Apie įmonių socialinės atsakomybės principus, ką šioje srityje gali pasiekti MVĮ ir kokią naudą tai gali atnešti pačioms įmonėms bei visuomenei buvo kalbama šią savaitę „Investors‘ Forum“ ir partnerių surengtame seminare Klaipėdos verslo bendruomenei. Jame savo įžvalgomis ir žiniomis dalinosi „Investors‘ Forum“, „Transparency International Lietuva“ bei „Baltijos Aplinkos Forumo“ ekspertai, o seminaro dalyviai turėjo galimybę išgirsti ir praktinių patarimų bei gauti atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie socialinę atsakomybę, tvarumą, darnaus verslo konceptą.

Ne papildoma veikla, o verslo dalis

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, šalies įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio socialinės atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į savo strategiją. Todėl pagrindinis iššūkis – paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją. Anot jos, šis iššūkis yra didelis, bet laukiantis atlygis – dar didesnis.

„Įmonių socialinė atsakomybė turi išlikti praktiška ir orientuota į rezultatus, siūlanti sprendimus realioms problemoms, su kuriomis susiduria įmonė, vietovė ar sektorius. Todėl visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos matyti galimybes, atsirandančias MVĮ ėmus spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, ir vertinti socialinę atsakomybę ne atskirai, o susiejant ją su platesnėmis sritimis, kaip socialinės atskirties mažinimas, verslaus požiūrio skatinimas ar išmetamų CO2 dujų mažinimas“, – teigė R. Skyrienė.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta. „Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – seminare kalbėjo E. Ruželė.

Socialinei atsakomybei – vis daugiau dėmesio

Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį. Naujausia „Euromonitor International“ apklausa rodo, kad kas trečias pasaulio vartotojas renkasi prekės ženklus, kurių vertybės jiems artimos, kas ketvirtas – boikotuoja prekės ženklus, kurie neatskleidžia savo socialinių ir politinių pažiūrų, o daugiau negu penktadalis leidžia pinigus prekės ženklams, vedamiems didesnio tikslo.

Seminaro metu paliestos ir kitos su įmonių socialine atsakomybe susijusios aktualios temos. „Transparency International Lietuvos“ iniciatyvų koordinatorė Deimantė Žemgulytė pristatė naujas tvarkas dėl pranešėjų apsaugos įmonėse ir papasakojo apie būtinuosius skaidrumo ir korupcijos prevencijos žingsnius. Tuo tarpu darnaus verslo ekspertė ir konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė kalbėjo apie pastarojo meto itin aktualią temą – aplinkosaugą bei žaliuosius pirkimus.

„Žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir kitų tikslų įgyvendinimo. Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, o be atsakingų tiekėjų to pasiekti bus neįmanoma“, – pabrėžė A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Klaipėdos verslas domisi darniu vystymusi

Seminare apie įmonių socialinę atsakomybę kalbėta tiek iš teorinės, tiek ir iš praktinės pusės, o savo patirtimi ir geriausiomis verslo praktikomis įmonių socialinės atsakomybės srityje dalinosi Gargžduose įsikūrusios „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas Mindaugas Rupšys.

Įmonės atstovas pristatė „Mars Lietuva“ vykdomas veiklas, iniciatyvas bei papasakojo, nuo ko galima pradėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms savo veiklą grįsti socialinės atsakomybės principais.

„Atsakomybė yra mūsų DNR dalis – tai vienas iš penkių „Mars“ principų, kuriais vadovaujamės kiekvieną dieną. Visos tvarios plėtros iniciatyvos visų pirma yra mūsų atsakomybė prieš bendruomenę, kurioje veikiame, ir ateities kartas, nes rytojus priklauso nuo to, kaip vykdome veiklą šiandien. Labai smagu matyti, kad Klaipėdos regiono organizacijos domisi darniu vystymusi – jei visi kartu žengsime bent po mažą žingsnį tvarumo link, bendra įtaka bus gerokai didesnė negu atskirų kompanijų didelės pastangos“, – pastebėjo M. Rupšys.

„Mars Lietuva“ socialinė atsakomybė neapsiriboja investicijomis į tvarios pakuotės sprendimus, medžiagų perdirbimu, išteklių suvartojimo mažinimu ir atsakingu požiūriu į darbuotojus – įmonė ypatingą dėmesį skiria ir gyvūnams bei jų augintojams. Gyvūnams draugiški biurai, specialios erdvės miestuose, švietėjiškos veiklos jau tapo įmonės vizitine kortele. Vienas iš netikėtų ir originalių sprendimų – įmonės darbuotojai gali pasinaudoti „pet-ernity leave“ ir gauti papildomą apmokamą atostogų dieną, išlaidų kompensavimą bei augintinio draudimą, suteikus naujus namus augintiniui iš prieglaudos.

Kaip sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, tai tik patvirtina, kad socialinė atsakomybė apima kur kas daugiau nei socialinius ir aplinkosaugos klausimus. „Socialinė atsakomybė mažosiose ir vidutinėse įmonėse, lyginat su didelėmis įmonėmis, yra ne tokia oficiali ir daugiau intuityvi, tačiau dėl to ji nėra mažiau vertinga. Svarbu, kad įmonės suprastų šių veiklų svarbą, naudą bei paskatinti daugiau mažų ir vidutinių įmonių imtis didesnės socialinės atsakomybės“, – reziumavo R. Skyrienė.

