– Pradėkim nuo to, kaip kilo įtarimai, kad tie agurkai gali būti atvežami iš Rusijos?

– Lietuviškų daržovių ir vaisių rinką labai lengva destabilizuoti. Šiltnamių augintojų asociacija, darydama rinkos mikrotyrimą, pastebėjo, kad yra labai didelis kiekis labai pigių agurkų, kas tokiu laikotarpiu yra įtartina ir ko Lietuvoje negalėtų būti. Tada kilo įtarimas, kad yra problema. Pradėjus gilintis pastebėta, kad galimai atvyksta rusiški agurkai į Lietuvą.

– Kaip tie agurkai atkeliauja, kiek laiko važiuoja, kokie kiekiai?

– Vakar vykusiame forume pasisakė Lietuvos žemės ūkio ministras ir jo teigimu į Lietuvą nėra importuotas nė vienas rusiškas agurkas. Tačiau yra tokia schema, jog iš Rusijos per Baltarusiją agurkai atvyksta į Lenkiją ir galimai Lenkijoje yra falsifikuojami kilmės dokumentai ir toliau į Europą išvažiuoja kaip lenkiški agurkai.

– O jeigu yra falsifikuojami dokumentai, ar dar yra koks nors būdas, kaip mes galėtume identifikuoti, kad tie agurkai nėra iš Europos Sąjungos?

– Na, pagal išvaizdą ar skonį tikrai būtų sunku atskirti. Tačiau yra tikėtina, kad, kaip ir grūdus galima atskirti pagal laboratorinius tyrimus, kur jie yra užauginti, taip gali būti ištiriami ir agurkai.

Jau su agurkais pavėlavome, bet tikimės, kad spėsim susitvarkyti su kitomis daržovėmis.

– Ar kreipėtės jau dėl tokių tyrimų, kad atliktų? Kaip suprantu, turėtų įsikišti kažkokios valdžios institucijos ir patikrinti, iš kur tos daržovės yra atkeliavę.

– Pirmiausiai yra kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu stabdyti tokį galimą įvežimą, keliant muitus rusiškoms daržovėms ar uždraudžiant visišką rusiškų produktų importą. Tačiau rytoj turime susitikimą su Maisto ir veterinarijos tarnyba, kur aptarsime šią problemą ir ieškosime galimų sprendimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Turbūt būtų naivu tikėtis, kad tik agurkai „pramuša“ mūsų sienas. Gal yra ir dar kažkokių daržovių, kurios taip pat galėtų kelti įtarimų, kad jos tikrai nebuvo užaugintos Europos bendrijoje?

– Matydami tokią situaciją su agurkais, neatmetame galimybės, kad greitu metu į Lietuvos rinką prasidės ir ankstyvųjų bulvių, vėliau svogūnų, morkų ar kitų daržovių antplūdis, kurių kilmės šalis nebūtinai bus Europos Sąjunga.

– Šios daržovės kelia ne tik netiesioginį pavojų, kad mes, pirkdami tokią produkciją, galbūt galime maitinti rusų karo mašiną, bet tikriausiai ir tiesioginį pavojų žmogui, kai mes gautume kažkokią nemažą porciją įvairiausių chemikalų, trąšų, pesticidų. Ar nėra į tai atkreipiamas dėmesys, kadangi produkcijai iš trečiųjų šalių Europos Sąjungos reikalavimai negalioja?

– Tikrai taip, mes labai atkreipiame į tai dėmesį. Lietuvos daržovių augintojų asociacija visada rekomendavo vartotojui stebėti etiketes, skaityti, iš kur yra importuojamos daržovės. Šiuo atveju, žinoma, nebūtinai bus parašyta etiketėje, kad kilmės šalis yra Rusija, tačiau nereikia pamiršti, kad ne Europos Sąjungoje užaugintoms daržovėms nėra taikomas augalų apsaugos ribojimas, nėra taikomas žaliasis kursas. Taip pat nereikia pamiršti, kad Europos Sąjungos šalys augina tvariau ir atsakingiau.

– Tada kyla klausimas, kur tokia produkcija turi didžiausią tikimybę atsidurti – turgavietėse, pardavinėjama pavienių prekeivių ar didžiuosiuose prekybos tinkluose?

