus provokuojantys islamo simbolių išniekinimai Europos šalyse ir islamistinių organizacijų propaganda, tikėtina, didins pavienių asmenų radikalizacijos ir, neatmestina, išpuolių riziką Lietuvoje“, – pažymima vertinime.

Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, didėjantys imigracijos skaičiai į Lietuvą iš musulmoniškų valstybių gali suaktualinti šią problemą.

Jeigu grįžti reguliariai  – netenki leidimo. Iš pradžių esi įspėjamas, o po to netenki leidimo. Manau, kad tai kelias, kuris galėtų būti pasirinktas.

 

„(...) Lietuvoje yra papildomas aspektas tie patys imigracijos skaičiai iš valstybių, kurios pas mus formuoja musulmonų bendruomenę ir keičia jos paveikslą. Į tą irgi turėsime atkreipti dėmesį“, – teigė jis.

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad dabar priimti sprendimai turės įtakos saugumo situacijai šalies viduje ateityje.

„Turime labai aiškiai suprasti, kad dabar priimti sprendimai leis kontroliuoti imigracijos procesus arba pavers Lietuvoje vykstančius imigracijos procesus negrįžtamais ir turėsime labai daug rimtų socialinių, kultūrinių, saugumo iššūkių“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Kaip vieną iš būdų suvaldyti Baltarusijos piliečių imigracijos augimą jis nurodė leidimų gyventi Lietuvoje atėmimą, jeigu šie nuolat grįžtų į savo šalį.

„Jeigu grįžti reguliariai  – netenki leidimo. Iš pradžių esi įspėjamas, o po to netenki leidimo. Manau, kad tai kelias, kuris galėtų būti pasirinktas“, – sakė NSGK pirmininkas.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, baltarusių diasporą šalyje sudaro daugiau nei 60 tūkst. žmonių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.

Vidaus reikalų ministerija šią savaitę pranešė, kad siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Jei siūlymams bus pritarta, darbdaviai užsieniečius įdarbinti galės tik visą darbo laiką, dirbti galės tik leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.

Pasak parlamento vadovės atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus kalbama apie problemas, kurias kelia išaugęs imigracijos mastas.

Migracijos departamento duomenimis, šio mėnesio pradžioje Lietuvoje gyveno 224,8 tūkst. užsieniečių, iš jų apie 62,5 tūkst. buvo Baltarusijos piliečiai.

Užsieniečiai sudaro daugiau kaip 7 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) yra atkreipęs dėmesį į Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių keliamas rizikas.

VSD vasario pradžioje skelbė, kad šiuo metu didžiąją migrantų iš Baltarusijos dalį sudaro ekonominiai migrantai, tik dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių yra įsitraukę į įvairias opozicines veiklas.

„Tai atveria galimybes Baltarusijos žvalgybos tarnyboms plėsti savo veiklą ir išnaudoti režimui palankius asmenis prieš Lietuvos interesus“, – teigta žvalgybos komentare.

Anot jo, per metus į šalį atvyksta apie 17 tūkst. imigrantų vien iš Baltarusijos.

„Mes atkreipiame dėmesį, kad mums reikėtų apgalvoti, kaip šitą procesą stabdyti“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė D. Jauniškis.

„Ta riba nėra pasiekta, bet aš manau, kad ji yra prie kritinės ribos, – kalbėjo žvalgybos institucijos vadovas. – Dėl to aš ir sakau, kad mums reikėtų labai rimtai į tuos dalykus žiūrėti ir imtis tam tikrų sprendimų.“

Jis teigė suprantantis verslo poreikius įsivežti darbo jėgos, tačiau tvirtino, jog tai taip pat kelia ir „kontržvalgybinių rizikų, su kuo valstybė greitai nebesusitvarkys“.

„(...) ir arba mes tada (...) ryškiai stipriname tarnybų pajėgumus, o tas procesas yra pakankamai ilgas ir labai brangus, arba mes imamės tam tikrų priemonių, kad stabdytume tą didėjimą diasporų“, – kalbėjo D. Jauniškis.

VSD jau anksčiau perspėjo, kad šiuo metu pastebimas kaip niekad intensyvus Baltarusijos KGB veikimas.

„Aš suprantu, kad Baltarusijos opozicija spectarnyboms visada buvo taikinys, visą laiką buvo matoma kaip grėsmė, bet pastaruoju metu mes matome tą tokį labai stiprų suintensyvėjimą“, – sakė D. Jauniškis.

