Anot kariuomenės, rusai pagal situaciją nusprendžia, kaip gąsdinti lietuvius ir kokią propagandą skleisti.  

„Kremlių neramina Lietuvoje vykstančios NATO pratybos bei su saugumu susiję įvairūs renginiai“, – teigė kariuomenės strateginės komunikacijos departamento direktorius Giedrius Valintėlis. 

Iki invazijos į Ukrainą – amerikiečių kariai vadinti Lietuvos okupantais. Dabar, kai tuoj pradės keltis Vokietijos brigada, Lietuvos okupantais vadinami vokiečiai. 

„Amerikos kariai – okupavę Lietuvą, dabar Vokietijos kariai okupuos. Neva rusai gali būti tie išlaisvintojai, kur maždaug reikia denacifikacijos“, – komentavo strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė. 

Minint vasario 16-tąją, iš netikrų anketų feisbuke nesėkmingai bandyta rengti protestą prieš Vokietijos brigadą. Kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas pernai suskaičiavo 3500 informacinių atakų prieš Lietuvą. Pagrindinės temos nesikeičia.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„NATO ir Rusijos būsimas, sakykime, karas. Rusijos karas Ukrainoje. Lietuvos ir Rusijos santykiai. Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. Temos – metai iš metų tos pačios“, – sakė D. Daškevičiūtė. 

Ypač daug dezinformacijos apie Lietuvą ir NATO buvo pernai, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas. Nuo pernai daugėja atvejų, kai pagal rusiškuose šaltiniuose paskleistą dezinformaciją prasideda diskusijos Lietuvoje. Rusų dezinformacijos srautą galima nuspėti. Pavyzdžiui, propaganda intensyvėja, kai kariuomenė pristato naują ginkluotę.  

„Nepaisant to, kad buvo uždrausti Rusijos kanalai televizijoje, priešiškos valstybės randa spragų ir kitų kanalų“, – aiškino G. Valintėlis. 

Rusai įdėmiai stebi apie ką kalbama Lietuvoje. Kai Lietuvos politikai pakomentuoja apie saugumą, Rusiją ar Ukrainą – citatas pasigauna ir rusų propagandos kanalai. Anot kariuomenės, rusai turi nusistatę skirtingas auditorijas. Lietuvos gyventojus bando išgąsdinti, įtikinti, kad neverta gintis.  

„Svarbu suprasti, kad šiuolaikinis karas nėra tik sausumoje važiuojantys tankai, ore skrendantys lėktuvai arba jūroje plaukiantys laivai. Psichologinės informacinės operacijos pasiekia mus. Jos skatina nepasitikėti valstybe“, – komentavo G. Valintėlis.

Svarbu suprasti, kad šiuolaikinis karas nėra tik sausumoje važiuojantys tankai, ore skrendantys lėktuvai arba jūroje plaukiantys laivai. 

Kitose NATO šalyse apie Lietuvą yra skleidžiama propaganda, kuria siekiama įtikinti, kad ginti Lietuvos neverta.  

„Bando įteigti Vakarams ir Vakarų šalių piliečiams, kad Lietuvos neverta ginti, nes ji nėra viena iš Vakarų. Kad ji – arčiau Rusijos“, – teigė D. Daškevičiūtė.

Pačioje Rusijoje apie Lietuvą yra skleidžiama dezinformacija, neva Lietuva – nedraugiška Rusijai. Skatina Rusijos karą su NATO. Savotiška naujove vadinama tai, kad Rusijos ir Baltarusijos tarnybos pradėjo aktyviau veikti socialiniuose tinkluose.  

„Bandoma panaudoti simpatikus, rusakalbius, tėvynainius organizuojant tam tikras provokacijas. Pastaruoju metu į tai atkreipė dėmesį Baltijos šalių žvalgybos institucijos“, – komentavo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. 

