Danijos tarptautinio įvaikinimo agentūra (DIA) pareiškime nurodė, kad „pradeda kontroliuojamą savo, kaip tarptautinio įvaikinimo tarpininkės, veiklos nutraukimą“.

Apie tai buvo paskelbta po to, kai Danijos socialinių reikalų ministerija sustabdė įvaikinimą iš šešių šalių, su kuriomis šiuo metu bendradarbiauja DIA, dėl pažeidimų, susijusių su įdarbinimo taisyklėmis.

Šios šešios šalys yra Čekija, Indija, Filipinai, Pietų Afrika, Taivanas ir Tailandas.

DIA, kuri praėjusiais metais sustabdė įvaikinimą iš Madagaskaro dėl galimo sukčiavimo, antradienį pareiškė, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti veiklą.

„Dabartinėmis sąlygomis Danijoje tarptautinis įvaikinimas nebegali būti vykdomas tokios nevyriausybinės organizacijos kaip mūsų“, – sakė DIA.

Ji teigė, kad šiuo metu vykdo 36 įvaikinimo procedūras, tačiau nepateikė jokios informacijos apie tai, kas nutiks su šiomis bylomis.

Tarptautinių įvaikinimų Danijoje nuo 2010 metų, kai jų buvo užregistruota 418, sumažėjo daugiau nei dešimt kartų.

Tuo metu Norvegijoje Vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas („Bufdir“) gruodį uždraudė įvaikinimą iš Filipinų, Taivano ir Tailando po to, kai žiniasklaidoje pasirodė keli neteisėto įvaikinimo atvejai.

Nuo sausio neleidžiama vykdyti jokių naujų įvaikinimo procedūrų iš Pietų Korėjos.

„Bufdir“ rekomendavo dvejus metus įšaldyti visus tarptautinius įvaikinimus, kol bus atliktas tyrimas, tačiau vyriausybė tai atmetė ir paprašė direktorato kuo greičiau pateikti vertinimą.

„Aš esu prieš tokius reikalavimus ir, manau, kad Lietuvoje jie nebus įgyvendinti. Aš, kaip prezidentas, padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad tokie reikalavimai šiuo metu negali būti įgyvendinami“, – Alytaus regione lankydamasis teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ši iniciatyva galėtų būti įtvirtinta tik keičiant Lietuvos Konstituciją.

„Mes turime Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kai mes ją cituojame, mes turėtume cituoti ir jos 38 straipsnį, kuris, pavyzdžiui, labai akivaizdžiai pasako tai, kas yra santuoka. Yra vienas geras, garbingas būdas – jeigu norime pakeisti tam tikrus dalykus, principinius dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje, reikia keisti Konstituciją, o ne apsimesti, kad ji neegzistuoja“, – tvirtino G. Nausėda.

Prezidentas susitiko su Alytaus regiono merais. (R. Dačkaus/Prezidentūros nuotr.)

LGBTQ+ bendruomenei atstovaujančias eitynes šeštadienį organizuojantys „Kaunas pride“ iniciatoriai sako ketvirtadienį įteikę 14 Seimui ir Vyriausybei skirtų reikalavimų.

„Reikalaujame teisės į santuoką, partnerystę ir įsivaikinimą. Manome, kad tai turi būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Reikalaujame socialinių garantijų ir paslaugų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą (...) Reikalaujame, kad būtų pakeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kuriuo remiantis yra diskriminuojama LGBTQ+ bendruomenė“, – po susitikimo su Seimo pirmininke ketvirtadienį sakė „Kaunas pride“ atstovas Rokas Budrauskas.

Aš esu prieš tokius reikalavimus ir, manau, kad Lietuvoje jie nebus įgyvendinti.

„Kaunas pride“ atstovai pažymi, kad, nepaisant savivaldybės užimtos laikysenos, planuojamos eitynės įvyks kaip suplanuota – šeštadienį. Organizatorių teigimu, į jas susirinks apie tūkstantį žmonių.