„Investors‘ Forum“ atstovus lobistais VTEK trečiadienį įregistravo išnagrinėjusi asociacijos prašymą ir vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruoti 83 lobistai, galintys užsiimti lobistinė veikla – veiksmais, kuriais siekiama daryti įtaką valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.

Siekiant užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, lobistai privalo teikti viešas veiklos deklaracijas. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios deklaracijoje būtina nurodyti, kas užsakė lobistinę veiklą, dėl kokio teisės akto ji buvo vykdoma ir kokiam valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui šiais veiksmais buvo siekiama padaryti įtaką.

Lobistinė veikla Lietuvoje reguliuojama nuo 2000 metų, ją įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja VTEK.

Neigiamai investuotojų nuotaikai didžiausios įtakos turėjo politinio stabilumo stoka ir toliau augantis atotrūkis tarp atlyginimų bei darbo našumo.

Nuo 2014 m. reguliariai vykdomo keturioliktojo tyrimo duomenimis, investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ūkio perspektyvomis ketvirtąjį šių metų ketvirtį siekė 1,140 balo iš 2 galimų. Šis rodiklis žemesnis buvo tik 2015 m. pradžioje.

„Nepalankų emocinį investuotojų foną kuria tiek užsienyje, tiek Lietuvoje tvyrantis netikrumas. Viena vertus, jį lemia prekybos karai, „Brexit“, neatslūgstanti geopolitinė įtampa Rytų Europoje, kurią aštriai iliustruoja Ukrainoje įvesta karo padėtis. Kita vertus, reiškiamas nepalankus dalies Seimo narių ir valstybės tarnautojų požiūris į verslą, kontraversiški valdžios sprendimai, politiką vis labiau persmelkiančios ateinančių metų rinkimų nuotaikos - šie ir kiti Lietuvoje stebimi procesai kuria mažiau patrauklios verslui ir investicijoms šalies įvaizdį“, - komentuoja asociacijos „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Tyrimo duomenimis, trečdalis, 34 proc. apklaustų užsienio kapitalo įmonių politinį stabilumą Lietuvoje laiko žemu.

Investuotojams nerimą kelia ir augantis atotrūkis tarp darbo jėgos našumo ir darbo užmokesčio: 23 proc. respondentų šią sritį pripažįsta esant problemiška. Šiose dviejose srityse respondentai pagerėjimo artimiausiu metu nesitiki. Net 39 proc. tyrimo dalyvių mano, kad politinio stabilumo mažės ir toliau, o 41 proc. apklaustųjų mano didėsiant atotrūkį tarp darbo jėgos kaštų ir produktyvumo.

Ketvirtą ketvirtį iš eilės investuotojai mano, kad švietimo sistema ir jos tobulinimas turėtų sulaukti daugiausiai valdžios dėmesio. Tokios nuomonės ketvirtąjį šių metų ketvirtį laikosi 66 proc. respondentų.

„Šių dienų aktualijos - mokytojų streikai ir pokyčiai Vyriausybėje, švietimo srityje, deja, artimiausiu metu neleidžia tikėtis proveržio. Apskritai, valstybės ir viešojo sektoriaus veikla, stebinantys ir nepamatuoti politikų pareiškimai, pavyzdžiui, dėl šalyje veikiančių privačių bankų ir daugelis kitų aplinkybių investuotojų bendruomenei kelia rimtą susirūpinimą“, - mano „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Jos teigimu, krenta į akis konservatyvus ir lėtas valstybės valdomų įmonių privatizavimo ir akcijų kotiravimo biržoje procesas, pastarojo meto diskusijos dėl mažmeninės prekybos reguliavimo ir apskritai perteklinis valdžios siekis riboti bei reguliuoti verslo procesus, politikavimas ir nesibaigiančios parlamentinės komisijos. Šiuos veiklos aspektus, o ne sutelktą siekį spręsti strateginius šalies iššūkius mato verslo atstovai, ir tai neigiamai veikia investuotojų lūkesčius.

Vis dėlto, pasak „Investors' Forum“ vadovų, tyrimo duomenys dar nereiškia, jog investuotojai nusivilia Lietuva.

Daugiau nei du trečdaliai (73 proc.) verslo bendruomenės Lietuvą laiko užsienio investuotojams atvira valstybe. Didžiausiais šalies privalumais investuotojai tradiciškai laikė telekomunikacijų, logistikos ir transporto infrastruktūrą, darbuotojų gebėjimą pritaikyti užsienio kalbas darbe.

Nors artimiausio laikotarpio šalies perspektyvas investuotojai vertina gana skeptiškai, jų pačių verslo planai išlieka ambicingi: 43 proc. apklaustųjų artimiausią ketvirtį ketina samdyti naujų darbuotojų, o 50 proc. respondentų planuoja išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Bene du trečdaliai (64 proc.) investuotojų užsibrėžę didinti atlyginimus savo darbuotojams. Be to, 68 proc. įmonių tikisi augsiant savo produktų ir paslaugų paklausą.

Atliekant tyrimą Lietuvoje veikiančių investuotojų buvo paprašyta įvertinti sprendimą kitąmet rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Net 78 proc. respondentų išreiškė palaikymą šiai iniciatyvai. Vis dėlto, didesnė dalis, 84 proc., apklaustųjų išreiškė nuomonę, jog viešos informacijos apie artėjantį referendumą nėra pakankamai. Investuotojai neišreiškė aiškios nuomonės, kokį poveikį dviguba pilietybė turės darbo jėgos pasiūlai: 43 proc. apklaustųjų mano, kad tai padėtų mažinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau trečdalis laikosi priešingos nuomonės.