Anot kariuomenės, pernai sumažėjo Kinijos informacinių atakų. Kai Lietuva atidarė taivaniečių atstovybę, kinai negailėjo vaizdingų metaforų – lietuvius vadino klounais, lygino su muse, kurią reikia pritrėkšti.

„Vykstančios informacinės atakos prieš mūsų mokyklas ar kultūros įstaigas, kitas įstaigas, pranešant apie neva padėtus sprogmenis, taip bandant ėsti mūsų teisėsaugos institucijų resursus ir laiką, vėlgi nėra kažkas, kas turėtų labai stebinti. Džiaugiuosi, kad visuomenė atspari ir supranta, kas čia vyksta“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė premjerė.

Antradienį Vilniuje su Latvijos kolege Evika Silina (Evika Silinia) susitikusi Lietuvos ministrė pirmininkė taip pat pažymėjo, kad institucijos į grasinimus turi reaguoti dėmesingai, ir tą daro tiek Latvijos, tiek Estijos vyriausybės, o panašių atakų regione reikia tikėtis ir ateityje.

„Tų bandymų, matyt, mūsų daliai teks ir ateityje, nes esame  vieni iš garsiausių Ukrainos advokatų, vieni iš garsiausiai skambančių liberalios demokratijos advokatų, tai turime būtu pasiruošę, kaip sakė kolegė E. Silina šiandien, ir pakovoti, ir sutarėme, kad kovosime kartu“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Latvijos premjerė E. Silina sakė, kad Latvija pasidalino tyrimo dėl melagingų grasinimų metu surinkta informacija ir toliau bendradarbiaus su kaimynėmis, kad į šiuos išpuolius būtų galima reaguoti kuo greičiau ir efektyviau.

„Tai yra hibridinis išpuolis ir milžiniškas iššūkis mūsų teisėsaugos institucijoms, todėl visa informacija, kurią gavome tyrimo metu, pasidalinome su Lietuvos ir Estijos kolegomis, kad galėtume tarpusavyje koordinuoti veiksmus ir padėti institucijoms“, – per spaudos konferenciją pažymėjo Latvijos premjerė.

Nuo penktadienio Lietuvos policija gavo daugiau kaip 2500 elektroninių laiškų su netikrais grasinimais apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, vaikų darželiuose, savivaldybių pastatuose, tokie pranešimai pasipylė ir Latvijoje bei Estijoje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį paskelbė, kad tai yra kibernetinė ataka regiono mastu. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad atakos siejamos su Rusija.

Latvijos ministrė pirmininkė E. Silina antradienį Vilniuje susitiko su Lietuvos premjere I. Šimonyte aptarti regioninio saugumo, bendrų infrastruktūros projektų progreso.

Ministrų kabinetų vadovės taip pat kalbėjosi apie dvišalius valstybių santykius, ilgalaikės paramos Ukrainai ir vieningo sankcijų Rusijai taikymo bei stiprinimo svarbą, skelbė Vyriausybė.

Tai yra pirmasis šalių vyriausybių vadovių susitikimas.

Lietuvos kariuomenės analitikai pernai fiksavo 4999 prieš Lietuvą nukreiptas informacines atakas, 2021 metais jie nustatė 5030 atvejų.

Pasak kariuomenės, duomenys rodo, kad informacinis spaudimas Lietuvai ir Baltijos šalims tendencingai didėja: 2020 metais buvo fiksuoti 3412, metais anksčiau – 2890, o 2018 metais – 2456 informacinių atakų atvejai.

Pranešime pažymima, kad 2022-ieji metai informacinės konfrontacijos kontekste buvo išskirtiniai dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, didžiausias Kremliaus ir Minsko režimų kontroliuojamų informacinių šaltinių dėmesys buvo skirtas gynybos temoms.

Kaip skelbia kariuomenė, labiausiai atakuoti taikiniai buvo NATO, pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, Lietuvos karinio potencialo didinimas, išskirtinis dėmesys teko ir Lietuvos vykdomai užsienio politikai, ypač dvišaliams ir daugiašaliams santykiams, narystei NATO ir Europos Sąjungoje (ES), paramai Ukrainai.