– Galiu teigti, kad prekybos tinkluose rasite beveik 99 proc. lietuviškų daržovių su teisingu žymėjimu. Tačiau turguose, bazėse ar kitose prekybos vietose stenkitės atidžiai žiūrėti į etiketes, nes tai nebūtinai bus lietuviškos daržovės, net jeigu ir užrašyta, kad tai yra lietuviškos kilmės daržovės.

– Bet už tokį klastojimą gresia rimta atsakomybė?

– Taip. Ir prieš kelis metus buvome sutarę su Maisto ir veterinarijos tarnyba, kad vykstant į turgavietę ir matant ankstyvąsias lietuviškas bulves anksti, kada dar jos nėra kasamos masiškai, prašytų vykti į ūkį ir parodyti, kur yra pakasa, taip įsitikinant, kad jie tikrai parduoda lietuviškas daržoves. Ir tikrai buvo rasta nemažai nusižengimų.

– Ar jūs kalbate su kaimynais – lenkais, latviais? Kaip jie su tokia situacija susidoroja, nes tikriausiai tokie agurkai nėra vežami tik į Lietuvą?

– Taip, jie tikrai nėra vežami tik į Lietuvą. Latvija yra visiškai uždraudusi importą iš Rusijos. Lenkijoje yra jaučiamas taip pat rinkos disbalansas, tačiau jie dar jokių sankcijų, apribojimų nesiėmė. Mes norime užsitikrinti sklandų darbą ir už tai užsiimame šituo klausimu. Jau su agurkais pavėlavome, bet tikimės, kad spėsim susitvarkyti su kitomis daržovėmis.

– Gal jau yra ir pirmų pasiūlymų, ką daryti toliau, kad tokia produkcija neatsidurtų ant mūsų stalų?

– Na, pirmiausiai turėtų įsijungti Maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikti tikrinimus bei produkcijos atsekamumą. Nes netgi šiandien teko matyti nuotraukas Kauno prekybos vietose, kur yra pradedami agurkai be jokio ženklinimo. Tokio pardavimo negali būti. Bet kokia produkcija turi turėti ženklinimą ir kilmės šalį.

Susitarimu pratęsiamas Ukrainos žemės ūkio prekėms taikomas neapmuitinimas, kurį blokas taiko nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pradžios 2022-ųjų vasarį, tačiau apribojamas paukštienos, kiaušinių, cukraus, kukurūzų, kruopų ir medaus įvežimas iki vidutinių apimčių, buvusių nuo 2021-ųjų vidurio iki 2023-ųjų pabaigos.

Susitarimu vieneriems metams pratęsiamas 2022 metais suteiktas atleidimas nuo muitų, tačiau į sąrašą produktų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, neleidžiančios pigiam importui užtvindyti rinkos, įtraukiamos avižos, kartu su kiaušiniais, paukštiena ir cukrumi.

Kviečiai ir miežiai į šį sąrašą įtraukti nebus.

Europos Parlamentas pranešime spaudai teigė, kad šiuo reglamentu numatomas skubus nevaržomo neapmuitinto importo stabdymas paukštienai, kiaušiniams ir cukrui, taip pat avižoms, kukurūzams, kruopoms – grūdams be išorinio lukšto – ir medui.

27 valstybių blokas muitų tarifus Ukrainos eksportui panaikino siekdamas padėti išlaikyti šalies ekonomiką prasidėjus Rusijos invazijai.

Praėjus daugiau nei dvejiems plataus masto karo metams ES šalių ūkininkai skundžiasi, kad pigus importas iš Ukrainos gamintojų, kuriems netaikomos griežtesnės bloke galiojančios taisyklės, pavyzdžiui, dėl gyvūnų gerovės, numuša jų kainas. Šis klausimas daugybėje bloko šalių išprovokavo didelius ūkininkų protestus.

Ūkininkų nepasitenkinimas

Lenkijos ūkininkai, pykdami dėl importo iš karo draskomos kaimynės, blokuoja pasienyje su Ukraina esančius kontrolės punktus, o šią savaitę protestus išplėtė iki vakarinės sienos su Vokietija.

Kiek anksčiau Europos Komisija pasiūlė nuo birželio dar vieneriems metams pratęsti neapmuitintą ukrainietiškų produktų įvežimą, tačiau su apsauginėmis priemonėmis, kad dėl importo nebūtų mažinamos vietinių kiaušinių, paukštienos ir cukraus kainos.

Šiems produktams būtų taikomas vadinamasis avarinis stabdis, kad importas neviršytų 2022 ir 2023 metų vidutinių apimčių.