Siekdami sumažinti imigracijos srautus, keli konservatoriai gruodžio pradžioje registravo įstatymo pataisas, siūlant griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams. Išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams.

Šiems siūlymams sako pritariantis ir D. Jauniškis.

„Žinoma, kad pritariu, kadangi aš esu jėgos struktūros atstovas ir mano pareiga yra apsaugoti Lietuvos valstybę nuo kontržvalgybinių grėsmių. Aš visada už tas priemones, kurios būtų labiau drastiškos, kad sumažintume riziką mūsų piliečiams“, – sakė jis.

Vis tik valdančiųjų lyderiai tvirtina, kad dėl šių siūlymų reikalinga išsamesnė diskusija.

– Visų pirma, pakalbėkime apie apklausą. Žmonės norėtų grįžti į Lietuvą, bet ar skaičiai rodo, kad jie grįžta?

– Skaičiai išties rodo, kad jie grįžta. Teigiamas migracijos poslinkis pagaliau įvyko – per trejus metus, žiūrint į statistiką, lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta. Vien pernai grįžo daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.

– Bet dalis jų taip pat ir išvyksta, emigracija tęsiasi.

– Taip, emigracija išties tęsiasi, tačiau tendencija yra tokia, kad daugiau jų parvyksta. Jeigu pradžioje mes galvojome, kad galbūt „Brexit“, galbūt kovidas, tada nutiko visa siaubinga situacija Ukrainoje ir galvojome, kad jie turėtų, atvirkščiai, išvykti, bet ne – tendencija išlieka ta pati, ir mes tuo labai džiaugiamės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios yra priežastys? Ar priežastys sutampa su apklausa – jie mato, kad čia, Lietuvoje, jie gali užsidirbti panašiai, kaip tą darė užsienyje?

– Mūsų patirtis rodo, kad neigiamai Lietuvą dažniausiai vertina tie, kurie nebuvo išvykę. Reikia išties pasidžiaugti, kad, kaip jūs ir minėjote, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis žymiai išaugo. Lietuvoje yra ramus gyvenimo būdas, švarus oras, yra daug galimybių. Pernai Lietuva taip pat sulaukė didžiausio skaičiaus tiesioginių investicijų, tai rodo, kad atsidaro aukšto lygio gerai apmokamos kvalifikuoto darbo vietos, ir lietuviai grįžta. Dauguma jų galbūt išvyko tiesiog baigti studijas arba užsidirbti būstui ir jie grįžta nebūtinai į Vilnių, Klaipėdą ar Kauną, kaip mes galvojame, jie grįžta į regionus, 60 proc. jų.

– Bet tai yra nauja tendencija, kad jie grįžta ne į didžiuosius miestus, jie grįžta ten, kur greičiausiai yra jų artimieji, ar ne?

– Taip. Ir mūsų, „Renkuosi Lietuvą“, apklausa, ir jūsų minėta apklausa rodo tą patį – lietuviams tapo svarbu tiesiog gyventi Lietuvoje. Tai arti jiems sociokultūrinės aplinkos, arti artimųjų, ypač, jeigu grįžta su vaikais. Rugpjūtį jų grįžta daugiausia. Kodėl? Todėl, nes prasideda nauji mokslo metai ir jie atsiduria prie sprendimo priėmimo slenksčio: ar mes liekame užsienyje ir ugdome vaikus ten, ar grįžtame.

– Čia turbūt sutampa ir su atostogomis, ar ne? Žmonės grįžta aplankyti savo šalies, artimųjų ir sako: visai čia nieko, mes liekame, ar ne? Būna tokių atvejų?

– Manau, kad tikrai būna. Žmonės, kurie grįžta tiesiog atostogoms, noriu paminėti, kad jie nėra įtraukti į apskaitą ir statistiką, jie yra įtraukiami tik tada, kai čia deklaruoja gyvenamąją vietą, tai labai svarbu, nes dažniausiai, kai pasakome, kad lietuviai grįžta, sako: paatostogauti. Ne, tokių žmonių į statistiką neįtraukiame.

Žmonės, kurie grįžta tiesiog atostogoms, noriu paminėti, kad jie nėra įtraukti į apskaitą ir statistiką.

– Grįžti, kaip ir išvykti, nėra taip lengva. Kokių jiems kyla klausimų?