Buvo menkinta Lietuvos narystės Aljanse reikšmė, visuomenė gąsdinama karu, įskaitant ir branduoliniu.

Vertindami 2017–2022 metų laikotarpį analitikai konstatuoja, kad Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamų visuomenės informavimo priemonių skleidžiamos priešiškos informacijos srautas 2022 metais išsiskyrė savo retorika, ji buvo agresyviausia.

Pasak pranešimo, informacinis spaudimas, nukreiptas prieš Lietuvą, skyrėsi nuo kitų NATO ir ES šalių: buvo menkinta Lietuvos narystės Aljanse reikšmė, visuomenė gąsdinama karu, įskaitant ir branduoliniu, Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurio metu neva NATO negins Lietuvos ir nevykdys savo įsipareigojimų.

Dėl Rusijos pradėto karo Lietuvą pasiekus ukrainiečių karo pabėgėlių bangai, buvo bandoma diskredituoti bei paskleisti melagingus naratyvus apie ukrainiečius, Lietuvos politiką.

Propagandinės žinutės Lietuvos atžvilgiu buvo įvairios: skelbta, kad Lietuva yra agresyvi, rusofobiška valstybė, jos užsienio politika kenkia šalies saugumui ir gerovei. Teigta, kad Lietuva yra nedemokratinė valstybė, vykdo etninę diskriminaciją.

Analitikai pastebi, kad, lyginant su 2021 metais, agresyvėjo propagandinių šaltinių retorika, buvo atviromis užuominomis kalbama apie galimus Rusijos karinius veiksmus prieš Lietuvą. Taip pat atsirado daugiau užuominų apie smurtinį valdžios užgrobimą Lietuvoje.

2022 metų priešiška veikla daugiausiai buvo nukreipta į gynyba – 47,91 proc. atvejų, užsienio politiką – 24,92 proc. atvejų, konstitucinių pagrindų apsaugą – 13,16 proc., taip pat taikytasi į ekonomiką ir energetiką, kultūrą ir švietimą, socialinę apsaugą.

Didžiausias priešiškos informacinės veiklos aktyvumas fiksuotas nuo pernai sausio 1 iki vasario 24 dienos, iki Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios. Analitikų vertinimu, tai rodo, kad Rusijos propaganda aktyviai ruošė savo ir kitas auditorijas karui, sau palankia linkime formavo nuomonę tikslinėms auditorijoms.

2022 metai pasižymėjo itin aukštu informaciniu spaudimu, nukreiptu ir prieš ES dėl sprendimų priimti ir taikyti sankcijas Rusijai. Pasak kariuomenės pranešimo, tokio aukšto dezinformacijos srauto apie ES nefiksuota nei vienais ankstesniais metais.

Užsienio politikos srityje menkintas Lietuvos kaip suverenios valstybės statusas, pabrėžta, kad Lietuva tėra nereikšminga valstybė tarptautinėje politinėje arenoje, priklausoma nuo JAV, NATO ir ES politinių bei ekonominių sprendimų, šalių-lyderių vasalė.

2022 metais gynybos sričiai buvo skirtas didžiausias Rusijos ir Baltarusijos režimų valdomos žiniasklaidos dėmesys nuo 2017-ųjų metų. Pastebima, kad per penkerius metus gynybos srities temų eskalavimas kasmet augo. Palyginus su 2021 metais, šiemet šis rodiklis kilo penktadaliu.

Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Ryčio Rainio, Lietuva per metus patiria dešimtis tūkstančių kibernetinių išpuolių, o rinkimų metu tokių atakų tikimybė dar labiau padidėja. Nors, jo teigimu, sunku tikėtis, kad dėl kibernetinių išpuolių gali neįvykti rinkimai, vis dėlto, akcentuoja R. Rainys, gyventojai, politikai ir institucijos turi išlikti budrūs.