„12 valandą visi žmonės yra kviečiami rinktis prie Soboro, Nepriklausomybės aikštėje. Žygiuosime Laisvės alėja iki jos galo ir apsisukę grįšime atgal prie Soboro“, – ketvirtadienį sakė R. Budrauskas.

Asociacijos „Augame meilėje“ vadovė Sonata įsivaikinti berniuką nutarė po savanoriavimo kūdikių namuose.

„Nelaimingos visuomenės pradžia slypi kūdikių namuose. Mes, suaugusieji, ten neišgyventume. Kad tuose nameliuose užaugtų pilnavertė asmenybė, mano kaip pedagogės nuomone, šansų nėra, – sako Sonata. – Įsivaikindami sūnų ne tik jam padėjome. Jis taip pat labai praturtino mūsų šeimą. Vaikai augdami mokomi nebūti egoistais. Todėl visiems patariu – jei negalite globoti vaikų, bet turite savų vaikų – veskitės juos savanoriauti.“

Nors Sonata – sėkminga verslininkė, jos vaikai savo žinomumu jau pralenkė mamą. Trylikametė Milėja laimėjo televizijos projektą „Lietuvos balsas. Vaikai“ ir savo talentu sužavėjo daugybę lietuvių, kaip ir sūnus Mikas, savo gabumus prieš dvylika metų taip pat pademonstravęs televizijos projekte.

„Visi vaikai, absoliučiai visi iki 12–13 metų yra labai talentingi ir gabūs“, – „Delfi TV“ laidoje „Kasdienybės herojai“ pirmadienį pasakos moteris.

Sonata – profesionali muzikantė, todėl ir muzikinio lavinimo ragavo visos jos atžalos. Milėjos muzikinį ugdymą Sonata pradėjo dar jai esant pilvelyje. Mergaitei sulaukus metukų, pradėjo mokyti dainavimo, trejų – groti pianinu ir smuiku. „Manau, man labai pasisekė su tėvais“, – vieno interviu metu televizijos projekte sakė Milėja. Sutikite, tokie žodžiai pradžiugintų kiekvieną mamą.

Ekologinio verslo vystytoja, kuri moko lietuves gražintis ir sustabdyti jaunystę visiškai natūraliomis priemonėmis iš gamtos, neslepia – auginti tiek vaikų nėra paprasta. Deja, penkiasdešimtmetį atšventusi moteris prisipažįsta, kad jos ir vyro santuoka itin greito gyvenimo tempo neatlaikė. Po 27-erių santuokos metų jie šiuo metu išgyvena šiokią tokią santykių krizę, todėl gyvena atskirai.

Sonatos gyvenimo istoriją kviečiame žiūrėti pirmadienį 21.30 val. nemokamame televizijos kanale „Delfi TV“, gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“.

„Kasdienybės herojai“ – tai jaudinančios stiprių asmenybių gyvenimo istorijos, interviu su gerai žinomais ar išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.

„Delfi TV“ – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.

Įstatymo projektas parlamentui bus pristatytas pirmadienį.

Liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, A. Dudos oponentas rinkimuose, taip pat nepritarė idėjai, kad tos pačios lyties asmenys galėtų įsivaikinti vaikus.

Tuo metu Lenkijos parlamentaras Krzysztofas Smiszekas LGBT teisių aktyvistas, sukritikavo prezidentą dėl tokių apribojimų. Pasak jo, parlamente pritrūks balsų Konstitucijos pakeitimams, kurie pateikti manipuliuojant žmonių baimėmis ir siekiant primityviu būdu mobilizuojant rinkėjus vaikantis balsų.

Naujausios apklausos rodo, kad A. Duda yra kitą savaitgalį įvyksiančių rinkimų favoritas ir gali laimėti surinkęs 50,9 proc. balsų.

Tokį rezoliucijos projektą „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“  įregistravę Seimo nariai konservatoriai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas  ragina  šalies valdžią  imtis aktyvių veiksmų, kad tarptautiniu lygiu, o ypač Europos Sąjungos šalyse, surogacija, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo forma, būtų uždrausta.