Investuotojų teirautasi ir kaip jie vertina šią vasarą Seimo priimtus ir prezidentės vetuotus įstatymus, kuriais siekiama reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. Apklausos rezultatai rodo, kad net 79 proc. investuotojų pritaria siekiui optimizuoti valstybinių ligoninių tinklą ir efektyviau panaudoti šalies išteklius. 64 proc. apklaustųjų mano, kad privačios ir valstybinės gydymo įstaigos turėtų veikti ir finansavimas joms turi būti skiriamas vienodomis sąlygomis.

Pasak „Investors' Forum“ valdybos pirmininko Rolando Valiūno, ši sesija, o ypač jos pabaiga, atskleidė, kad ir visiškame chaose įmanoma konstruktyviai pasiekti gerų rezultatų.

„Nors pavasario sesijai baigiantis esminiai mokesčių reformos apsektai buvo koreguojami ne dienomis, o valandomis, galutiniai sprendimai nuteikia optimistiškai: dalis priimtų pakeitimų vienareikšmiškai turės teigiamą poveikį investiciniam klimatui bei paskatins kurti gerai apmokamas darbo vietas. Svarbiu teigiamu signalu laikome tai, kad politikai pademonstravo vis dėlto sugebą atsižvelgti į daugelį metų investuotojų nuosekliai teikiamus siūlymus. Tačiau politikai snūduriuoti ant laurų neturėtų - išryškėjusi takoskyra tarp Vyriausybės ir valdančiosios daugumos Seime, stringantys strateginiai sprendimai tokiose svarbiose srityse kaip švietimas, vieša valdžios atstovų kritika verslui - šios ir kitos aplinkybės nepadeda didinti šalies patrauklumo užsienio investuotojams“, - sako R. Valiūnas.

Anot jo, investuotojai palankiai vertina sprendimą pagaliau įvesti „lubas“ „Sodros“ įmokoms, nors, asociacijos narių nuomone, siekiant didesnio postūmio verslo aplinkai gerinti „lubos“ turi būti gerokai žemesnės. Sveikintinas ir darbuotojų bei darbdavių mokamų mokesčių konsolidavimas, bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, antrosios pakopos pensijų sistemos anuiteto ribos sumažinimas ir automatinis jaunesnių darbuotojų įtraukimas į pensijų kaupimą.

„Vis dėlto, dideliu šaukštu deguto medaus statinėje tapo privačias gydymo įstaigas diskriminuojanti sveikatos apsaugos sistemos pertvarka, kuriai sustabdyti prireikė prezidentės veto. Jei ne šis nepamatuotas valdančiųjų sprendimas, Vyriausybės darbą būtų galima įvertinti ir visu aštuonetu. Dabar lieka atidžiai stebėti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgs į kritiką pertvarkai ir pataisys iš esmės gerų tikslų siekiančią reformą, užtikrindama sąžiningas veiklos sąlygas visiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams“, - pažymi „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Kai visuomenei ir verslui įvertinti svarbius teisės aktų projektus paliekama vos pora dienų, kaip ne kartą pasitaikė šį pusmetį, išvengti klaidų ir neapgalvotų sprendimų paprasčiausiai neįmanoma.

Dar vienu svarbiu šio pusmečio Vyriausybės žingsniu investuotojai laiko siekį jau kitų metų pavasarį pradėti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į vieną didžiausių pasaulyje finansinių centrų, Londono Sitį. Būtinybė gerinti susisiekimą oru tarp Lietuvos sostinės ir pagrindinių Europos verslo centrų ilgą laiką buvo vienas svarbiausių asociacijos pasiūlymų investiciniam klimatui gerinti. Tačiau visgi šis žingsnis laikomas būtinu, bet tik daliniu problemos sprendimu, nesiekiant spręsti klausimo iš esmės. Nerimą kelia ir visiškas Vilniaus aerouosto koncesijos konkurso stojimas, paliekant pagrindinius šalies oro vartus tolimesnei sunkiai egzistencijai.

Palankus investuotojų vertinimo sulaukė ir Ūkio ministerijos iniciatyva mažinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą išplečiant profesijų, kurių atstovams leidžiama lengviau atvykti dirbti iš trečiųjų šalių, sąrašą. Diferencijuotas VIAP mokestis ir dėl jo nuo kitų metų mažėsianti mokestinė našta didžiosioms pramonės įmonėms taip pat laikoma svarbiu strateginiu žingsniu Lietuvos konkurencingumui užtikrinti.

„Turime pabrėžti, kad vertindami valdžios institucijų veiklą šįsyk tik iš dalies atsižvelgėm Seimo komisijų virtinę, bandymus suvesti politines sąskaitas įtraukiant Parlamentą į įvairius abejotinus tyrimus, įtraukiant verslo įmones į politinių sąskaitų suvedimą. Tikimės, kad politikai atsikvošės. Jeigu būtume visiškai atsižvelgę į šiuos procesus, bendras vertinimas, ko gero, artėtų prie neigiamo balo. Tuo tarpu žvelgdami į likusią veiklą, pastebime, kad didžiausia kliūtis visiškai efektyviam šios valdžios darbui yra išsiblaškymas ir chaotiškumas. Kai visuomenei ir verslui įvertinti svarbius teisės aktų projektus paliekama vos pora dienų, kaip ne kartą pasitaikė šį pusmetį, išvengti klaidų ir neapgalvotų sprendimų paprasčiausiai neįmanoma“, - teigia R. Skyrienė.

