-
V. Matijošaitis: skausmas dėl žmonos netekties dar tikrai nepraėjo 58
V. Matijošaitis gimė Vičiūnuose, Kaune, kur augo kartu su vyresniais broliu ir seserimi, bet pamena, jog pirmagimio statusas nesuteikdavo jokių privilegijų.
„Tėvai buvo griežti ir jeigu tu pajėgus pakelti šluotą, vadinasi, turėdavai šeštadieniais tvarkyti namus ir blizginti grindis – net ir po lova“, – prisimena V. Matijošaitis.
Dabartinis Kauno meras pasakoja, jog tik pirmoje klasėje sužinojo, kad jo tikrasis vardas – Visvaldas: „Pamenu, kaip pirmąją dieną mokykloje mokytoja skaitė vardus ir tikrino, ar visi atvyko. Tada ji tarė – „Visvaldas“. Girdžiu, jog vardas panašus į mano, dairausi, ar niekas kitas nesistoja. Nesuprantu, ar kreipiasi į mane. Vis dėlto atsistojau ir tądien pirmą kartą supratau, kad esu ne Valdas, kaip mane visi šeimoje vadino, o Visvaldas.“
Beje, tikrasis vardas taip ir liko tik mokytojos lūpose, o klasės pirmūnui V. Matijošaičiui draugai sugalvodavo vis naujų pravardžių: „Buvau labai smulkus, tad mane vadindavo „kroška“ – trupinėliu.“
Inžinerijos studijos padėjo atrasti gyvenimo meilę
V. Matijošaitis prisimena, jog mama niekada netikrindavo jo pažangumo mokykloje ir akcentuodavo, kad dėl to turėtų rūpintis tas, kuris mokosi.
„Mama niekada nedarė spaudimo ir sakydavo, kad mokausi dėl savęs, o ne dėl jos. Žinojau, kad mano pažymių niekas netikrins, bet asmeninis noras buvo stipriausia motyvacija“, – pasakoja verslininkas.
Žinia apie tėvų skyrybas V. Matijošaičio gyvenimą netikėtai pakeitė į gerąją pusę, o visa šeima tapo artimesnė: „Tėvui išėjus, šeima susivienijo, susirinkdavome visi, pradėjome švęsti gimtadienius. Nežinau, kodėl, bet anksčiau to nebūdavo.“
Atėjus laikui rinktis studijas, dėdė sūnėną įkalbinėjo tapti gydytoju, tačiau jis suprato, kad geriau klausytis savo širdies, kuriai įdomūs buvo garažai ir tepalai. V. Matijošaitis nepaklausė visų, kurie sakė, kad gydytojai ne tik geri vyrai, bet ir žentai, ir įstojo į Vilniaus inžinerijos ir statybos institutą.
V. Matijošaitis pamena, jog universitete susipažino ir su būsimąja žmona Irena.
„Susitikimoe trečio kurso pradžioje, kasmetiniame studentų renginyje. Irena buvo geografijos mokslų studentė. Vėliau susitikinėdavome kavinėse, eidavome į „Hiperbolės“ koncertus. Su dviem draugais sugalvojome vedybų maratoną ir susitarėme kiekvienas vesti savo išrinktąją kas savaitę, tačiau aš pavėlavau ir su Irena susituokiau ne pagal mūsų planą“, – su šypsena prisimena V. Matijošaitis.
Dieną kriminalistas, vakare – gėlių pardavėjas
Verslininko gyvenimas pasikeitė gimus pirmajam sūnui – tada teko atsisakyti mechaniko specialybės ir eiti dirbti milicijoje.
„Dirbau patruliu, po to kriminalistikos skyriuje. Paieškos padalinyje tekdavo bendrauti su įvairiais žmonėmis. Per tą laiką visko mačiau“, – su siaubu prisimena V. Matijošaitis.
Norėdamas atitrūkti nuo nemalonumų darbe, V. Matijošaitis užsiimdavo gėlininkystė ir su žmona parduodavo rožes: „Kol esi jaunas ir turi jėgų, gali dirbti daugiau darbų. Taip ir aš – eidavau miegoti po vidurnakčio, naktimis dirbdavau, kai statėmės namą – padėdavau statybininkams.“
Kol esi jaunas ir turi jėgų, gali dirbti daugiau darbų. Taip ir aš – eidavau miegoti po vidurnakčio, naktimis dirbdavau, kai statėmės namą – padėdavau statybininkams.
Kai verslininko sūnui sukako treji, šeima pradėjo galvoti apie dar vieną atžalą. Deja, medikai perspėjo, kad bandymai gali būti nesėkmingi.
„Sužinoję, kad nepatartina susilaukti dar vieno vaiko, pradėjome svarstyti apie įsivaikinimą. Tuo metu Armėniją sukrėtė didžiulis žemės drebėjimas. Ten žuvo daug žmonių, liko daug našlaičių. Pamanėme, kad apleistiems vaikams galėtume suteikti prieglobstį. Tačiau armėnai atsisakė priimti pagalbą ir tikino, kad savo šalies vaikais pasirūpins patys“, – iki šiol su teigiama nuostaba apie armėnų pasiaukojimą ir meilę pasakoja V. Matijošaitis.