Projekto autoriai siūlo  siekti, kad tarptautiniu lygiu būtų pripažinta šalių teisė atsisakyti pripažinti teismų sprendimus dėl įvaikinimo ir tėvystės pareiškimus, kai jie yra paremti susitarimais dėl surogacijos.

Rezoliucijos projekte siūloma paraginti šalis nustatyti dideles baudas tarptautinių surogacijos susitarimų dalyviams: tarpininkavimo agentūroms, sveikatos priežiūros įstaigoms, teisininkams ir medicinos darbuotojams. Taip pat siūloma  skatinti tarptautiniu lygiu ES šalis nares socialinėje politikoje taikyti įsivaikinimo, o ne surogacijos praktiką, kaip labiausiai atitinkančią geriausių vaiko interesų principą

Rezoliucijos projekte siūloma Užsienio reikalų ministerijai  pateikti JTO Generaliniam sekretoriui pataisą, Vaiko teisių konvencijos fakultatyviniam protokolui dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos siūlančią, kad vaiko įsigijimas surogacijos būdu būtų pripažintas prekybos vaikais forma arba prašymą peržiūrėti JTO konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, įtraukiant į ją įsipareigojimą imtis visų priemonių, įskaitant teisines, kad būtų uždrausta bet kokios formos surogacija.

Dokumento projekte siūloma prisiminti Konstitucijos nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas  ir  valstybės konstitucinę pareigą užtikrinti šeimos, motinystės, tėvystės, vaikystės apsaugą.

„Savo esme surogacija ir įvaikinimas yra skirtingos praktikos, atspindinčios du fundamentaliai skirtingus požiūrius į vaiko teises, nes įvaikinimas yra susijęs su konkrečiais jau gimusio vaiko poreikiais, o surogacija yra fokusuota į suaugusiųjų troškimus dar nesančio vaiko atžvilgiu“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Jame akcentuojama, kad surogacijos būdu yra sąmoningai nutraukiami jau esami šeiminiai ryšiai, o įvaikinimu yra siekiama sukurti šeimą de facto apleistam vaikui ir todėl rekomenduojama vaikų negalinčioms susilaukti poroms taikyti ne surogacijos, o įsivaikinimo praktiką, kaip labiausiai atitinkančią vaiko interesus.

„Surogacijos metodai sąlygoja situaciją, kad vaiko atžvilgiu yra reiškiamos tėvystės teisės genetiniu, biologiniu ar teisiniu pagrindu, kas tarptautinėje ir šalių praktikoje kuria teisinį chaosą“, – sakoma projekte.

Valstybių bandymas teisiškai reguliuoti surogaciją, kaip teigiama projekte,  tik paskatino reprodukcinį turizmą ir padidino moterų išnaudojimą bei prekybą vaikais neturtingose šalyse.

Seimas raginamas pasmerkti bet kokios formos surogacijos praktiką kaip instrumentalizuojančią moterį ir vaiką, nes „bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma.“

Projekto autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas, ne kartą pasmerkęs surogacijos praktiką, niekad neišskyrė jos „altruistinių“ ir „komercinių“ aspektų; taip pat pažymi, kad „komercinės surogacijos praktika pažeidžia ne vieną tarptautinės teisės instrumentą ir juose įtvirtintą asmens teisę būti apsaugotam nuo tapimo prekybos ar nuosavybės objektu“.

Seimui siūloma pabrėžti, kad nėra jokių teisinių ar etinių priežasčių įteisinti šią moteris ir vaikus žeminančią praktiką, išreikšti susirūpinimą, kad mažiau turtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais ir atkreipti  dėmesį,  jog tokia praktika pasitaiko ir Europos kontinente.

„Tik visiškas ir galutinis bet kokios formos surogacijos pasmerkimas yra geriausias būdas panaikinti šią žmogaus teisėms prieštaraujančią ir žmogus orumą pažeidžiančią praktiką“, – sakoma rezoliucijos projekte, kurį teikia Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė,  A. Ažubalis, L.Kasčiūnas.