Jos teigimu, neigiamo investuotojų vertinimo sulaukė Krašto apsaugos ministerijos siekiai į savo rankas perimti visą viešojo sektoriaus IT infrastruktūrą. Asociacijos kritikos nusipelnė ir Aplinkos ministerijos šiukšlių skandalas bei stringančios derybos su verslu. Tai, kad Aplinkos ministerijoje atsistatydino atsakingi vadovai, negali būti priežastimi pradėti derybas iš naujo ir nurašyti ilgą ir sudėtingą derybų procesą. Nedžiugina ir perdėm konservatyvus ir lėtas valstybės valdomų įmonių privatizavimo ir akcijų kotiravimo biržoje procesas, skubotas ir ne iki galo pasvertas strateginių įmonių įstatymo priėmimas, Susisiekimo ministerijos ir Registrų centro nenoras išgirsti rinkos dalyvių racionalius lūkesčius dėl duomenų naudojimo kainodaros.

Pirmadienio rytą į Verslo tarybos renginį Seime susirinkusių parlamento frakcijų vadovai bei atstovai patvirtino pasiryžimą atmesti Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto naujajam Darbo kodeksui ir paskatinti šalies ekonomikos konkurencingumą bei naujų darbo vietų kūrimą.

Lietuvos verslo tarybos lūkesčius politinėms partijoms pristatęs Rolandas Valiūnas, didžiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas, teigia jaučiantis bendrą politinį ryžtą atmesti veto birželį priimtoms Darbo kodekso pataisoms. Pasiryžimą dar kartą patvirtinti Seimo priimtą Darbo kodeksą renginyje išreiškė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius bei Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Daugelio parlamentinių frakcijų, taip pat ir opozicinių, lyderiai taip pat išreiškė poziciją, kad veto reikėtų atmesti.

„Darbo santykių liberalizavimas yra tiek valdančiųjų, tiek opozicinių partijų darbotvarkėje. Suprantama, jog tai bus vienas svarbiausių sprendimų šią Seimo kadenciją, kuris gali paskatinti investicijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo proveržį arba grąžinti Lietuvą į praėjusį amžių. Tikiuosi, kad palikdami galioti birželį priimtą kompromisinį, tiek darbuotojų, tiek darbdavių interesus atitinkantį Darbo kodeksą pasiųsime aiškų signalą tarptautinei bendruomenei, kad Lietuva pasirengusi konkuruoti dėl investicijų“,– sako R. Valiūnas.

Seimas trečiadienį svarstys, priimti ar atmesti Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto su pateiktomis birželį Seime priimto naujojo Darbo kodekso pataisomis. Verslo atstovų teigimu, prezidentės pasiūlytos pataisos tik dar labiau komplikuotų darbo santykių reguliavimą.

„Šiandien visų pagrindinių Seimo frakcijų atstovai pademonstravo valią atmesti veto ir pritarti naujam Darbo kodeksui, koks buvo priimtas birželį. Po ilgo investuotojus gąsdinančių neatsakingų politinių iniciatyvų bei pasiūlymų sezono, tai yra aiškus signalas verslui – Seimas yra pajėgus spręsti rimtas valstybės problemas. Svarbu suprasti, kad apie darbo santykius diskutuojame nes tik sau Lietuvoje, bet mūsų diskusijas girdi ir investuotojai pasaulyje, kuriems svarbios kiekvienos šalies ateities perspektyvos, investicinis klimatas, darbo rinkos reguliavimas“, – sako Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Būtinybę Lietuvai lanksčiau reguliuoti darbo santykius nuolat atkreipia dėmesį tiek Europos Komisija, tiek mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai. Asociacijos „Investors‘ Forum“ atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, 85 proc. investuotojų darbo santykių reguliavimą laiko prioritetine pokyčių reikalaujančia sritimi.

Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinio konkurencingumo indekse Lietuva užima 36 poziciją iš 140 valstybių. Bet pagal darbo rinkos efektyvumą užimame 53 vietą, pagal darbo rinkos lankstumo rodiklius esame 102 vietoje, pagal atleidimo iš darbo sąnaudas – 109-oje, o pagal atleidimo sąlygas – 120-oje vietoje. Mūsų šalies galimybės išlaikyti talentus įvertintos 108-ąja pozicija, o juos pritraukti – 116-ąja. Anksčiau darbo santykius reformavusios Estija ir Latvija pagal šiuos rodiklius yra gerokai aukščiau.

Lietuvos verslo tarybą įsteigė didžiausios šalies verslą vienijančios organizacijos: asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Tarybos tikslas – sutelkti asocijuotų verslo struktūrų patirtį, žinias ir kompetenciją bei LR Vyriausybei bei Seimui teikti subalansuotus pasiūlymus, kurie padėtų valstybei išlaikyti ekonomikos augimą, gerinti verslo sąlygas, didinti konkurencingumą bei formuoti palankią investicinę aplinką.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ narių nuomone, sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų, o pažangus darbo kodeksas leistų ne tik pritraukti daugiau investicijų ir sukurti iki 90 tūkst. naujų darbo vietų, bet ir gerokai palengvintų jaunimo, vaikus auginančių tėvų ir darbo netekusių žmonių padėtį, nes įtraukia virš pusšimčio papildomų teisių darbuotojams.  