Verslas prieš 20 metų – išgyvenimo žaidimas
Vis dėlto šeimai pavyko susilaukti dar vieno sūnaus ir V. Matijošaitis ieškojo būdų, kaip išlaikyti šeimą, todėl verslas į gyvenimą atėjo neatsitiktinai: „Dvi mamos frazės – mokykis dėl savęs ir išlaikyk savo šeimą – man buvo kaip taisyklės. Iš pradžių užsiėmiau įvairiausių daiktų prekyba. Pamenu, buvau toks užsiėmęs, kad namo grįždavau tik persirengti.“
V. Matijošaitis pripažįsta, kad tuo metu užsiimti verslu buvo pavojinga.
„Ne kartą patyrėme reketą, grasinimus. Rusijoje egzistavo toks „užaugintos kiaulės“ terminas. Su tavimi dirba, prekiauja, pasiekia tam tikrą pelną, o paskui atsikrato. Manau, daug lietuvių buvo užkasti“, – pavojingą verslui laikotarpį prisimena V. Matijošaitis.
Tačiau verslininką lydėjo sėkmė – laikui bėgant, V. Matijošaičio valdoma žuvies perdirbimo įmonė vykdė tarptautinius užsakymus ir įsitvirtino Lietuvos bei užsienio rinkoje.
Kaune gyvenantis V. Matijošaitis dažnai priimdavo svečius iš užsienio, kurie buvo vieni pirmųjų verslininko aplinkoje pastebėję tragišką Kauno gatvių situaciją: „Prisimenu, kaip viešbutį pasiekdavome važiuodami lankstais, nes gatvėse būdavo vienos duobės. Tada tekdavo išgirsti diskusijų apie tai, kaip Kaunas kelių negali susitvarkyti. Kelis kartus bandžiau su tuometiniu meru pasikalbėti, bet pasijuokdavo, ir viskas.“
Susitaikyti su netektimi padeda naujos pareigos ir draugė
Nesulaukęs atsako iš tuometinės valdžios, V. Matijošaitis inicatyvą paėmė į savo rankas: „Mus erzino tai, kad pokyčiai mieste neateina pakankamai greitai, tad kartu su žmona tapome Kauno miesto tarybos nariais.“
V. Matijošaitis prisimena, kad daug dalykų darydavo kartu su žmona ir abu stengėsi paisyti vienas kito poreikius, todėl ir pykčių nebuvo daug – jeigu jis eidavo į medžioklę, žinodavo, kad privalo grįžti iki spektaklio, į kurį labai norėtų nueiti Irena.
Žinomas vyras atvirauja, kad, net ir praėjus beveik penkeriems metams po žmonos netekties, skausmas dar nespėjo atslūgti.
„Dirbant Kauno miesto meru ir daug laiko praleidžiant su nauja gyvenimo drauge Loreta lengviau išgyventi skausmą, tačiau tai tikrai nepraėjo. Draugai patarė išsikraustyti iš namo, kuriame žuvo Irena, tačiau ten viskas ypatinga. Ant sienų vis dar kabo mūsų paveikslai, nuotraukos. Man gera į juos žiūrėti ir prisiminti, ką esame kartu nuveikę“, – dalijasi V. Matijošaitis.
Verslininkas užtikrintai teigia, kad tai, ką pasiekė, nebūtų buvę nuveikta be dviejų svarbiausių gyvenimo moterų: „Dėl visko galiu dėkoti savo mamai ir Irenai. Dabar mano pagrindinė užduotis – kauniečių gerovė.“
Daugiau – laidos „Gimę tą pačią dieną“ įraše.
-
Performansas „Mirštu, kaip noriu gyventi“: kiek lauktum dėl kito gyvybės?
„Kiek išstovėtum dėl kito gyvybės?“, – klausia Irenos Matijošaitienės fondas ir kviečia į socialinį performansą „Mirštu, kaip noriu gyventi“.
Spalio 13 d., Pasaulinės organų donorystės ir transplantacijos dienos išvakarėse, prasidėsiančio renginio metu kviečiama ateiti į Vilniaus geležinkelio ir Kauno autobusų stotis, atsistoti specialiai paruoštoje erdvėje ir taip išreikšti palaikymą organų donorų laukiantiems žmonėms.
„Daugelio žmonių bent kartą gyvenime aplankytos Vilniaus ir Kauno erdvės buvo pasirinktos ne atsitiktinai. Tiek autobusų, tiek geležinkelio stotyse dauguma mūsų kažkada esame laukę traukinio ar autobuso. Tačiau tai buvo laukimas, kai žinojome, ko laukiame ir žinojome, kada tai įvyks. Laukiantieji organų donoro neturi jokių laiko orientyrų. Jie niekada nežino, kada tai įvyks ir ar iš viso tai įmanoma. Būtent todėl kviečiame visus ateiti ir bent simboliškai patirti, ką reiškia laukti“, – apie performanso idėją pasakoja Irenos Matijošaitienės fondo direktorius Andrius Palionis.