Ši tendencija stebima jau 15 metų.

Duomenys rodo, kad smarkiai sumažėjo vaikų iš Kinijos ir Etiopijos įvaikinimų skaičius, o jo neatsveria net padidėjęs vaikų iš Ukrainos, Liberijos ir kitų šalių įvaikinimų skaičius.

2019-aisiais fiskaliniais metais amerikiečiai įsivaikino 2 791 vaiką iš kitų šalių. 2018 metais šis rodiklis siekė 4 059, o 2004 metais – net 22 884. 

Visgi nuo 2004 metų iš užsienio įsivaikintų skaičius kasmet mažėja, nors maždaug pusę visų tarptautinių įvaikinimų visame pasaulyje ir toliau atlieka amerikiečių šeimos.

Praėjusiais metais, kaip ir kelerius ankstesnius metus, amerikiečiai daugiausia įsivaikino vaikų iš Kinijos – 819. Visgi tai beveik dvigubai mažesnis skaičius nei 2018 metais, kai buvo įsivaikinti 1 475 vaikai iš šios šalies, ir gerokai mažiau nei 2005-aisiais, kai šis skaičius buvo didžiausias ir siekė 7 903.

Valstybės departamentas paaiškino įvaikinimų iš Kinijos mažėjimą sustiprėjusia Kinijos ekonomika ir didėjančiu įvaikinimų skaičiumi šalies viduje, taip pat griežtesniais įstatymais, reglamentuojančiais įvaikinimo agentūrų ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Praėjusiais metais amerikiečiai įsivaikino vos 11 vaikų iš Etiopijos. 2018-aisias šis skaičius siekė 177, o 2017 – 313.

2018 metais Etiopija priėmė įstatymą, draudžiantį įvaikinimus užsienyje, nerimaudama dėl įvaikintų vaikų gerovės ir įvaikinimo agentūrų patikimumo.

Be to, amerikiečiai pernai įsivaikino 298 vaikus iš Ukrainos – 50-ia daugiau nei 2018 metais. 

Taip pat 244 vaikai buvo įvaikinti iš Kolumbijos, 241 – iš Indijos ir 166 – iš Pietų Korėjos.

Iš Liberijos į Jungtines Valstijas atvyko 51 vaikas – 20-ia daugiau nei 2018 metais.

Jau penktus metus nebuvo įvaikinta vaikų iš Rusijos. 2014 metais Rusija priėmė įvaikinimą į Jungtines Valstijas draudžiantį įstatymą.

Tuo tarpu iš pačių Jungtinių Valstijų pas įtėvius iš kitų šalių išvyko 56 vaikai, įskaitant 24 vaikus, įvaikintus Kanadoje, ir 17 vaikų, įvaikintų Nyderlanduose.

Tai numato šią savaitę Seimo priimtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos. Šiuo metu tokiems įtėviams per mėnesį buvo mokama 304 eurų išmoka.

Tikimasi, kad nauja tvarka paskatins šeimas įsivaikinti ne tik kūdikius, bet ir vyresnius vaikus. Jų priežiūros atostogų dvejiems metams galės išeiti vienas iš tėvų.

Konservatorės Gintarės Skaistės teigimu, dabar vyresnio amžiaus vaikai Lietuvoje įvaikinami labai vangiai.

„Anksčiau buvo, kad jiems mokama išmoka yra nustatyta ne pagal jų darbo užmokestį, bet pagal tam tikrus dydžius ir kartais tai tiesiog neatliepdavo šeimos gyvenimo lūkesčių“, – Seime teigė G. Skaistė.  

BNS Seimo narė tikino, kad nauja tvarka neturėtų skatinti piktnaudžiavimo.

„Kad tik tuos vaikus imtų. Gal ir yra tokia galimybė, bet niekas tų vyresnių vaikų neįsivaikina“, – tvirtino G. Skaistė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį įvaikinta 18 vyresnių nei dvejų metų vaikų, o vyriausiam jų – septyneri. Pernai tokių vaikų įvaikinta 49, vyriausiam buvo 14 metų.