Pagal darbo santykių lankstumą - 106 vietoje

„Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, darbo santykių reformai šį rudenį turi būti skiriamas didžiausias politinės valdžios dėmesys, nes trauktis nebėra kur.

„Lietuva yra maža valstybė, kuriai išlaikyti konkurencingumą globalioje ekonomikoje yra itin sunku. Jei negalėsime pasiūlyti lanksčios ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, tapsime investicijų užribiu. Šiuo metu pagal darbo santykių lankstumą Lietuva jau velkasi pasaulio uodegoje – užimame 106 vietą iš 144. Tai reiškia, kad investuotojams, kurie šiandien siūlo didžiausius atlyginimus ir pažangiausias darbo sąlygas, lietuviai sako „ne“ ir siūlo rinktis iš 105 investicijoms patrauklesnių valstybių“, – teigė R. Skyrienė.

R. Skyrienės nuomone, diskusijose dėl naujo socialinio modelio yra daugiau spekuliacijų emocijomis, nei objektyvių faktų ir skaičių.

„Pažangus darbo santykių reguliavimas leistų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų ir sumažinti nedarbo lygį. Po reformos Estijoje nedarbo lygis smuko iki 7,4 proc., Lietuvoje vis dar turime virš 10 procentų. Jaunimo nedarbas labai aukštas – kas ketvirtas neranda darbo. Niekas nekalba ir apie tai, kad 6 iš 10 žmonių mieliau gautų didesnius atlyginimus, o ne realybėje neveikiančias socialines garantijas. Net 7 iš 10 labai svarbi galimybė dirbti lanksčiu grafiku, o jos šiandien teisiškai nėra“, – vardijo R. Skyrienė. 

Garantijos darbuotojams grįžta bumerangu

„Investors‘ Forum“ darbo santykių grupės narys Rimantas Stanevičius pabrėžia, kad galiojantis darbo kodeksas yra stalčiuje dulkantis dokumentas, praktiškai neveikiantis realybėje.

„Dabar garantuojamos išeitinės išmokos skamba labai gražiai, tačiau jas gauna vos 1 proc. atleidžiamųjų, visi kiti išeina „savo noru“. Apmokėjimas už viršvalandžius taip pat beveik neegzistuoja. Privačiame sektoriuje tokie darbo santykiai nekuria pridėtinės vertės nei darbuotojui, nei darbdaviui. Naujo kodekso tikslas – sukurti subalansuotas garantijas, kurios būtų mažesnės, tačiau užtikrintai veiktų“, – sakė R. Stanevičius.

Pasak R. Stanevičiaus, griežta apsauga ir nelankstumas atsisuka prieš labiausiai saugomus darbuotojus, nes verslas vengia juos samdyti. Tai – auginantys mažamečius vaikus, darbo netekę vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas, neturintis pakankamai patirties. Dėl sustabarėjusių garantijų, ypatingai nuo atleidimo iš darbo, samdyti šiuos žmones verslui tampa pernelyg rizikinga. 

„Net 6 iš 10 įmonių lengviau samdytų žmones, jeigu nebūtų taip sudėtinga pasikeitus situacijai darbo sutartį nutraukti. Tai aktualu ne tik investuotojams, bet ir SVV – šios įmonės privalo veikti lanksčiai, joms sunkiau prognozuoti gamybos apimtis ar tikslius darbo grafikus. Didesnė darbo formų įvairovė leistų lengviau samdyti žmones ir mažintų šešėlinės ekonomikos mastą, nes daugiau darbo sutarčių būtų sudaromos legaliai“, ¬– pabrėžė jis.

Naujasis darbo kodekso projektas numato virš pusės šimto papildomų teisių darbuotojams. Tai – garantijos auginantiems vaikus, norintiems dirbti lanksčiu grafiku ar kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų šaltinio. Svarbiausia, kad dauguma šių garantijų yra taikomos viso darbo santykių ciklo metu, tuo tarpu dabartinės kodekso garantijos daugiausia taikomos atleidimo iš darbo atveju. 

Tikslas – integruota sistema

„Investors’ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovo Kęstučio Lisausko teigimu, svarbi naujojo socialinio modelio dalis – pokyčiai socialinės apsaugos sistemoje. Tai yra siūlymai ilginti pensinį amžių, indeksuoti pensijas, didinti socialinio draudimo sistemos aprėptį.

„Siūlymas ilginti pensinį amžių yra logiškas – tai priemonė, leidžianti spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir mažinti socialinio draudimo sistemos kaštus. Ji socialiai teisinga, nes nuo dirbančiųjų pečių nuima neproporcingai didėjančią pensininkų išlaikymo naštą. Tuo tarpu periodinis pensijų indeksavimas ir bazinės pensijos finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą leis išvengti įprasto politikų manipuliavimo pensijomis. Žmogus matys, kad kuo daugiau mokesčių jis sumoka, tuo didesnė yra jo pensija“, – teigė jis.

Pasak K. Lisausko, siūlymas mažinti darbdavio įmoką ir nustatyti „Sodros“ įmokų lubas pajamoms taip pat duos teigiamą impulsą naujų darbo vietų kūrimui ir atlyginimų augimui.