– Klausimų apstu įvairių: nuo to, kaip man rasti norimą darbą, ar rasiu panašų darbą, ar yra persikvalifikavimo kursai iki to, kaip man reintegruoti vaikus, ypač, jei jie visiškai nekalba lietuviškai. Galų gale, lietuviai išvykę į užsienį sukuria ten šeimas, klausia, ar aš galiu parsivežti savo sutuoktinį, kuris yra užsienietis ir galbūt yra ne iš ES šalies, o iš trečiosios šalies – reikia vizos, leidimo gyventi ir kt. Taigi yra labai daug klausimų ir tie klausimai dažniausiai yra adresuojami skirtingoms institucijoms, nuo „Sodros“ iki Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pan. „Renkuosi Lietuvą“ yra tas vienas būtinas langelis, kur mums parašo žmogus ir mes jam sudėliojame planą pagal jo individualią situaciją nemokamai. Mes jau suteikėme 60 tūkst. konsultacijų nuo savo gyvavimo pradžios, tai yra didelis skaičius.

Pasak duomenų, 2021 metais iš Lietuvos emigravo 25,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais.

Leidinyje nurodoma, jog bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 9. Visagino savivaldybėje šis rodiklis siekia 14,6.

„Vertinant emigracijos rodiklius Visagino savivaldybėje, svarbu pabrėžti, kad nuo 2017 metų emigruojančių žmonių skaičius ženkliai mažėjantis, todėl tai yra geras ženklas mums, kad judame teisinga, progresyvia kryptimi“, – BNS sakė savivaldybės meras Erlandas Galaguzas.

„Vis daugiau anksčiau į užsienį išvykusių visaginiečių grįžta namo – turime ne vieną gražią istoriją, kai žmonės grįžta su šeimomis ir augančiais vaikais, kad galėtų juos leisti į mokyklas ir bendrauti su šeima (...). Mūsų pastangos ir yra nukreiptos į tai, kad tokių žmonių grįžimas būtų sklandesnis“, – nurodė Visagino ekonomikos plėtros agentūros direktorė Laura Mažintė.

2021 metais iš Lietuvos emigravo 25,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais.

Mažiausiai emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Širvintų ir Ignalinos rajonų savivaldybėms – 5,5.

Pasak Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės, matoma tendencija, kad rajoną renkasi jaunos šeimos, atsikeliančios iš Vilniaus ir kitų miestų.

„Vienas iš mažiausių Lietuvoje emigravusių gyventojų rodiklis parodo, kad pastarieji aštuoneri metai darbo, planuojant ir įgyvendinant investicinius projektus, asfaltuojant žvyrkelius, stiprinant ir plečiant švietimo, sporto, kultūros, socialines, vaikų popamokinio užimtumo paslaugas daro Širvintų rajoną patrauklų gyventi“, – teigė ji.

Ignalinos rajono savivaldybė BNS nurodė, jog duomenis komentuoti sudėtinga, tačiau žemam rodikliui įtakos gali turėti tai, kad rajonas pagal gyventojų amžių yra gana „pagyvenęs“.

Tuo metu 2021 metais į Lietuvą imigravo 44,9 tūkst. žmonių, 1 tūkst. gyventojų teko 16 imigrantų.

Bendrasis imigracijos rodiklis (imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) didžiausias buvo Elektrėnų savivaldybėje – 26,8.

Savivaldybė pastebėjo, jog tam įtakos gali turėti geografinė padėtis, tinkamas teritorijų planavimas ir viešųjų paslaugų pasiūla yra palankūs kurtis, gyventi, dirbti, ugdytis ir ilsėtis  žmonėms ir verslui. 

„Elektrėnų savivaldybė yra 11 vietoje iš  60 savivaldybių pagal bruto darbo užmokestį, o tai reiškia, kad darbo atlyginimo dydžiu nusileidžiame tik dešimčiai savivaldybių, tarp kurių yra kur kas už mus didesnės savivaldybės, tokios kaip Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės, Kauno miesto ir rajono savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybė“, – teigiama atsiųstame komentare.

Mažiausias bendrasis imigracijos rodiklis buvo Šakių rajono savivaldybėje – 7,5.

„Dėl gyventojų srautų judėjimo daromos geografinės padėties (pasienio savivaldybė prie visiškai uždaros NATO ir ES išorinės sienos) bei ekonominės-socialinės situacijos (kai dominuoja žaliavinis žemės ūkis, o laisvos ekonominės zonos numatytos tik Marijampolėje bei Kaune) įtakų“, – tokią tendenciją aiškino savivaldybė.

Anot Eurostato prognozių, po septynerių metų gyventojų skaičius Lietuvoje nesieks nė 2,5 mln., o 2045-aisiais bus jau tik 2 mln. 