Dabar įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką, vienas įtėvių gali pasiimti dvejų metų jo priežiūros atostogas, tačiau jei įvaikinamas vyresnis nei dvejų metų vaikas, išmoka yra fiksuota ir siekia 8 bazines socialines išmokas – 304 eurus.

Šiuo metu iki dvejų metų vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo, jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus – pirmaisiais metais ji siekia 70 proc., antraisiais – 40 proc. atlyginimo. 

– Kaip nusprendėte įsivaikinti?

– Negalvojome, kad gyvenime mūsų laukia toks kelias. Su žmona susituokėme, planavome ateitį, bet pamatėme, kad gandrai nesibeldžia. Galiausiai nusprendėme įvaikinti. Sprendimas nebuvo spontaniškas. Šią mintį jaukinomės palengva. Kažkada mama buvo užsiminusi apie įvaikinimą, aš dar studijų laikais domėjausi įvaikinimo klausimais. Kai su žmona susitaikėme, kad mums nepavyks susilaukti vaikų, pradėjome matyti, kad yra daug įvairių galimybių. Žmona pirma ėmėsi iniciatyvos, aš galvojau šiek tiek ilgiau, bet nuėjus ilgą kelią nieko nesigailiu. Džiaugiuosi, kad dabar mūsų šeimoje auga sūnus.

– Koks buvo įvaikinimo procesas?

– Praėjo metai nuo minties apie įvaikinimą iki Globėjų ir įtėvių mokymų baigimo. Paskui laukėme galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo. Kol lauki pasiūlymo, jautiesi vienišas. Aš dėkingas žmonai, nes mes esame branduolys ir apie viską galime pasikalbėti. Daug kas sako, kad įvaikinimas – dar ir šeimos išbandymas. Yra tikimybė, kad šeima dėl to iširs, bet mes atlaikėme išbandymus.

Pradėjome rinkti dokumentus, juos pateikėme, palaipsniui ėjome link įvaikinimo. Globėjų ir įtėvių mokymai pasitarnavo tam, kad apsvarstytume visus atvejus ir pamatytume situacijas iš įvairių pusių. Mokymų pabaigoje nebuvo neatsakytų klausimų ir dvejonių.

Nereikia stengtis iš vaiko kažką nulipdyti, iškelti jam kažkokių kartelių, manyti, kad jis bus toks, kokį tu įsivaizduoji. Reikia priimti vaiką tokį, koks jis yra.

Mums buvo nesvarbu, ar tai bus mergaitė, ar berniukas. Tik norėjome kuo mažesnio vaikelio, nes neturėjome įgūdžių, kaip elgtis su vyresniais vaikais. Pasirinkome jauniausią amžių, nuo gimimo iki 1,5 metų, ir laukėme pasiūlymo.

– Kokios mintys užplūdo, kai sulaukėte pasiūlymo įvaikinti?

– Vaikelio pasiūlymo sulaukėme gana greitai, praėjus keturiems mėnesiams po Globėjų ir įtėvių mokymų. Taip greit jo sulaukti nesitikėjome, nes dar norėjome įsikelti į didesnius namus. Tačiau gyvenimas ėmė ir įteikė dovaną.

Mūsų atvejis nebuvo paprastas. Sūnus buvo paliktas nesaugioje aplinkoje, bet vėliau atsirado jo mama. Tada kilo klausimas, ar ji norės susigrąžinti vaiką. Buvome nežinioje. Galiausiai paaiškėjo, kad moteris neketina susigrąžinti vaiko, tačiau mes tuo metu vis dar buvome vaiko globėjai su atidėtu statusu tapti įtėviais. Nežinojome ir to, ar artima vaiko aplinka, tėvas ir kiti artimieji, nenorės jo susigrąžinti.