„Mūsų nuomone, lubos darbo pajamoms turėtų laipsniškai mažėti per ateinančius 5–10 metų, o lubos, taikomos kitoms mokėtojų grupėms, turėtų laipsniškai didėti. Tai didintų Sodros biudžeto pajamas ir socialinį teisingumą“, – kalbėjo K. Lisauskas. „Viena didžiausių išliekančių problemų yra dviejų dalių – darbuotojo ir darbdavio – „Sodros“ įmokos. Šių įmokų atskyrimas yra pagrindinė „vokelių“ egzistavimo priežastis. Darbuotojas nesuvokia, kad „darbdavio įmoka“ yra jo naudai ir lengvai jos atsisako, o nesąžiningiems darbdaviams ši situacija – labai palanki“, – pabrėžė mokesčių darbo grupės vadovas.

Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos. Galutinai paketui pritarti ministrų kabinetas ketina birželio 8 dieną. Nepaisant profesinių sąjungų protestų, premjeras teigia nesutinkantis vilkinti projektų, kurie esą tik pagerins darbo sąlygas dirbantiems žmonėms.

„Aiškiai pasakėme - laikotarpis reikalauja, kad sprendimai būtų priimami greitai“, - po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Jis teigė, kad Vyriausybė vardan šalies konkurencingumo didinimo nėra nusiteikusi tokius projektus svarstyti metus ar dvejus.

Vyriausybė teigia atsižvelgusi į priekaištus dėl trumpo derinimo termino ir tam suteikia dar dvi savaites.

„Mes neturime tikslo bloginti sąlygų darbuotojams: atleidimo, priėmimo, darbo valandų. Aš noriu pasakyti, kad tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kada pernai buvo nutraukti darbo santykiai ir 93 proc. žmonių neišmokėtas nė litas, o tarp 7 proc. žmonių, gavusių išeitines, buvo daugiausiai atleistų iš valstybinių įmonių, dar nebuvę“, - tvirtino premjeras.

Jo teigimu, dialogo būdu ieškoma kompromisų. Premjeras kartojo, kad profesinės sąjungos savo nuomonę galės teikti Seimui, kuris priiminės įstatymų pataisas.

„Mes norime, kad dirbtų tiek socialiniai partneriai, tiek ministerijos žmonės, kurie, kaip mes sakome, dirba po 24 valandas, kiekvieną dieną. O kas gali paskui paneigti, kad yra specialiai vilkinama, kad tie įstatymai nebūtų priimti“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, profesinių sąjungų vadovų buvo prašoma suprasti, kad įstatymų projektai bus naudingi patiems dirbantiesiems ir kartu juos apkaltino bandymu suklaidinti Ministrų kabineto narius, pateikiant netikslią informaciją apie išmokas užsienyje atleistiems žmonėms.

„Aš visa tai galėčiau pavadinti politikavimu. Tikrai nenorėčiau minėti pavardžių, kas šiandien kalbėjo pasitarime, tai aš supratau, kad netgi nėra perskaitę kai kurių įstatymų projektų“, - sakė A.Butkevičius.

Lietuvoje ketinama laipsniškai mažinti pensijų draudimo tarifą, automatiškai indeksuoti pensijas ir įvesti apskaitos taškų sistemą. Siūloma dabartinę pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuoti bendraisiais mokesčiais, o per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti draudimo tarifą. Be to, siūloma pensijų rodiklius - bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė - kasmet automatiškai indeksuoti pagal koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.

Siūloma mažinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą iki 1 mėnesio, o ilgesnis terminas galiotų ikipensinio amžiaus darbuotojams, neįgaliesiems arba vaikus auginantiems darbuotojams. Išeitinė išmoka būtų sumažinta iki dviejų mėnesių.

Taip pat bus išlaikomos garantijos nėščioms moterims ir auginantiems vaikus tėvams - darbo vieta išlaikoma, kol vaikui sueis 3 metai, o terminuotą darbo sutartį būtų galima nutraukti ne po 3 mėnesių, kaip yra dabar, o po 4 mėnesių nuo vaiko gimimo.

Numatoma, jog trumpiau arba per pastaruosius penkerius metus su didesniais pertrūkiais dirbusios moterys galės gauti motinystės išmokas. Siūloma įteisinti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus asmenims, kai motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka mokama ir tiems asmenims, kurie šį stažą turi per ilgesnį laikotarpį (60 mėnesių). Be to, besimokantis jaunimas valstybės lėšomis būtų draudžiamas motinystės ir tėvystės pašalpoms gauti.

BNS turimais kai kurių ekspertų skaičiavimais, jei siūlomos pataisos bus priimtos, papildomos valstybės išlaidos 2016 metais gali siekti apie 360 mln. eurų, iš jų 36 mln. eurų - senatvės pensijų perskaičiavimas, 135,6 mln. eurų - jų indeksavimas, 39 mln. eurų - „Sodros“ lubų nustatymas, dar 108 mln. eurų - bazinės pensijos mokėjimo iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkėlimas. 2016-2027 metais pastaroji priemonė kainuotų net apie 1 mlrd. eurų.

Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų, kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra pagrįstų finansavimo šaltinių.

Socialinis modelis iš viso apima apie 40 teisės aktų.

Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.