„Kad Lietuvoje gyventojų skaičius tikrai mažės, prognozuoti nereikėtų, nes negalime atsakyti į klausimą, kokia vyks migracija“, – komentavo Vilniaus universiteto docentas, demografas Rolandas Tučas.

Prognozuojama, kad po trisdešimties metų darbinio amžiaus gyventojų Lietuvoje gali likti dar trečdaliu mažiau nei dabar. O tai reiškia, kad vienam dirbančiajam tektų išlaikyti vis daugiau pensininkų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bet kokia užsienio įmonė, norinti investuoti, pirmiausiai tiria, ar yra pakankamas pasirinkimas darbo jėgos. Ir jeigu nėra žmonių, nėra tam tikrų kvalifikacijų, ji tikrai čia neinvestuos ir nekurs tūkstantį darbo vietų, apie kurias mes svajojame“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Atsakymų, kaip spręsti demografines problemas, ieškojo ir specialiai sudaryta darbo grupė Seime. Ji Vyriausybei pateikė rekomendacijas, tačiau dėl jų dalis tos pačios darbo grupės narių nustebę.

„Jos pateiktos nesulaukus visų darbo grupės narių pasisakymų, net neturėjus bendro posėdžio šiuo klausimu“, – komentavo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

„Mano supratimu, aš tą ir parašiau nepritardama tam dokumentui, kad tokie dalykai turi būti sprendžiami diskusijoje posėdžio metu“, – sakė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Turkų kilmės vokietis, juodaodis prancūzas ir panašūs dalykai – tai yra realybė ir ateitis Lietuvai.

Esą darbo grupės pirmininkas, konservatorius Justas Džiugelis, bendražygiams paruošė šventinę staigmeną.

„Išsiuntė tą dokumentą gruodžio 23 d. po pietų, man atrodo, derinti – šventiniu laikotarpiu“, – pastebėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

„Nesutikčiau, kad nebuvo derintos išvados todėl, kad darbo grupė daugiau nei aštuonis mėnesius posėdžiavo. Taip pat esminių pastabų, tiksliau, jokių pastabų kolegos neteikė“, – kontrargumentų pažėrė Seimo narys J. Džiugelis.

Naujasis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Vyriausybei pateiktame dokumente be kitų priemonių demografines spragas dar siūlo užlopyti atlaisvinant imigracijos politiką, panaikinant kvotas, trumpinant terminus.

„Turėtume susitelkti ir priimti atitinkamus sprendimus, kad, na, neišsivaikščiotume kaip tauta“, – kalbėjo J. Džiugelis.

Su J. Džiugelio siūlymais nesutinka net partijos kolegos.

„Jeigu mes orientuojamės vien kaip prisitraukti pigesnės darbo jėgos, tai panašu, kad ilgai ieškosime to stebuklo“, – tokia buvo Seimo nario Mindaugo Lingės nuomonė. 

„Visiškai nuimti bet kokius reikalavimus, manau, neteisinga, nes turime apsaugoti ir savo darbo rinką, ir savo žmones, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai“, – kategoriškai paprieštaravo D. Asanavičiūtė.

Jų teigimu, demografinių problemų tai neišspręs. Didžioji dalis imigrantų Lietuvoje – tik laikini svečiai.

„Dabar į Lietuvą gali daug kas atvažiuoti dirbti iš tos pačios Europos Sąjungos (ES), na, ir iš trečiųjų šalių, tos procedūros paprastinamos. Ir Seime yra priimtų sprendimų“, – kalbėjo M. Lingė.

Tačiau demografai sako, su ar be liberalesnės imigracijos politikos, imigrantai vis tiek pakeis Lietuvos veidą. Taip jau nutiko ir kitose Europos šalyse.

„Turkų kilmės vokietis, juodaodis prancūzas ir panašūs dalykai – tai yra realybė ir ateitis Lietuvai“, – teigė R. Tučas.

Lietuvai reikėtų susirūpinti ne tik dėl gyventojų trūkumo, bet ir visuomenės senėjimo. Eurostatas prognozuoja, kad 2050-aisiais Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis bus 51 m., o tai būtų antras didžiausias amžiaus vidurkis ES šalyse po Italijos.

„Griežtindami teisinį reguliavimą dėl imigracijos ir pilietybės nagrinėjimo procedūrų, turime apsaugoti valstybę nuo asmenų, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

VRM trečiadienį pranešė parengusi vidaus reikalų ministro įsakymų pakeitimus dėl dokumentų, suteikiančių užsieniečiams teisę būti ar gyventi Lietuvoje, išdavimo tvarkos.