Tada teko pereiti teismo kelią. Iš pradžių teismas nustatė, ar tikrai atsiradusi moteris yra vaiko mama. Paaiškėjus, kad taip, laukėme kito teismo posėdžio, kuriame moteris atsisakė motinystės teisių. Po to mes teikėme dokumentus su prašymu tapti vaiko įtėviais ir, kai įsigaliojo teismo sprendimas, tik tada tapome įtėviais.

Visuose etapuose labiausiai gelbėjo supratimas, kad esame šeima ir žinojimas, jog stengiamės dėl vaiko, dėl jo gerovės.

– Kas įvaikinimo procese iš pradžių labiausiai baugino?

– Manau, kad net ir biologiškai vaikų susilaukę tėvai susimąsto, ar mylės savo vaiką. Šis klausimas kyla dėl to, kad tu juk nieko konkrečiai nežinai. Laukiant biologinio vaiko turi devynis mėnesius apsiprasti su šia mintimi, vaikštai pas medikus, džiaugiesi matydamas, kai vystosi kūdikis, žinai datą, kada jis gims, o įvaikinimo procese viską gali tik įsivaizduoti. Nuolatos kirba klausimas, kaip bus, koks bus jūsų santykis, kaip seksis mums kaip šeimai.

Meilė mūsų dienomis dažnai yra sąlyginė. Tėvai sako vaikams: jeigu būsi geras, tada tave mylėsiu, jeigu būsi geras, tada duosiu tą ar aną... Man atrodo, kad pagarba vaikui yra svarbiausia. Nereikia stengtis iš vaiko kažką nulipdyti, iškelti jam kažkokių kartelių, manyti, kad jis bus toks, kokį tu įsivaizduoji. Reikia priimti vaiką tokį, koks jis yra. Turi pagarbiai priimti vaiką, nes jis pas tave atkeliavo kaip dovana. Tau kažkas ją įteikė, kažkas tos dovanos atsisakė, bet tai yra dovana.

Aš labai myliu savo sūnų ir jam kiekvieną dieną tai sakau. Bet be pagarbos nebūtų ir meilės. O tai, kad jis yra įvaikintas, nieko nekeičia. Jis yra mūsų sūnus. Mes kalbame apie įvaikinimą, aiškiname, kad būna, kai vaikai iš pilvelio gimsta, ir būna – kai iš širdelės. Aišku, jis dabar labai nori brolio arba sesės. O kad bus brolis ar sesė, tos galimybės neatmetame. Manau, viskas susidėlios natūraliai.

– Kaip jūsų gyvenimą pakeitė sūnaus atsiradimas?

– Vaikas pakeičia gyvenimą 180 laipsnių kampu, ir tai yra labai gerai. Kai vaikas auga, ir tu pats augi. Vaikas suteikia gyvenimui daug emocijų, atvirumo. Su vaiku turi būti nuoširdus. Vaikas apverčia gyvenimą, parodo kitas gyvenimo spalvas, kitokį požiūrį. Vaikas dovanoja visą geriausių dalykų paketą tavo gyvenimui. Sūnus yra ypatinga dovana mūsų šeimai ir mes juo labai džiaugiamės.

Siūlau visiems pasvarstyti apie įvaikinimą. Įvaikindamas leidiesi į kelionę ir iš pradžių nežinai, kur tave tas kelias nuves. Tiesiog reikia nebijoti, keliauti ir mėgautis kelione. Eiti žingsnis po žingsnio – ir pavyks. Aš esu dėkingas žmonai, kad turime bendrystę, kad galime pasikalbėti apie viską, diskutuoti visais klausimais. Šeima sukuria gyvenimo prasmę.

Daugiau nei 300 vaikų, jų globėjų ir tėvų iš visos šalies šventėje dalijosi  patirtimi, aptarė globos ir įvaikinimo procesus.

Pasak šalies vadovės, įvaikinti ar globoti vaiką – svarbus, atsakingas ir labai kilnus, kitus įkvepiantis poelgis. Gausus šventės dalyvių būrys – geriausias įrodymas, kad tokių žmonių atsiranda vis daugiau, ir šeimose gali augti vis daugiau vaikų.