Vyriausybei penktadienį svarstant naująjį socialinį modelį, profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai surengė nedidelį piketą prie Vyriausybės. Prie Vyriausybės rūmų susirinko kelios dešimtys žmonių, kurie atstovauja profesinėms sąjungoms ir dirbantiesiems.

„Niekas prie mūsų dar nepriėjo, kantriai laukiame“, - BNS teigė vienas profesinių sąjungų atstovų.

Profesinių sąjungų atstovai laiko plakatus, kritikuojančius „buldozerinę“ Vyriausybės politiką. Tuo metu dirbantieji tvirtino, kad neketina „lankstytis be saugumo garantijų“.

Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų, kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra pagrįstų finansavimo šaltinių. Profesinės sąjungos tvirtina, kad vienareikšmiškai bloginamos sąlygos darbuotojams.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos perspektyvas investuotojai vertina šiek tiek nuosaikiau nei praėjusių metų pabaigoje, šalyje investuojančių įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami. Asociacijos „Investors‘ Forum“ atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo (LIPI) tyrimo duomenimis, beveik pusė investuotojų artimiausiu metu tikisi paklausos savo prekėms ir paslaugoms augimo. Daugiau nei trečdalis prognozuoja didesnį pelną.

Pirmojo šių metų pirmojo ketvirčio LIPI reikšmė siekė 1,136 balo iš 2 galimų ir yra kiek mažesnė nei 2014 m. pabaigoje. Šiek tiek sumažėjusį investuotojų optimizmą galėjo lemti kelios priežastys, tarp jų – tebesitęsiantis Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai. Nesisteminga valdžios politika nerimą kelia beveik ketvirtadaliui apklaustų investuotojų, o neigiamus geopolitinės įtampos padarinius ekonominei veiklai jaučia daugiau nei trečdalis respondentų. Vis dėlto, bendri investuotojų vertinimai ir pasitikėjimas Lietuvos ekonomikos perspektyvomis išlieka pozityvūs, o optimistiniai vertinimai, kaip ir anksčiau, gerokai viršija pesimistinius.

Asociacija „Investors‘ Forum“ investuotojų pasitikėjimo indeksą nustatė apklaususi 61 Lietuvoje veikiančią užsienio kapitalo bendrovę ir įvertinusi šalies verslo aplinką, bendrovių investicinius planus bei įtaką investuotojų veiklai darančius veiksnius.

„Šiuos metus Lietuva pradėjo nuo itin svarbaus politinio ir ekonominio žingsnio – prisijungimo prie euro zonos. LIPI rezultatai parodė, kad šį iššūkį įveikėme puikiai, ir absoliuti dauguma, 95 proc. investuotojų, yra įsitikinę, kad euro poveikis mūsų ekonomikai bus tik teigiamas. Teigiamai įvertintos ir valstybės institucijos – beveik du trečdaliai apklaustų investuotojų pripažino, kad jos dirbo gerai. Šie rezultatai rodo, kiek daug galime pasiekti, kai verslas ir valdžios institucijos sutaria dėl esminių tikslų ir glaudžiai bendradarbiauja“, – teigė Rolandas Valiūnas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Tyrimo duomenimis, įmonių veiklos prognozės pirmąjį 2015 m. ketvirtį išlieka stabiliai teigiamos. Paklausos augimo savo prekėms ir paslaugoms tikisi pusė (49 proc.) apklaustų investuotojų, net 36 proc. planuoja per pirmąjį metų ketvirtį padidinti įmonių pelningumą. Tai – aukščiausias iki šiol užfiksuotas tyrimo rodiklis. Darbuotojų skaičiaus augimą prognozuoja 26 proc., eksporto apimčių – 30 proc., kapitalo investicijų – 39 proc. apklaustų investuotojų. Tai rodo vyraujantį investuotojų pasitikėjimą Lietuvos vidaus rinka ir eksporto galimybėmis.

„Lietuva turi stiprių konkurencinių privalumų – IT ir telekomunikacijų infrastruktūra, talentų fondas, konkurencingi darbo jėgos kaštai. Šiuos veiksnius investuotojai nuolat pabrėžia. Kita vertus, reikia galvoti, ar ilgai šiuos pranašumus išlaikysime. Investuotojai nuolat kartoja, kad turime problemų su šešėline ekonomika, neadekvačiu darbo santykių reguliavimu, neefektyviu viešuoju sektoriumi ir mokesčių sistema. Daugiau kaip trečdalis apklaustųjų pasigenda kvalifikuotos darbo jėgos, taigi, kol kas konkuruojame pigiais, o ne kvalifikuotais darbuotojais. Ilgainiui mūsų ekonomikos konkurencingumui tai darys neigiamą įtaką“, – LIPI rezultatus komentavo Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Vertindami labiausiai reformų reikalaujančias sritis, šį ketvirtį investuotojai akcentavo kovą su šešėline ekonomika − ją nurodė 74 proc. investuotojų. 59 proc. įvardijo darbo santykių reglamentavimą, 48 proc. – neefektyvų viešojo sektoriaus darbą. Skaidrumo trūkumas ir mokesčių sistema taip pat sulaukė kritikos.

Labiausiai verslo plėtrą ribojančiais veiksniais investuotojai laiko nepakankamą paklausą (59 proc.), įtemptą konkurenciją ir perdėtą verslo reguliavimą (38 proc.). Kas trečias investuotojas nerimauja dėl ekonominių Rusijos ir Ukrainos konflikto padarinių, dar 23 proc. nepatogumų patiria dėl nesistemingos valdžios politikos.