NKSC vadovo teigimu, nors atsakingos institucijos yra pasiruošusios galimiems bandymams pakenkti rinkimų procesui, akylesni ir kritiškesni pasirodančios informacijos atžvilgiu turėtų būti ir visi piliečiai. R. Rainio teigimu, tikėtina, kad internetinėje erdvėje bus bandoma skleisti klaidingą informaciją ir kompromituoti tiek rinkimuose dalyvaujančius politikus, tiek pačius rinkimus.

„Nemanau, kad dėl kibernetinių atakų kyla grėsmė sugadinti rinkimus. Mūsų rinkimai paremti tradicinėmis, popierinėmis formomis, todėl, kilus bet kokioms abejonėms, visada galima perskaičiuoti rezultatus. Todėl šiuo aspektu jokių problemų nėra. Apskritai galima sakyti, kad juodžiausias scenarijus, jog rinkimai neįvyks, nėra labai įmanomas, nebent kažkas kažkuo labai nustebintų. Labiau tikėtini scenarijai yra susiję su sukeltomis abejonėmis pačiais rinkimais, su kompromitavimu, dezinformacijos ir netikrų naujienų skleidimu. Tai yra labai realus scenarijus“, - aiškino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius.

Labiau tikėtini scenarijai yra susiję su sukeltomis abejonėmis pačiais rinkimais, su kompromitavimu, dezinformacijos ir netikrų naujienų skleidimu. Tai yra labai realus scenarijus.

Vis dėlto, pabrėžė R. Rainys, savivaldos rinkimų metu kibernetinių atakų suintensyvėjimo reikėtų tikėtis, kartu, akcentavo jis, tikėtina, kad bus ir nuožmesnis kenkėjiškų veiklų nutaikymas į rinkimams svarbius objektus, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) valdomas informacines sistemas.

„Kibernetinės atakos rinkimų metu gali atsiliepti rinkimams, dėl to reikia būti pasiruošusiems, o mes esame pasiruošę. Su VRK įgyvendiname bendrą veiksmų planą, siekiant užsitikrinti rinkimų saugumą, kad rinkimų metu galimos atakos neturėtų neigiamo poveikio“, - tvirtino R. Rainys.

Kadangi, jo teigimu, dažnas kibernetinių atakų taikinys yra internetinės svetainės, rinkimų metu tikimybė, kad bus bandoma įsilaužti į politinių partijų ar konkrečių politikų svetaines ar socialinių tinklų paskyras, padidėja. Ekspertas pabrėžia, kad NKSC atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje apie 50 procentų visų internetinių svetainių yra pažeidžiamos.

„Interneto svetainių pažeidžiamumas yra ta vieta, kuri mums kelia nerimą iš saugumo pusės, nes internetinių svetainių valdymas gali būti išnaudojamas kibernetinėms atakoms, o pažeidžiamų svetainių skaičiai yra dideli - 50 proc. Lietuvos internetinių svetainių yra pažeidžiamos“, - sakė R. Rainys.

NKSC direktorius neneigia, kad specialių institucijų pasirengimas galimiems iššūkiams rinkimų metu yra susijęs ir su tarptautines įtampas sukėlusiais pavyzdžiais, kuomet Rusija kišosi į Vakarų valstybių rinkimus.

Jo teigimu, tai, iš kur kyla svarbiausios grėsmės kibernetiniam ir informaciniam saugumui, sufleruoja vasario pradžioje pristatyta Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.

Ją pristatęs VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad Rusija neabejotinai yra suinteresuota veikti politinius ir socialinius procesus Lietuvoje, todėl, pasak jo, labai tikėtina, kad turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis bandys paveikti vyksiančių rinkimų eigą.