Meniniai performansai „Mirštu, kaip noriu gyventi“ Kaune ir Vilniuje vyks visą parą, t. y. nuo spalio 13 d. 9 val. ryto iki spalio 14 d. 9 val. ryto.
Kiekvienas, sutikęs pasinerti į laukimo būseną ir pajausti ryšį su žmonėmis, kurie laukia savo donoro, gali pasirinkti stovėti 10 ar 20 minučių, gal pusvalandį ar valandą. Organizatoriai tikisi, kad bus ir tokių dalyvių, kurie pasiryš mesti iššūkį savo galimybėms ir sieks išstovėti 12 val. ar net visą performanso laiką – 24 val. Performano dalyviams numatytos atokvėpio pertraukėlės.
Visi, norintys simboliniu gestu – stovėjimu performanse – išreikšti savo palaikymą organų donorystei, kviečiami registruotis čia.
-
V. Matijošaitis apie išpuolį prie jo namų: jaučiu konservatorių kvapą 111
Kauno policija išsiaiškino, kas prie miesto mero Visvaldo Matijošaičio namų surengė šiurpų išpuolį – prie tvoros paliko tariamu krauju aplaistytus laiptus, raudoną šalmą, baltą audeklą ir žvakę. Nustatyti du įtariamieji – 24 ir 26 metų amžiaus studentai.
Atleido, bet nenutylėjo
Pirmadienio rytą Kauno meras sulaukė netikėto vizito. Jį aplankė studentai, kurie prieš savaitę skaudžiai priminė V.Matijošaičiui apie jo netektį. Visi trumpai šnektelėjo.
"Klausantis studentų pasakojimo, nuoširdumo nepajutau. O pagal atsakymus į kai kuriuos klausimus jautėsi konservatorių kvapas", – pokalbį su studentais įvertino V.Matijošaitis.
Neatmetama, kad studentai gali būti susiję su šia partija. Netiesiogiai įtarimų strėles į konservatorių daržą laidė ir meras, kalbėdamas kitą dieną po išpuolio. "Čia aiški užuomina į žmonos žūtį. Kažkas matomai savo smegenų neatsikonservuoja", – po nakties atsiradusį radinį prieš savaitę vertino Kauno meras.
Abu jauni vyrai savo kaltę pripažįsta ir gailisi.
Tačiau meras nesiėmė teisti jaunuolių ir tikino, kad jiems atleido. "Vis tik nenoriu jaunuoliams gadinti gyvenimo, nes teistumas tikrai nepapuoštų jų biografijos", – pareiškė meras.
V.Matijošaitis policijai pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Mediciną studijuojantys vyrukai tvirtino, kad instaliacija tebuvo Helovino pokštas.
Tiesmuka užuomina
Portalas kaunodiena.lt rašė, kad lapkričio 1 d. ryte Vičiūnuose, prie kiemo vartų į V. Matijošaičio gyvenamąjį namą, buvo pastebėta kompozicija iš laiptų, raudono šalmo, balto audeklo ir žvakės. Visa tai buvo apipilta raudonos spalvos skysčiu. Šis objektas šokiravo ne tik merą bet ir aplinkinius gyventojus.
"Neįsivaizduoju, kokie šlykštūs žmonės turi būti, kaip turėtų manęs nekęsti, kad nuolat primintų netektį", – tąkart be užuolankų kalbėjo V. Matijošaitis, prie namų radęs kraupią instaliaciją, kuri buvo akivaizdi užuomina į jo žmonos Irenos mirtį.
Po V. Matijošaičio kreipimosi į policiją, Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Nors teritorija buvo stebima vaizdo kameromis, tačiau paėmus vaizdo įrašymo įrenginius, įtariamųjų nustatyti nepavyko. Pasirinkus kitą tyrimo taktiką, pagal instaliacijai pirktas medžiagas, o tiksliau šalmą, kriminalinės policijos tyrėjai lapkričio 6 d. nustatė ir sulaikė du įtariamuosius.
Taško nepadės
Po mero kreipimosi nutraukti ikiteisminį tyrimą laikoma, kad pusės susitaikė, tačiau to nepakanka. Policijos atstovė Odeta Tumelytė paaiškino, kad mero ir studentų susitaikymą dar turi palaiminti ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras, o galutinį sprendimą priims teismas.
Net jei studentai bus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kuri gali užtraukti viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, šie jaunuoliai privalėtų metus laiko elgtis nepriekaištingai.
Jei per metus studentams nepavyktų laikyti deramo elgesio normų ir jie padarytų kokį nors nusikaltimą, tai naujo nusikaltimo bylą lydėtų ir ši instaliacijos byla. Studentai ketverius metus jau nebegalėtų taikytis su nukentėjusia puse.