Paskutiniais duomenimis, šalies šeimose globojami 5535 vaikai, pernai įvaikinti – 139. Globos institucijose šiuo metu dar auga 2660 vaikai, tačiau jau penktadalis jų gyvena bendruomeniniuose namuose. Per paskutinius kelerius metus institucijose augančių vaikų skaičius sumažėjo net trečdaliu (2013 m. – 3821 vaikas).

Siekiant tikslo Lietuva – be globos namų, jau veikia prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, skatinančios globą ir įvaikinimą – padvigubintos išmokos globėjams, sukurtos sąlygos įtėvius ir globėjus rengti kiekvienoje savivaldybėje, reglamentuota budinčių globotojų veikla ir kt.

Sukūrus teisinius įrankius nebeliko kliūčių savivaldybėms efektyviau ir sparčiau įgyvendinti globos įstaigų pertvarką, įvertinti realią padėtį ir parengti konkrečius socialinių paslaugų planus, juose numatant trūkstamas priemones, kad vaikai nebebūtų siunčiami į globos įstaigas, o su sunkumais susidūrusios šeimos laiku sulauktų profesionalios pagalbos.

Puikus institucinės globos pertvarkos pavyzdys yra ne tik didieji miestai Vilnius ir  Kaunas, bet ir Elektrėnai, Alytus, Visaginas, Kaišiadorys – šios savivaldybės metė visas pajėgas socialinių paslaugų sektoriui stiprinti ir aktyviai budinčių globotojų paieškai. Šiuo metu  Lietuvoje dirba jau  172 budintys globotojai, o jų šeimose saugiai  auga 227 vaikučiai.

Šalyje jau pertvarkytos 25 globos įstaigos, apie 500 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius vaikų globos namus, kur jie gyvena daug artimesnėje šeimai aplinkoje, mokosi socialinių įgūdžių, būtinų sėkmingam savarankiškam gyvenimui.

Šventėje prezidentė bendravo su šeimomis, padėkojo įtėviams ir globėjams už jų širdies šilumą ir pasiryžimą imtis atsakingo žingsnio. Šalies vadovė palinkėjo globojamus ar įvaikintus vaikus užauginti dorais, darbščiais, išsilavinusiais ir mylinčiais Lietuvą.

Savo namų duris pasiryžę atverti žmonės ne tik pasirūpino be tėvų globos likusiais vaikais, bet ir susibūrė į Įtėvių ir globėjų asociaciją. Savo veikla jie siekia padėti valstybinėms institucijoms tobulinti globos ir įvaikinimo tvarkas, dalintis patirtimi, padėti žmonėms, siekiantiems tapti įtėviais ir globėjais.

Renginio dalyviai buvo vaišinami ledais, jiems įteiktos dovanėlės, organizuotos pramogos ir žaidimai. Su vaikais žaidė Kakė Makė, pasirodymus surengė Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, tarnybinius šunis pristatė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kinologijos valdybos pareigūnai, išrinktas gardžiausias šventės pyragas. Vaikai į orą paleido balionus su linkėjimais kiekvienam pasaulio vaikui augti šeimoje. Susitikime taip pat dalyvavo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai atlikėjas Vidas Bareikis, dailininkai broliai Remigijus ir Algirdas Gataveckai.

Pernai 84 šeimos įsivaikino beveik 100 tėvų globos netekusių vaikų. Antrą kartą įtėviais tapti nusprendė beveik 20 šeimų, o dvi šeimos įsivaikino trečią kartą.

Vienas įvaikintas vaikas praėjusiais metais buvo paliktas „Gyvybės langelyje“, 5 – gydymo įstaigose.

Pasak Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų, tai, kad žmonės pasiryžta kartoti įvaikinimo procedūrą, įrodo, jog įsivaikinti Lietuvoje nėra sunku.

Nuo šių metų siekiant gerinti įsivaikinančių šeimų gyvenimo sąlygas, įtėviams leidžiama pasinaudoti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogomis, neatsižvelgiant į vaiko amžių. Tuo laiku įtėviams skiriama 304 eurų išmoka.