Praėjusį mėnesį ES valstybės narės pritarė šiam pasiūlymui, tačiau vėliau Europos Parlamentas paragino į ribojamų produktų sąrašą įtraukti grūdus ir medų, todėl prasidėjo naujas derybų raundas.

Patikslintame pasiūlyme ataskaitinis laikotarpis taip pat pratęstas vieneriais metais – nuo 2021 iki 2023 metų.

Šios nuolaidos padarytos likus trims mėnesiams iki EP rinkimų. Tikimasi, kad per juos nemažai paramos sulauks kraštutinių dešiniųjų partijos, kurios savo rinkimų kampanijose plačiai naudojasi ūkininkų nepasitenkinimu.

Be to, prisidėdama prie empatiškos reakcijos į ūkininkų vargus, EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį, po derybų su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, nurodė, kad Briuselis taip pat svarsto galimybę apriboti Rusijos žemės ūkio produktų importą.

Europarlamentarai taip pat „pasiekė, kad Komisija tvirtai įsipareigotų imtis veiksmų, jei padidės Ukrainos kviečių importas“, pranešė Parlamentas.

Prancūzijos vyriausybės šaltinis antradienį sakė, kad „dirbama prie to, kad Ukrainos žemės ūkio produktai galėtų grįžti į savo pirmines rinkas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, į kurias patekimas dėl konflikto buvo šiek tiek suvaržytas, kad jie neliktų užblokuoti Europoje“.

Dokumente pabrėžiama, kad maisto ir žemės ūkio produktų importas iš plataus masto karą Ukrainoje prieš daugiau kaip dvejus metus pradėjusios Rusijos ir jos artimos sąjungininkės Baltarusijos ir toliau neša didžiulį pelną gamintojams, prekybininkams ir šių šalių biudžetams.

„Mūsų moralinė pareiga sustabdyti prekybą, kuri gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie Rusijos ir Baltarusijos galimybių tęsti karą Ukrainoje, ypač dėl to, kad į Rusijos importą gali būti įtraukti grūdai, pavogti iš okupuotų Ukrainos teritorijų“, – rašoma rezoliucijoje.

Kad Europos Sąjunga turėtų priimti bendrus sprendimus dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimo pirmadienį sakė ir Lenkijos bei Lietuvos premjerai.

Vilniuje viešėjęs lenkų premjeras Donaldas Tuskas pabrėžė, kad ES bendras sprendimas būtų efektyvesnis nei pavienių valstybių.

Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir grūdų importas iš Rusijos.

Tačiau netylant ginčams dėl ukrainietiškų grūdų vežimo, mūsų ūkininkai primena, kad Lietuva visiškai legaliai importuoja rusiškus grūdus. Seime jau atsirado iniciatyva uždrausti rusiškų grūdų importą, tačiau ūkininkai prašo uždrausti ir grūdų tranzitą.

 Didžiausia problema – rusiški grūdai

Lenkijos ir Lietuvos pasienyje tęsiantis protesto akcijai, kai tikrinama ar per Lietuvą nėra vežami ukrainietiški grūdai, mūsų ūkininkai kartoja, kad ne ukrainietiški grūdai didžiausia problema, o rusiški.

Šių kiekis per Lietuvą ir Latviją pastaraisiais metais esą išaugo kelis kartus. Dėl to grūdai labai atpigo, kenčia visos Europos, taip pat ir Lietuvos ūkininkai.

„Gaunasi taip, kad mes valstybei agresorei, kaip klusni tarnaitė, tiek Latvija, tiek Lietuva, atliekame paslaugą ir jie išstumia mūsų grūdus iš mūsų tradicinių rinkų. Jau nekalbant apie tai, kad didelė dalis tų grūdų tiesiogiai patenka į Europos Sąjungos rinkas, kur jau betarpiškai konkuruoja su mūsų grūdais“, – kalbėjo grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Seime jau žengtas pirmas žingsnis, kad rusiški ir baltarusiški grūdai į Lietuvą nepatektų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Užregistravome įstatymą tam, kad būtų uždraustas importas ir įvežimas iš Rusijos ir Baltarusijos arba pagal kilmę. Arba jei tai kita šalis – kad būtų tie dokumentai, ir kad tokie grūdai į mūsų rinką nepapultų“, – nurodė kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Jei Seimas apsispręs, tai taip, tą idėją palaikau“, – tvirtino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Uždraudimo nepakanka

Tačiau, pasak grūdininkų, to nepakanka. Reikėtų, kad būtų uždraustas ne tik importas, tačiau ir grūdų tranzitas. Dabar rusiški grūdai važiuoja į Klaipėdos uostą, o kur išplaukia jau neaišku.