NKSC direktoriaus teigimu, anksčiau Lietuva nėra patyrusi didelę žalą padariusių kibernetinių atakų, nutaikytų į rinkimams svarbius objektus. Pasak eksperto, ankstesni sutrikimai dažniausiai būdavo susiję su pačių informacinių sistemų veikimu ir jų sutrikimais ar programavimo klaidomis. Tačiau dabar, tikino ekspertas, visos klaidos yra ištaisytos ir gautos pamokos išmoktos.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks sekmadienį, kovo 3 dieną. Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas, o balsavimas namuose prasidės penktadienį ir vyks iki šeštadienio.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas "darbietis" Artūras Paulauskas sako, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma dėl Rusijos informacinių atakų "niekuo ypatingai neišsiskiria", nes tokių gaunama reguliariai.

"Tokia informacija yra teikiama reguliariai, ypač pirmininkavimo metu mes gaunam įvairios informacijos, ir kaip matot, tos atakos, per Pirmąjį Baltijos kanalą buvo apie Sausio 13-tą, apie mūsų istorinius dalykus pastoviai iškraipoma, mes turim tos informacijos ir šita informacija nėra kokia nors ypatinga, kad gali būti atakos ir taip toliau", - BNS sakė A.Paulauskas.

Lietuvos vadovams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Seimo Užsienio reikalų komitetams pateiktoje informacijoje VSD pranešė apie galima informacines atakas prieš prezidentę, kitus pareigūnus, ir kad tokį Rusijos specialiųjų tarnybų veikimą lemia Kremliaus pasipiktinimas Lietuvos užsienio ir energetikos politika, pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai tikslai, ypač Rytų partnerystės programos įgyvendinimas.

VSD pateiktoje informacijoje, kurią matė BNS, nurodoma, kad planuojamos aktyvios veikimo priemonės prieš Lietuvą inicijuojamos ir koordinuojamos Rusijos prezidento administracijoje. Joje teigiama, kad Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius jau artimiausiu metu planuoja paskleisti Lietuvos prezidentę neva diskredituojančios informacijos, "atrandant” Rusijos archyvuose esą naujų duomenų apie jos biografiją.

Tuo tarpu Seimo NSGK vadovas stebėjosi, kad nutekėjo būtent ši pažyma, nes su panašiu turiniu jų gaunama reguliariai. "Čia yra kasdienybė, galiu pasakyti, tik tiek, kad dėl šios pažymos, pirma nuleidžiama šita informacija žiniasklaidai, o po to jau nurodoma, kas gavo pažymą, man būdas tos informacijos pateikimo keistas. Kitos pažymos nebūdavo pagarsinamos, nors tekstas pats tikrai niekuo ypatingai neišsiskiria", - sakė komiteto pirmininkas.

VSD vadovas Gediminas Grina penktadienį žurnalistams patvirtino, kad informacinės atakos gali tapti intensyvesnės dėl Lietuvos pirmininkavimo ES.

"Ne tik kad bus, pagal mūsų surinktus duomenis, jos gali tiesiog intensyvėti, - žurnalistams Seime sakė G.Grina. - Čia ne savaičių ar dienų klausimas, o suintensyvėjimo klausimas".

"Mūsų manymu, tiesiog dabar yra toks aspektas pirmininkavimo, nes taip, kaip mes norime, kad pirmininkavimas sėkmingai eitųsi, taip yra kitos jėgos, kurios nelabai  to nori", -  teigė jis.

Pasak VSD vadovo, informacinė propaganda "suintensyvėja prieš priimant kažkokius strateginius sprendimus ar kažkokiems įvykiams artėjant".

Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyks ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Ukraina. Rusija priešinasi šiam žingsniui, ir nori Ukrainą įtraukti į jos kuriamą Muitų sąjungą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė esanti informuota, kad prieš Lietuvą ir ją asmeniškai bus rengiamos informacinės provokacijos.

Prezidentės teigimu, tokios priemonės taip pat bus taikomos ES Rytų partnerėms, tai susiję su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos (ES) Tarybai ir siekiu užsitikrinti energetinį savarankiškumą.