Siūlomais pakeitimais bus nustatyti papildomi reikalavimai tam tikrų kategorijų užsieniečiams, kurie kreipiasi dėl vizos, leidimo gyventi Lietuvoje ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelės išdavimo, pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.

Pasak VRM, prašomos informacijos nepateikimas ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas leistų Migracijos departamentui efektyviau įvertinti nelegalios migracijos riziką priimant sprendimus dėl dokumentų išdavimo ar jų panaikinimo.

Taip pat bus greičiau atimama Lietuvos pilietybė, kai asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę ir nepatenka į išimčių, kuomet dviguba pilietybė leistina, sąrašą.

Tai numatyta Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekte, kuriuo būtų keičiamas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas.

Anot VRM, siekiant užkirsti kelią, kad asmenys, kurie neturi teisės būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais, negalėtų naudotis ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečių teisėmis ir laisvėmis vienu metu, trumpinamas dokumentų dėl dvigubos pilietybės galimybės pateikimo terminas – nuo šešių iki trijų mėnesių.

Jeigu Migracijos departamentas neturės pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, išsiųs asmeniui pranešimą dėl dokumentų pateikimo. Dokumentus bus privalu pateikti per tris mėnesius.

Šis terminas vieną kartą galės būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, jeigu asmuo pateiks motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo.

Jeigu asmuo per nurodytus terminus Migracijos departamentui nepateiks prašomų dokumentų, Migracijos departamentas pradės Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą. 

Taip pat pranešime nurodoma, kad siekiant užtikrinti priimamų sprendimų dėl Lietuvos pilietybės viešumą Teisės aktų registre skelbiant vidaus reikalų ministro įsakymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo ir netekimo bus nurodoma informacija apie asmenį teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasak vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, Lietuva taip pat palaiko Ukrainos iniciatyvą dėl bendro nepageidaujamų asmenų sąrašo Europos Sąjungos lygiu.

VRM informuoja, kad Ukrainos teisėsaugos institucijos turi sukurtas įvairias nepageidaujamų asmenų iš Rusijos ir Baltarusijos duomenų bazes: tai verslininkai, politikai, menininkai ir kiti asmenys, kurie kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui, skatina smurtą, remia Rusijos karinę agresiją bei pasisako už Ukrainos teisėtos valdžios nuvertimą.

Anot VRM, jei būtų pasirašyti atitinkami tarptautiniai susitarimai su Ukraina, minėti asmenys negalėtų pabėgti į Europą ir taip galimai pakenkti Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms.

Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu užsieniečių skaičius išaugo beveik 60 proc. Šis pokytis yra dėl karo Ukrainoje pabėgėlių, kuriuos priima Lietuva.

Šiuos skaičius pateikęs Migracijos departamentas toliau skelbia, kad šį pusmetį pirmą kartą Europos Sąjungoje pritaikytas laikinos apsaugos mechanizmas – 50 167 Ukrainos gyventojams suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje.

Per pirmąjį pusmetį užsieniečiams iš viso išduoti 62 194 leidimai laikinai gyventi (LLG) Lietuvoje ir tai yra beveik 430 proc. daugiau nei praeitų metų tą patį laikotarpį per kurį buvo išduoti 14 482 LLG. Šie pokyčiai taip pat susiję su karo pabėgėliais iš Ukrainos.

Imigracija į Lietuvą ir toliau auga: atmetus laikinus leidimus gyventi, išduotus karo pabėgėliams iš Ukrainos, gavusiems laikiną apsaugą (apie 38 tūkst.), leidimų gyventi išduota 14 proc. daugiau nei per praėjusį pusmetį ir 40 proc. daugiau nei per analogišką pernai metų laikotarpį.

Nuo 2021 m. pradėtas e. rezidento kortelių išdavimas užsieniečiams, norintiems naudotis Lietuvoje teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ar komercinėmis el. būdu teikiamomis paslaugomis. Šį pusmetį jau išduotos 104 e. rezidento kortelės, kai per praeitus metus iš viso buvo išduotos 116 e. kortelių.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad susitikime bus kalbama apie darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą, situaciją su Kinija ir kitus verslui aktualius klausimus.

„Aišku, bus Kinijos klausimas, kalbėsime ir apie Inovacijų agentūrą. Čia bus pratęsimas susitikimo, kuris vyko sausį“, – BNS sakė A. Romanovskis.