„Ar į birių krovinių terminalą leisime, ar ne, tikėtina, kad nelabai to norėtume daryti, bet latviai pas save neuždraudė reeksporto, matyt, kad čia turėtume apsvarstyti“, – šnekėjo V. Pranckietis.

Ūkininkai įspėja, kad jeigu Lietuva uždraus tik rusiškų grūdų importą, tačiau ne tranzitą, niekas negarantuos, kad grūdai nepasiliks Lietuvoje.

„Tai negarantuotų, kad jie nepasiliks Lietuvoje, nes vykdyti tokią kontrolę, kai tu įleidi ir tranzitą, bet neleidi importo, na, čia gausis kova su vėjo malūnais, patys suprantate“, – teigė A. Macijauskas.

Rusiški grūdai į Lietuvą kol kas patenka visiškai legaliai.

„Jie gali važiuoti į mūsų malūnus, kepyklas. Didelė tikimybė, kad jūs valgote duoną iškeptą iš rusiškų grūdų. Mes tokių faktų neturime, nes neturime įgaliojimų patikrinti elevatorių, malūnų, iš kurių jie mala tuos miltus, ar iš ko jie kepa duoną, bet tokia tikimybė tikrai yra“, – pabrėžė A. Macijauskas.

Ministras kalba kitaip

„Mes įsivežame savo reikmėms labai mažus kiekius rusiškų grūdų, daugiausia kukurūzus. Neįsivežame kviečių“, – sakė K. Navickas.

Pasak K. Navicko, pernai per Klaipėdos uostą išvažiavo, kiek daugiau nei šimtas tūkstančių tonų rusiškų grūdų, Latvijoje šie skaičiai esą 20 kartų didesni.

„Supraskite, tai – pleistras kažkam. Mes kalbame apie mažą kolbą didžiuosiuose aruoduose, tokių kiekių, kokius turime Lietuvoje, ypač rusiškos kilmės“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Tačiau su Rusija prekiaujama ne tik žemės ūkio produkcija. Lietuva reeksportuoja ir maisto produktus, vaistus, drabužius, alkoholinius gėrimus.

„Tai – vadinamasis reeksportas, kai prekės iš Vakarų Europos, Šiaurės, netgi Pietų Europos atkeliauja iki Lietuvos. Mūsų taip vadinamieji muitinės tarpininkai ir kitos įmonės padeda toms prekėms patekti į Rytų rinkas“, – nurodė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Legalu, bet ar moralu?

Gruodį reeksportas į Rusiją buvo 150 milijonų, tai – labai daug. Suprantame, kad esame viena iš tų nedaugelio šalių, kuri turi sieną su muitų sąjunga.

Deja, ne paslaptis, kad per Lietuvą į Rusiją patenka ir sankcionuotos arba dvejopos paskirties prekės. Tai elektronikos prietaisai, mikroschemos, įvairūs inžineriniai įrenginiai.

„Dažniausiai pasitaikanti schema, tai: įsteigiama įmonė Lietuvoje, ta įmonė nuperka prekes iš tos įmonės, kuri jas pagamino ir tada parduoda, nurodydama neteisingą prekės kodą. Bando, kad muitinė praleistų, nepastebėtų, vis tiek muitinė negali 100 proc. atlikti kontrolės, jie turi tam tikrą procentą“, – kalbėjo Muitinės tarpininkų bendrovės „Bunasta“ savininkas Jurgis Adomavičius.

Be to, problema ir ta, kad dauguma vežėjų negali vežti prekės tiesiai į Kazachstaną ar kitas Vidurio Azijos šalis.

„Kraunamas europietiškas vilkikas, jis gali įvažiuoti iki pirmo muitinės posto, kuris yra Baltarusijoje ar Rusijoje. Ten vyksta prekių perkrovimas į Rusiją, Baltarusiją ar kitos šalies vilkiką, kas, mano manymu, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl tos prekės kartas nuo karto nubyra“, – aiškino J. Adomavičius.