"Šiandien esu informuota, kad prieš Lietuvą, prieš Rytų partneres ir mane asmeniškai ir toliau bus rengiamos informacinės provokacijos. Viena iš pagrindinių priežasčių, matyt, yra sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir, ko gero, taip pat Lietuvos siekis energetinės nepriklausomybės", - pareiškė D.Grybauskaitė.

Prezidentės pasisakymo garso įrašą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad ketvirtadienį trijų Baltijos prezidentų susitikime dalyvaujančią D.Grybauskaitę apie gresiančias informacines provokacijas žodžiu informavo VSD.

VSD vadovas Gediminas Grina ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad informacinės atakos gali tapti intensyvesnės dėl Lietuvos pirmininkavimo ES.

"Ne tik kad bus, pagal mūsų surinktus duomenis, jos gali tiesiog intensyvėti, - žurnalistams Seime sakė G.Grina. - Čia ne savaičių ar dienų klausimas, o suintensyvėjimo klausimas".

"Mūsų manymu, tiesiog dabar yra toks aspektas pirmininkavimo, nes taip, kaip mes norime, kad pirmininkavimas sėkmingai eitųsi, taip yra kitos jėgos, kurios nelabai to nori", -  teigė jis.

Pasak VSD vadovo, informacinė propaganda "suintensyvėja prieš priimant kažkokius strateginius sprendimus ar kažkokiems įvykiams artėjant".

Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyks ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Ukraina. Rusija priešinasi šiam žingsniui ir nori Ukrainą įtraukti į jos kuriamą Muitų sąjungą.

VSD neseniai pateikė informaciją šalies vadovams ir dviem Seimo komitetams, kad Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius jau artimiausiu metu planuoja paskleisti Lietuvos prezidentę neva diskredituojančios informacijos, "atrandant” Rusijos archyvuose esą naujų duomenų apie jos biografiją.

Pasak D.Ulbinaitės, prezidentė pačios pažymos nematė.

Tuo metu Darbo partijos kandidatas į prezidentus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas ketvirtadienį sakė, jog VSD pažyma dėl Rusijos informacinių atakų "niekuo ypatingai neišsiskiria", nes tokių gaunama reguliariai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį minint dvidešimtąsias Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines, pareiškė, kad dvidešimt pirmajame amžiuje ginkluotąsias pajėgas pakeitė energetinis spaudimas, kibernetinės ir informacinės atakos.

"Minime jau dvidešimtąsias Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines. Per tiek laiko turėjome daug progų išmokti dar vieną istorijos pamoką – didžiosios valstybės niekada neatsisako didelių interesų. Kinta tik priemonės, naudojamos jiems įgyvendinti. Ne kartą patyrėme, kad dvidešimt pirmajame amžiuje ginkluotąsias pajėgas sėkmingai pakeičia viešoji diplomatija, energetiniai ir ekonominiai žaidimai, kibernetinės ir informacinės atakos", - sakoma prezidentės kreipimesi, kuris penktadienį buvo perskaitytas Seime vykstančioje konferencijoje, skirtoje okupacinės kariuomenės išvedimo dvidešimtmečiui.

Pasak Lietuvos vadovės, prisiminus Baltijos kelią, Kovo 11-ąją ir po jos ėjusią ekonominę blokadą, Sausio 13-ąją ir džentelmenišką susitarimą su Rusijos Federacija dėl armijos išvedimo, tampa aišku, kad stipriausi Lietuvos ginklai visada buvo mūsų pačių principingumas ir sutelktumas.

"Todėl turime nuolat mokytis atpažinti nedraugiškų interesų įgyvendinimo priemones ir ugdyti principines Lietuvos žmonių nuostatas, dėl kurių neisime į kompromisą. Jei visa šalis, kiekvienas lietuvis, išsaugos tvirtybę, mus gerbs ir vertins visos interesų Lietuvoje turinčios jėgos", - teigia D.Grybauskaitė.

Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas 1993 metų rugpjūčio 31 dieną.