„Be abejo, objektyvių mūsų rinkos ypatybių greitai nepakeisime. Tačiau tam tikros probleminės sritys, kurias įžvelgia investuotojai, jau daugelį metų yra tos pačios ir jų sprendimui trūksta tik politinės valios. Tai darbo santykių reguliavimas ir darbo jėgos kaštai, įsisenėjusi korupcija ir biurokratija viešajame sektoriuje, rinkos poreikių neatitinkanti švietimo sistema, dėl kurios turime nepakankamai kvalifikuotų specialistų, konkurencines sąlygas iškraipantys ar nestabilumą kuriantys politiniai sprendimai, kontrolės trūkumas kovoje su šešėline ekonomika“, – pažymi „Investors‘ Forum“ analitikas Gytis Trilikauskis.

Kiekvieną ketvirtį nustatomas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) atspindi didžiausių Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių požiūrį ir lūkesčius dėl Lietuvos verslo klimato ir investicinės aplinkos. Indekso tikslas ‒ įvertinti šalies verslo aplinką ir Lietuvos ekonomikos patrauklumą užsienio investuotojams, atsižvelgiant į Lietuvoje jau veikiančių investuotojų patirtį ir pastebėjimus.

Per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį nuolat kitę valstybės energetikos politikos prioritetai ir įstatymai atbaido investuotojus, sako didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos "Investors Forum" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

"Turint omeny, kad energetinių objektų projektų įgyvendinimas trunka ne mažiau kaip 2-3 metus, teisės aktai turėtų būti kuriami ir įtvirtinami su ne mažesne kaip 5-10 metų perspektyva", - interviu "Lietuvos žinioms" teigė R.Skyrienė, pasak kurios, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, priversta laviruoti tarp vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų, negali aiškiai formuoti reguliavimo aplinkos ir praktikos. Dėl to nukenčia ne tik rinkos dalyviai bet ir komisijos įvaizdis.

R.Skyrienė sako, kad geros praktikos energetikos ūkyje pasimokyti galima ne tik iš kitų šalių, bet ir garsių mokslininkų, tyrėjų darbų. Pavyzdžiui, 2014 metų Nobelio premijos laureatas Jeanas Tirolle (Žanas Tirolis) rekomenduoja vietoj detalaus monopolinių industrijų kaštų reguliavimo nustatyti kainų "lubas", kurios ilgainiui leistų įmonėms investuoti į efektyvumo didinimą ir pasiekti ilgalaikį progresą.

Lietuvos verslo asociacijos ir institucijos siekia didinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą ir kuria iniciatyva „Jonvabaliai“. Pasak iniciatorių, iniciatyva skatins įmones bei organizacijas visuomenei pateikti informaciją apie projektus, jų vykdytojų akcininkus, bet ir atsakyti gyventojams į kilusius klausimus.

„Jonvabalių“ iniciatyvą įsteigė asociacijos „Investors' Forum“, „Žinių ekonomikos forumas“, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno technologijos universitetas, Finansų ministerija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

„Ta informacija nemaža dalimi Lietuvoje jau prieinama, dabar mes kalbame apie informacijos prieinamumą vykdymo lygmenyje. (...) Mes labai remiame šią iniciatyvą, nes ji yra kitokio pobūdžio, remiasi savanoriškumu, iniciatyva iš apačios“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininkas Haroldas Brožaitis.

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, „Jonvabalių“ iniciatyva yra viena pirmųjų ES. Pasak jo, pagrindinis jos principas - pateikti informaciją glaustai ir aiškiai.

„Per daug informacijos gali sukurti kaip tik neskaidrią aplinką, nes jos nesugebėsime suvaldyti. Šios iniciatyvos tikslas - aiškiai, suprantamai pateikti informaciją“, - sakė S.Muravjovas.

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba teigė, kad „Jonvabalių“ iniciatyva nuo tokių puslapių kaip Esparama.lt skiriasi tuo, kad pastarasis skirtas pateikti statistiką, o iniciatyva siekiama sudaryti galimybę žmonėms bendrauti su projekto vykdytojais ir klausti to, kas jiems neaišku.

Prie iniciatyvos prisijungusios bendrovės „Ecolotus“ vadovas Martynas Žakevičius teigė, kad gyventojams iniciatyva turėtų supaprastinti galimybes domėtis projektais, nes bus galima stebėti, kas vyksta šalia jų gyvenamosios vietos. Iniciatyvos puslapyje yra žemėlapis, kuriame pažymėti ES lėšomis vykdomi projektai.

„Iš gyventojų, kas yra patrauklu, kiekvienam labai patogu, pasižiūrėti, kas šalia jo vyksta“, - sakė M.Žakevičius.

Iniciatyvos puslapyje įmonės gali pildyti skaidrumo deklaracijas. Pagal pateiktą informacijos kiekį, įmonėms skiriami jonvabaliai, kurie žymį projekto skaidrumą.

Šiuo metu prie iniciatyvos yra prisijungę 21 projekto vykdytojas, bendra jų projektų vertė siekia 325 mln. litų. Tarp vykdytojų yra saldainių gamintoja „Rūta“, „Ecolotus“, Vilniaus, Jonavos, Utenos miestų savivaldybės.