Idealus atvejis 

„Pasikrovė Lietuvoje sandėlyje, uždėjome kažkokią specialią plombą, GPS sekimą pajungėme ir automobilis važiuoja tiesiai į Kazachstaną, Uzbekistaną ar kitą Centrinės Azijos šalį, kur prekės iškraunamos, išmuitinamos. Galima net dėti QR kodus, kad būtų prekių didelis atsekamumas, kad bent jau žinotumėme, kas jas pristatė, – pabrėžė J. Adomavičius.

Tačiau ir tada niekas negali garantuoti, kad ta prekė iš Vidurio Azijos šalies nebus parduota tai pačiai Rusijai.

„Draudimas iš principo nėra paprastas pratimas, čia tiek Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiek visos tarptautinės organizacijos daro didelį spaudimą dėl pasaulinio bado. Ir apskritai apribojimai to pačio judėjimo, jie yra pakankamai toksiška tema. Ir latviai sulauks labai daug kritikos dėl to pačio draudimo, tai aš kažkaip galvoju, kad čia nebūtinai įvyks taip, kaip buvo planuota šitoje vietoje“, – LRT radijui pirmadienį sakė žemės ūkio ministro patarėjas Rokas Petrašiūnas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog Lietuva galėtų pasekti Latvijos pavyzdžiu.

„Kad į Lietuvą yra importuojami rusiški grūdai visiškai laisvai, nekontroliuojami yra, nei jų kokybė tikrinama yra, niekas. Ir tie kiekiai yra žymiai didesni. Mūsų žiniomis, 2023 metais buvo įvežta mažiausiai 170 tūkst. tonų į Lietuvą grūdų iš Rusijos“, – sakė jis.

Į Lietuvą yra importuojami rusiški grūdai visiškai laisvai, nekontroliuojami yra, nei jų kokybė tikrinama yra, niekas.

Sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai ragina valdžią imtis sprendimų riboti rusiškų grūdų tranzitą. I. Hofmanas anksčiau ne kartą sakė įtariantis, jog dalis Rusijos grūdų vežama per Lietuvą ir čia pasilieka.

Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, jog rusiškų grūdų per Lietuvą vežama labai nedaug ir jie visi išvežami per uostą. 

Latvijos įvestas draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas. Latvija sprendimą aiškina tuo, jog ji siekia kuo greičiau nutraukti ekonominius ryšius su valstybe agresore, norėdama užtikrinti savo saugumą, o ši Latvijos iniciatyva yra Europos Sąjungos bendros sankcijų politikos papildymas.

„Lietuvos rytas“ duomenimis, iš Lenkijos importuojamų pieno gaminių kiekis auga įspūdingais tempais: 2019 metais jų atvežta per 26 tūkst. tonų, o 2022-aisiais – jau per 45 tūkst. tonų.

„Šiaip mes, ūkininkai, su perdirbėjais dažnai pasiginčijame, tačiau sutariame dėl vieno: tai, kas vyksta su importu iš Lenkijos, yra Lietuvos pieno rinkos žlugdymas. Arba yra kažkoks prekybos tinklų susitarimas dėl mažesnės maržos lenkiškai produkcijai, arba ji tiesiog tiekiama dempingo kainomis“, – savaitraščiui pasakojo Eimantas Bičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius.

Pastebi manipuliacijas

Kaip rašoma „Lietuvos rytas“ savaitraštyje, pernai išaiškėjo bent pora atvejų, kai lenkiška produkcija buvo pristatoma kaip lietuviška. Pirmiausia tuo pasižymėjo vienas prekybos centrų reklamuodamas pieną su savo privačiu ženklu. Išlindus ylai iš maišo dalis reklamos buvo nuimta, o viskas paaiškinta žmogiškąja klaida.

Savo ruožtu kainų lyginimo portalo pricer.lt ekspertai aptiko, kad „Varėnos pienelio“ produktų linijos „Aistė“ gaminiai, kai kuriose parduotuvėse žymimi etikete su Lietuvos vėliava, daugiausia yra pagaminti Latvijoje – bendrovėje „Tukuma piens“. Taip yra ir su graikišku jogurtu, ir su sūrių salotomis, ir su sviestu.

Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės.

 

Bandymai pristatyti tokią produkciją kaip lietuvišką turi pagrindo. Kaip rodo apklausos, pirkėjai patys linkę kur kas dažniau rinktis vietos gamintojų produktus.

Kita vertus, šįmet atlikti tyrimai parodė, kad dauguma atvejų lietuviškas pienas yra kokybiškesnis nei, pavyzdžiui, lenkiškas, nes turi daugiau vertingųjų baltymų, rašo „Lietuvos rytas“.

„Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės“, – kalbėjo E. Bičius.

Nežada kainų kritimo

Kai kurie pieno produktai per metus atpigo keliais procentais, o kiti – net ir daugiau negu dešimtadaliu. Tai daugiausia lėmė sumažėjusios pieno supirkimo kainos, kurios labiausiai smuko praėjusių metų pradžioje. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jos akivaizdžiai pasistiebė.

„Lietuvos rytas“ duomenimis, lapkritį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 41,96 cento už kilogramą. Ji buvo 7,8 proc. didesnė nei spalį, o nuo rugpjūčio išaugo net 23,9 proc.

Tad tikėtina, kad bent artimiausiais mėnesiais pieno produktai parduotuvėse vargu ar toliau pigs – geriausiu atveju kainos liks stabilios.

Pasak E. Bičiaus, mūsų šalyje sutartyse su perdirbėjais kaina skaičiuojama pagal bazinius pieno rodiklius, o rudenį ir žiemą jo riebumas būna didesnis, todėl auga ir galutinė kaina.

Lietuvos eksportas per metus smuko 10 proc. iki 36,5 mlrd. eurų, Latvijos – 9 proc. iki 19,1 mlrd. eurų, o Estijos – 15 proc. iki 16,7 mlrd. eurų.

Lietuvos importas mažėjo 14 proc. iki 41,4 mlrd. eurų, Latvijos – 10 proc. iki 23,1 mlrd. eurų, o Estijos – 15 proc. iki 19,4 mlrd. eurų.

Lietuvos prekybos deficitas per šį laiką siekė 4,9 mlrd. eurų, Latvijos – 3,9 mlrd. eurų, o Estijos – 2,7 mlrd. eurų.

Iš eksportuotų prekių labiausiai – 25,5 proc. – atpigo elektra. Rafinuoti naftos produktai atpigo 6,7 proc., stiklas ir stiklo gaminiai – 3,7 proc., bet pabrango kitos cheminės medžiagos – 19,9 proc., pieno gaminiai – 7,9 proc., konstrukciniai metaliniai gaminiai – 5,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Iš importuotų prekių labiausiai – 29,5 proc. – atpigo elektra. Gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys, auginiai ir ūgliai, grybiena atpigo 3,9 proc., matavimo, bandymo ir navigacijos įranga – 3,5 proc., bet pabrango žemės ūkio daugiamečiai augalai – 8 proc., žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 7 proc., pieno gaminiai – 4,3 proc.

Per metus – spalį, palyginti su 2022 metų spaliu – eksportuotų prekių kainos sumažėjo  3,4 proc., importuotų – 11,4 proc.

Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos sumažėjo 0,6 proc., ne iš euro zonos – 0,9 proc., per metus – atitinkamai mažėjo 2,3 proc. ir 17,7 procento.

Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už už 1,95 mlrd. eurų – 4,3 proc. mažiau, be mineralinių produktų – 16,9 proc. mažiau. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas siekė  482,2 mln., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (59,2 proc.), trąšų (60,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (24,4 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (34,4 proc.), medienos ir medienos gaminių (41,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (21,6 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 9,3 proc., importas – 2,6 proc.

Per mėnesį – birželį, palyginti geguže, eksportas sumažėjo 5,1 proc., importas – 2,7 proc. Eksporto mažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (67,3 proc.), transporto priemonių (14,1 proc.), mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (5,4 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (4,1 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (7,9 proc.),  transporto priemonių (4,6 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 5,1 proc., importas – 2,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5 proc., be mineralinių produktų – 5,1 proc.

Sausio–birželio mėnesiais eksportas sumažėjo 0,6 proc., importas – 4,6 proc. Per pusmetį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (10,2 proc.), Lenkiją (8,9 proc.), Vokietiją (7,4 proc.), o importavo iš Vokietijos (13,6 proc.), Lenkijos (13,2 proc.), Latvijos (8,4 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,8 proc.), Vokietiją (8,9 proc.), Nyderlandus (8 proc.), Latviją (7,7 proc.) ir JAV (7,4 proc.).

Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (13,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,2 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,8 proc.); daugiausia importavo mineralinių produktų (20,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,1 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (12,1 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (20 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,6 proc.), paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako ir perdirbtų jo pakaitalų (9,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (8,5 proc.).